Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados ir įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Tarnybos vado 2017 m. sausio 26 d. nurodymu Tarnybos Štabo Teisės skyriuje pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vado R. M. veiksmų, galimai pasinaudojus tarnybine padėtimi, pasitelkus Tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos Aptarnavimo grupės pagalbinį darbininką R. T., nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 20 d. neteisėtai išpjovus ir pasisavinus didelį kiekį medienos (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Tarnybos paros įvykių 2017 m. sausio 26 d. suvestinėje Nr. 26 pranešimo Nr. 23 pateikta informacija apie tai, kad 2017 m. sausio 25 d. apie 11.20 val. Tarnybos Pagėgių rinktinėje atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, įtariant nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje („Vagystė“) ir BK 228 straipsnio 1 dalyje („Piktnaudžiavimas“), padarymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu, 48 valandoms sulaikyti ir patalpinti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę Tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vadas R. M. ir tos pačios užkardos Aptarnavimo grupės pagalbinis darbininkas R. T.. Pagal minėtus faktus Tarnybos Pagėgių rinktinėje 2017 m. sausio 23 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-5-00001-17 ir R. M. pareikšti įtarimai pagal BK 178 straipsnio 1 dalies ir 228 straipsnio 1 dalies nuostatas. Tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo veiksmų tyrimo 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-337 „Dėl tarnybinio patikrinimo sustabdymo“ buvo sustabdytas iki galutinio procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje priėmimo.

4.3. Tarnybos vado 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. TE-43 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“, pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos 2017 m. vasario 8 d. pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą (paties pareiškėjo prašymu).

4.5. Atlikus tarnybinį patikrinimą, 2019 m. birželio 27 d. surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 27-75 „Dėl buvusio Tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vado R. M. veiksmų, žeminančių pareigūno vardą“ (toliau – Išvada), kurioje siūloma traktuoti, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos 2017 m. vasario 8 d. Tarnybos vado 2017 m. vasario. 8 d. įsakymu Nr. TE- 43 „Dėl R. M. atleidimo iš vidaus tarnybos“; nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neturėdamas raštiško Šakių skyriaus sutikimo suderinto su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šakių skyriumi vykdyti miško kirtimą valstybiniame miško plote, į pagalbą pasitelkęs Tarnybos Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos Aptarnavimo grupės pagalbinį darbininką R. T., neteisėtai savanaudiškais, priešingais tarnybai tikslais, benzininiu pjūklu, nuosavybės teise priklausančiu Tarnybos Pagėgių rinktinei išpjovė 32 vnt. sausų uosių, 11 vnt. žalių uosių, 1 vnt. sausų juodalksnių, iš viso: 20,04 kietmetrių medienos, kurią sukrovęs į tarnybinio automobilio „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekabą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius Tarnybos Pagėgių rinktinei, ir šią medieną išveždamas pagrobė, tokiais veiksmais pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Tarnybos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148, 6.6, 6.7 papunkčių reikalavimus bei pažemino pareigūno vardą. Taip pat siūloma parengti įsakymą dėl pareiškėjo veiklos kvalifikavimo.

4.6. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, pripažinus, kad R. M., atleistas iš vidaus tarnybos Tarnybos vado 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. TE-43 2017 m. vasario 8 d., pažeminęs pareigūno vardą.

5. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. (toliau – Statutas)).

5.1. Statuto 32 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tamybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti.

Statuto 33 straipsnio 7 dalis numato, kad tarnybinis patikrinimas atliekamas kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. To paties straipsnio 12 dalis numato, kad tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

5.2. Tarnybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų bei pareigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statuto nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo pareigūnams tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.) (toliau – Aprašas). Minėto Aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą.

6. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos skundžiamu Įsakymu pripažinus, kad jis pažemino pareigūno vardą, po to, kai jis buvo atleistas iš tarnybos paties pareiškėjo prašymu pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą:

6.1. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, pirmiausia, pažymi, kad esminis elementas, suponuojantis nurodyto atleidimo iš tarnybos pagrindo taikymą, yra visuomenės požiūris į atitinkamą pareigūno veikimą ar neveikimą tuo aspektu, kiek tai tiesiogiai susiję su Tarnybos sistemos autoritetu ir kiek tai siejama su visuomenės lūkesčiais bei pasitikėjimu Tarnybos sistema. Akivaizdu, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su tam tikrų objektyvių bei subjektyvių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pareigūno kalte dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, bei ta veika sukeltomis pasekmėmis – Tarnybos autoriteto pažeminimu, neigiamos klaidingos visuomenės nuomonės apie Tarnybą, kaip instituciją, ir (ar) jos pareigūnus susidarymu. Šių pasekmių atsiradimas iš esmės yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnu atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisės lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1914/2012, 2017 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3541-492/2017).

Sprendžiant klausimą, ar pareigūno veiksmai pažemino tarnybos pareigūno vardą, iš esmės turi būti nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) pareigūno kaltė dėl atitinkamos jo padarytos veikos (veikimo ar neveikimo), susijusios ar nesusijusios su tarnybinių pareigų atlikimu; 2) šios veikos sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai žeminančios tarnybos sistemos autoritetą, griaunančios pasitikėjimą įstaiga arba ją kompromituojančios. Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).

6.2. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėjas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje bei 228 straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojo T. P. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka vieneriems metams, be užstato, o baudžiamoji byla nutraukta. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka 2019 m. sausio 16 d. išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 4 d. nuosprendį, panaikindamas nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3,5 kubinius metrus supjaustytų medienos kaladžių, 18,98 kietmetrių uosinių malkų (nesukapotų) ir 9,23 kietmetrių supjautos medienos – perduoti kaltinamajam R. M. ir vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti 18,98 kietmetrių uosinių malkų (nesukapotų).

6.3. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas Tarnybos 2017 m. vasario 8 d. įsakymu buvo atleistas iš tarnybos savo noru (paties pareiškėjo prašymu) pagal Statuto 62 straipsnio 1 dalies 1 punktą 2018 m. vasario 8 d., t. y. dar nesulaukęs įsiteisėjusio teismo sprendimo. Iš esmės tokia aplinkybė traktuotina, kaip savo kaltės pripažinimas. Nepaisant to, pažymėtina, kad sprendžiant, ar asmuo pažemino pareigūno vardą, nėra būtinybės nustatyti asmens kaltę administracinėje ar baudžiamojoje byloje. Tarnybinis patikrinimas atliekamas įvertinti, ar tokie pareiškėjo veiksmai, kaip – valstybės nuosavybės teise priklausančiame miške, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, neturint raštiško sutikimo vykdyti miško kirtimą valstybiniame miško plote, į pagalbą pasitelkiant kitą asmenį, neteisėtai savanaudiškais, priešingais tarnybai tikslais, išpjaunant 20,04 kietmetrių medienos ir ją sukrovus į tarnybinio automobilio priekabą, išvežant, yra suderinami su pareiškėjo kaip pareigūno pareigomis vidaus tarnyboje. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Išvadoje konstatuota, jog buvęs Tarnybos pareigūnas R. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, ir savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad šios aplinkybės, nustatytos Išvadoje, neatitinka tikrovės, o pareiškėjas nebūtų pažeminęs pareigūno vardo. Priešingai, atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad Išvadoje nustatyti anksčiau paminėti pareiškėjo veiksmai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Teismas tokius pareiškėjo veiksmus vertina kaip prieštaraujančius visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei visuomenės teisėtiems lūkesčiams.

6.4. Statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punkte (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija, analogiška formuluotė po 2019 m. sausio 1 d. įtvirtinta 39 straipsnio 8 dalies 2 punkte) numatyta, kad, be to, tarnybinis patikrinimas, gavus oficialią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinis patikrinimas tęsiamas ir sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas, kai pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, atleidžiamas iš vidaus tarnybos (netenka pareigūno statuso). Sprendimą dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiu tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima pareigūną į pareigas skyręs vidaus reikalų įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šis sprendimas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir pareigūnui, atleistam iš vidaus tarnybos.

6.5. Taigi, įvertinus faktinę situaciją ir atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, Tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė Įsakymą dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo, vadovaudamasi Statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punktu, po to, kai jis buvo atleistas iš tarnybos savo prašymu, nes šioje situacijoje priimtas sprendimas dėl pareigūno, atleisto iš vidaus tarnybos, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos (ją skiriant).

