- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-17
- Bylos Nr.
- AN2-325-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00485-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. B.
- Institucija
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. (M. B.) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės Dianos Jasinavičiutės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimo, kuriuo M. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 358 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos patarėjas (toliau – Institucija) 2021 m. vasario 11 d. M. B. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANR_P-47-2021 už tai, kad jis, būdamas statinio ekspertizės vadovu, kvalifikacijos atestato Nr. (-), neturėdamas teisės būti statinio ekspertizės rangovu – verstis statinio ekspertizės rangovo veikla ir nebūdamas ekspertizės įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu (nustatytu įmonės įstatuose) paskirtas statinio bendrosios ekspertizės vadovu, Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) 2019 m. spalio 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini) prašymo registruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, pateikėjas ir dokumento kūrėjas, ir 2019 m. spalio 24 d., Nr. (duomenys neskelbtini) deklaracijos apie statinio statybos užbaigimą, kai atlikta statinio ekspertizė, dokumento kūrėjas, atliko bendrąją statinio ekspertizę ir pateikė statytojui P. Š., tik M. B. pasirašytą statinio bendrosios ekspertizės 2019 m. spalio 23 d. aktą Nr. (-), neatitinkantį teisės aktų reikalavimų, t. y. nepasirašytą statinio ekspertizės rangovo (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo parašai). Tuo pažeisti Statybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies, 17 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kurie numato, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys teisę užsiimti šia veikla ir Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos Konfederacijos arba valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės sutartį, juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, pripažinus jų kilmės valstybėje turimą teisę užsiimti atitinkama veikla, taip pat Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 1, 2, 3 punktai ir Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 105 punkto nuostatos, jog pasirašyti statinio ekspertizės aktą privalo statinio (jo dalies) ekspertizės rangovo vadovas ar jo galiotas kitas įmonės darbuotojas ir statinio ekspertizės vadovas. Šiais savo veiksmais M. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. priimtu nutarimu (toliau ir – skundžiamas nutarimas), administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-842-1034/2021, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažino M. B. kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymo, ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio nuostatomis, paskyrė jam administracinę nuobaudą – 500 Eur dydžio baudą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta M. B. (toliau – apeliantas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde apeliantas, vertindamas nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnyje 3 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, nurodo, kad tai ar dokumentas kvalifikuotinas kaip statinio ekspertizės aktas, spręstinas ne pagal į dokumentą įrašytą jo pavadinimą, o pagal ekspertizės akto požymius, kurie yra nurodyti Statybos įstatyme ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Pirmas bendrosios statinio ekspertizės akto požymis yra tas, kad dokumentas turi būti sudarytas specialaus juridinio asmens – statinio ekspertizės rangovo. P. S. įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą apibrėžimą, ekspertizės rangovas – Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, turintys šio įstatymo nustatytą teisę atlikti statinio projekto ar statinio ekspertizę. Iš Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies seka, kad būti statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (subrangovu) turi teisę Lietuvos Respublikoje įsteigtas ar užsienio valstybės juridinis asmuo, kita užsienio organizacija ar jų padalinys, kurio teisė atlikinėti statinio ekspertizes pripažinta SPSC išduodant atitinkamą atestatą. Asmenys, kurie nėra susiję minėtame įstatyme nurodytais juridiniais asmenimis sutartiniais santykiais, ir veikia savarankiškai, negali būti laikomi statinių (jų dalių) ekspertizės rangovais, tai yra šių asmenų atliktas konkretaus statinio patikrinimas, nors tokio patikrinimo turinys ir sutaptų su patikrinimu, nurodytu STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 94 punkto apimtimi, neturės statinio ekspertizės statuso.
