Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einančios Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einančio Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Alės Bukavinienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų prašymą išspręsti bylos pagal V. L. ieškinio dalį atsakovams E. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo (tretieji suinteresuoti asmenys: A. A., E. L.) ir trečiojo suinteresuoto asmens A. A. savarankiškus reikalavimus dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo ir leidimo laidoti panaikinimo rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nustatė, kad ieškovė nesikreipė į Panevėžio miesto savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti atsakingą už Kapavietės priežiūrą asmenį ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija šiuo klausimu nepriėmė jokio sprendimo. Teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir Panevėžio savivaldybės administracijos nėra viešojo administravimo srityje kilusio ginčo dėl atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo. Byloje nepateikiama argumentų, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė savo pareigas organizuojant kapinių tvarkymą, o reikalavimo panaikinti E. S. AB „Panevėžio specialus autotransportas“ išduotą leidimą laidoti Kapavietėje B. P. pagrįstumo vertinimas iš esmės yra susijęs su ginču dėl Kapavietės priežiūros. Teismas pažymėjo, jog nesant ginčo tarp ieškovės ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos dėl atsakingo už Kapavietės tvarkymą asmens pakeitimo, administracinis teismas nėra kompetentingas nagrinėti aptartą reikalavimą. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp fizinių asmenų dėl to, kas turi būti asmeniu, atsakingu už kapavietės tvarkymą, byloje dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, todėl toks ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (CPK 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. XIII-2848 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Sigitos Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendime Nr. KT98-S93/2020 pateiktą išaiškinimą, įvertintus tai, kad šioje byloje Specialiosios teisėjų kolegijos priimtą nutartį pasirašė teisėja Sigita Rudėnaitė, atnaujinamas šios bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimas ir Specialiosios teisėjų kolegijos šioje byloje priimta 2020 m. gegužės 25 d. nutartis pripažįstama netekusia teisinės galios (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 36 straipsnio 6 dalis, ABTĮ 4 straipsnio 7 dalis, 22 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje keliamais reikalavimais ieškovė siekia, kad būtų pakeistas už Kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, t. y., kad vietoje atsakovės E. S. atsakingu asmeniu už Kapavietės priežiūrą būtų paskirta ieškovė. Taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. yra pareiškusi reikalavimą panaikinti AB „Panevėžio specialus autotransportas“ 2011 m. rugpjūčio 26 d. išduotą leidimą laidoti.

Specialioji teisėju kolegija pažymi, kad nors ieškovė atsakovais šioje byloje yra nurodžiusi ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją bei AB „Panevėžio specialus autotransportas“, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 41 punkte įtvirtintą kapinių tvarkymo organizavimo funkciją. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovus, jog būtų priimtas sprendimas dėl atsakingo už Kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo, byloje neteikiama argumentų, kad atsakovai atsisako pakeisti atsakingą už Kapavietės asmenį, vadinasi tarp šalių šiuo metu dar nėra kilęs ginčas viešojo administravimo srityje. Iš bylos procesinių dokumentų matyti, kad reikalavimas pripažinti neteisėtais šių atsakovų veiksmus skiriant atsakingu už Kapavietės priežiūrą E. S. bei reikalavimas panaikinti leidimą laidoti Kapavietėje atsakovės E. S. dukrą, iš esmės yra susiję su ieškovės ir atsakovės E. S. ginču dėl kapavietės priežiūros. Taigi aptariamas ginčas iš esmės kyla tarp privačių fizinių asmenų ir jame dominuoja ne viešojo administravimo, o civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis), todėl pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Specialioji kolegija laikėsi ir kitose, faktinėmis aplinkybėmis panašiose, bylose (žr., pvz., 2019 m. balandžio 12 d. nutartį byloje Nr. T-11/2019, 2017 m. sausio 23 d. nutartį byloje Nr. T-22/2017).

Taip pat akcentuotina, kad Panevėžio apylinkės teisme yra nagrinėjama pagal ieškovės V. L. ieškinį iškelta civilinė byla, iš kurios ir buvo išskirti bei administraciniam teismui perduoti nagrinėti aptariami reikalavimai. Nurodytoje civilinėje byloje be kita ko nagrinėjamas reikalavimas ekshumuoti atsakovės E. S. dukros B. P. palaikus ir perkelti juos į kitą kapavietę. Šio reikalavimo, Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, nebus galima nagrinėti neišnagrinėjus reikalavimo dėl leidimo laidoti panaikinimo, todėl grąžinus aptariamus reikalavimus nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, bus užtikrintas ir proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 8 dalimi, 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalimi, 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atnaujinti bylos rūšinio teismingumo klausimo nagrinėjimą.

Pripažinti Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2020 m. gegužės 25 d. šioje byloje priimtą nutartį netekusia teisinės galios.

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal V. L. ieškinio dalį atsakovams E. S., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo (tretieji suinteresuoti asmenys: A. A., E. L.) ir trečiojo suinteresuoto asmens A. A. savarankiškus reikalavimus dėl atsakingo asmens už kapavietės priežiūrą pakeitimo ir leidimo laidoti panaikinimo perduoti Panevėžio apylinkės teismui nagrinėti įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas laikinai einanti Janina Januškienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo pareigas laikinai einantis Ričardas Piličiauskas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys