Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-08-31 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1207-927/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
e1-1207-927/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08083-2021-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
P. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1207-927/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08083-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.22.1.1.; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

P. Č. (P. Č.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų A. Č., t. y. tyčiniais veiksmais parvertė sūnų ant lovos, atsisėdo šiam ant šlaunų ir sugriebęs abiem rankomis sūnui už kaklo jį smaugė, taip savo tyčiniais veiksmais sukėlė nepilnamečiui A. Č. fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, o būtent:

jis, prieš 10 metų, pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Rudaminos turguje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir atgabenęs iki namų neteisėtai savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarp betoninių blokų, laikė fabrikinės, buvusios TSRS gamybos 16-to kalibro „B“ kategorijos medžioklinio šautuvo dalis: ginklo vamzdį ir atramą su buože „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo lovelį (duomenys neskelbtini) (kito šautuvo), kurie sudaro vieną 16-to kalibro medžioklinį „B“ kategorijos šautuvą ir 8 vnt. 16-to kalibro medžioklių šovinių, fabrikinės Čekijos įmonės „Sellier & Beliot“ gamybos, skirtų šaudyti iš 16-to kalibro medžioklinių šautuvų iki tol, kol juos 2021 m. kovo 17 d., 10.50 val., rado ir paėmė policijos pareigūnai atlikdami kratą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu P. Č. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad prieš vienerius metus, tikslaus laiko pasakyti negali, neprisimena, tarp jo ir žmonos L. K. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties neprisimena. Žmona išvadino jį necenzūriniu žodžiu, jis supyko ir šią pastūmė. Tada jo jaunesnysis sūnus A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), pavadino jį necenzūriniu žodžiu ir užšokęs ant jo iš nugaros, alkūne užspaudė jam gerklę, dėl to jie kartu pargriuvo ant lovos, t. y. jis pargriuvo ant sūnaus, kuris ir toliau buvo užspaudęs jam gerklę. Kai jam pavyko iš dalies išsisukti nuo A. Č., jis (P. Č.) savo dešinės rankos dilbiu prispaudė sūnaus gerklę prie lovos, siekdamas, kad šis jį paleistų. Nuo jo veiksmų A. Č. galėjo pajausti fizinį skausmą. Minėtą įvykį gali paliudyti ir jo vyresnysis sūnus ir dukra. Vyresnysis sūnus sugriebė A. Č. už rankos ir pradėjo traukti nuo jo (P. Č.). Jis A. Č. nemušė. Ant savo vaiko pareiškimo nerašė, žmona irgi į policiją nesikreipė. Lygiavamzdį ginklą su 9 šoviniais įsigijo prieš 10 metų, pavasarį, Rudaminos turguje. Įsigijo iš nepažįstamo vyro. Šio vyro aprašyti negali, kaip jis atrodė, neprisimena. Įsigijo už 150 litų be dokumentų. Ginklą įsigijo savigynai, apginti savo šeimą nuo blogų žmonių. Nusipirkęs šį ginklą, jis vieną kartą iš jo buvo iššovęs į butelį. Apie tai, kad jis turi ginklą, žinojo jo žmona ir visi jų vaikai. Minėtas ginklas nuolat gulėjo jo garaže tarp lentų, kas jį pernešė į kiemą ir padėjo tarp blokų, nežino. Šiuo metu L. K. kartu su jų sūnumi A. Č. gyvena atskirai. Dėl savo neteisėtų veiksmų jis A. Č. atsiprašė, mano, kad pastarasis jam atleido. Dėl savo neteisėtų veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 163-165, 186).

Dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. rugsėjo pabaigoje, kambaryje, kuris sujungtas su virtuve, tarp jos sugyventinio P. Č. ir jų sūnaus A. Č. kilo konfliktas, dėl to, kad P. Č. eilinį kartą pradėjo žodžiu ją plūsti, žeminti. Ji su P. Č. buvo virtuvėlėje, o A. Č. - savo kambaryje. A. Č. išgirdo, kaip jo tėvas ją išvadino ir, užstojo ją. Jis pavadino tėvą necenzūriniu žodžiu. Tada P. Č. sugriebęs A. Č. už rankų ištempė iš pastarojo kambario, parvertė ant savo lovos, atsisėdo šiam ant kojos (tuo metu A. Č. nugara gulėjo ant lovos), ir abejomis rankomis pradėjo šį smaugti, šaukdamas, kad pats pagimdė, pats ir užmuš. Kai P. Č. paleido sūnų, šis palikęs savo telefoną pabėgo iš namų. Ji su jos vyresniuoju sūnumi pastarojo ieškojo visą naktį. Tada jau buvo šalta, jie buvo apsirengę megztinius. Tą naktį sūnus į namus negrįžo, kaip žino, jis nakvojo pas draugą. Nors P. Č. nenorėjo pasmaugti savo sūnaus, bet buvo suspaudęs A. Č. kaklą labai stipriai, kadangi matė, kad kai P. Č. sugriebęs už A. Č. kaklo jį smaugė, A. Č. veidas paraudonavo, o po įvykio (ryte) matė ant A. Č. kaklo iš abiejų pusių raudonas žymes nuo P. Č. pirštų. Kai sugyventinis smaugė sūnų, matyt, A. Č. įsikando sau skruostą, jis jai rodė, kad iš vidaus buvo guzas. A. Č. jai sakė, kad labai išsigando tėvo, jam skaudėjo, kai jį smaugė. Policijos jie nekvietė, bijojo tolimesnių pasekmių. P. Č. nenorėjo pasmaugti sūnaus, mano, jis norėjo šį pagąsdinti, kad tas nesikištų į jos ir sugyventinio santykius, kad daugiau jos negintų. Šiuo metu P. Č. su A. Č. beveik nebendrauja, konfliktų nėra. P. Č. santykiai su A. Č. labai prasti. A. Č. visada palaikio ją. Buvo atvejų, kai P. Č. plekštelėdavo A. Č. per galvą, veidą. Kada tai buvo, nebeprisimena, datų pasakyti negali. Konfliktai vyksta, kai P. Č. būna neblaivus. Civilinio ieškinio jie P. Č. nereikš (b. l. 3-6, 54-56, 63-65, 67-69);

- nukentėjusiojo A. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kad tėvas (P. Č.) kiekvieną dieną gerdavo, grasindavo ginklu. Kai mama dirbdavo, o tėvas gerdavo, ji paklausdavo, ar išgėręs. Kai tėvas grįždavo namo, pradėdavo priekabiauti, klausinėjo visko, iki 3 val. nakties neduodavo miegoti, klausėsi televizoriaus ar muzikos. Vieną dieną praeitais metais rudenį iššovė ginklu į grindis. Jis (A. Č.) paklausė, ką šis daro, priekaištavo, jog šis kelia ranką prieš mamą, liepė taip nedaryti ir pastūmė pastarąjį. Tėvas atsisuko ir pradėjo smaugti, buvo likę antspaudai. Tada į sieną buvo su ginklu trenkęs, vėl kiekvieną dieną gerdavo, jis klausė, ar gali sustoti, tėvas sakė, kad gers, kiek nori. Bartis su mama pradėjo, kad geria, kelti ranką prieš mamą. Viskas jam nusibodo. Kai dusino, sakė, varyk į lauką. Jis išėjo, galvojo, kad trenks, ir jis (A. Č.) tiesiog pabėgo. Po 2-3 mėn. prisigėrė, nes nusibodo viskas, prieš tai, kai policiją iškvietė, ir išvežė. Žymė po šūvio yra išlikusi netoli virtuvės prie sofos. Šūvio metu buvo mama, brolis, sesuo ir pats buvo. Pirma buvo šūvis, po mėnesio dusino jį. Dusinimo dienos nepamena, karantino dar nebuvo, tai buvo 2019 m. pabaigoje ar 2020 m. pradžioje, vasarą. Žymės liko abejose kaklo pusėse, ant dešinio žando buvo guzas, išdžiūvęs kraujas. Tik mama matė, tėvui, rodos, tik sakė, kad liko po jo, sakė, nieko tokio, praeis. Prieš šūvį jis norėjo paimti sesers telefoną, kuri susirašinėjo su draugu, jis pasakė neduoti, ši nedavė. Tėvas nuėjo, paėmė ginklą ir šovė į grindis, ir pasakė, kad bet ką gali, jei dar kartą prilys prie jo, su ginklu nušauti. Mamai sakė, kad vieną dieną miške ją gali pakarti. Dusino virtuvėje, prie sofos, kur jis visada miega. Tėvas pakėlė ranką, jis (A. Č.) pastūmė, tėvas paguldė jį ant sofos, atsisėdo ant šlaunų ir pradėjo dusinti, nieko negalėjo padaryti. Tai įvyko tame pačiame kambaryje, kur buvo šūvis. Dusino rankomis, bet jis (A. Č.) neverkė. Kaklą skaudėjo 2-3 dienas, o dešinė žando pusė apie mėnesį. Vaistų nevartojo. Po konflikto pabėgo parai, tėvas grasino mamai ir broliui, kad jeigu jo (A. Č.) nesuras, šie nakvos lauke. Brolis su mama ieškojo. P. Č. galvojo, kad jis (A. Č.) yra (duomenys neskelbtini) pas kokį draugą, nes ten mokosi. Jis skambino savo draugams, jie klausė, kas atsitiko, ir jis pasakė, kad tėvas prisigėrė, neduoda miegoti, jie visi ieškojo. Tuo metu buvo pas kaimyną, kuriam pasakė, kodėl pabėgo. Kiek pastarajam metų, nežino, šis yra suaugęs. Matė, kaip tėvą policija išvežė. P. Č. priešinosi dviem policininkams. Sėdėjo kambaryje, kai policija atvažiavo, mama darė valgyti, pradėjo bartis dėl faršo, paskui nuvažiavo gerti. Buvo brolis jo atvažiavęs iš Vokietijos, atvežė suvenyrus, pakalbėjo, kai brolis išvažiavo, atvažiavo tėvas girtas. Po 1-2 val. atvažiavo policija. Tėvas, kai blaivas, yra normalus žmogus. Tėčio santykiai su broliu ir seserimi geri. Su juo (A. Č.) blogi, nes, kai atvažiavo policija, kai surakino, jie paprašė papasakoti viską ir jis papasakojo. Kitą dieną atvažiavo ir surado ginklą, nuo tada santykiai pablogėjo, brolis ir sesuo tėvą daugiau palaiko (b. l. 91-93);

- įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas - namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas medinis, tačiau prie jo pastatytas mūrinis prieangis. Į namo vidų patenkama įeinant į prieangį, kuris be durų, priešais matomos žalios spalvos medinės durys, atidarius jas patenkama į virtuvę, tiesiai matomas pečius, dešinėje pusėje - žalios spalvos virtuvės baldai, prie pečiaus pasukus į kairę pusę yra kambarys Nr. 1, jame prie lango stovi rudos spalvos sofa-lova. Kambaryje Nr. 1 dešinėje pusėje toliau nuo pečiaus yra kambarys Nr. 2, jame yra 2 rudos spalvos medinės lovos, ant sienos kabo baltos spalvos spintelė. Dešinėje, arčiau pečiaus, yra kambarys Nr. 3, kurio dešinėje pusėje matoma lova, virš jos kabo paveikslas, tiesiai - langas, kambariuose daiktai yra išmėtyti netvarkingai, grumtynių pėdsakų nesimato. Vaizdo kamerų name nėra (b. l. 47-51);

- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius raštu Nr. 3SD-1882, kad 2021 m. kovo 17 d. bendrauta su L. K. ir P. Č. šeimoje augančiais nepilnamečiais vaikais L. Č. ir A. Č.. L. Č. paaiškino, kad jos santykiai su abiem tėvais yra geri, bet su tėvu ji sutaria geriau nei su mama; labai laukia ir nori, kad tėvas sugrįžtų į namus; jai tėvas yra geras. A. Č. papasakojo, kad 2021 m. kovo 16 d. konfliktas tarp jo tėvų kilo dėl maisto; tėvas keikėsi, barėsi, tačiau nesmurtavo. Su mama A. Č. sutaria labai gerai, o su tėvu - nelabai, nes šis dažnai vartoja alkoholį (b. l. 97-103);

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad apie tai, kad P. Č. turi šautuvą savigynai, ji žinojo. Apie tai sužinojo prieš 5 metus. Ji buvo įsitikinusi, kad šis turi medžiotojo bilietą. Ji nežinojo, kad šį ginklą pastarasis laikė neteisėtai. Kur šis laikė ginklą, nežinojo. Kas policijos pareigūnams pranešė, kad pastarasis laikė ginklą, nežino (b. l. 63-65);

- aptartais nukentėjusiojo A. Č. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais (b. l. 91-93);

- 2021 m. kovo 17 d. kratos protokolu, iš kurio matyti, kad krata atlikta adresu (duomenys neskelbtini). Namo kieme, tarp betoninių blokų, stebima įkišta kartoninė dėžutė su 8 vnt. šovinių. Ant šovinių užrašai „Sellier Bellot 16“. Taip pat matomas lygiavamzdis šaunamasis ginklas, sudedamas iš 3 dalių (b. l. 115-121);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-723 (21), kurioje nurodyta, kad l) Tarp tirti pateiktų trijų ginklų dalių: ginklo vamzdis ir atrama su buože yra fabrikinės, buvusios TSRS gamybos l6-to kalibro medžioklinio šautuvo „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini) dalys; ginklo lovelis yra fabrikinės gamybos l6-to kalibro medžioklinio šautuvo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis. Tirti pateiktos dalys sudaro vieną 16-to kalibro medžioklinį šautuvą; 2-4) iš tirti pateiktų ginklų dalių sunarstytas šautuvas atitinka fabrikines, buvusios TSRS gamybos 16-to kalibro medžioklinį šautuvą „lžK“ skirtą šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais; 5) sunarstytas šautuvas yra šaunamasis ginklas; 6, 7) sunarstytas šautuvas nėra tvarkingas (lovelis yra kito šautuvo), tačiau tinkamas šaudyti; 8-11) tirti pateikti aštuoni šoviniai yra fabrikinės Čekijos įmonės „Sellier & Bellot“ gamybos 16-to kalibro medžiokliai šoviniai, skirti šaudyti iš 16-to kalibro medžioklinių šautuvų. Nustatyti, kuriais metais buvo pagaminti pateikti šoviniai, nėra galimybės, nes ant šovinių nėra tai nurodančių požymių; 12) tirti pateikti šoviniai yra šaudmenys; 13, 14) tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti iš sunarstyto šautuvo (visi šoviniai iššauti tyrimo metu, b. l. 129-131);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1626 (21), kurioje nurodyta, kad 1) iš ištirtų ginklo dalių sunarstytas 16-to kalibro medžioklinį šautuvą „IžK“ atitinkantis šautuvas yra priskiriamas prie „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų. Šio šautuvo dalys yra „B“ kategorijos šaunamųjų ginklų dalys; 2) aštuoni 16-to kalibro medžiokliniai šoviniai yra skirti šaudyti iš „B“ kategorijos ginklų (b. l. 142-143);

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikų kvalifikavimo

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. Č. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį – nepilnametį sūnų A. Č., t. y. tyčiniais veiksmais parversdamas ant lovos, atsisėsdamas šiam ant šlaunų ir sugriebęs abejomis rankomis sūnui už kaklo jį smaugė, ir tuo sukėlė A. Č. fizinį skausmą. Be to, jis neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaunamąjį ginklą - fabrikinės, buvusios TSRS gamybos 16-to kalibro „B“ kategorijos medžioklinio šautuvo dalis: ginklo vamzdį ir atramą su buože „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini), ginklo lovelį (duomenys neskelbtini) (kito šautuvo), kurie sudaro vieną 16-to kalibro medžioklinį „B“ kategorijos šautuvą - ir šaudmenis - 8 vnt. 16-to kalibro fabrikinės Čekijos įmonės „Sellier & Beliot“ gamybos medžioklinius šovinius, skirtus šaudyti iš 16-to kalibro medžioklinių šautuvų. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą vaizdinę bei rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, jie pakankami P. Č. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus pagal nustatytas aplinkybes teismas kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje skirti kaltinamajam arešto bausmes. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 202-204).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

P. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį: BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o 253 straipsnio 1 dalyje – apysunkiams (BK 11 straipsnio 4 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę: neteistas (teistumas išnykęs, b. l. 191-192), baustas administracine tvarka, baudas sumokėjęs (b. l. 193-194), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) traktorininku (b. l. 201), į psichiatrinę ir priklausomybių ligų įskaitas neįrašytas (b. l. 196-198). Išdėstytos aplinkybės, taip pat viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytas ir prokuroro pareiškime teismui siūlomas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą įstatymo numatytam vidutiniam, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-266-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-396-746/2016, Nr. 2K-179-693/2017, Nr. 2K-379-697/2018 ir kt.).

Anksčiau kaltinamasis nėra teistas arešto bausme. Įvertinęs anksčiau aptartus kaltinamojo nusikaltimus ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai tai, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį, nukentėjusiojo atsiprašė (nukentėjusiojo atstovė civilinio ieškinio jam nereiškia), dirba, sistemingai įstatymų nepažeidinėja, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu, paskiriant įpareigojimus, bus pakankama priemonė, kad kaltinamasis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti kaltinamąjį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai P. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 16 d., 17:40 val., iki 2021 m. kovo 18 d., 16.45 val. (b. l. 151-152, 166), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 168-169, 173-174,180-183) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - P. Č. priklausantys 16-to kalibro medžioklinio šautuvo „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdis, 16-to kalibro medžioklinio šautuvo „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini) atrama su buože, 16-to kalibro medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) lovelis, vadovaujantis BK 72 straipsniu, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu konfiskuotini, juos perduodant Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. Č. (P. Č.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausmę;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę P. Č. (P. Č.) skirti 90 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, P. Č. (P. Č.) skirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Realaus arešto bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai P. Č. (P. Č.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 16 d., 17:40 val., iki 2021 m. kovo 18 d., 16.45 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 16-to kalibro medžioklinio šautuvo „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini) vamzdį, 16-to kalibro medžioklinio šautuvo „IžK“ Nr. (duomenys neskelbtini) atramą su buože, 16-to kalibro medžioklinio šautuvo (duomenys neskelbtini) lovelį konfiskuoti, juos perduodant Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyriui.

Išaiškinti P. Č. (P. Č.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo pastarojo dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė