- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-2115-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17975-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- M. A.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. A. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė: 1) apginti pažeistas jo teises ir panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcijos) sprendimą „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo“ Nr. SDPN-20-190924-00067, nustatyti terminą pašalinti savavališkų statybų, esančių (duomenys neskelbtini), padarinius; 2) apginti ieškovo pažeistas teises ir leisti vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą, nustatant savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius, parengiant teisės aktų nustatyta tvarka statinio projektą, sumokant Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 11 d. Inspekcija priėmė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (sienas ir stogą) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Ieškovas savavališkos statybos faktą ginčijo teisme, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 ieškovo reikalavimų netenkino. Minėtas teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine ir kasacine tvarka ir paliktas nepakeistas. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl 2017 m. balandžio 11 d. privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, tačiau 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas nebuvo pratęstas. Ieškovas siekia apginti savo teisę įteisinti savavališką statybą ir tokiu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą. Šią teisę ieškovas gali apginti tik teismine tvarka, nes atsakovė nepratęsė termino privalomajam nurodymui įvykdyti ir kreipėsi į antstolį, prašydama taikyti baudas už privalomojo nurodymo nevykdymą. Privalomojo nurodymo įvykdymui ir savavališkos statybos įteisinimui būtinas ilgesnis terminas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovo M. A. ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl pažeistų teisių gynimo, sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo tvarkos pakeitimo atsisakė priimti ir išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turi teisę kreiptis į administracinį teismą.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Jo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro, todėl šis reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui.
5. Dėl antrojo ieškovo ieškinio reikalavimo teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2VP-19834-1110/2019 dėl baudos ieškovui skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00694. Šioje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo, nagrinėjama, kodėl neįvykdytas privalomasis nurodymas, todėl ieškovas savo paaiškinimus turėtų reikšti minėtoje civilinėje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovas M. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti ir perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Ieškovo ieškinio reikalavimai yra susiję su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius ir prašoma privalomąjį nurodymą vykdyti ne jame nurodyta tvarka, t. y. griaunant statinius, o leidžiant gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinant savavališką statybą. Tad akivaizdu, kad ieškinyje yra pareikšti reikalavimai, susiję su asmens civilinėmis teisėmis, ir teismo priimtas sprendimas turės tiesioginę įtaką ieškovo nuosavybės teisių įgyvendinimui.
1.2. Teismo nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyje Nr. T-78/2011 ginčas buvo kilęs tik iš administracinių teisinių santykių, t. y. ieškovė Inspekcija prašė pašalinti savavališkos statybos padarinius, o atsakovė K. M. reikalavimo įpareigoti ją likviduoti savavališkos statybos padarinius neginčijo, prašė pratęsti tam terminą. Taigi ginčas nebuvo susijęs su nuosavybės teisių gynimu. Tuo tarpu ieškovas M. A. ieškinyje aiškiai įvardija, kad šiuo ieškiniu siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises. Ieškinyje yra pareikšti du reikalavimai, kurie yra tarpusavyje susiję su asmens nuosavybės teisių gynyba, juos išskirti į atskiras bylas netikslinga, dėl to ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Atsiliepimas
1.3. Atsakovės priimtas administracinis aktas, kuriuo ji nepratęsė termino privalomojo nurodymo įvykdymui, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises, kadangi ieškovas yra priverstas griauti savo nuosavybę, kuri įgyta sąžiningai, tuo sukeldamas sau didelę materialinę žalą. Priešingu atveju, leidžiant privalomąjį nurodymą vykdyti gaunant statybos leidimą ir įteisinant savavališką statybą, ieškovo nuosavybės teisės būtų apgintos.
1.4. Civilinėje byloje Nr. 2VP-19834-1110/2019 nagrinėjamas klausimas dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00694. Minimoje civilinėje byloje M. A. yra pateikęs savo atsiliepimą į antstolio R. B. prašymą dėl baudos skyrimo, tačiau paaiškinimai ar atsiliepimas nėra ieškinio reikalavimas. Civilinė byla Nr. 2VP-19834-1110/2019 pagal antstolio R. B. kreipimąsi dėl baudos skyrimo yra nagrinėjama ne ieškinio teisenos tvarka, todėl M. A. negali toje byloje reikšti savarankiškų reikalavimų, nesusijusių su baudos skyrimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovo M. A. ieškinys atsakovei Inspekcijai dėl pažeistų teisių gynimo, sprendimo panaikinimo ir privalomojo nurodymo įvykdymo tvarkos pakeitimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrindų (CPK 137 straipsnio 2 dalis)
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Inspekcija 2017 m. balandžio 11 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriuo įpareigojo ieškovą M. A. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; nugriauti savavališkai pastatytas gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-1496-3465 statinio dalis (sienas ir stogo konstrukcijas iki pamatų, kurie yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre pagal 2008 m. sausio 29 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis), esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę; privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas – 2017 m. spalio 10 d.
10. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018 ieškovo M. A. ieškinį, kuriame vienas iš reiškiamų reikalavimų buvo pripažinti negaliojančiu Inspekcijos 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, atmetė. Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi Inspekcijos 2017 m. balandžio 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra galiojantis ir vykdytinas (privalomasis nurodymas perduotas vykdyti priverstine tvarka antstoliui R. B., vykdomoji byla Nr. 0085/19/00694).
11. Ieškovas M. A. 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į atsakovę Inspekciją su prašymu nustatyti terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, nes privalomajame nurodyme nustatytas terminas (2017 m. spalio 10 d.) suėjo bylą nagrinėjant Kauno apylinkės teisme. Inspekcija 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, kuriuo atsisakė pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kadangi praleistas prašymo padavimo terminas.
12. Ieškovas M. A. 2019 m. spalio 29 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį, kuriame reiškia du reikalavimus: 1) panaikinti Inspekcijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino nepratęsimo ir nustatyti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius; 2) leisti vykdyti 2017 m. balandžio 11 d. privalomąjį nurodymą, nustatant savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – leisti pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant teisės aktų nustatyta tvarka statinio projektą, sumokant Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą bei gaunant statybą leidžiantį dokumentą.
13. Pirmosios instancijos teismas ieškovo M. A. ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka), motyvuodamas tuo, kad pirmasis ieškovo ieškinio reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui, o dėl antrojo reikalavimo ieškovas turi teisę reikšti savo paaiškinimus civilinėje byloje Nr. 2VP-19834-1110/2019, kurioje sprendžiamas klausimas dėl baudos ieškovui skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą.
14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pirmasis ieškovo M. A. ieškinio reikalavimas (dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo) yra teismingas administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad šis klausimas yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Jo išsprendimas civiliniams teisiniams santykiams tiesioginės įtakos nedaro. Taigi šiuo atveju vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl šis reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis byloje Nr. T-78/2011).
15. Ieškovas M. A. atskirajame skunde taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirmasis ieškinio reikalavimas yra teismingas administraciniam teismui, tačiau nurodo, kad ieškovo ieškinio reikalavimai yra susiję su savavališkos statybos padarinių pašalinimu ir prašoma leisti privalomąjį nurodymą vykdyti ne jame nurodyta tvarka, t. y. ne griaunant statinius, o leidžiant gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinant savavališką statybą. Taigi ieškovo pareikšti reikalavimai yra susiję su civilinėmis teisėmis, o ieškovas siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises, todėl ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo atskirojo skundo argumentais.
16. Ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
17. Rūšinis teismingumas (competentia ratione materiae) reiškia, pirma, koks – bendrosios kompetencijos ar specializuotas – teismas turi nagrinėti bylą, t. y. nustatoma teismo rūšis; antra, tam tikros kategorijos bylų priskyrimą konkrečiai teismų sistemos grandžiai, t. y. kuris teismas nagrinės bylą kaip pirmosios instancijos teismas. Taigi pagal rūšinį teismingumą atribojama bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų kompetencija bei apylinkių ir apygardų teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, kompetencija (CPK 25 straipsnis).
18. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kyla dėl atsakovės Inspekcijos atsisakymo pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą. Ieškovas M. A. ieškinį grindžia tuo, kad jis siekia įteisinti savavališką statybą ir tokiu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą. Šią teisę ieškovas gali įgyvendinti tik teismine tvarka, nes atsakovė nepratęsė termino privalomojo nurodymo įvykdymui. Pasak ieškovo, pirmasis ieškinio reikalavimas dėl termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui nustatymo yra glaudžiai susijęs su antruoju reikalavimu – leisti privalomąjį nurodymą įvykdyti parengiant teisės aktų nustatyta tvarka statinio projektą ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Taigi iš ieškovo M. A. ieškinio turinio ir dalyko matyti, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas yra termino privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymui pratęsimas, nes, anot ieškovo, tik minėto termino pratęsimas užtikrins jo teisę įsiteisinti savavališką statybą ir tokiu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą (apgins jo nuosavybės teisę). Kaip jau minėta, klausimas dėl termino privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymui pratęsimo yra administracinis teisinis ir jis sprendžiamas pagal Statybos įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nustatytas sąlygas. Tuo tarpu antrasis ieškovo ieškinio reikalavimas (dėl leidimo vykdyti privalomąjį nurodymą, nustatant savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – savavališkos statybos įsiteisinimą) yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo ir glaudžiai su juo susijęs, t. y. pratęsus terminą privalomojo nurodymo įvykdymui, ieškovas turės galimybę įsiteisinti savavališką statybą ir tokiu būdu įvykdyti privalomąjį nurodymą, nevykdant jo priverstine tvarka (per antstolį).
20. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo M. A. teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, numato tiek įstatymas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis), tiek Inspekcijos 2017 m. balandžio 11 d. privalomasis nurodymas. Be to, tiek Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1070-435/2018, tiek Kauno apygardos teismas 2019 m. vasario 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-231-924/2019 patvirtino, kad savavališką statybą yra realios galimybės įteisinti ir M. A. tokia teise vis dar gali pasinaudoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatos nenumato maksimalaus termino, per kurį statytojas turi teisę parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą.
21. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
22. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje vyrauja administraciniai teisiniai santykiai, todėl ieškovo M. A. ieškinys yra teismingas administraciniam teismui Tuo atveju, jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Remdamasis nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turėjo taikyti rūšinį teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o ne kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
23. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.