Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-445-2015 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. 3SK-(14.3.110)-1 dalies panaikinimo, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. įsakymo „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos J. V.“ Nr. 3Vį-(14.3.2)-202 pripažinimo iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu, 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-(14.3.55)-23 pripažinimo iš dalies neteisėta ir negaliojančia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Varėnos rajono valdyba 1992 m. liepos 9 d. potvarkiu nutarė parduoti privatinėn nuosavybėn esamų namų valdų sklypus ir iki 1992 m. kovo 15 d. individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktus žemės sklypus asmenims Varėnos mieste. Pagal minėto potvarkio 2 priedo „Esamų privačių namų valdų ir iki 1992 m. kovo 15 d. individualių gyvenamųjų namų statybai skirtų žemės sklypų sąrašą“ J. V. skirtas 0,06 ha žemės sklypas. 1992 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Varėnos rajono valdybos potvarkio Nr. 301-v „Dėl žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarka, Varėnos mieste ir kitose rajono apylinkių gyvenvietėse, kaimuose bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų kainos“ 7 punktu žemėtvarkos tarnybos vadovo pavaduotojas J. J. buvo įgaliotas pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal Žemės sklypo įkainojimo akto 23 punktą viso žemės sklypo nustatyta kaina – 1 146 rublių. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė įgaliotas asmuo žemėtvarkos tarnybos vadovo pavaduotojas J. J.. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo rašytinė sutartis buvo sudaryta, ieškovas sumokėjo už 0,06 ha žemės sklypą 1 146 rublių, tačiau Varėnos rajono žemėtvarkos skyrius, pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintas „Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatas privalėjęs ieškovui atsiųsti pranešimą apie žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo vietą ir laiką, pareigos neįvykdė, dėl ko žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įforminta iki šiol, o žemės sklypas neįteisintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius apie tai, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nėra sudaryta ieškovui net neužsiminė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 2 d. sprendimu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre” Nr. 3SK-(14.3.110)-1 buvo suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Vilija-6“ matininkės Ž. G. 2012 m. rugsėjo 3 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taip pat šiuo sprendimu nutarta kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. 2014 m. balandžio 28 d. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas - Lietuvos Respublika, įregistravimo pagrindas - Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. sprendimas Nr. 3SK-(14.3.110)-1. Žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrius pasiūlė ieškovui valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas, naujai atlikus kadastrinius matavimus yra 0,0784 ha, išsinuomoti, tame tarpe ir 0,06 ha ploto žemės sklypo dalį iš 0,0784 ha. Ieškovas, žinodamas, kad 0,06 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalį dar 1992 metais privatizavo, tačiau, bijodamas jos netekti, 2014 m. vasario 11 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos Varėnos skyriui dėl ginčo žemės sklypo nuomos. 2014 m. vasario 14 d. tarp ieškovo J. V. (nuomininkas) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo A. V. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 3SŽN-(14.3.55.)-23, pagal kurią nuomotojas išnuomojo, o nuomininkas išsinuomojo 0,0784 ha žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, ieškovui tapo žinoma tik iš institucijų, rengusių dokumentus, t. y. pasikreipus į Alytaus apskrities archyvą, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Varėnos skyrių ir geodezininke Ž. G.. Alytaus apskrities archyvas 2014 m. kovo 25 d. pranešimu „Dėl Varėnos rajono valdybos potvarkių“ Nr. (7.11)A-191 informavo, kad Varėnos rajono notarinės kontoros 1992 metų Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių bylose, perduotose saugoti į Alytaus apskrities archyvą, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp J. V. ir Varėnos rajono žemėtvarkos tarnybos, nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pripažinta galiojančia 0,06 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp J. V. ir Varėnos rajono žemėtvarkos tarnybos laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Ginčo teisinių santykių metu galiojo 1991 m. liepos 25 d. redakcijos Žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl kitų žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89) bei šiuo nutarimu patvirtintos Taisyklės. Nurodyti teisės aktai numatė atitinkamas pareigas tiek asmenims, šių aktų pagrindu siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę, tiek atitinkamoms Lietuvos Respubliką atstovaujančioms institucijoms šiuose teisiniuose santykiuose.

Nustatyta, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) savininkas yra Lietuvos valstybė. Ant šio žemės sklypo esantis gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso šios bylos ieškovui J. V.. Pastatų nuosavybės teisė įregistruota nuo 1985 m. gruodžio 4 d. (b. l. 12-14, 1 t.).

Kolegijos vertinimu, byloje nekyla ginčas dėl to, kad ieškovas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus asmenims, siekiantiems įgyti teisę į privatinę žemės nuosavybę, tai yra, ieškovas atitiko subjektiškumo reikalavimus (ŽRĮ 6 str. 1 ir 3 d., Nutarimo Nr. 89 1.1.1. p.). Minėti teisės aktai taip pat nustatė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės ūkinei ir kitai veiklai, prašymus pateikia vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, Agrarinės reformos tarnybai (ŽRĮ 18 str. 1 d.), kad parduodant (nuomojant) valstybinę žemę ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms, valstybei atstovauja atitinkamo miesto (rajono) valdyba (Nutarimo Nr. 89 2.1 p.).

Byloje nustatyta, kad Varėnos rajono valdyba 1992 m. gegužės 14 d. potvarkiu Nr.301-v (b. l. 40-41, 1 t.) patvirtino žemės sklypų pardavimo ne konkurso tvarką, Varėnos mieste ir kitose rajono apylinkių gyvenvietėse, kaimuose bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų kainą, 1992 m. liepos 9 d. Varėnos rajono valdyba potvarkiu Nr.428-v „ Dėl esamų privačių valdų pardavimo“ (b. l. 44, 1 t.) nusprendė leisti J. V. parduoti 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 1146 rub. kainą, kuri nustatyta žemės sklypo įkainojimo 1992 m. liepos 6 d. aktu (b. l. 55, 1 t.). Byloje taip pat pateikti mokėjimo kvitų kopijos, kuriose yra nurodyta, kad J. V. 1992 m. birželio 29 d. yra įmokėjęs 1 146 rub. už žemės sklypą, 300 rub. valstybinį mokestį bei 250 rub. už dokumentų įforminimą (b. l. 54, 1 t.). Byloje taip pat pateikta parengta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad pardavėjas Varėnos rajono valdyba pardavė, o pirkėjas J. V. nupirko 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 1 146 rub. Sutartis pasirašyta vienos šalies t.y. Varėnos rajono valdybos atstovo (b. l. 53, 1 t.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad namų valdos savininkas, žemės sklypo naudotojas J. V. siekė nusipirkti iš valstybės naudojamą žemės sklypą, jo naudojamas žemės sklypas buvo įkainotas, sumokėjo nustatytą kainą ir mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą. Iki žemės sklypo ribų korektūros ieškovas naudojosi 600 kv. metrų ploto sklypu, po patikslinimo žemės sklypo plotas padidėjo iki 0,0784 ha.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projektas parengtas 1992 m. birželio 29 d. Tuo metu kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimą ir nuomą reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl kitų žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ (toliau – Nutarimas Nr. 89). Remiantis Nutarimo Nr. 89 4.1.1 punkte buvo numatyta privačios namų valdos savininko teisė įsigyti nusipirkti valstybinė žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai privatinėn nuosavybėn. Taigi, ieškovas, siekdamas įsigyti privatinėn nuosavybės naudojamą prie namų valdos žemės sklypą, atliko visus veiksmus, vadovaujantis Nutarimu Nr. 89. Remiantis to paties nutarimo 4 punktu, kuriame nurodyta, kad asmuo, turintis teisę įsigyti privatinėn nuosavybėn jo naudojamą žemės sklypą ir norintis tą padaryti, žemėtvarkos tarnybai turi pateikti: 1) prašymą įsigyti privatinės nuosavybės teise žemės sklypą, 2) dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, 3) sklypo planą, kurį sudaro ir tvirtina valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras ar kita Žemės ūkio ministerijos įgaliota tarnyba pagal asmens užsakymą, 4) notariškai patvirtintą susitarimą, jeigu perkamą žemės sklypą turi teisę pirkti keli asmenys.

