Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Civilinio ieškovo UAB „Tete-a-tete“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. Š. priteista 760 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Š. nuteistas už tai, kad 2018 m. gruodžio 23 d., apie 19.00 val., lošimų salone (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB „Tete-a-tete“, tyčia plaktuku vieną kartą sudavė į lošimo automatų salono kasos patalpos skiriamąjį stiklą ir jį sudaužė, tokiais veiksmais UAB „Tete-a-tete“ padarydamas 760 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis ginčijamas bausmės individualizavimo aspektu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

7. Skundžiamu nuosprendžiu E. Š. pripažintas kaltu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Už šį nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatytos alternatyvios bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. Š. skyrė mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę. Iš nuosprendžio motyvų matyti, kad sprendimą skirti griežčiausios rūšies bausmę lėmė nuteistojo E. Š. ankstesnių teistumų faktas, baustumas administracine tvarka ir paskirtų baudų nemokėjimas, pastangų įsidarbinti nebuvimas, didesnis asmenybės pavojingumas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą ir dar kartą įvertinusi su bausmės individualizavimu susijusias aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumą, nepakankamai dėmesio skyrė su nuteistojo asmenybe susijusiems duomenims, jų plačiau neanalizavo ir nevertino, nepagrįstai išskirtinį dėmesį suteikė ankstesnių teistumų faktui ir tai, kolegijos įsitikinimu, lėmė per griežtą nuteistojo nubaudimą.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad E. Š. anksčiau yra teistas du kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra laikytinas recidyvistu, jam buvo taikytos laisvės apribojimo, arešto bausmės. Šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo požiūrį į įstatymų reikalavimų laikymąsi ir sudaro pagrindą spręsti, kad E. Š. yra linkęs pažeisti įstatymų reikalavimus asmuo, jam anksčiau taikytos švelnesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmės prevencinio poveikio neturėjo, nepaskatino elgtis tinkamai, nepažeidžiant įstatymų reikalavimų, o iškilusias problemas spręsti teisėtais būdais. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą manymą, kad skirti E. Š. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę (viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą) vis tik nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismas griežčiausios rūšies bausmę nuteistajam skyrė pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė BK 75 straipsnio taikymo galimybės ir nepagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai E. Š. atžvilgiu gali būti pasiekti tik jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

9. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuteistojo E. Š. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tai patvirtina, kad formalus BK 75 straipsnio taikymo pagrindas šiuo atveju egzistuoja. Tačiau, be formalių pagrindų, būtina šio BK straipsnio taikymo sąlyga yra teismo pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme neįvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Remiantis teismų praktika, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu šioje byloje E. Š. gali būti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

10. Nuteistasis E. Š. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, dėl kurio savo kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nuoširdžiai gailėjosi. Ši aplinkybė yra jo atsakomybę lengvinanti. Savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos neneigė, jos dydžio neginčijo. Anksčiau E. Š., kaip minėta, teistas du kartus, vėl nusikalto būdamas recidyvistu, tačiau ši aplinkybė BK 75 straipsnio taikymo galimybės nepaneigia. Už analogiškas nusikalstamas veikas E. Š. neteistas, su laisvės atėmimu susijusios bausmės jam taikytos nebuvo, taip pat nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Ankstesniais nuosprendžiais skirtas arešto bausmes nuteistasis atliko. Duomenų, kad po 2018 m. gruodžio 23 d. nusikalstamos veikos padarymo jis būtų dar nusikaltęs, byloje nėra. E. Š. yra vedęs, turi nepilnamečius vaikus. Jis yra registruotas darbo biržoje, tačiau kaip pats paaiškino, jo turimus profesinius gebėjimus atitinkantis darbas jam nebuvo siūlytas. Nuteistasis yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka ir nors ši aplinkybė laikytina neigiamai jį charakterizuojančia, tačiau ji nepaneigia manymo, kad nubaudimo ir prevenciniai bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Nors ypatingai teigiamai E. Š. charakterizuojančių duomenų byloje nėra, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas taip pat yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, padedančių užtikrinti bausmės tikslų, tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą, t. y. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą yra užtikrinama galimybė kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos visos BK 75 straipsnio taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas nuteistajam atidėtinas. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas nuo vienų iki trejų metų. Teismų praktikoje bausmės vykdymo atidėjimo terminas paprastai priklauso nuo skiriamos bausmės dydžio, padaryto nusikaltimo bei kilusių padarinių sunkumo, galimybės pasiekti bausme įgyvendinamus tikslus. Įvertinus tai, kad nuteistasis dėl nusikaltimo prisipažino, nustatytos viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta mažesnė negu vidurkis laisvės atėmimo bausmė, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieniems metams šešiems mėnesiams, t. y. trumpesniam, negu BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas vidurkis, terminui. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, aptartus apelianto asmenybės ypatumus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai pradėti dirbti, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktai) ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 12 mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 760 Eur žalą UAB „Tete-a-tete“. Kolegijos vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą apeliantas bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti nuteistojo socialiniai ryšiai bei siekis pakeisti savo gyvenimo būdą. Be to, pastebėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo bausmės ir, nesilaikant teismo paskirtų įpareigojimų ar net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus, nuteistajam gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

12. Esant paminėtų aplinkybių visumai konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Š. pagrįstai skirta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydis teisingai nustatytas mažesnis, negu BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas vidurkis. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir neatidėjo E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl nuteistojo skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą tenkinti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, E. Š. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, E. Š. skirti įpareigojimus: 1) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę 760 Eur žalą UAB „Tete-a-tete“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.