3.2. Apeliantas skunde nurodo, kad atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, statinio ekspertizės rangovas privalo paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus) (Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis). STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.14 punkte nurodyta, kad ekspertizės vadovas – statybos inžinierius (5.1), kuris organizuoja viso statinio ekspertizę, jai vadovauja, įvertina statinį, parengia ir pasirašo statinio ekspertizės aktą. Apeliantas pažymi, kad teisę būti paskirtas atlikti konkretaus statinio ekspertizės vadovo funkcijas asmuo gali tik turėdamas atitinkamą SPSC atestatą. Taigi iš Statybos įstatymo 17 straipsnio nuostatų išplaukia, kad būtinos šios sąlygos, susijusios su statinio ekspertizę atliekančiais asmenimis, kad konkretaus statinio patikrinimas ir tokio patikrinimo rezultatai turėtų statinio ekspertizės statusą: 1) atlikti ekspertizę turi įsipareigoti juridinis asmuo, atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas; 2) atlikti ekspertizę įsipareigojęs juridinis asmuo, statinio ekspertizes organizavimui, jos vadovavimui, statinio įvertinimui, ekspertizės akto parengimui ir pasirašymui turi paskirti statinio ekspertizės vadovu atestuotą šiai veiklai fizinį asmenį. Fizinis asmuo, kuris nėra ekspertizės įmonės paskirtas, įgaliotas ir/ar kuris neturi atitinkamo eksperto atestato, negali būti laikomas konkrečios statinio ekspertizės vadovu. Taigi, anot apelianto, ANK 358 straipsnio 3 dalis taikytina tik šiems specialiems subjektams: asmeniui, kuris atstovaudamas juridinį asmenį, turintį teisę būti statinio ekspertizės rangovu ir užsakovo pavedimu atlikusį konkretaus statinio ekspertizės rangovo funkcijas, pasirašė statinio ekspertizės aktą, asmeniui, turinčiam teisę būti statinio ekspertizės vadovu, kuris minėto juridinio asmens pavedimu atliko šio konkretaus statinio ekspertizę ir pasirašė statinio ekspertizės aktą.
3.3. Apeliantas nurodo, kad antras bendrosios ekspertizės akto požymis yra susijęs su statinio ekspertizės akto forma ir turiniu. Forma turi atitikti bendrosios statinio ekspertizės akto struktūrą, o turinys – bendrosios statinio ekspertizės akto turinį. Aplinkos ministras 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. D1-738 įsakymu patvirtino STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, kurio 94 punktas detalizuoja tuos veiksmus, kurie yra būtini, atliekant bendrąją statinio ekspertizę, kai ji atliekama statytojo iniciatyva, užbaigiant statybą. Atlikdamas konkretaus statinio ekspertizę, bendruoju atveju statinio ekspertizės rangovas privalo (Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalis): 1) atlikti statinio ekspertizę pagal ją inicijavusio viešojo administravimo subjekto (ar kito asmens) parengtą užduotį aplinkos ministro nustatyta tvarka; 2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti statinio (jo dalies) ekspertizės vadovą (vadovus); 3) pasirašyti statinio ekspertizės aktą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir statinio ekspertizės vadovo parašai), prisiimdamas atsakomybę, kad statinio ekspertizės aktas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) nustatyti, kokius statybinius tyrimus būtina atlikti statinio techninei būklei įvertinti; 5) parengti užduotis reikalingiems statybiniams tyrimams atlikti subrangos pagrindu (jeigu tai numatyta statinio ekspertizės rangos sutartyje); 6) įvertinti statybinių tyrimų rezultatus; 7) pateikti statinio ekspertizės aktą viešojo administravimo subjektui ar kitam asmeniui, inicijavusiam statinio ekspertizę; 8) išnagrinėti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, inicijavusio statinio ekspertizę, prieštaravimus dėl statinio ekspertizės akto, gautus po statinio ekspertizės akto pateikimo jiems, ir atsakyti jiems raštu.
3.4. Sutiktinai su aukščiau išdėstytu, apeliantas skunde pažymi, kad perduodamo statinio ekspertizės akto neatitikimas teisės aktų reikalavimams požymis egzistuoja tik tuomet, kai statinio ekspertizės akto forma ir turinys atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau akte pateikta informacija neatitinka tikrovės. Gretindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes su ANK 358 straipsnio 3 dalies sudėties objektyviais požymiais, apeliantas pažymi, kad dokumentai, kurių perdavimu užsakovui jis yra kaltinamas ir kurie įvardijami kaip “statinių ekspertizės aktai“ neturi statinio ekspertizės aktų statuso, kadangi juose nurodytus patikrinimus įsipareigojo atlikti asmuo, ne atestuotas kaip statinio ekspertizės rangovas. Be to, juose nurodytus patikrinimus atlikęs apeliantas veikė ne kaip statinio ekspertizės rangovo paskirtas asmuo. Todėl, anot apelianto, jo patikrinimai, nurodyti minėtuose dokumentuose nelaikytini konkrečių statinių ekspertizėmis, nes jis veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, ar šių statinių ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo. Įvertinus tai, anot apelianto, darytina išvada, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, kadangi jo perduoti dokumentai nėra statinio ekspertizės aktai, jis perduotų dokumentų nepasirašė.
