Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. O. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – I. O., K. R., uždaroji akcinė bendrovė „Geodezijos linija“, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.2. NŽT 2022 m. kovo 28 d. atliko Žemės sklypo kadastro duomenų el. bylos tikrinimą, surašė aktą Nr. KAM-26740-(10.9 E.), kuriame nurodė, kad pažeistas Nekilnojamo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas, ženklinamas Žemės sklypas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų: (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminaraus projekto, Valstybinių miškų schemos sprendinių, pažeistas Taisyklių 6 punktas, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Kadastro nuostatai) 22 punktas, todėl netikslinga tikrinti Žemės sklypo ploto, Žemės sklypo planas sudarytas pažeidžiant Kadastro nuostatų 22 punktą (turi būti ženklinami du sklypai, nes sklype yra keliais užimtas plotas, neįskaitytas į bendrą žemės sklypo plotą), Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas užpildytas pažeidžiant Kadastro nuostatų 32.1.1.5 punktą (nenurodytas urėdijos atstovas bei jo atsisakymo derinti ribas priežastys), trūksta valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) Kuršėnų regioninio padalinio atstovo rašto dėl nesutikimo su ribomis. Pareiškėjas nesutiko su nurodytais trūkumais, nes: 2021 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigytas l,7 ha dydžio Žemės sklypas, jo ribos buvo paženklintos 1997 m. rugsėjo 26 d. abrisu, jis 1998 m. kovo mėn. buvo įregistruotas kadastro žemėlapyje kaip vientisas. Abrise ir Preliminaraus projekto dokumente parodoma, kad 4 m pločio kelias eina palei sklypo šiaurinę ribą, todėl pateiktas kadastrinių matavimų projektas yra paruoštas tinkamai, suformuojant šalia Žemės sklypo šiaurinės ribos 4 m pločio kelią.

2.4. Matininkas 2022 m. kovo mėn. pateikė NŽT pakartotinai tikrinti kadastrinių matavimų bylą su 2022 m. vasario 1 d. žemės sklypo plano situacine schema, kurioje pažymėjo atskirus medžius (raudonais dažais), žyminčius valstybinio miško ribą laisvoje valstybinėje miško žemėje, kuriai nėra suformuoto žemės sklypo ribų ir neatlikti kadastriniai matavimai. Urėdija 2022 m. spalio 10 d. raštu Nr. 8.4-S(E)-22- „Dėl ribų tikslinimo“ (toliau – ir Raštas) nurodė, kad greta pareiškėjo formuojamo sklypo esantis valstybinis miškas nėra teisiškai suformuotas atskiru žemės sklypu ir neperduotas Urėdijai patikėjimo teise. Matininkas M. A., pateikdamas NŽT bylos projektą, savo 2022 m. kovo 10 d. sprendimu nutarė netikslinti Žemės sklypo ribų vietovėje, kadangi atkuriant nuosavybės teises 1998 m. kovo 10 d. Žemės sklypo planas buvo suderintas su miškininkais 1998 m. kovo 16 d., todėl 2022 m. vasario 22 d. vietovėje paženklintos Žemės sklypo ribos atitinka Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte nurodytas ribas, žemės sklype ir lauko matavimo abrise nurodytus atstumus. Valstybinių miškų schemos sprendiniai ir Taisyklių 6 punktas nėra pažeisti. Matininkas, 2022 m. ruošdamas Žemės sklypo kadastrinių matavimų planą, vadovavosi išlikusiu sovietiniu geodeziniu tašku Nr. 1 ir išlikusiu sklypo riboženkliu Nr. 6 (pažymėti 1998 m. kovo mėn. patvirtintame Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plane masteliu M1:10000), kuris, atliekant 2022 m. vasario 22 d. sklypo ribų matavimus, liko nutolęs šiaurės rytų kryptimi nuo naujai pažymėto žemės sklypo situacinės schemos plane taško Nr. 1 su koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Šis taškas nesiekia miškininkų preliminariai nužymėtos linijos, skiriančios savininko žemės sklypą nuo laisvos valstybinės miško žemės. Žymėdami laisvoje valstybinėje miško žemėje preliminarią liniją, miškininkai žemės sklypo rytinėje dalyje ribą nužymėjo jau pareiškėjo Žemės sklypo dalyje, nukrypdami nuo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise pažymėto taško Nr. 4. Naujai matuojamoje žemės sklypo situacinėje schemoje rytinėje pusėje pažymėtas taškas Nr. 5 su koordinatėmis (duomenys neskelbtini) yra žemiau pietų kryptimi nuo miškininkų nužymėtos ribos. Taip miškininkai nustatė preliminarią valstybinio miško ribą, nesivadovaudami pirminiais dokumentais (abrisu ir 1998 m. žemės sklypo planu), todėl pažymėtos miško ribos teisėtumas yra abejotinas. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abriso šiaurinėje dalyje yra pažymėtas 4 m pločio kelias, kelias taip pat pažymėtas ir 1998 m įregistruoto žemės sklypo šiaurinėje dalyje ties sklypo riba. NŽT duotas nurodymas suprojektuoti du žemės sklypus pagrįstas VĮ Registrų centro žemėlapyje nurodytų ribų pagrindu, kur yra neteisingai pažymėta sklypo reali padėtis, kuri neatitinka abriso ir pirminio įregistruoto žemės plano ribų. Abrise ir 1998 m. žemės sklypo plane nurodyta šiaurinė riba yra bendra su žemės sklypu, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejų sklypų riboje yra pažymėtas sovietinis riboženklis (geodezinis taškas), kuris nėra pakitęs, NŽT pripažintas, kurio autentiškumu niekas neabejojo. Todėl nėra pažeisti Taisyklių 6 punktas ir Kadastro nuostatų 22 punktas. Ties kadastrinių matavimų pagrindu suformuotas kelias eina į vienintelę esančią trečiojo suinteresuoto asmens K. R. sodybą, palei pastarojo žemės sklypo ribą. Kelias suformuotas tarp dviejų sklypų, todėl atitinka protingumo principą.

2.5. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. 22-II-26 (toliau – ir Aktas) buvo surašytas 2022 m. vasario 22 d. Matavimuose Urėdijos atstovas dalyvavo, bet nepasirašė Akte, NŽT atstovas neatvyko į sklypo ribų ženklinimą. Matininkas Urėdijos Kuršėnų regioniniam padaliniui pateikė 2022 m. vasario 23 d. raštą apie Akto kopiją bei plano (ištraukos) fragmentą, nurodydamas pretenzijų pateikimo terminą. Gavus Urėdijos Kuršėnų regioninio padalinio 2022 m. kovo 7 d. raštą Nr. 1.6S-143(59) buvo priimtas sprendimas, kad rašte išdėstytos aplinkybės prieštarauja aplinkybėms, išdėstytoms žemės reformos žemėtvarkos projektui, kur yra nurodyti ribų atstumai tiek projekte, plane ir abrise. Todėl NŽT nepagrįstai nurodė, kad pažeisti Kadastro nuostatų 32.1.1.5 ir 64 punktai.

2.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su NŽT Sprendimu, kreipėsi į Urėdijos Kuršėnų regioninį padalinį, kuris 2022 m. liepos 26 d. raštu informavo, kad sklypinės miškų inventorizacijos lauko ir kameriniai darbai (taksacija) nagrinėjamoje teritorijoje buvo atlikti 2016 m., vadovaujantis 2016 m. kovo 29 d. sklypinės miškų inventorizacijos lauko ir kamerinių darbų VĮ Šiaulių miškų urėdijos ir Šiaulių miesto savivaldybės administruojamose teritorijose paslaugų atlikimo sutartimi Nr. 9 su Valstybine miškų tarnyba, tai yra ženkliai vėliau nei buvo atlikti Žemės sklypo ženklinimo vietovėje darbai. Atliekant taksaciją sklypo savininkas nebuvo kviečiamas dalyvauti, todėl negali pripažinti, kad taksacija buvo atlikta tinkamai. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į Urėdiją dėl valstybinio miško ribos tikslinimo. Urėdija Rašte nurodė, kad miškų valstybės kadastre šalia pareiškėjo formuojamo sklypo įregistruoti valstybinės reikšmės miškai, kurie atskiru žemės sklypu nesuformuoti ir neperduoti Urėdijai patikėjimo teise.

2.7. Preliminariais matavimais Žemės sklypo ribos natūroje buvo pamatuotos 1997 m. rugsėjo 26 d., sudarant vieno žemės sklypo ribų paženklinimo abrisą. Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planas buvo sudarytas ir patvirtintas 1998 m. kovo 13 d. Sklypo abrise ir plane riboms nustatyti panaudota po šešis taškus. Šiaurinėje Žemės sklypo plano riboje pažymėti trys taškai 1, 2, 3. Antras ribos taškas yra sovietinis riboženklis – geodezinis taškas. Nuo 1 taško iki 2 taško plane ir abrise nurodytas vienodas atstumas 78 m. Plane tarp 2 ir 3 taško nurodytas atstumas yra 92 m, kas sutampa su abrise nurodytu atstumu 170 m. Žemės sklypo rytinė riba abrise ir plane nurodyta vienoda – lygi 100 m ir pietinėje dalyje atsiremia į kelio Al2 kelkraštį. Sklypo abriso ir plano pietinė riba turi tris taškus 4, 5, 6 ribos ilgis sutampa abejuose dokumentuose ir lygi 127 m. Sklypo plane nuo 5 taško atstumas iki kelio A12 yra 100,30 m. Vakarinė sklypo riba abrise ir plane nurodytos vienodos – 140 m. Žemės sklypų su kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir abrisu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir abrisu Nr. (duomenys neskelbtini) ir sklypo su kadastriniu Nr. (duomenys neskelbtini) bei abrisu Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje prie pat sklypų bendros linijos yra pažymėtas 4 m pločio kelias. Pagal atliktus sklypo ribų matavimus, buvo paruoštas grąžinamos natūra žemės valdos kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planas su abrisu Nr. (duomenys neskelbtini) žemės tuometiniams savininkams S. K. ir J. J., kurį 1998 m. patvirtino Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vedėja, 1998 m. kovo 13 d. Aplinkos apsaugos ministerijos Šiaulių regiono departamentas ir 1998 m. kovo 16 d. Šiaulių miškų urėdijos urėdo pavaduotojas.

2.8. 2022 m. kovo mėn. NŽT pateiktame pareiškėjo sklypo kadastrinių matavimų bylos projekte yra nurodytas vakarinės ribos ilgis nuo pirmo taško iki antro taško – 135,67 m, šiaurinės sklypo ribos ilgis nuo 2 taško iki 3 taško – 76,55 m, nuo 3 iki 4 taško – 92,06 m, rytinės ribos ilgis nuo 4 taško iki 5 taško – 95,99 m. Pietinės ribos ilgis nuo 5 taško iki 1 taško – 127,01 m. Sklypo šiaurinė riba atmatuota nuo sovietinio riboženklio (plane pažymėtas taškas Nr. 1) palikus 4 m pločio juostą keliui, kas atitinka abrise ir plane nurodytą kelio vietą. Sklypo ribų ilgiai sutampa arba yra mažesni nei abrise ir plane. Sklypo plano situacinėje schemoje pažymėti du seni rasti riboženkliai ir dvi rastos senų riboženklių vietos. Žemės sklypo plane ir abrise Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtas ribos ilgis rytinėje sklypo dalyje nurodytas 100 m. Savininko K. R. sklypo abrise Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta vakarinė riba nuo 1 taško iki 3 taško yra 98 m ilgo ir pietinėje dalyje sklypo 3 taškas atsiremia į kelio A12 sankasą (kraštą). Pareiškėjo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrise pietinė riba nurodyta 127 m ilgio. Pietinės sklypo ribos pietvakariniame kampe yra išlikęs senas riboženklis, pažymėtas 1998 m sklypo plane Nr. 6. Nuo jo abrise ir plane į rytų pusę nurodomas 15 m atstumas, nuo kurio yra nuvesta statmenai linija žyminti atstumą iki kelio A12 važiuojamosios dalies, kurios ilgis abrise ir plane nurodytas – 100,30 m. Kelio A12 žemės sklypas sudarant žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) abrisą nebuvo suformuotas. Kelias įregistruotas tik 2008 m. kovo 18 d. kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

2.9. 2022 m. kovo mėn. NŽT teikiamojoje žemės sklypo plano situacinėje schemoje, sklypo pietinė riba pietrytiniame taške 5 yra pažymėta LKS-94 sistemos koordinatėmis (duomenys neskelbtini), o pietvakariniame ribos taške 1 koordinatėmis (duomenys neskelbtini). Šios ribos ilgis abrise, plane ir schemoje yra 127 m. Nuo pietinės ribos taško 1 rytų kryptimi atmatavus 15 m, kaip ir buvo nurodyta abrise bei plane, matuojant atstumą iki kelio A12 sankasos (šlaito) yra lygiai 100 m. Pareiškėjo sklypo ribos nurodytos abrise ir Žemės sklypo plane su Urėdijos Kuršėnų regioniniu padaliniu, buvo suderintos 1998 m. kovo 16 d. Antrą kartą Žemės sklypo ribas suderino 2002 m. buvęs savininkas K. P., ruošdamasis sodybos statybai.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys K. R., I. O. ir UAB „Geodezijos linija“ nepateikė atsiliepimo į skundą.

II.

8. Teismas vadovavosi Kadastro nuostatų 21, 22 punktais, Taisyklių 6 punktu ir priėjo prie išvados, kad atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, jog anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos ir atstatant žemės sklypo ribas būtų vadovaujamasi patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais.

9. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendime padaryta išvada dėl jo Žemės sklype esančio bendro naudojimo keliais užimto ploto, kuris neįskaitytas į Žemės sklypo bendrą plotą, vadovavosi Žemės sklypo planu M 1:10000, parengtu 1998 m. kovo 10 d. ir nurodė, kad pareiškėjo Žemės sklypas šiame plane pažymėtas geltona spalva. Sklypo šiaurinėje dalyje raudona punktyrine linija pažymėtas kelias, prie kurio yra pažymėta rodyklė (nurodanti kryptį į dvi puses) žyminti į sklypą įsiterpusį kelią. Šiaurinėje sklypo dalyje ties sklypo riba pažymėtas riboženklis Nr. 2. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjas, tiek atsakovas paaiškino, kad šis riboženklis yra išlikęs, o pateiktos fotonuotraukos patvirtino, jog jis yra betoninis. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl riboženklio, žyminčio pareiškėjo Žemės sklypo ribą. Teismas nustatė, kad plane taip pat pažymėta, jog šiaurinė sklypo dalis (taškai 1-2, 2-3) ribojasi su S. K. ir J. J. sklypu (šiuo metu šie sklypai priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui K. R.). 1997 m. rugsėjo 26 d. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo akto 3 punkte nurodyta, jog „žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra šios įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos: kelias 4 m pločio 0,07 ha“. Teismas atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotų kontūrų skaičiavimo žiniaraščio 7 punkte nurodyta, jog Žemės sklype yra įsiterpęs 0,07 ha ploto, 4 m pločio kelias. Teismas nustatė, kad pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinė riba yra už kelio (išlikęs riboženklis). Šiaurinė sklypo riba buvo gretimybėje su privačių asmenų (S. K. ir J. J.) sklypu, o ne su keliu, kaip pareiškėjo pateiktoje kadastrinių matavimų byloje. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas sprendė, jog pareiškėjas, kreipdamasis į atsakovą, siekia pakeisti Žemės sklypo ribas, nustatant, kad kelias būtų pažymėtas ne pareiškėjo Žemės sklype, o gretimybėje su pareiškėjo sklypo šiaurine riba. Kadangi pareiškėjas siekia pakeisti Žemės sklypo ribas, teismas nurodė, jog į atsakovą dėl Žemės sklypo ribų keitimo turėjo kreiptis matininkas, dokumentai atsakovui turėjo būti pateikti elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą, tačiau buvo pateikti nesilaikant Nuostatų 21 punkte nustatytos tvarkos. Teismas, pažymėjęs, kad nustačius, jog pareiškėjui kartu su I. O. nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra bendro naudojimo keliu užimamas plotas, kuris neįskaitytas į Žemės sklypo bendrą plotą, nusprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui parengti dvi kadastrinių matavimų bylas (ž., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-76-520/2022). Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

10. Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas vertino kaip perteklinius, neturinčius reikšmės kilusiam ginčui išspręsti, todėl detaliau dėl jų nepasisakė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

12.2. Teismas nepagrįstai nereikšmingais pripažino skundo argumentus, kad matininko pateiktoje žemės sklypo situacijos schemoje M1:10000 pietinė sklypo riba neatitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariu projektu suprojektuotų ribų bei kerta neprivatizuotino valstybinės reikšmės miško ribą. Teismas nevertindamas pagal abrisą pažymėtos sklypo ribos ir išlikusio riboženklio su koordinatėmis (duomenys neskelbtini) nekreipė dėmesio ir nevertino, kad Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtos ribos nesutampa su abrise nurodytu sklypo ribų išdėstymu, o šiaurine sklypo riba ženkliai kerta trečiojo suinteresuoto asmens K. R. žemės sklypą (situacinė schema II t., 34 l.). Ginčai atsirado dėl neteisingo įkėlimo į Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį, o atsakovas dėl to reikalauja suformuoti du žemės sklypus.

12.5. Teismas buvo gavęs trečiojo suinteresuoto asmens prašymą organizuoti išvažiuojamąjį posėdį, tačiau jokio sprendimo dėl jo nepriėmė (prašymo neatmetė, nevertino).

13.4. Kadastro nuostatų 22 punktas patvirtina, kad Žemės sklypas turi būti matuojamas kaip du žemės sklypai, nepriklausomai nuo kelio, esančio valstybei priklausančioje žemėje, statuso. Kadastro nuostatuose nėra numatyta galimybė kitoje pusėje kelio esančios Žemės sklypo dalies nebematuoti, nerengti tokio žemės sklypo kadastro duomenų bylos. Pareiškėjui yra ne naujai formuojamas koks nors žemės sklypas, o atliekami pareiškėjo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastriniai matavimai ir tie matavimai turi būti atliekami tomis pačiomis ribomis (Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d.), turi būti matuojami du žemės sklypai (Kadastro nuostatų 22 p.) nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjui galbūt nepatinka (ar atrodo neracionali) už kelio esanti ir jam nuosavybės teise priklausanti Žemės sklypo dalis. Rengimo taisyklės nėra taikomos atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, kai reikia pamatuoti žemės sklypus tomis pačiomis ribomis tik tikslesniais prietaisais.

13.5. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjo Žemės sklypas kerta K. R. žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi byloje ginčas kilo dėl NŽT Sprendimo, o ne dėl Žemės sklypo ribų, pareiškėjo pasirinktas matininkas Žemės sklypo nepamatavo kaip dviejų žemės sklypų ir nesikreipė į NŽT dėl išvados gavimo Kadastro nuostatų 21 punkto nustatyta tvarka, nesiūlė keisti pareiškėjo Žemės sklypo ribas, nagrinėjant šią administracinę bylą nebuvo reikalingas išvažiuojamasis teismo posėdis.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, nes pareiškėjo Žemės sklypo šiaurinė riba yra už kelio (rastas senas gelžbetoninis riboženklis). Akivaizdu, kad kelias įsiterpęs į pareiškėjo Žemės sklypą, o tai, kad jis neregistruotas, nesudaro pagrindo išvadai, kad lauko kelias nėra kelias. Per pareiškėjo Žemės sklypą einantis kelias yra viešas kelias, kuriuo galima pateikti į mišką ir į kitus žemės sklypus.

14.2. Pareiškėjui ne naujai formuojamas žemės sklypas, o atliekami pareiškėjo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie turi būti atlikti tomis pačiomis ribomis (Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d.). Tai, kad pareiškėjui nepatinka (ar atrodo neracionali) už kelio esanti ir jam nuosavybės teise priklausanti Žemės sklypo dalis, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2023 m. vasario 6 d. rašto Nr. 31SD-655-(14.31.137E.), kuriuo priimtas sprendimas netvirtinti Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise (2021 m. birželio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu) priklauso pagal preliminarius matavimus suformuotas 1,7000 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris pirmiesiems jo savininkams (S. K. ir J. J.) privačiai nuosavybėn buvo perleistas Šiaulių apskrities viršininko 1998 m. birželio 5 d. sprendimais Nr. 31-7849 ir Nr. 31-7848 pagal 1998 m. kovo 10 d. planą. NŽT Šiaulių skyrius, patikrinęs matininko 2022 m. vasario 22 d. parengtą Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylą, nustatė esminius trūkumus ir surašęs 2022 m. kovo 28 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. KAM-26740-(10.9 E.), bylą grąžino matininkui ištaisyti. Pareiškėjo atstovas (advokatas) 2023 m. sausio 5 d. prašymu atsakovo prašė spręsti dėl kadastrinių matavimų duomenų bylos peržiūrėjimo ir patvirtinimo pagal pateikiamą žemės sklypo situacinę schemą, kurį išnagrinėjęs atsakovas priėmė ginčijamą Sprendimą netvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenų.

17. Pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo pažymėdamas, jog jo įsigytas Žemės sklypas buvo vientisas, 4 m pločio kelias eina palei sklypo šiaurinę ribą, o miškininkai preliminarią valstybinio miško ribą nustatė nesivadovaudami pirminiais dokumentais.

18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog pareiškėjas siekia pakeisti Žemės sklypo ribas, sprendė, kad į atsakovą dėl žemės sklypo ribų keitimo turėjo kreiptis vykdytojas (matininkas), o ne užsakovas (pareiškėjas ar jo atstovas). Be to, atsakovui dokumentai buvo pateikti nesilaikant Kadastro nuostatų 21 punkte nustatytos tvarkos. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sklypo šiaurinė riba yra už kelio ir tai patvirtina šią ribą žymintis iki šiol išlikęs riboženklis. Nustatęs, jog ginčo sklype yra bendro naudojimo keliu užimamas plotas, kuris neįskaitytas į Žemės sklypo bendrą plotą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui parengti dvi kadastrinių matavimų bylas.

19. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Įvertinus pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo turinį matyti, jog apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laikomasi pozicijos, jog teismas nepagrįstai vertino, kad Žemės sklypas turi būti matuojamas kaip du žemės sklypai, nes kelias kaip turto vienetas nėra registruotas, o reikalaujamas formuoti antras žemės sklypas neatitinka racionalumo principo.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo, nustatė nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsakė į pagrindinius administracinės bylos proceso šalių argumentus. Teismas patikrino bylą esminiais aspektais, t. y. ar byloje esantys duomenys patvirtina, kad Žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias, kurio plotas nebuvo įskaičiuotas į bendrą Žemės sklypo plotą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog sklypo šiaurinėje dalyje yra įsiterpęs 0,07 ha ploto, 4 m pločio kelias, kuris neįskaitytas į Žemės sklypo bendrą plotą, o sklypo šiaurinės dalies ribą žymi iki šiol išlikęs betoninis riboženklis.

22. Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudojimuisi, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką (1 d.). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šių teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad šiame teisiniame reglamentavime yra įtvirtintos dvi taisyklės: 1) žemės sklypo ribų stabilumo taisyklė, įpareigojanti žemės sklypo ribų (jų konfigūracijos), kurios buvo nustatytos pagal žemės reformos žemėtvarkos projektų ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, suteikiant šį žemės sklypą asmeniui nuosavybėn ar naudotis, vėliau nekeisti, kai yra atliekami kadastriniai matavimai; 2) taisyklė, leidžianti tikslinti žemės sklypo ploto, bet ne ribų, duomenis, atliekant kadastrinius matavimus (žr., pvz., 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-904/2010; 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2014 m. liepos 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-222/2014; 2016 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-217-552/2016). Tuo atveju, jei žemės sklypas buvo paženklintas vietovėje, tokio žemės sklypo ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus apskritai negali būti keičiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-1395/2010). Atitinkamai Kadastro nuostatų 21 punkte nurodyta situacija, kai faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Ir tik nustatyta tvarka konstatavus šią teisiškai reikšmingą aplinkybę (surašius atitinkamą išvadą), žemėtvarkos skyriui suteikiama teisė šią klaidą, priklausomai nuo jos atsiradimo priežasties, atitinkamai ištaisyti: 1) arba patikslinti žemės sklypo ribas (konfigūraciją) vietovėje pagal teritorijų planavimo dokumento duomenis; 2) arba patikslinti teritorijų planavimo dokumento duomenis pagal faktiškai naudojamo žemės sklypo ribas (konfigūraciją). Šios klaidos ištaisymo rezultate faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos (konfigūracija) ir žemės sklypo ribos (konfigūracija), kurios suprojektuotos teritorijų planavimo dokumente, turi sutapti, tokiu būdu užtikrinant anksčiau suformuoto žemės sklypo ribų stabilumo principą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1918/2013; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5131-552/2020).

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (Žemės sklypo planą M 1:10 000, parengtą 1998 m. kovo 10 d., 1997 m. rugsėjo 26 d. Grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktą, Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotų kontūrų skaičiavimo žiniaraštį, išlikusio betoninio riboženklio fotonuotraukas) padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo Žemės sklype yra įsiterpęs 0,07 ha ploto, 4 m pločio kelias, o pareiškėjo sklypo šiaurinė riba yra už kelio, ją žymi ties sklypo šiaurine riba esantis išlikęs riboženklis (dėl šios aplinkybės byloje ginčo nėra). Tuo tarpu vertinant atsakovui pateiktą Žemės sklypo planą M1:1000, parengtą UAB „Geodezijos linija“ matininko, konstatuotina, kad jame Žemės sklypo šiaurinė riba pažymėta gretimybėje su keliu (kelią pažymint ne Žemės sklype, o už jo) tokiu būdu siekiant pakeisti Žemės sklypo ribas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tais atvejais kai siekiama pakeisti žemės sklypo ribas į NŽT teritorinį padalinį laikantis Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyto tvarkos (elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą) pateikdamas šiame punkte nurodytus dokumentus turi kreiptis vykdytojas (matininkas), kuriam Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta tvarka pateikiama išvada dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjui (jo atstovui) kreipiantis į atsakovą 2023 m. sausio 5 d. prašymu šios tvarkos nebuvo laikytasi.

25. Pagal Kadastro nuostatų 22 punktą žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustačius, jog pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype yra bendro naudojimo keliu užimamas plotas, kuris neįskaitytas į Žemės sklypo bendrą plotą, atsakovas pagrįstai nurodė pareiškėjui parengti dvi kadastrinių matavimų bylas.

26. Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo reikalavimas formuoti du žemės sklypus neatitinka Rengimo taisyklių 32–34 punktų nuostatų, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjo minimos Rengimo taisyklės reglamentuoja žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarką, tačiau nagrinėjamu atveju Sprendimu nebuvo tvirtinamas žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį būtų suprojektuoti asmenims grąžinami, perduodami ar suteikiami nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai.

27. Dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su tuo, kad teismas nepagrįstai pripažino nereikšmingais dalį pareiškėjo skundo argumentų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, primintina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjo prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui (žr. pvz., 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022).

28. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas bylą išnagrinėjo neišsprendęs trečiojo suinteresuoto asmens K. R. prašymo rengti išvažiuojamąjį posėdį, jo neatmetė ir galutinai jo neįvertino. Teisėjų kolegija patikrinusi bylą nustatė, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, trečiojo suinteresuoto asmens prašymas buvo išspręstas (2024 m. sausio 16 d. posėdžio 9:21 val.), bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teisėjų kolegijai nutarus prašymo dėl išvažiuojamojo posėdžio netenkinti.

29. Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką, nepažeidė proceso teisės normų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas dėl jame nurodytų motyvų netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. O. ir trečiojo suinteresuoto asmens I. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.