7. Pareiškėjo argumentas, kad visos procedūros dėl jo pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos turėjo būti užbaigtos ne vėliau kaip 2018 m. sausio 20 d. ir suėjus šiam terminui nebuvo jokių teisinių galimybių atlikti (tęsti) bet kokias procedūras, atmestinas kaip nepagrįstas:

7.1. Statuto (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) 33 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos. Sprendimas šio straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytu atveju priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamo tarnybinio ar kito patikrinimo metu. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Analogiškas teisinis reglamentavimas numatytas ir Aprašo 36 punkte. Pareiškėjas tokią formuluotę nepagrįstai aiškina kaip nustačiusią 1 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti bylai aktualiomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš cituotos formuluotės, 3 metų taikomas tiems atvejams, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais. 9 dalis numatė, kad kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Byloje nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas 2017 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 13-337 dėl R. M. veiksmų buvo sustabdytas. Taigi faktinės aplinkybės atitiko įstatyme numatytas aplinkybes, kurioms esant taikomas 3 metų terminas.

7.3. Taigi pareiškėjas yra neteisus, kad jam tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per 1 metus, o pareiškėjui tarnybinė nuobauda turėjo būti paskirta per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko nustatyti tikslaus laiko, kada pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, tačiau padaryta išvada, kad pažeidimas padarytas nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. sausio 16 d., t. y. pareiškėjo pažeidimas padarytas šiuo laikotarpiu. Tarnybinė nuobauda atleidimas iš tarnybos, pažeminus pareigūno vardą, paskirta skundžiamu Įsakymu 2019 m. birželio 28 d., t. y. nėra pažeisti jokie imperatyvūs tarnybinei nuobaudai skirti terminai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką būtent aptarti nuobaudos skyrimo terminai (1 metų ir 3 metų) yra naikinamieji (2016 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1203-261/2016). Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai dėl to, jog buvo pažeisti Statute nurodyti nuobaudai skirti terminai.

8. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jis nuo 2019 m. birželio mėn. buvo išvykęs iš Lietuvos ir su tarnybiniu patikrinimu susipažino tik 2019 m. liepos mėn., todėl paaiškinimo, nurodyto 2019 m. gegužės 30 d. pranešime, atsakovui pareiškėjas nepateikė ir negalėjo pateikti. Teismo vertinimu, pareiškėjas, neteikdamas paaiškinimo apie įvykius, dėl kurių buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, tokiu būdu pats pasirinko savo gynybos modelį. Atsakovė teismui pateikė paaiškinimus ir duomenis apie pareiškėjui siųstą registruotą siuntą (korespondenciją) (šių duomenų pareiškėjas nepaneigė), kad 2019 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 14PR-633 „Dėl pranešimo apie atliekamą tarnybinį patikrinimą“, kuriuo buvo pareiškėjui siųstas pranešimas pagal jo deklaruotos ir gyvenamosios vietos adresus su pridedamu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo ir siūloma nuo pranešimo gavimo dienos per 2 dienas pateikti paaiškinimą, negrįžo kaip neįteiktas, vadinasi, jis buvo gautas tinkamai, todėl pareiškėjas iki Išvados surašymo (2019 m. birželio 25 d.) dienos jam suteiktomis teisėmis nepasinaudojo ir paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo nepateikė pats pasirinkdamas tokį elgesį. Pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jo atžvilgiu nėra pabaigta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Be to, pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios būtų turėjusios įtakos priimant sprendimą, jeigu pareiškėjas ir būtų pateikęs paaiškinimus.

9. Teismas pažymi, kad atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius, jog pareigūnas pažemino savo vardą, yra imperatyvi teisinė priemonė, kuri negali būti keičiama kitomis priemonėmis. Statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys A4-189/2007, A16-1007/2006, A-62-2135/2011, A143-2206/2011). Tarnybai tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėjas ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jo atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 33 straipsnio 8 dalies 2 punktą buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią nurodytoje situacijoje buvo privalu taikyti.

10. Dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo paaiškintina, kad tarnybinė išvada Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo taikymo prasme negali būti laikoma aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas, ji nesukuria savarankiškų teisinių pasekmių ir negali būti pripažinta individualiu teisės aktu, skųstinu administraciniam teismui, todėl bylos dalis dėl tarnybinės išvados panaikinimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu (2004 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-851/2004, 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007, 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1348-556/2015).

11. Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes teismas konstatuoja, kad Tarnybos priimtas skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas. Darytina išvada, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas ginčijamas Įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant Aprašo nuostatų, tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, Išvadoje aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus 2019 m. birželio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-75 nutraukti.

Kitą pareiškėjo R. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.