- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2A-1910-221/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18697-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- G. D.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „City Service“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1844-615/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovui G. D. dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „City Service“ prašė priteisti iš atsakovo 295,71 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 3–5, 68–69).
Nurodė, kad ieškovė teikia butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo, komunalines ir techninės eksploatacijos priežiūros paslaugas namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 42 ir jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Atsakovo įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui nuosavybės teise priklausančiam butui yra 295,71 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, pridėta prie ieškinio skolų ataskaita neįrodo, kad atsakovas nemokėjo už paslaugas ar administravimo mokesčius, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas privalo mokėti už teritorijos priežiūrą (1 t., b. l. 44–45, 75–76).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį tenkino (2 t., b. l. 71–75): priteisė iš atsakovo ieškovei 295,71 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (295,71 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 259,40 Lt bylinėjimosi išlaidas bei valstybei – 11,82 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas atsakovo argumentus, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokestį už namo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo priežiūrą laikė nepagrįstais. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas panašaus pobūdžio civilinėse bylose pažymėjo, jog Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904, kuriuo savivaldybė pavedė savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas, taip pat buvo nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų valymą ir priežiūrą. Minėtas sprendimas galiojo iki 2009 m. kovo 1 d. Kadangi Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 904 atitikimas aukštesnės galios teisės aktams buvo tiriamas administraciniame teisme, preziumuotina, kad nurodytu laikotarpiu buvo galiojęs teisės aktas, o tai reiškia, kad jis buvo ir nustatyta tvarka paskelbtas. Ieškovė, teikdama teritorijos priežiūros paslaugas, veikė teisėtai, teritorijos priežiūros išlaidas faktiškai patyrė, todėl iš atsakovo pagrįstai buvo reikalaujamas mokestis už teritorijos valymą ir priežiūrą, kuris jau yra sumokėtas ieškovei įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.55 straipsnio 2 dalis) paskirsčius atsakovo sumokėtas įmokas. Nurodė, kad buto savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.84 straipsnis). Atsakovo pareiga mokėti mokesčius už namo, kuriame nuosavybės teise turi patalpas, bendrosios dalinės nuosavybės (bendrojo naudojimo objektų) išlaikymą yra besąlyginė ir imperatyvi, todėl prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.37, 6.38, 6.63 straipsniai). Atsakovas šios pareigos tinkamai nevykdė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas G. D. apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 83–85) prašo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Nurodo, kad ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos neįrodo, kad 275,71 Lt skola atsirado nuo 2009 m. kovo iki 2009 m. lapkričio 5 d., nes 2013 m. liepos 8 d. pateikti atsakovo prieštaravimai ir sąskaitų kopijos kitoje byloje Nr. L2-12637-151/2013 įrodo, jog skola yra už teritorijos valymą iki 2009 m. kovo 1 d. Ieškovė nepateikė į bylą 2006 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 53-10-7 (b. l. 70-71) dėl teritorijos tvarkymo bei priežiūros priedo Nr. 1, ieškovės 2014 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje pateiktose sąskaitose faktūrose nenurodytas valomos teritorijos plotas, o tik mokėtina suma. Teigia, kad mokestis už namo teritorijos valymą yra nepagrįstai didelis, neaišku, už kokio ploto teritoriją jis buvo renkamas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą (2 t., b. l. 102–104). Ieškovės teigimu, apeliantas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog mokestis, rinktas už teritorijos priežiūrą, buvo skaičiuojamas neteisėtai ar netinkamai (CPK 12 straipsnis). Nurodo, kad ginčo namui priskirtų žemės sklypų naudojimo ir priežiūros reikalavimus Kauno mieste nuo 1996 m. rugsėjo 17 d. reglamentavo Kauno miesto valdybos 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimas Nr. 904 „Dėl daugiabučių namų valdų priežiūros ir valymo“. Vadovaujantis teisės aktų reguliavimu, ieškovė su SĮ „Panemunės butų ūkis“ sudarė sutartį dėl teritorijos šalia daugiabučių namų tvarkymo ir priežiūros. Šis mokestis už teritorijos priežiūrą buvo paskirstomas gyventojams proporcingai pagal turimų butų plotą už atliktus darbus pagal SĮ „Panemunės butų ūkis“ pateikiamas sąskaitas, mokestis už teritorijos priežiūrą buvo skaičiuojamas iki 2009 m. kovo 1 d. Pažymi, jog ieškovė, būdama daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi, neturi teisės nepaisyti ir nevykdyti Kauno miesto savivaldybės ar Kauno miesto savivaldybės administracijos galiojančių teisės aktų, tačiau priešingai, privalo elgtis taip, kaip juose yra numatyta. Šiuo atveju, namo teritorija privalėjo būti tvarkoma, o mokestis už namo teritorijos tvarkymą renkamas iš namo bendrasavininkų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus (2 t., b. l. 86–93, 99). CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pateiktus dokumentus, konstatuoja, jog būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teismui nenustatyta, be to, dalis jų jau yra pateikti byloje (1 t., b. l. 126–131), todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis).
Ginčas kyla dėl administratoriaus teiktų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo.
Pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo (Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo)“ pavyzdinių nuostatų 4 punktą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Pasikeitus administratoriui, toliau šias teises įgyvendina kitas administratorius.
Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „City Service“ 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. 53-10-7 pagrindu, kurią papildė 2012 m. gegužės 5 d. sutartis Nr. 53-10-60, yra paskirta namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi (1 t., b. l. 16–26). Atsakovas G. D. yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas (1 t., b. l. 12). Ieškovė savo reikalavimui priteisti įsiskolinimą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas iš atsakovo pagrįsti pateikė rašytinių įrodymų: skolų valdymo ataskaitos (1 t., b.1. 14), 2006 m. gegužės 5 d. sutarties su priedais (1 t., b. l. 16–25), 2012 m. gegužės 5 d. susitarimo (1 t. b. l. 26), 2006 m. liepos 1 d. sutarties (1 t., b. l. 70–71), PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų nuo 2006 m. rugpjūčio 8 d. iki 2009 m. vasario 7 d. (2 t., b. l. 5–66), kopijas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pateiktų įrodymų vertinimu, todėl jo nekartoja. Atmesdamas apelianto argumentus, jog skolų valdymo ataskaitos neįrodo, kad 295,71 Lt skola atsirado nuo 2009 m. kovo iki 2009 m. lapkričio 5 d., nes 2013 m. liepos 8 d. pateikti atsakovo prieštaravimai ir sąskaitų kopijos kitoje byloje Nr. L2-12637-151/2013 įrodo, kad skola yra už teritorijos valymą iki 2009 m. kovo 1 d., nepateiktas į bylą 2006 m. liepos 1 d. sutarties Nr. 53-10-7 dėl teritorijos tvarkymo bei priežiūros priedas Nr. 1, pateiktose sąskaitose faktūrose nenurodytas valomos teritorijos plotas, o tik mokėtina suma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovo įsiskolinimas susidarė per minėtą laikotarpį už priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Byloje buvo pateiktos detalios skolų valdymo ataskaitos, iš kurių matyti, iš ko per nurodytą laikotarpį susidarė atsakovo 295,71 Lt skola. Įvertinus atsakovo atliktus mokėjimus periodo pradžiai bei einamuosius mėnesio mokėjimus, skolos likutis kaip tik ir yra 295,71 Lt. Ieškovės byloje pateiktos skolų valdymo ataskaitos bei paties atsakovo pateiktos sąskaitos patvirtina, kad atsakovui buvo teikiamos sąskaitos, kuriose buvo numatytas mokestis už teritorijos valymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo motyvus dėl administracinio akto galiojimo, t. y. dėl 1996 m. rugsėjo 17 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 940 „Dėl daugiabučių namų priežiūros ir valymo“, kuriuo nustatyta mokesčių skaičiavimo tvarka, ieškovė, teikdama teritorijos priežiūros paslaugas, veikė teisėtai, teritorijos priežiūros išlaidas faktiškai patyrė, ką patvirtina PVM sąskaitų faktūrų patvirtintos kopijos (2 t., b. l. 5–66), todėl iš atsakovo pagrįstai buvo reikalaujamas mokestis už teritorijos valymą ir priežiūrą, kuris jau yra sumokėtas ieškovei įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.55 straipsnio 2 dalis) paskirsčius atsakovo sumokėtas įmokas (grąžinti skoloms, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję, todėl skola už teritorijos valymą atsakovo įmokomis buvo padengta). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą pagrįstumo, todėl jų nekartoja, pastebi, jog tai, kad mokestis buvo skaičiuojamas pagrįstai, konstatuota ir Kauno apygardos teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose (2012 m. gegužės 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-984-254/2012; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1382-230/2012; 2012 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1576-555/2012 ir kt.). Kiti apelianto argumentai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Iš visų aptartų faktinių aplinkybių bei byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, vertino į bylą pateiktus įrodymus, padarė pagrįstas išvadas dėl atsakovo pareigos mokėti mokesčius už namo, kuriame jis nuosavybės teise turi patalpas, bendrojo naudojimo objektų išlaikymą. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti priimto sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.