Apeliantė teigia, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis 1992 metais negalėjo būti sudaryta, kadangi tuo metu nebuvo būtino tokiam sandoriui sudaryti elemento – žemės pirkimo-pardavimo sutarties objekto (žemės sklypas nebuvo suformuotas kaip kadastrinis vienetas), bei, kad ieškovas neatliko visų reikiamų veiksmų pagal Nutarime Nr. 89 patvirtintą tvarką, nes nepateikė mokėjimą patvirtinančių dokumentų originalų. Sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad apeliantės argumentus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. iš Nekilnojamojo turto kadastro ir Registro bylos Nr. 957 matyti, kad ginčo žemės sklypo planą su jame esančiais statiniais sudarė ir patvirtino Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizavimo biuras, kurio 1985 m. liepos 29 d. užregistruoti duomenys buvo pateikti prie žemės sklypo 1992 m. liepos 9 d. įkainojimo akto. Šis pateiktas planas yra pakankamos identifikuoti ieškovo naudojamą žemės sklypą, taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovo pateiktas planas yra netinkamas, kad žemėtvarkos tarnyba buvo nustačiusi plano trūkumus ir reikalavo ar pasiūlė pirkėjui pateikti naują ar pakoreguotą planą. Byloje, kaip jau minėta, pateikti mokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos. Šiose dokumentų kopijose yra nurodyta informacija apie mokėtoją, mokėjimo tikslą bei mokėtinas sumas. Mokėjimo dokumentų kopijose taip pat yra atžyma, kad mokėtinos sumos yra sumokėtos į bankinę įstaigą. Kolegija įvertinusi pateiktų rašytinių įrodymų turtinį, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pateikti įrodymai nėra pakankami išvadai, jog ieškovas nurodytas už įgyjamą žemės sklypą sumas yra sumokėjęs. Pripažintina, kad nuo sumokėtų sumų iki ieškinio pateikimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas, mokėjimai buvo atlikti tik prasidėjus žemės privatizavimo procesams. Kolegijos vertinimu, nustatyta svarbi aplinkybė, jog žemės sklypo akte nurodytos mokėtinos sumos sutampa su mokėjimo dokumentų kopijose nurodytomis sumomis, todėl tikėtina, kad dokumentų originalas galėjo būti pateiktas institucijai vykdančiai žemės privatizavimo procedūras ir nustatytos aplinkybės yra pakankamos faktui, jog už siekiamą įsigyti žemės sklypą buvo sumokėta.

Taigi, byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad ieškovas nesilaikė nustatytos tvarkos ir nepateikė visų reikiamų dokumentų. Priešingai, valstybės institucija, organizavusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo dokumentų tvarkymą pagal tuo metu galiojusį Nutarimą Nr. 89, neatliko jokių veiksmų, kad ieškovas būtų informuotas pateikti papildomus dokumentus, ištaisyti trūkumus ar atlikti kitus veiksmus, kad būtų pašalintos kliūtys sudaryti notarine tvarka pirkimo - pardavimo sandorį. Tai reiškia, kad notarinė žemės pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl valstybės institucijos neveikimo.

Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės motyvais, kad ieškovas nebuvo pateikęs prašymo dėl ginčo žemės sklypo privatizavimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal bylos medžiagą, 1992 metais galiojusių teisės aktų pagrindu ieškovo pateikti įrodymai (atlikti mokėjimai, žemės sklypo įkainojimo aktas, žemės privatizavimą atliekančių institucijų sprendimai) sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad ieškovas 1992 metais kreipėsi su atitinkamu prašymu dėl ginčo žemės sklypo privatizavimo, o kaip jau pažymėta, 1992 m. liepos 9 d. Varėnos rajono valdyba potvarkis Nr.428-v, įtvirtinantis leidimą pirkti ginčo žemės sklypą, nėra nuginčytas.

CK 1.93 straipsnis 4 dalyje numatyta, kad jei viena iš sandorio šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ir šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nereikia. Panaši teisės norma įtvirtinta CK 6.393 straipsnio 4 dalyje, kurioje numatyta, kad vienai šaliai vengiant įregistruoti nekilnojamojo daikto nuosavybės teisės perėjimo faktą, tai kitos šalies prašymu teismas gali priimti sprendimą dėl sutarties įregistravimo; šiuo atveju sutartis registruojama teismo sprendimo pagrindu.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmuo, išreiškęs savo valią pirkti teisėtai jam skirtą ir jo naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą bei sumokėjęs už jį nustatyto dydžio kainą, apskaičiuotą pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką, yra pripažintinas įgyvendinusiu savo teisę įgyti žemės sklypą nuosavybėn ir įgyja turtinę teisę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-317/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2012).

Šioje nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 89 „Dėl kitų žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ atliko visus veiksmus, būtinus valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti, tačiau atsakovė šį sandorį sudaryti vengė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorį sudarytu (CK 1.93 str. 4 d.).

Ieškovo pareikštam reikalavimui taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas teigia, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2012 m. sausio 27 d., kai Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsisakė perleisti ieškovei žemės sklypą ir parengti reikalingus žemės sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus sandoriui įforminti.

Pagal Taisykles ir Tvarką valstybinės žemės pardavimas yra tęstinio pobūdžio procesas, apimantis eilę veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti. Žemės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas priklausė nuo valstybės institucijų, vykdančių valstybinės žemės sklypų pardavimą, valios, kurių kompetencijai ir buvo priskirta tinkamai organizuoti žemės sklypų privatizavimo procesą. Netinkamas valstybės institucijų darbuotojų pareigų vykdymas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus tokie veiksmai (neveikimas) pažeidė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas 2007 m. vasario 19 d. gavo iš Alytaus apskrities viršininko administracijos atsakymą (b. l. 23, 2 t.), kuriame yra pateikiama informacija, kad ieškovas yra sumokėjęs už žemę, taip pat pripažįstama, kad nėra atliktas tik vienas veiksmas nesudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad būtent valstybės institucijos turėjo užtikrinti savalaikį pirkimo-pardavimo sutarties su ieškovu įforminimą notarine tvarka, tačiau to nepadarius, ieškovo atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, kas sąlygoja išvadą, jog ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju praleistas nebuvo (CK 1.127 str. 5 d.). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė į visetą faktinių aplinkybių, t. y. į tai, kad ieškovas atliko visus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti būtinus veiksmus bei elgėsi sąžiningai, į tai, kad sutartis nebuvo sudaryta valstybės įgaliotoms institucijoms netinkamai vykdant joms priskirtas funkcijas, į žemės sklypo privatizavimo procedūrų ypatumus.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl sandorio pripažinimo sudarytu, todėl pagrįstai sprendė, kad ieškovui įgijus nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo, kaip išvestinis iš pirmojo ieškovo reikalavimo, turi būti panaikintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 3SK-(14.3.110)-1 dalies dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre (CK 1.5 str., 4.75 str.).

Įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamoje byloje keliamas iš apeliantės ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovui 57,92 Eur (200 Lt) sumokėto žyminio mokesčio bei 535 Eur (1847,25 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą civilinės bylos nagrinėjime teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse nustatytų paskirstymo taisyklių. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas J. V. pirmosios instancijos teisme patyrė 83,41 Eur (288 Lt) žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų bei 648,17 Eur (2238 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš viso apeliantas patyrė 731,58 Eur (2526 Lt) bylinėjimosi išlaidų, kurias prašė priteisti iš atsakovės.

Bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo apeliantė neginčija, todėl teismas pasisako tik dėl bylinėjimosi išlaidų tinkamo paskirstymo pagal ieškinio patenkintų reikalavimų dydį. Pirmosios instancijos teismas patenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovui 57,92 Eur (200 Lt) sumokėto žyminio mokesčio ir 535 Eur (1847,25 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliantė ginčija ieškovei priteistą bylinėjimosi išlaidų dydį, nurodo, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs keturis reikalavimus iš kurių du buvo palikti nenagrinėti, vieno reikalavimo dalis (panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 3SK-(14.3.110)-1) buvo atmesta ir tik vienas reikalavimas bei dar vieno reikalavimo dalis buvo patenkinti, todėl iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos ieškovo naudai galėjo būti priteista daugiausia tik 3/8 prašomos priteisti sumos dalys.

Kaip teisingai apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo pareiškęs keturis reikalavimus. Neginčytina, kad pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtus šiuos du ieškovo reikalavimus: dėl 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 3SŽN-(14.3.55)-23, pripažinimo iš dalies neteisėta ir negaliojančia - išnuomojamą žemės sklypą sumažinant iki 0,0184 ha ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 3Vį-(14.3.2)-202 pripažinimo iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu, nustatant, kad išnuomojamo sklypo dydis yra sumažinamas 0,06 ha bei sudaro 0,0184 ha; Taip pat neginčytina, kad pirmosios instancijos teismas patenkino vieną ieškovo reikalavimą, t. y. dėl 1992 metų valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo galiojančia.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pirmosios instancijos teisme buvo pareiškęs reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 2 d. sprendimą „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. 3SK-(14.3.110)-1, dalyje dėl 0,06 ha žemės sklypo ploto, įgyto 1992 m. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas patenkindamas šį reikalavimą dalyje dėl patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kitoje dalyje minėta reikalavimą atmetė, t. y. atmestas ieškinio reikalavimas dėl 2014 m. sausio 2 d. sprendimu nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) panaikinimo.

Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, todėl pirmosios instancijos teismo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų keistina, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų skaičių (37,5 proc.), ir iš atsakovės ieškovui priteistina 31,28 Eur (108 Lt) sumokėto žyminio mokesčio ir 243,06 Eur (839,25 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – sumažinant priteistinas bylinėjimosi išlaidas iki 31,28 Eur (108 Lt) sumokėto žyminio mokesčio ir 243,06 Eur (839,25 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

Apeliacinės instancijos teisme atmetus apeliacinio skundo argumentus dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų, tačiau patenkinus procesinį prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, ir sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo, taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis, kadangi materialinis teisinis reikalavimas išspręstas ieškovo naudai, o apeliacinis skundas šioje dalyje atmestas, todėl apeliantei nepriteistinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

Apeliacinį skundą dalyje dėl materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų atmetus, ieškovui J. V. iš atsakovės priteistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimo išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 121 Eur. Rekomendacijų (pagal apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu galiojusią rekomendacijų redakciją 2015 m. kovo 19 d., Nr. 1R-77) 8.11 punkte numatyta, kad maksimalus dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 1.3 minimalios mėnesinės algos (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo metu MMA - 300 Eur), todėl ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, kadangi yra mažesnės net už Rekomendacijose nurodyta maksimalų dydį (1.3*300=390 Eur) (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sumažinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, ieškovui J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą 57,92 Eur (200 Lt) sumokėto žyminio mokesčio sumą iki 31,28 Eur (108 Lt) sumokėto žyminio mokesčio sumos bei 535 Eur (1847,25 Lt) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti sumą iki 243,06 Eur (839,25 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumos.

Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos, j. a. k. 188704927, 121 Eur (417,79 Lt) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai