- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-115-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04849-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- V. L.
- Trečiasis asmuo
- A. A., Eugenijai Latvėnienei
- Atsakovas
- E. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, AB „Panevėžio specialus autotransportas“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ir trečiojo asmens A. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovams E. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, AB „Panevėžio specialus autotransportas“, trečiajam asmeniui ieškovės pusėje A. A., trečiajam asmeniui Eugenijai Latvėnienei dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, nuostolių atlyginimo ir trečiojo asmens A. A. savarankiškus reikalavimus dėl atsakovų veiksmų pripažinimo neteisėtais, įpareigojimo pakeisti atsakingą už kapavietės priežiūrą asmenį, leidimo laidoti panaikinimo, įpareigojimo ekshumuoti ir perkelti palaikus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. L. prašė pripažinti atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmus skiriant atsakovę E. S. asmeniu atsakingu už Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)) kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūrą, neteisėtais; įpareigoti atsakovus pakeisti atsakingą asmenį už Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūrą, juo paskiriant ieškovę V. L.; pripažinti neteisėtais atsakovės E. S. veiksmus, panaikinant užrašą Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) paminkliniame akmenyje „P. J. (duomenys neskelbtini), Anelė (duomenys neskelbtini)“ ir vietoje jo atlikus kitą įrašą „ S. šeima“; priteisti iš atsakovės E. S. ieškovei nuostolių atlyginimui 149 Eur.
2. Nurodė, kad ieškovė, atsakovė E. S. ir tretieji asmenys A. A. ir E. L. , yra seserys, broliai J. ir Z. yra mirę. Jų tėvas J. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir buvo palaidotas Panevėžio miesto K. K. kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), motina A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir palaidota toje pačioje kapavietėje. Po tėvo mirties ji su broliu J. P. pastatė pirmąjį paminklą, kuriame buvo įrašas „P. J.“. Mirus motinai, ji savo lėšomis keitė paminklą (tam sutikimą davė ir atsakovė E. S.), buvo iškaltas užrašas „P. J. (duomenys neskelbtini) Anelė (duomenys neskelbtini)“. 2011 m. rugpjūčio 26 d. mirė atsakovės dukra B. P., kurią seserims ir broliams nežinant, atsakovė E. S. palaidojo toje pačioje kapavietėje. Atsakovė 2019 metų birželio mėnesį panaikino užrašą apie tėvų palaidojimą kapavietėje ir jo vietoje pritvirtino naują lentą su užrašu „S. šeima“. Nurodė, kad atsakovės E. S. veiksmai yra neteisėti, nes tam ji turėjo gauti jos ir seserų, kaip laidojusių tėvus ir prižiūrėjusių kapavietę ir jos kaip paminklo savininkės sutikimą. Ji ketina pati atlikti paminklo užrašo keitimo darbus, kurie kainuos 149 Eur, ir kurie priteistini iš atsakovės E. S. jos naudai. Pažymėjo, kad mirus motinai A. P. 1974 m. kovo 9 d., ir ją palaidojus ginčo kapavietėje, kapavietę prižiūrėjo ieškovė, jokio rašytinio susitarimo dėl kito atsakingo už kapavietę asmens nebuvo sudaryta.
3. Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais A. A. prašė pripažinti neteisėtais atsakovės E. S. veiksmus panaikinant užrašo Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) paminkliniame akmenyje „P. J. (duomenys neskelbtini) Anelė (duomenys neskelbtini) „ ir vietoje jo atlikus kitą įrašą „S. šeima“; pripažinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmus, skiriant atsakovę E. S. asmeniu atsakingu už Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)) kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, neteisėtais; įpareigoti atsakovus pakeisti atsakingą asmenį už Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)) kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, juo paskiriant V. L.; atsakovei E. S. 2011 m. rugpjūčio 26 d. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ išduotą leidimą Nr. 350 laidoti kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) B. P. panaikinti kaip neteisėtą ir įpareigoti atsakovę E. S. ekshumuoti atsakovės dukters B. P. palaikus, juos perkeliant į kitą kapavietę. Palaikė ieškinį, kurį prašė tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens A. A. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies, pripažino atsakovės E. S., veiksmus, panaikinant užrašą Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) paminkliniame akmenyje „P. J. (duomenys neskelbtini), Anelė (duomenys neskelbtini)“ ir vietoje jo atlikus kitą įrašą „S. šeima“, neteisėtais; priteisė iš ieškovės ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. A., atsakovės E. S. naudai po 150 Eur iš kiekvienos bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės E. S., trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. A., naudai 25 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 47 Eur valstybei išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš atsakovės E. S. 14,73 Eur ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais A. A. 44,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.
5. Teismas nustatė, kad tiesioginių įrodymų apie tai, kad D. S. (duomenys neskelbtini) metais buvo palaidota ginčo kapavietėje nėra, nes nėra išlikę to laikotarpio kapinių laidojimo žurnalai, taip pat nėra duomenų ir apie D. S. mirtį ir palaidojimą bažnytiniuose dokumentuose. Liudytojos N. Ž. ir B. K. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) metais laidojant J. P., ginčo kapavietės vietoje nebuvo matyti jokių palaidojimo žymių ar užrašų, patvirtinančių, kad ten jau buvo anksčiau palaidota D. S.. Todėl teismas laikė, kad D. S. nebuvo palaidota ginčo kapavietėje.
6. Nurodė, jog ginčo kapavietėje yra palaidota ieškovės, atsakovės E. S. ir trečiųjų asmenų tėvai ir atsakovės E. S. dukra B. P., t. y. visi palaidoti asmenys yra giminystės santykiuose, todėl sprendė, jog kapavietė buvo suteikta būtent kaip šeimos kapas. Tačiau kategoriškai teigti, kad šeimos kapavietė reiškia, jog ji buvo suteikta šeimos nariams laidoti nėra pagrindo, nes kapavietės dydis (išmatavimai) apsprendžia jos priskyrimą šeimos kapavietei.
7. Nustatė, kad 1960-1974 metų laikotarpiu galioję norminiai aktai nenumatė, kad turi būti paskiriamas atsakingas už kapavietę asmuo, todėl laikė, kad iki pat 2011 metų, kai buvo laidojama B. P., atsakingo už ginčo kapavietę asmens nebuvo paskirta, o tiek V. L., tiek E. S. buvo tik kapavietę prižiūrinčio asmens statuse. Pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai E. S. kreipėsi dėl leidimo laidoti savo dukrą B. P.. Tuo laiku galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių punkte 20 buvo numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša, o šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Analogiškai atsakingo už kapavietę asmens paskyrimo klausimas nustatytas ir Panevėžio miesto tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1-32-32 „Dėl Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8, pakeitimo“.
8. Nustatė, kad atsakovė E. S. 2011 metais kreipėsi dėl leidimo laidoti savo dukrą B. P. išdavimo ir nurodė šeimos kapavietę ir jame palaidotus asmenis, kurie susiję su ja giminystės ryšiais. Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti išdavimo, t. y. E. S.. Atsakovę E. S. paskyrus atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu atitinkamai buvo išduotas ir leidimas laidoti B. P..
9. Teismas konstatavo, kad skiriant atsakovę E. S. asmeniu atsakingu už Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)) kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių atsakingo už kapavietę asmens skyrimo, reikalavimai nebuvo nepažeisti, todėl nėra pagrindo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmus pripažinti neteisėtais.
10. Pažymėjo, kad ieškovė V. L., jei laikė save atsakinga už kapavietės priežiūrą, žinodama apie B. P. laidojimą 2011 metais, nesikreipė dėl savo teisių pažeidimo iki pat 2019 metų, nesidomėjo kokiu pagrindu buvo palaidota B. P., kas be jos leidimo pastarąją palaidojo ir pan. Tokį ieškovės elgesį teismas vertino kaip sutikimą su B. P. laidojimo faktu, o dėl ieškovės delsimo įteisinti savo, kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą, neigiamos pasekmės kyla pačiai ieškovei.
11. Konstatavus, kad E. S. buvo paskirta atsakingu už kapavietę asmeniu nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, teismas netenkino ir reikalavimo pakeisti atsakingą už kapavietę asmenį, juo paskiriant V. L., nes atsakingas už kapavietę asmuo keičiamas dviem atvejais: 1) kai atsakingas už kapavietę asmuo miršta ir 2) kai atsakingas už kapavietę asmuo neprižiūri kapavietės. Nagrinėjamoje byloje nei vienos iš šių sąlygų teismas nenustatė.
12. Teismas konstatavo, kad už kapavietės, kurioje pastatytas ginčo paminklas, priežiūrą atsakingas asmuo nuo 2011 metų yra atsakovė E. S. , todėl ji turėjo / turi teisę tvarkyti ir rūpintis ginčo kapaviete savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant teisės aktų, reguliuojančių kapinių tvarkymą, nuostatų.
13. Teismas iš AB „Panevėžio specialus autotransportas“ pažymų nustatė, kad atsakovė E. S. informavo kapinių administraciją apie paminklinės lentelės sumontavimą. Nurodė, kad nei kapavietės nei paminklinio akmens išmatavimai nebuvo keičiami, statinio laikančios konstrukcijos nebuvo keičiamos, o tik ant jau esančio paminklinio akmens buvo pakeista lenta su užrašu, todėl šių darbų nelaikė rekonstrukcija.
14. Nustatė, kad nuo 1974 metų (po A. P. palaidojimo) ant ginčo kapavietės buvo užrašas su nurodytais J. P. ir A. P. duomenimis ir jų gimimo bei mirties datomis. Toks užrašas buvo 45 metus, todėl darė išvadą, kad tarp J. P. ir A. P. dukrų buvo susitarimas įamžinti savo tėvų atminimą tokiu būdu, kuris jas visas ir tenkino. Duomenų apie tai, kad dabartiniu metu šalys būtų pakeitusios savo valią ir davusios sutikimą E. S. pakeisti paminklo užrašą byloje nenustatė.
15. Teismas pažymėjo, kad svarbu yra užtikrinti mirusiojo asmens ir jo artimiausių asmenų (giminaičių) valią (norą) turėti šeimos kapavietę, nes tai atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), laidojimo papročius bei moralines nuostatas. Todėl darė išvadą, kad mirusiųjų J. P. ir A. P. atminimo panaikinimas, atsakovei E. S. nevykdant pareigos įamžinti jų atminimą, kai nebegalima identifikuoti jų palaidojimo vietos, prieštarauja net tik gerai moralei, tradicijoms, bet ir tokiais veiksmais E. S. pažeidė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidė kitų artimųjų interesus, padarydama jiems žalą, todėl atsakovės E. S. veiksmai panaikinant užrašą Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini)paminkliniame akmenyje „P. J. (duomenys neskelbtini), Anelė (duomenys neskelbtini)“ ir vietoje jo atlikus kitą įrašą „ S. šeima“ pripažino neteisėtais.
16. Pripažinus atsakovės veiksmus pakeičiant paminklo užrašą neteisėtais, galėtų būti taikoma civilinė atsakomybė, tačiau ieškinyje ir trečiojo asmens savarankiškuose reikalavimuose nėra suformuluotas tokio pobūdžio reikalavimas, todėl teismas savo iniciatyva to daryti negali, nes tai laikytina išėjimu už ieškinio ribų.
17. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes ieškovė V. L. realios žalos iki šiol nėra patyrusi (raidžių perkalimo darbai neatlikti). Be to, atsakovei E. S. išlikus atsakingu už kapavietę asmeniu, ieškovė pati šių darbų be E. S. sutikimo ar teismo sprendimo atlikti ir negalėtų.
18. Pažymėjo, kad nors atsakovė E. S. ir nurodė, kad ant paminklo nėra vietos, kad galima būtų įamžinti tėvų atminimą, tačiau iš fotonuotraukų aiškiai matyti, kad ant paminklinio akmens yra pakankamai vietos padaryti jau minėtus užrašus. Be to, tėvų atmintį galima įamžinti įrengiant atskirą paminklinę lentelę.
19. Teismas sprendė, kad teisės aktuose nustatyta palaikų laidojimo procedūra nebuvo pažeista, atsakovei E. S. teisėtai išduotas leidimas laidoti savo dukrą B. P.. Nepripažinus leidimo laidoti neteisėtu, nėra pagrindo ekshumuoti B. P. palaikus ir perkelti juos į kitą kapavietę, nes ji buvo palaidota prisilaikant norminių aktų reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą dalyje kurioje jos ieškinio reikalavimai atmesti ir toje dalyje ieškinio reikalavimus tenkinti arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
21. Mano, kad sprendimo dalyje dėl atsakovų Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmų pripažinimo neteisėtais ir atsakingo už kapavietę asmens paskyrimo teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovų motyvais, kad atsakingu už kapavietę asmeniu yra skiriamas asmuo, kuriam suteiktas leidimas laidoti ir išskirta kapavietė. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normos, tame tarpe ir 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių punkte 20 p. nuostatas, numatančias leidimo laidoti ir atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą paskyrimo tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
22. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo 2007 m. gruodžio 20 d. įstatymas Nr. X-1404, jo 26 str. numatė kapinių prižiūrėtojo teises ir pareigas. Mano, kad ginčo kapavietės atsakingas asmuo turėjo būti nustatytas šių nuostatų įsigaliojimo datai, o ne po šių nuostatų priėmimo mirusio asmens datai, t. y. atsakovės dukters D. P. mirties dienai. Tai, kad atsakovai nei 2008 metais nei vėlesniu laikotarpiu (iki pat (duomenys neskelbtini)) ginčijamų klausimų nesprendė, atsakingo asmens už ginčo kapavietės priežiūrą nenustatė ir nenurodė laidojimo žurnale, neatleidžia jų nuo pareigos tai padaryti.
23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos 1990 m. lapkričio 26 dienos nutarimu Nr. 359 „Kapinių tvarkymo taisyklės“ nustatė, kad kiekvienas mirusysis laidojamas atskirame kape. Šeimos kapo sklype laidoti šeimos nario palaikus leidžiama kapą prižiūrinčiam šeimos nariui, o jam nesant, - kitam šeimos nariui. Nors šiose kapinių tvarkymo taisyklėse nebuvo apibrėžta atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens sąvoka, tačiau sistemiškai vertinant šių taisyklių 12 punkto bei 2 priedo normas, darytina išvada, jog kapą prižiūrinčio asmens duomenys privalėjo būti užfiksuoti Laidojimo ir kapų statinių registravimo knygoje.
24. Nurodė, kad atsakovės dukters B. P. mirties (duomenys neskelbtini) metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės, kurių 20 p. nenustato pirmenybės gauti leidimą laidoti, o tik laidojimo leidimą turinčiam asmeniu galimybe tapti atsakingu už kapavietės priežiūra asmeniu.
25. Mano, kad pirmąja eile spręstinas atsakingo asmens paskyrimo klausimas, tik po to, dėl leidimo laidoti E. S. dukrą B. P. išdavimo klausimas. Tačiau tismas nenustatė teisingai, kas buvo atsakingi už ginčo kapavietės priežiūrą atskirais laikotarpiais iki B. P. laidojimo ir atsakovės E. S. paskyrimo atsakinga už kapavietės priežiūra asmeniu. J. P. mirė (duomenys neskelbtini), buvo palaidotas Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Leidimas laidoti, buvo išduotas jo žmonai A. P.. Po tėvo mirties kapavietėje kartu su broliu J. P. pastatė pirmąjį paminklą, kuriame buvo įrašas P. J.. Tėvo kapavietę prižiūrėjo motina, ieškovė ir brolis J. P.. Motinai A. P. mirus, ji buvo palaidota taip pat toje kapavietėje. Leidimas laidoti buvo išduotas ieškovei. Po jos mirties apeliantė daugiausia rūpinosi ir prižiūrėjo kapaviete, keitė paminklą. Todėl mano, kad atsakovams nepateikus duomenų apie įregistruotus atsakingus asmenis už ginčo kapavietės priežiūrą iki (duomenys neskelbtini), A. P. mirtį galima vertinti kaip paskutinio kapavietę prižiūrinčio asmens mirtį, po kurios turėjo būti naujai sprendžiamas atsakingo asmens už ginčo kapavietės priežiūrą skyrimas.
26. Teismas neįvertino ir to, kad ginčo tėvų kapavietėje E. S. buvo išduotas laidoti ir palaidotas kitos E. S. šeimos, o ne tėvų šeimos asmuo. Iki mirties motina A. P. gyveno su ieškove vienoje šeimoje. Būdama gyva, neišsakė pageidavimo, kad šalia būtų palaidoti kitos šeimos (E. S.) nariai. Priešingai, ji pageidavo, kad ieškovė būtų palaidota kartu su ja. Atsakovė E. S. su savo vaikais gyveno skyrium, su motina nebendravo. Būdama 18 metų ištekėjo, išėjo iš tėvų namų ir gyveno skyrium vyro namuose.
27. Bylos duomenys įrodo, kad ginčo kapavietėje palaidotos B. P. nesiejo jokie šeimyniniai ryšiai su ieškovės ginčo kapavietėje palaidotais jos tėvais. Vien dėl šių aplinkybių E. S. dukters laidojimui turėjo gauti A. P. šeimos narių, t. y. ieškovės ir dar dviejų seserų ir brolio Z. P. sutikimą, o laidojimas tokio sutikimo negavus - vertintinas kaip neteisėtas.
28. Bylos aplinkybės neginčijamai įrodo, kad E. S. dukrą B. P. laidojo negavusi ieškovės ir kitų seserų ir brolio - trečiųjų asmenų sutikimo. Ji laidojo slapta, jiems nežinant, ji tai pripažino ir nurodė, kad jie nebendravo su velione gyvi, o kartu ir suklaidinusi kitus atsakovus, nurodžius neva nesant kitų artimų asmenų, suinteresuotų ginčo klausimo sprendimu.
29. Taip pat kartu su prašymu išduoti leidimą laidoti atsakovė E. S. nepateikė atitinkamo susitarimo AB „Panevėžio specialusis autransportas“ su ieškove ir jos seserim dėl sutikimo ginčo kapavietėje laidoti B. P. ir E. S. skirti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu. Byloje yra atsakovės E. S. prašymo išduoti leidimą laidoti B. P. Nr. 350 kopija, kurioje nurodyta, kad ginčo kapavietėje yra palaidota jos dukra D. S., taip pat, kad kiti kapą prižiūrintys asmenys neprieštarauja, kad prašomoje laidoti kapavietėje būtų palaidotas mirusysis.
30. Atsakovė E. S. neįrodė, kad ginčo kapavietėje palaidota jos dukra D. S., tačiau pastaroji aplinkybė, akivaizdžiai buvusi jos prašymo tenkinimo ir leidimo laidoti išdavimo pagrindu liko neįvertinta. Taip pat liko neįvertinta ir atsakovės AB „Panevėžio specialusisi autotransportas“ blanke, o kartu ir ieškovės patvirtinta melaginga aplinkybė dėl kitų asmenų prieštaravimų nebuvo, visiškai įrodanti atsakovų pareigas pirmiausia išsiaiškinti kitų artimųjų ginčo kapavietėje palaidotų asmenų nuomonę dėl laidojimo leidimo ir atsakingo asmens skyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
31. Mano, kad ieškovė įrodė reikšmingas ieškinio aplinkybes dėl jos paskyrimo atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu, kada ne tik laidojo tėvus, bet ir daugiausia prižiūrėjo ginčo kapavietę, ten savo lėšomis statė naują paminklą. Teismas be faktinio ir teisinio pagrindo atsakovų veiksmus, išduodant leidimą E. S. laidoti dukrą B. P. ginčo kapavietėje ir ją skiriant atsakingu asmeniu už minėtos kapavietės priežiūrą, pripažino teisėtais.
32. Teismas nepagrįstai ir neteisingai išsprendė ir trečiojo asmens ieškinyje tiesiogiai keliamus reikalavimus dėl leidimo laidoti B. P. ginčo kapavietėje išdavimo pripažinimo neteisėtu ir atsakovės E. S. įpareigojimo ekshumuoti atsakovės dukros B. P. palaikus, juos perkeliant į kitą kapavietę.
33. Taip pat nesutinka su sprendimu dalyje dėl žalos atlyginimo, nes nuostolių dydį atkuriant panaikintą užrašą paminkle apie palaidotus tėvus ieškovė įrodė atitinkamus darbus atliekančių meistrų pažyma apie kalimo darbų kainą, kuri sudaro minimalią sumą - 149 Eur. Be to, ieškovės reikalavimai apėmė ir reikalavimą leisti atstatyti paminkle buvusius įrašus apie kapavietėje palaidotus tėvus, o ne padaryti naują įrašą. Be to, pati E. S. jau daugiau nei metai laiko jokių veiksmų atkuriant įrašą neatliko. Mano, kad atsakovės E. S. veiksmus dėl įrašų paminkle pripažinus neteisėtais, turėjo būti sprendžiamos tokio sprendimo pasekmių klausimas, atsižvelgiant į tai, kad paminklas ginčo kapavietėje statytas ieškovės lėšomis.
Šalies argumentai
34. Apeliaciniu skundu tretysis asmuo A. A. prašo panaikinti arba pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-11-13 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės bei jos ieškinyje pareikštus reikalavimus tenkinti visa apimtimi. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
35. Nurodo, kad E. S. teismui pateiktame prašyme Nr. 350, nurodyta prašymo pateikimo diena - 2011-08-28, yra aiškiai pertaisyta į 26 d. Todėl prašymas dėl leidimo laidoti buvo pateiktas jau po atsakovės dukros laidotuvių. E. S. tuo metu, kai AB „Panevėžio specialus autotransportas” išdavė leidimą laidoti atsakovės dukrą B. P., nebuvo nustatyta tvarka paskirta kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, nes atsakovės prašymas pateiktas dvi dienos po leidimo išdavimo. Apie šias aplinkybes pirmos instancijos teismas nepasisakė.
36. Mano, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmai skiriant atsakovę E. S. asmeniu, atsakingu už Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse, kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, yra neteisėti ir asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūra skirtinas kitas asmuo - būtent ieškovė. Pabrėžtina, kad būtent ieškovė nuo pat tėčio mirties, nuo kapavietės gavimo, tėčio palaikų palaidojimo kapavietėje, kapavietės sutvarkymo, netgi dviejų paminklų pastatymo - rūpinosi, prižiūrėjo, saugojo kapavietę (ir iki šiol kruopščiai ir pasiaukojančiai prižiūri). Tai patvirtino teismo posėdžių metu apklausti liudytojai. Atsakovė E. S. be apeliančių šeimos narių sutikimo pati pasiskyrė save kapavietę prižiūrinčiu asmeniu, nors kapavietę prižiūrėjo daugiausia ieškovė, todėl mano, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovės paskyrimo kapavietę prižiūrinčiu asmeniu turėjo būti tenkintinas.
37. Pažymi, kad atsakovės E. S. prašyme Nr. 350 yra pastaba, kad “Kiti kapą prižiūrintys asmenys neprieštarauja kad būtų palaidotas mirusysis” ir “Iškilus ginčams tarp giminaičių ir atsiradus būtinybei perlaidoti mirusįjį, pasižadu tai atlikti savo sąskaita.“ Su šiomis prašyme nurodytomis sąlygomis E. S. buvo susipažinusi, su jomis sutiko, remiantis šiuo prašymu ji buvo paskirta kapavietę prižiūrinčiu asmeniu. Atsakovė su niekuo iš kapavietėje palaidotų J.ir A. P. artimųjų nesitarė, kad toje pačioje kapavietėje būtų palaidota jos dukra. Ji - rašydama 2011-08-28, prašymą nuslėpė kad visi kapavietėje palaidotų L. ir A. P. vaikai yra prieš, kad šioje kapavietėje dar kas nors būtų laidojamas. Minėta kapaviete visą laiką rūpinosi ieškovė bei apeliantė.
38. Mano, kad atsakovė E. S., nors ji save laiko už minimos kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų kapinių tvarkymo taisykles bei Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisykles, teisingumo principą, padorumo bei gerų papročių principus ir tai sudaro pagrindą teismui atsakovei išduotą leidimą panaikinti kaip neteisėtą ir tuo pačiu leidimą laidoti panaikinus, įpareigoti ekshumuoti atsakovės dukros palaikus, juos perkeliant į kitą kapavietę. Atkreiptinas dėmesys, kad greta minimos kapavietės, yra kita kapavietė (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jau yra palaidota atsakovės anūkė D. S., ir būtent į šią kapavietę atsakovė gali perlaidoti savo dukrą.
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas pažeidė CPK 185 str., nes klaidingai įvertino apeliantės bei ieškovės pateiktus duomenis, teiktus paaiškinimus apie atsakovės E. S. dukros Danutės palaidojimo vietą. Taip pat neteisingai taikytos CPK 178 str. nuostatos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kadangi teismas neįpareigojo atsakovės pateikti duomenis apie jos dukros D. S. palaidojimo vietą.
Atsiliepimas
40. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą tretysis asmuo A. A. prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad pilnai palaiko ieškovės apeliacinį skundą.
41. Atsiliepimu į trečiojo asmens A. A. apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo patenkinti apeliacinį skundą. Nurodo, kad tiek jos, tiek trečiojo asmens apeliaciniai skundai pagrįsti ir tenkintini.
42. Atsiliepimu į ieškovės V. L. apeliacinį skundą atsakovė AB „Panevėžio specialus autotransportas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvengiant, kad 1960-1974 metų laikotarpiu galioję norminiai aktai nenumatė, kad turi būti paskiriamas atsakingas už kapavietę asmuo, todėl laikytina, kad iki pat 2011 metų, kai buvo laidojama B. P., atsakingo už ginčo kapavietę asmens nebuvo paskirta. Pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai E. S. kreipėsi dėl leidimo laidoti savo dukrą B. P.. Ieškovė neišreiškė valios būti asmeniu, atsakingu už kapavietės priežiūrą, dėl to nei į kapinių prižiūrėtoją, nei į Savivaldybės administraciją nesikreipė.
43. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodo, kad sutinka su teismo sprendimu, jo motyvais ir argumentais. Pažymėjo, jog tai kas iš artimųjų didesne ar mažesne apimtimi prižiūrėjo kapavietę, nesudaro pagrindo teigti, kad tas asmuo ir buvo atsakingas už ginčo kapavietę asmuo. Pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai E. S. kreipėsi dėl leidimo laidoti savo dukrą B. P.. Kadangi tuo metu nebuvo jokių duomenų apie tai, kas yra atsakingas asmuo už ginčo kapavietę, atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu buvo paskirtas asmuo, kuris tuo laiku kreipėsi dėl leidimo laidoti išdavimo, t. y. E. S.. Atsakovę E. S. paskyrus atsakingu už ginčo kapavietę asmeniu atitinkamai buvo išduotas ir leidimas laidoti B. P.. Todėl skiriant atsakovę E. S. asmeniu atsakingu už kapavietės Nr.(duomenys neskelbtini) priežiūrą, teisės aktų, reglamentuojančių atsakingo už kapavietę asmens skyrimo, reikalavimai nebuvo nepažeisti, todėl nėra ir pagrindo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmus pripažinti neteisėtais. Nesutiktina su ieškovės nurodytu argumentu, jog sprendime liko neįvertinta, kad ginčo tėvų kapavietėje E. S. buvo išduotas leidimas laidoti ir palaidotas kitos - E. S. šeimos - narys. Ta aplinkybė, jog A. P. gyveno kartu su ieškove V. L. nepaneigia aplinkybės, jog tiek B. P., tiek ir E. S. yra susijusi giminystės ryšiais su Juliumi ir A. P.. Nesutinka su trečiojo asmens argumentais, kad teismas nepasisakė apie aplinkybes dėl prašyme Nr. 350 nurodomos datos, kadangi teismo posėdyje buvo paaiškinta dėl rašymo apsirikimo klaidos ir teismas atsižvelgęs į tai nurodė, kad leidimas išduotas 2011 m. rugpjūčio 26 d. Taip pat nurodo, kad nepripažinus leidimo laidoti neteisėtu, nėra pagrindo ekshumuoti B. P. palaikus ir perkelti juos į kitą kapavietę, nes ji buvo palaidota prisilaikant norminių aktų reikalavimų.
44. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovė E. S. prašo juos atmesti. Nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teisme nustatytas faktines aplinkybes bei argumentus. Atsakovė pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta atsakingu asmeniu už kapavietės priežiūrą. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų kad ieškovė būtų paskirta už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu. Pirmą kartą atsakingo už ginčo kapavietę asmens skyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2011 m. rugpjūčio 26 d., kai atsakovė kreipėsi dėl leidimo laidoti savo dukrą B. P.. Atsakovė buvo atsakinga už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą nuo dukters D. S. mirties (duomenys neskelbtini) ir jos palaidojimo kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Nei nuo tėvo J. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir palaidojimo, nei nuo mamos A. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir palaidojimo, nei nuo dukters B. P. mirties (duomenys neskelbtini) ir palaidojimo, atsakovei nebuvo pareikšta jokių pretenzijų dėl kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros, taip pat tretysis asmuo A. A. niekada neišreiškė noro būti atsakingu už kapavietę asmeniu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkinami.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės V. L. ir trečiojo asmens A. A. apeliaciniais skundais, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
46. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti reikalavimai pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, panaikinti leidimą laidoti, perkelti mirusiojo palaikus į kitą kapavietę, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
47. Apeliantė A. A. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.
48. Teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių iš tikrųjų būtų būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Pažymėtina, jog faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios, šalių pozicijos itin išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys asmeniškai davė paaiškinimus žodžiu ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
49. Apeliantės V. L. ir A. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus dėl šalių pateiktų atsiliepimų į apeliacinius skundus. Taip pat pateikė pažymą apie kapavietę.
50. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).
51. Kolegijos vertinimu, apeliantė V. L. teigdama pažymą apie kapavietę nepagrindė būtinumo prijungti šį įrodymą prie bylos pagal CPK 314 straipsnio nuostatas bei nurodytą teismų praktiką. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši pažyma, vertinant ją pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės apeliacinio skundo bei šalių ginčo teisingam išsprendimui. Todėl teisėjų kolegija nepriima apeliantės pateiktos pažymos ir jos, nagrinėdama apeliacinius skundus, nevertina.
52. CPK 323 straipsnis nustato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taip pat CPK nenumato galimybės teikti papildomus paaiškinimus dėl pateiktų atsiliepimų į apeliacinius skundus. Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, bei į tai, jog papildomais paaiškinimais nėra nurodoma iš esmės naujų, apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į juos nenurodytų faktinių aplinkybių, papildomus ieškovės ir trečiojo asmens A. A. paaiškinimus priimti atsisakoma.
Dėl ieškovės V. L. apeliacinio skundo
53. Apeliantė teigia, jog teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, tame tarpe ir Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktą dėl leidimo laidoti ir atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą paskyrimo. Taip pat mano, jog ginčo kapavietės atsakingas asmuo turėjo būti nustatytas naujų nuostatų įsigaliojimo datai, o ne atsakovės dukters D. P. mirties dienai. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
54. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio 6 dalis numatė, kad kapinių ir jų priežiūros bei kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų reikalavimus ir paslaugų atlikimo tvarką, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 ,,Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“ patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 20 punktas nustato, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša. Šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmenis supažindina su Taisyklėmis ir savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir Panevėžio miesto tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1-32-32 „Dėl Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21d. sprendimu Nr.1-58-8, pakeitimo“ (redakcija galiojanti nuo 2009-04-30 iki 2013-07-25), kur nustatyta, kad už kapavietės priežiūrą yra atsakingas asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė; jo duomenys nurodomi žurnale (23 punktas).
55. Tokiu būdu pripažintina, kad Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu - tokio asmens įregistravimu Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia.
56. Bylos duomenimis nagrinėjamu atveju toks asmuo Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale iki E. S. 2011 m. rugpjūčio 26 d. kreipimosi dėl leidimo laidoti dukrą B. P. išdavimo nebuvo registruotas. Tokiu būdu pripažintina, kad nurodytu laiku nebuvo asmens, kuris turėtų atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą asmens statusą. Nesant tokio asmens, visiškai pagrįstai juo buvo paskirta atsakovė E. S., kadangi jai buvo išduotas leidimas Nr. 350 laidoti ginčo kapavietėje dukrą. Todėl nesutiktina su apeliantės argumentais, kad pagal Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatas ginčo kapavietės atsakingas asmuo turėjo būti nustatytas šių nuostatų įsigaliojimo datai (2011-01-01). Be to, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 27 straipsnio 7 dalis numatė, kad kapinių prižiūrėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kaupia šiuos duomenis: laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį. Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, kapinių prižiūrėtojui įstatymas numatė tik pareigą kaupti nurodytus duomenis, o ne įpareigojimą kiekvienu atveju, nesant atitinkamų įrašų, savo iniciatyva nustatyti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį.
57. Kaip minėta, atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo yra nurodomas Laidojimo ir kapaviečių statinių registravimo žurnale jo paties iniciatyva ir valia. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale nebuvo įrašyta kaip asmuo, atsakingas už ginčo kapavietės priežiūrą. Su tokiu prašymu į AB „Panevėžio specialus autotransportas“ ieškovė niekada nesikreipė. Nėra duomenų, kad ir pati ginčo kapavietė būtų išskirta ieškovės prašymu. Todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmus, įrašant atsakovę E. S. atsakinga už ginčo kapavietės tvarkymą, išduodant jai leidimą laidoti ginčo kapavietėje dukrą B. P., pripažinti neteisėtais, kaip to reikalavo ieškovė bei tretysis asmuo A. A..
58. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas neteisingai nustatė, kas buvo atsakingi už ginčo kapavietės priežiūrą atskirais laikotarpiais iki B. P. laidojimo ir atsakovės E. S. paskyrimo šiuo asmeniu. Minėta, kad iki atsakovės E. S. įrašymo į Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą kaip atsakingo už ginčo kapavietės priežiūrą asmens, asmens iki tol (2011-08-26) turėjusio šį statusą nebuvo, kadangi atitinkamo įrašo nebuvo atitinkamame žurnale. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškus įrašus žurnaluose apie kapines prižiūrinčius asmenis numatė ir anksčiau galiojusios Kapinių tvarkymo taisyklės (patvirtintos 1990-11-26, 2006-02-13). Nors bylos duomenimis tiek V. L., tiek E. S. atitinkama dalimi realiai prižiūrėjo ginčo kapavietę, tačiau nė viena iš jų iki 2011-08-26 nebuvo įgijusi už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingo asmens statuso. Be to aplinkybė, kas iš artimųjų didesne dalimi prižiūrėjo kapavietę, statė paminklus, tvarkė kapus nesudaro pagrindo pripažinti šį asmenį atsakingu už šios kapavietės priežiūrą, nes tai nenumatyta teisės aktuose. Todėl šie apeliantės argumentai atmetami.
59. Bylos duomenimis nustatyta, kad kapavietėje iki ginčo leidimo išdavimo buvo palaidoti atsakovės tėvai J. P. ir A. P., kurie, vadovaujantis CK 3.135 straipsniu, yra artimaisiais mirusiosios B. P. giminaičiais. Todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovė neturėjo teisės savo dukros B. P. palaikus palaidoti kapavietėje, kadangi B. P. neturėtų būti laikoma šios šeimos nare. Kolegijos vertinimu, artimojo giminaičio palaidojimas šeimos kapavietėje neturėtų prieštarauti moralės normoms, geriems papročiams bei pagarbos mirusiesiems nuostatoms.
60. Kadangi, kaip ne kartą minėta, pripažinus, jog iki B. P. laidojimo nebuvo paskirtas asmuo atsakingas už ginčo kapavietės priežiūrą, B. P. buvo kitų šioje kapavietėje palaidotų asmenų artimoji giminaitė, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovės bei kitų seserų ir brolių sutikimas dėl B. P. palaikų laidojimo ginčo kapavietėje nebuvo reikalingas. Taip pat pažymėtina, kad norminiai teisės aktai nenumato pareigos gauti sutikimą iš giminaičių (kai jie nėra už kapavietės priežiūrą atsakingais asmenimis) kreipiantis dėl leidimo išdavimo laidoti asmenį atitinkamoje kapavietėje. Todėl apeliantės argumentai, kad kreipiantis dėl leidimo išdavimo laidoti B. P. turėjo būti pateikti kitų kapą prižiūrinčių asmenų sutikimą yra nepagrįsti.
61. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nepagrįstai atsakovės E. S. prašymo išduoti leidimą laidoti B. P. ginčo kapavietėje pagrindas buvo aplinkybė, jog toje kapavietėje jau palaidota kita atsakovės dukra. Iš atsakovų pozicijos matyti, kad tokiu pagrindu buvo aplinkybė, jog kapavietėje buvo palaidoti atsakovės tėvai, o atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskirta nebuvo. Panevėžio miesto tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 1-32-32 „Dėl Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr.1-58-8, pakeitimo“ (redakcija galiojanti nuo 2009-04-30 iki 2013-07-25), kur nustatyta, kad kapavietėje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu ar esant jo rašytiniam sutikimui, kai kapinių prižiūrėtojui pateikiamas prižiūrimoje kapavietėje palaidotojo mirties liudijimas (liudijimo nuorašas) arba Civilinės metrikacijos įstaigos išduota pažyma apie mirties įregistravimą. Kaip jau minėta anksčiau, kolegijos vertinimu, šios nuostatos, išduodant atsakovei E. S. leidimą laidoti dukrą B. P., įrašant ją už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, pažeistos nebuvo.
62. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės E. S. veiksmus, pakeičiant paminklo užrašą neteisėtais, turėjo išspręsti klausimą dėl užrašo atstatymo. Pagal Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkto nuostatas konkrečia kapaviete rūpinasi atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo. Atsakingam už kapavietės priežiūrą asmeniui nustatyta pareiga prižiūrėti kapavietę, kad ji būtų tvarkinga, jis privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kurią padarė kapinėms ir kitoms kapavietėms, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės tvarkymo darbus. Įstatyme t.p. numatyta galimybė, sprendžiant dėl žalos atlyginimo, įpareigoti atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pvz. pataisyti sužalotą daiktą) (CK 6.281 str. 1 d.). Kadangi už kapavietės, kurioje pastatytas ginčo paminklas, priežiūrą atsakingas asmuo yra atsakovė E. S., jos veiksmai pakeičiant užrašą ant ginčo kapavietėje esančio paminklo pripažinti neteisėtais, kolegijos vertinimu, siekiant išvengti tolimesnių ginčų tarp šalių, yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad atsakovė E. S. yra įpareigojama per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti užrašą „P. J. (duomenys neskelbtini), Anelė (duomenys neskelbtini)“ Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ((duomenys neskelbtini)), kapavietėje Nr.(duomenys neskelbtini) esančiame paminkliniame akmenyje.
Dėl trečiojo asmens A. A. apeliacinio skundo
63. Apeliantė teigia, kad tuo metu kai buvo išduotas leidimas atsakovei E. S. laidoti savo dukrą B. P., atsakovė E. S. nebuvo nustatyta tvarka paskirta kapaviete prižiūrinčiu asmeniu, nes atsakovės prašymas buvo pateiktas dvi dienos po leidimo išdavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
64. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė E. S. prašymu Nr. 350 kreipėsi į AB „Panevėžio specialus transportas“ dėl leidimo laidoti dukterį B. P. išdavimo. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. išdavė leidimą laidoti Nr. 350, nurodė, kad atsižvelgiant į 2011-08-26 Nr. 350 gautą E. S. prašymą ir pateiktą mirties (duomenys neskelbtini) liudijimą leidžiama laidoti mirusį asmenį P. B. , gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kapinėse kapavietės numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). Todėl pripažįstama, kad prašymas dėl leidimo laidoti buvo pateiktas 2011-08-26, kaip ir nurodoma leidime, o leidimas išduotas teisėtai. Datos prašyme ištaisymas nesudaro pagrindo panaikinti leidimo. Manytina, kad surašant prašymą buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant datą.
65. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir AB „Panevėžio specialus autotransportas“ veiksmai skiriant atsakovę E. S. atsakinga už ginčo kapavietę yra neteisėti. Kaip jau minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių punkte 20 buvo numatyta, kad už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė arba kolumbariumo niša, o šio asmens duomenis kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Kadangi atsakovė E. S. 2011 metais kreipėsi dėl leidimo laidoti savo dukrą B. P. išdavimo ir tuo metu atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmens paskirta nebuvo, išdavus leidimą laidoti E. S., tokiu asmeniu pagrįstai buvo paskirta ji.
66. Kaip jau minėta anksčiau, pagal teisės aktus kapavietėje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens prašymu ar esant jo rašytiniam sutikimui, kai kapinių prižiūrėtojui pateikiamas prižiūrimoje kapavietėje palaidotojo mirties liudijimas (liudijimo nuorašas) arba Civilinės metrikacijos įstaigos išduota pažyma apie mirties įregistravimą. T.y. tam nebūtina apeliantės nurodomas kitų giminaičių sutikimas. Todėl ir šie apeliantės argumentai apie išduoto leidimo laidoti neteisėtumą atmetami.
67. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas neįvertino byloje visų įrodymų bei aplinkybių dėl D. S. palaidojimo vietos. Priešingai negu nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei pripažino, jog tikėtina, kad D. S. ginčo kapavietėje nėra palaidota ( CPK 178-179 straipsniai). Byloje nebuvo keliamas reikalavimas nustatyti, kur buvo palaidota D. S.. Be to ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų.
68. Tokiu būdu pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju teisės aktuose nustatyta palaikų laidojimo procedūra nebuvo pažeista, atsakovei E. S. teisėtai išduotas leidimas laidoti savo dukrą B. P., ji pagrįstai paskirta atsakingu už ginčo kapavietės priežiūrą asmeniu. Todėl nebuvo pagrindo tenkinti ir apeliantės reikalavimų dėl leidimo laidoti panaikinimo, B. P. palaikų perkėlimo. Šių reikalavimų tenkinimas nagrinėjamu atveju apeliantės nurodytais pagrindais, kolegijos vertinimu, prieštarautų viešajai tvarkai, geriems papročiams ir visuomenės moralės principams (CK 1.137 str. 5 d.).
69. Todėl teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodomais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl atsakovės E. S. veiksmų ir ją išdėstant taip:
„Pripažinti atsakovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmus, panaikinant užrašą „P. J. (duomenys neskelbtini), Anelė (duomenys neskelbtini)“ Panevėžio miesto K. K. katedros kapinėse ( (duomenys neskelbtini)) kapavietėje Nr.(duomenys neskelbtini) esančiame paminkliniame akmenyje, neteisėtais ir įpareigoti atsakovę per du mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti šiame paminkliniame akmenyje buvusį užrašą „P. J. (duomenys neskelbtini), Anelė (duomenys neskelbtini)“.