Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliučiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Vilnius“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – užsienio bendrovė „ERGO Insurance SE“, veikianti per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

18. Nustatyta, kad Verslo draudimo liudijimo Serija LD Nr. 116753120, Nr. 601206501 pagrindu ieškovė laikotarpiui nuo 2020 m. vasario 18 d. iki 2021 m. vasario 17 d. apdraudė UAB „Krinona“ verslo turtą – statinius, įrengimus, atsargas ir investicijas į nuomojamas patalpas.

19. Iš byloje esančio, ieškovės surašyto 2020 m. balandžio 20 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto (toliau – ir Aktas) duomenų matyti, kad 2020 m. balandžio 10 d. įvyko draudžiamasis įvykis – vandentiekio avarija ieškovės draudėjos apdraustose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Akte nurodoma, kad suveikė saugos signalizacija, atvykę asmenys rado aplietas pirmame aukšte esančias parduotuvės patalpas, taip pat nurodoma, kad buvo kviestas UAB „Mano Būstas“. Vadovaujantis Akto duomenimis, draudžiamojo įvykio metu buvo sugadintos grindys (kiliminė danga) – aplietos ir dėmėtos, būtinas valymas ir džiovinimas; lubos – aplietas dažytas gipskartonis, atstoję dažai, aplieti kondicionierius ir priešgaisrinė signalizacija, parduotuvės įranga – viskas aplieta: stiklinė apvali vitrina, spintelė, apvali vitrina su stalčiais, prie sienos tvirtinamos „euro sienelės“, spintelės, kirpėjo darbo vieta su stalčiais, aplietos prekės, šepečiai, vienkartinės kirpėjo darbo priemonės, elektriniai prietaisai.

20. Siekdama nustatyti žalos kilimo priežastį, ieškovė raštu kreipėsi į UAB „Mano Būstas“, kuri 2021 m. gegužės 26 d. pateikė rašytinį pranešimą dėl informacijos pateikimo. Minėtame pranešime UAB „Mano Būstas“ nurodė, kad jos darbuotojai, nuvykę į įvykio vietą, nustatė, kad vandens pratekėjimo priežastimi yra dėl natūralaus nusidėvėjimo trūkęs šalto vandens stovas, esantis perdangoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų. Pranešime taip pat nurodoma, kad atsakovė (ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorė) negali būti laikoma atsakinga už patirtą žalą, nes apipylimą nulėmusi pastato įrangos būklė kompetentingų asmenų nebuvo pripažinta esanti kritinės būklės, todėl atsakovė neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo organizuoti šios įrangos remontą; pažymima, kad atsakovė tinkamai vykdė savo kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės pareigas.

21. Nurodyto draudžiamojo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė išmokėjo savo draudėjai bendrą 4 555,65 Eur dydžio draudimo išmokos sumą, iš jų 1 115,70 Eur išmokėta už sugadintus įrengimus, 1 321,50 Eur sumokėta už investicijoms padarytą žalą, o 2 118,45 Eur (pritaikius 145,00 Eur išskaitą) – už atsargoms padarytą žalą. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys 2020 m. birželio 25 d. pranešimai Nr. 2386299, 2390641 ir 2390647, taip pat – 2020 m. birželio 26 d. per akcinę bendrovę (toliau – AB) SEB banką atlikti mokėjimo nurodymai Nr. 18800306, 18800308 ir 18800307.

22. Apskaičiuodama draudimo išmokos sumą, ieškovė rėmėsi UAB „Senator Baltic“ išrašyta 2020 m. birželio 2 d. PVM sąskaita faktūra Serija SB Nr. 20200573 už baldų remontą (suma – 1 115,70 Eur be PVM), UAB „Daviska“ išrašyta 2020 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. DVSK0368 už kosmetinį sienų, lubų remontą (suma – 1 121,50 Eur be PVM), mažosios bendrijos (toliau – MB) „Švarameda“ 2020 m. gegužės 12 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija ir Nr. MD 190 už kiliminės dangos valymą (suma – 200,00 Eur be PVM), taip pat – UAB „Krinona“ pateiktu sugadintų prekių sąrašu ir 2020 m. gegužės 5 d. pažyma dėl turimų atsargų vertės. Pažymėtina, kad į bylą yra pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad įvairių grožio prekių produktų pakuotės yra apipiltos, ant jų matosi vandens dėmės, permatomose prekių pakuotėse susidaręs vandens kondensatas (matosi drėgmės lašeliai).

23. Tarp šalių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės, atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto trūkumo.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.

25. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytą žalą turi atlyginti atsakingas asmuo. Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) asmuo neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). Nesant bent vienos civilinės atsakomybės sąlygos, negalima konstatuoti asmens atsakomybės dėl atsiradusios žalos.

Dėl neteisėtų veiksmų

26. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti, įstatyme yra įtvirtinta, kad asmens neteisėtas veiksmas gali pasireikšti tiek veikimu (aktyviais veiksmais), tiek neveikimu (asmens pareigų nevykdymu).

27. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybes. Daugiabučių namų savininkų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

28. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius turtą administruoja CK 4.240 straipsnio pagrindu. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir apimtimi skelbia informaciją apie savo veiklą (CK 4.84 straipsnio 5 dalis). Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatos) 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas Nuostatų 3 punkte nurodytą pagrindinį uždavinį, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) priežiūrą.

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 549 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 420 „Dėl reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ patvirtinimo“ patvirtinto Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (toliau – ir Reglamentas STR 2.01.01(3):1999) 42.2 punktu, vamzdžių, armatūros ir sujungimų atveju atsižvelgiama į jų sandarumą, atsparumą korozijai, atsparumą dilimui, pralaidumą teršalams.

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.07.03:2017) 11 punktu, statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Statinio techninis prižiūrėtojas (toliau – techninis prižiūrėtojas), atlikdamas konkretaus statinio techninę priežiūrą, vykdo organizacines ir technines priemones statinio techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti statinio esminiai reikalavimai [9.1] per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.07.03:2017 33 punktas). Nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį (Reglamento STR 1.07.03:2017 34 punktas). Nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus (Reglamento STR 1.07.03:2017 37 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (Reglamento STR 1.07.03:2017 38 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo (toliau šiame skyriuje – namo) techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento STR 1.07.03:2017 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento STR 1.07.03:2017 85 punktas).

32. Išanalizavus anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad teisės aktai nustato daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui pareigą prižiūrėti namo būklę tokiu būdu, kad būtų užtikrinti statinio saugos reikalavimai ir užkirstas kelias žalos atsiradimui.

33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad žala ieškovės apdraustam turtui atsirado dėl to, kad trūko šalto vandens stovas ginčo namo perdangoje. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, teigia, kad minėto stovo trūkumai atsirado dėl natūralių priežasčių, už kurias atsakovė nėra atsakinga, ir kurių atsakovė objektyviai negalėjo nustatyti, kadangi šalto vandens vamzdynas įgaliotų institucijų nebuvo pripažintas avarinės būklės. Be to, atsakovė teigia, kad vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, patys patalpų savininkai privalo rūpintis ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės objektus.

34. Teismo vertinimu, minėti atsakovės argumentai nepaneigia, jos, kaip ginčo namo administratorės, atsakomybės. Visų pirma, ieškovė, teigdama, kad už bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą yra atsakingi šios nuosavybės bendraturčiai, cituoja tik pirmą CK 4.83 straipsnio 3 dalies sakinį, todėl iškreiptai aiškina tokios priežiūros turinį. Pažymėtina, kad to paties CK 4.83 straipsnio 3 dalyje taip pat nurodoma, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių, taigi faktinę / fizinę bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą vykdo ne patys namo bendraturčiai, o jų paskirtas specialus subjektas, šiuo atveju – atsakovė, paskirta ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore.

35. Atsakovė teigia, kad ji tinkamai atliko savo, kaip namo bendrosios dalinės nuosavybės prižiūrėtojos, pareigas, tačiau šiam faktui patvirtinti atsakovė nepateikė jokių įrodymų – byloje nėra jokių duomenų, liudijančių atsakovės atliktų vamzdyno apžiūrų faktą, jokių duomenų, kad vamzdyno būklė kada nors būtų tikrinta, jokių duomenų, kad vamzdyno būklė buvo pripažinta patenkinama. Atsakovė, atsiliepime ginčydama ieškovės nurodomus argumentus dėl atsakovės netinkamo savo pareigų vykdymo, turėjo pateikti įrodymus, kad šias pareigas ji vykdo tinkamai, nes tas faktas, kad vandens pratekėjimas įvyko dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto gedimo (trūkumo), nesant kitų duomenų, sąlygoja pradinę išvadą, kad tas bendrosios dalinės nuosavybės objektas galimai buvo netinkamai prižiūrimas (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju atsakovė šios išvados nepaneigė, o tuo pačiu, nepaneigė ir pirmosios civilinės atsakomybės sąlygos buvimo fakto.

36. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika nėra aktuali šioje byloje, kadangi atsakovės nurodomų bylų ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) akivaizdžiai skiriasi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, buvo spręstas žalos, padarytos asmeniui netinkamai naudojantis savo turtu, atlyginimo klausimas – asmeniui netinkamai įrengus dušo kabiną viename iš butų, kelis kartus buvo užpiltas po šiuo butu esantis butas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014, nagrinėtas ginčas dėl sandorių pripažinimo negaliojančias. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės atsakomybės dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto trūkumo sukeltos žalos.

Dėl žalos

37. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės tiesioginių nuostolių, pasireiškusių ieškovės savo draudėjai išmokėta draudimo išmoka, atlyginimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovė pateikė į bylą detalius, vienas kitam neprieštaraujančius, įrodymus (žiūrėti šio sprendimo 22–23 punktus).

38. Atsakovė atsiliepime teigia, kad ieškovė neįrodė patirtos žalos dydžio ir fakto. Atsakovė nurodo, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kaip sugadintas turtas atrodė iki draudžiamojo įvykio, nėra aišku, ar lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai buvo padaryti būtent siekiant pašalinti dėl apliejimo padarytą žalą, o ne atliekant einamąjį remontą, be to, nėra duomenų, kad ieškovės draudėja laikėsi draudimo sutartyje nurodytų sandėliavimo sąlygų.

39. Atsakovė kvestionuoja ieškovės pateiktų įrodymų žalai pagrįsti pakankamumą. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

40. Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, pagrindžiančius tiek padarytos žalos faktą (Aktas), tiek draudimo išmokos išmokėjimo faktą (mokėjimo pavedimų kopijos), tiek atliktų darbų faktą (pasitelktų trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos už remonto, valymo darbus), tiek įrodymus apie sugadintas prekes ir jų vertę (prekių nuotraukos, sugadintų prekių sąrašas su nurodyta verte). Atsakovė, keldama abejonių dėl minėtų įrodymų patikimumo, apsiribojimo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nenurodydama kiekvieno iš ieškovės pateiktų įrodymų galimų trūkumų. Pažymėtina, kad ieškovė, pateikusi sugadintų prekių ir aplietos patalpos nuotraukas, paneigė atsakovės keltas abejones dėl galimai netinkamo prekių sandėliavimo, nes iš minėtų nuotraukų matyti, kaip buvo laikomos ieškovės apdraustos prekės (spintelėse, lentynose ant sienų). Kaip nepagrįsti atmestini atsakovės teiginiai, esą galimai į bylą pateiktos sąskaitos yra susijusios ne su dėl apliejimo padarytos žalos šalinimu, o su einamuoju remontu. Įvertinus aplinkybę, kad byloje nėra ginčo dėl apliejimo fakto, taip pat – minėtų sąskaitų išrašymo datas (2020 metų gegužės–birželio mėnesiai) ir atliktų darbų pobūdį (kiliminės dangos valymas, lubų dažymas, kosmetinis sienų remontas), darytina išvada, kad labiau tikėtina yra, kad minėtos išlaidos atsirado būtent dėl ieškovės apdraustų patalpų apliejimo.

Dėl priežastinio ryšio ir kaltės

41. Nustačius, kad ieškovės patirta žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo atsakovės, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratorės pareigų vykdymo, ir byloje nesant duomenų apie kitų asmenų veiksmus, taip pat turinčius įtakos žalai atsirasti, konstatuotina, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

42. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nepaneigė įstatyme nustatytos kaltės prezumpcijos.

43. Vadovaujantis visa tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad egzistuoja visos keturios įstatyme nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.263 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 4 408,38 Eur turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai.

Dėl kompensacinių palūkanų

44. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 245,66 Eur kompensacines palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 31 d. (pranešimo apie žalos atlyginimą išsiuntimo atsakovei) iki 2021 m. liepos 21 d. (ieškinio pateikimo dienos).

45. Pagal CK 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 245,66 Eur dydžio palūkanos už vėlavimą atsiskaityti, apskaičiuotos taikant 6 procentų metinę palūkanų normą.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

46. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo tenkintinas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu. Iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (4 654,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Ieškovė patyrė 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 105,00 Eur žyminis mokestis ir 570,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (ieškinio surašymą). Išlaidos už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, ir, teismo vertinimu, yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Visos ieškovės patirtos išlaidos yra būtinos ir pagrįstos įrodymais (2021 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. AK 00074 ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. AB SEB banko mokėjimo pavedimas). Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovės priteistina 675,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, j. a. k. 121452091, 4 408,38 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus aštuonis Eur 38 ct) turtinei žalai atlyginti, 245,66 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis Eur 66 ct) kompensacinių palūkanų, 6 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (4 654,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. liepos 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 675,00 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.