4. Teikiamu apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą ir M. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirti ne mažesnę kaip ANK 358 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nuobaudą.
4.1. Institucija skunde nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą M. B., nenustatė lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Teismas tik konstatavo, kad padarytas administracinis nusižengimas susijęs su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir aplinka, tačiau neargumentavo šio teiginio, neįvertino pažeidimo pavojingumo, jo pobūdžio. Skunde Institucija nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad dėl nubaustojo veiksmų nekilo jokie padariniai. Pažymi, kad neatitinkančių teisės aktų reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimas užsakovui (P. Š.), kurio vardu M. B. atliko statybos užbaigimo procedūras pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Taigi, nebuvo atliktas vien tik formalus teisės pažeidimas, kadangi kilo atitinkami padariniai, kurie susiję su užsakovo atliktomis statybos užbaigimo procedūromis. Remiantis LITEKO duomenis Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2021 m. sausio 6 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-l 85-913/2021, kuria panaikino atsakovo P. Š. VI „Registrų centras“ 2019 m, spalio 24 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą (atkreiptinas dėmesys, kad statybos užbaigimo procedūros buvo atliktos pagal M. B. surašytą 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (-), kuris teismo vertinimu neatitiko teisės aktų reikalavimų). Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi e2S-303- 739/2021 paliko nepakeistą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. kovo 2 d. nutartį, kuria netenkino patikslinto pareiškimo dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2021 m. sausio 6 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-l85-913/2021 (Nr. e2-l 123-913/2021). Taigi, neteisėti M. B. veiksmai sukėlė reikšmingas pasekmes, tai yra dokumento panaikinimą, teisminės bylos iškėlimą, turto teisinės registracijos panaikinimą.
4.2. Institucijos vertinimu, 500 Eur nuobaudos paskyrimas nepasiekia nuobaudos skyrimo tikslų, o priešingai – nusižengimą padaręs asmuo skatinamas daryti naujus nusižengimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga palyginus su jos pavojingumu. Šiuo atveju teismas skirdamas minimalią baudą daugiausiai rėmėsi nubaustojo asmenybės charakteristika. Institucijos nuomone, asmens teigiamas charakterizavimas (dirbantis, aukštojo išsilavinimo, anksčiau nebaustas, veiklą vykdė pirmus metus) nėra reikšmingiausia aplinkybė, kurios pagrindu tikslinga skirti minimalią baudą, kadangi tokios aplinkybės yra įprastos ir normalios daugeliui žmonių ir atsakomybėn traukiamo asmens neišskiria iš kitų asmenų. Institucija nesutinka su teismo padaryta prielaidas, kad nusižengimo padarymą galėjo sąlygoti M. B. patirties stoka (statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (-) išduotas 2019 m. kovo 25 d.). Pažymi, kad pagal byloje esančius įrodymus M. B. teisės aktų nustatyta tvarka kaip statybos dalyvis atitinkamoje techninėje srityje buvo atestuotas, tą patvirtina ir išduotas atestatas. Tam, kad įgytų šį atestatą, nubaustasis turėjo atitikti teisės aktų keliamus kvalifikacinius reikalavimus: išsilavinimo, profesinės patirties, išlaikyti atitinkamus profesinės ir teisinių žinių egzaminus. Taigi, jo elgesiui ir vykdomai veiklai keliami aukšti standartai ir reikalavimai, kuriuos asmuo privalo atitikti ir vien tai, kad specialių žinių patikrinimas ir atestatas buvo išduotas neseniai, negali būti laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą mažinti baudą, kadangi atitinkamos srities atestuotas profesionalas negali veikti ne pagal nustatytus standartus.
Šalies argumentai
4.3. Institucija skunde taip pat nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą vertino, kad M. B. siekė pašalinti trūkumus dėl netinkamai parengto 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės akto Nr. (-) ir užsakė kitą statinio bendrąją ekspertizę dėl objekto, dėl kurio jo atlikta statinio bendroji ekspertizė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Institucija pažymi, kad šis teismo teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi byloje nėra įrodymų, kad pats M. B. savo iniciatyva užsakė, apmokėjo minėtą statinio bendrąją ekspertizę. Be to, jei šis teiginys ir būtų patvirtintas įrodymais, toks elgesys nemažina pažeidimo pavojingumo bei nesudaro pagrindo mažinti nuobaudą, o priešingai patvirtina nusižengimo padarymą bei M. B. kaltę. Institucijos įsitikinimu, net jei ir būtų įrodymų, kad nubaustasis prisidėjo prie žalos kompensavimo, tai nebūtų išskirtinė aplinkybė mažinanti atsakomybę, kadangi žalos atlyginimas yra numatytas teisės aktuose ir yra privalomas. Institucija skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad, kaip rodo ir kitos iškeltos bylos (A14.-843-270/2021, A14.-847-270/2021, A14.-1824-978/2021, A14.-1823-818/2021, A14.-776-978/2021, A14.-1604-1122/2021, A14.- 1517-992/2021, A14.-1516-990/2021, A14.-1576-957/2021, A14.-1605-1100/2021, A14.-1601- 893/2021 ir kt.), nubaustasis neteisėtus veiksmus vykdė ne viena karta, o sistemiškai, daug kartu, skirtingiems asmenims sukeldamas daug neigiamu padariniu, kas priešingai nei nustatė teismas, charakterizuoja jį neigiamai, kaip linkusi daryti pažeidimus ir nepaisyti galiojančiu teisės aktu. Be to, jo padarytu pažeidimu rimtumą rodo ir tai, kad iš asmens buvo atimtas jo veiklos atestatas (byloje pateiktas VI Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (-) „Dėl statybos techninės veiklos pagrindiniu sričių vadovu veiklos įvertinimo“). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad teismas, paskirdamas M. B. 500 Eur baudą, neatsižvelgė į pažeidimo pavojingumą, nepagrįstai teigiamai jį charakterizavo, taip pat neįvertino to, kad pastarasis savo veiksmų nevertina kritiškai, o anaiptol siekė išvengti administracinės atsakomybės, kas lėmė neteisingos administracinės nuobaudos M. B. paskyrimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. skundą Instituciją prašo pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimo dalį, kuria M. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 358 straipsnio 3 dalyje, palikti nepakeistą ir jo apeliacinio skundo netenkinti.
5.1. Atliepime Institucija nurodo, kad nesutinka su M. B. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, kad 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-) nelaikytinas statinio bendrosios ekspertizės aktu. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 22 d. nutarime išdėstė įrodymais paremtą argumentaciją, kad 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-) laikytinas ekspertizės aktu (prašymas teiktas UAB „S.“, kurios vadovas M. B., taip pat teisminio nagrinėjimo metu M. B. pripažino ir nurodė, kad ekspertizę atlikti paprašė P. Š.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog, jei M. B. asmenims teikė konsultacijas, tai jam nebuvo jokio reikalo teikti dokumentus į IS „Infostatyba“. Taigi, iš M. B. atliktų veiksmų matyti, kad buvo siekis užsakovui P. Š. parengti ir pateikti statinio bendrosios ekspertizės aktą ir M. B. argumentai, kad statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-) neturi statinio ekspertizės akto statuso, visiškai nepagrįsti ir yra tik bandymas klaidinti teismą, siekiant išvengti teisinės atsakomybės.
5.2. Institucija teigimu, M. B. skunde nurodytas argumentas, kad užsakovui perduotų dokumentų (statinio bendrosios ekspertizės akto) jis nepasirašė, yra nepagrįstas, kadangi byloje esantis statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-) yra pasirašytas būtent jo parašu. M. B. skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, taip pat, kad M. B. juos pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, kaip tik ne paneigia, o patvirtina jo kaltę dėl teisės. Institucija pažymi, kad šis asmuo vengia atsakomybės, nes teisminiame nagrinėjime kėlė vis skirtingas versijas dėl savo kaltės (bylos nagrinėjimo metu jis savo paaiškinimuose vienu atveju pripažino, kad pasirašė visus statinio bendrosios ekspertizės aktus ir juose nurodė savo vardą, pavardę ir kvalifikacijos atestatą ir buvo susitarimas su ekspertizės rangovu (pasirašyta statinių konstrukcijų konsultavimo paslaugų rangos sutartis su VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“), kitu atveju nurodė, kad išvis nebuvo rengtas statinio bendrosios ekspertizės aktas, o konsultacinė specialisto išvada ir pan.). Taigi, anot Institucijos, tokio asmens elgesio negalima vertinti kitaip, kaip tik įrodymams prieštaraujančio teismo klaidinimo. Be to, teisminio nagrinėjimo metu M. B. pripažino, kad jis ekspertizės aktus pasirašė savo vardu ir nurodė savo kvalifikacijos atestatą. Šios visos aplinkybės patvirtina, kad jis rengė statinio bendrosios ekspertizės aktą, jį pasirašė ir neatitinkantį teisės aktų reikalavimų perdavė užsakovui P. Š..
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
M. B. ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
6. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, M. B. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu dėl ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą. Apeliaciniame skunde M. B. pateikia Statybos įstatymo, Aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. Nr. įsakymu D1-738 patvirtinto STR 1.04.04:2017 nuostatų analizę ir nurodo, kad dokumentai, kuriuos jis perdavė užsakovui neturi statinio ekspertizės aktų statuso, kadangi jis veikė ne kaip minėtų statinių ekspertizės dalyvis, ar šių statinių ekspertizės vadovas, o kaip savarankiškai veikiantis asmuo. Šios aplinkybės, anot apelianto, patvirtina, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 358 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių. Aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka.
7. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad užsakovas P. Š. kreipėsi į M. B., prašydamas atlikti pagalbinio ūkio paskirties statinio – sandėlio (pastato unikalus Nr. (-)), (duomenys neskelbtini) bendrąją ekspertizę. Užsakovui buvo perduotas dokumentas - 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-), kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kaip ekspertizės aktą. Be to, P. Š. įgaliojo M. B. atstovauti visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įmonėse bei organizacijose bei atlikti visus veiksmus, susijusius su pagalbinio ūkio paskirties sandėliu, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektais ir šio statinio teisine registracija (b. l. 46). Iš įgaliojimo ir užsakovo P. Š. kreipimosi dėl statinio ekspertizės atlikimo turinio galima daryti išvadą, kad buvo tartasi būtent dėl statinio ekspertizės atlikimo, o ne dėl kitokio pobūdžio dokumento pateikimo. M. B. veikdamas pagal įgaliojimą kaip P. Š. atstovas ir į IS „Infostatyba“ pateikdamas deklaraciją apie statybos užbaigimą savo veiksmais patvirtino, kad yra atlikta statinio ekspertizė ir M. B. įgaliojęs asmuo – statytojas P. Š. turi statinio ekspertizės aktą. Jis, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 101 punktu, į IS „Infostatyba“ įkėlė paties pasirašytą 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktą Nr. (-). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį tai, kad jeigu M. B. būtų parengęs konsultacinę išvadą (ar kaip pats nurodo apeliaciniame skunde - statinio ekspertizės akto statuso neturintį dokumentą), jam nebuvo pagrindo įkeltį tokio dokumento į IS „Infostatyba“.
8. Kaip minėta, byloje esantis 2019 m. spalio 23 d. statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-) yra patvirtintas būtent M. B. parašu. Jame nurodyta, kad minėtą dokumentą surašė M. B., kaip statinio ekspertizės vadovas, nurodytas ir jo kaip statinio ekspertizės vadovo kvalifikacinis atestatas Nr. (-). Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad statinio ekspertizės aktą turėjo pasirašyti statinio ekspertizės rangovas ir jo paskirtas statinio ekspertizės vadovas, o M. B. dokumentus pasirašė kaip savarankiškai veikiantis asmuo, t. y. ne kaip statinio ekspertizės vadovas, tik patvirtina, jog jis žinojo kaip pagal teisės aktų nuostatas turi būti pasirašytas statinio bendrosios ekspertizės aktas bei pateikė teisės aktų reikalavimų neatitinkantį ekspertizės aktą užsakovui. Aplinkybę, kad M. B. žinojo, jog fizinis asmuo negali būti statinio ekspertizės rangovu patvirtina ir byloje esantys duomenys, kad IS „Infostatyba“ kaip statinio ekspertizės rangovą jis nurodė VšĮ „Statybos ir projektavimo sisteminimo centras“.
9. Remdamasis išdėstytu, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad M. B. parengtas statinio bendrosios ekspertizės aktas Nr. (-) neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl M. B. veika atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimą apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl M. B. paskirtos administracinės nuobaudos
10. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
11. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą M. B., atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarinius, M. B. asmenybę. Buvo įvertinta, kad M. B. yra aukštojo išsilavinimo, dirbantis, administracine tvarka nebaustas. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas Institucijos skunde minimas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nebuvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
12. Skunde Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl M. B. veiksmų nekilo jokie padariniai ir tokią savo poziciją argumentuoja tuo, kad neatitinkančių teisės aktų reikalavimų bendrosios ekspertizės akto pateikimas užsakovui sąlygojo netinkamai atliktas statinio statybos užbaigimo procedūras. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių skundo argumentų pažymi, kad paminėtos aplinkybės atskleidžia M. B. inkriminuoto ANK 358 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmę, kadangi minėtame straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė būtent už teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančio statinio ekspertizės akto pateikimą statinio ekspertizės užsakovui. Taigi, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip rodančios išskirtinį administracinio nusižengimo pavojingumą. Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi civilinėse bylose priimtais sprendimais, kurie, anot Institucijos, patvirtina, kad neteisėti M. B. veiksmai sukėlė reikšmingas pasekmes, tai yra turto teisinės registracijos panaikinimą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos civilinės bylos nebuvo pateiktos į šią administracinio nusižengimo bylą, jos nebuvo nurodytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, taigi šie duomenys nebuvo ištirti. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. teismo posėdžio protokolo, institucijos atstovė, palaikydama administracinį kaltinimą, baigiamųjų kalbų metu apskritai nepasiūlė ir neargumentavo M. B. skirtinos baudos dydžio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis Institucijos apeliaciniame skunde paminėtais sprendimais civilinėse bylose.
13. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais prašoma atsižvelgti į kitas M. B. iškeltas administracinio nusižengimo bylas, kurios, anot institucijos, rodo, kad nubaustasis neteisėtus veiksmus vykdė ne vieną kartą, o sistemiškai. Administracinio nusižengimo byloje, kaip minėta, nėra jokių duomenų, kad M. B. praeityje būtų baustas administracine tvarka, tokių duomenų apeliaciniame skunde nenurodė ir Institucija. Teismas neturi jokio pagrindo atsižvelgti į M. B. atžvilgiu nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylas ir tuo pagrindu paskirti jam griežtesnę administracinę nuobaudą, nes taip būtų pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Nors iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. B. jau buvo paskirtos dvi administracinės nuobaudos už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą, tačiau priimti nutarimai dar nebuvo įsiteisėję. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad administraciniai nusižengimai, kaip matyti iš priimtų nutarimų, padaryti panašiu laiku, panašiomis aplinkybėmis, o atskirose administracinių nusižengimų bylose už juos paskirtos administracinės nuobaudos nebus bendrinamos. Tai turės pakankamą nubaudimo efektą M. B.. Pagrindo griežtinti M. B. paskirtą administracinę nuobaudą nesudaro ir skunde nurodyta aplinkybė, kad iš jo VI Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro 2021 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (-) buvo atimtas veiklos atestatas. Priešingai, ši aplinkybė rodo, kad M. B. jau yra patyręs tam tikras neigiamas pasekmes dėl savo neteisėtos veiklos.
14. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, įvertino visas šios nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir išdėstė pakankamus motyvus, kodėl M. B. skirtina minimali administracinė nuobauda. Institucijos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tokia nuobauda yra neproporcinga ir skatina daryti naujus nusižengimus yra deklaratyvūs. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nei pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, nei Institucijos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo M. B. paskirta administracinė nuobauda yra aiškiai per švelni, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. B. (M. B.) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. nutarimo atmesti.
Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.