- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-1382-230/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- A. T., D. T., A. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. T., D. T., A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-123-151/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ ieškinį atsakovams D. T., A. T., A. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų po 125,64 Lt iš D. T. ir A. T. ir 251,27 Lt iš A. J. skolos už komunalinius patarnavimus, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius ir teikė šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, ½ buto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. T. ir A. T., kita ½ buto priklauso A. J. asmeninės nuosavybės teise. Atsakovai pagal įstatymą privalėjo išlaikyti bendro naudojimo objektus ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Administratorius teikė administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, atsakovams kas mėnesį buvo pateikiamos sąskaitos, tačiau jie mokesčių reguliariai nemokėjo, ir įsiskolinimas nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. yra 502,53 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovei UAB „Namų priežiūros centras“ iš atsakovų D. T. ir A. T. po 125,64 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 83,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės A. J. - 251,27 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 166,90 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. Šio namo 79 butas nuosavybės teise priklauso atsakovams, todėl jie yra ir namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturčiai bei privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Teismas, remdamasis ieškovės pateiktu suvestiniu apyvartos žiniaraščiu, nustatė, kad atsakovai nereguliariai mokėjo už ieškovo daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Baltijos g. 42, Kaune, teikiamas paslaugas - atsakovai yra visiškai sumokėję už teritorijos priežiūros paslaugas, kurios buvo renkamos iki 2009 m. kovo mėnesio, o likusi skola - 502,53 Lt yra už rugpjūčio, rugsėjo mėnesius, susidariusi už suteiktas administravimo, pastatų techninės priežiūros, kaupiamųjų lėšų, šilumos ūkio priežiūros, lifto priežiūros paslaugas, atliktus stogo remonto darbus. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog ieškovė nepagrįstai skaičiavo teritorijos valymo mokestį, nes pagal pateiktus savivaldybės priimtus sprendimus teritorijos valymo paslaugos neturėjo būti teikiamos, kadangi jų namui nėra apibrėžta teritorija, t. y. nėra paruoštas detalusis planas, ir žemės sklypas nėra įregistruotas registre, todėl ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokestį. Nurodė, kad 1996 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 904, kuris 2008 m. lapkričio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-4109 ir 2009-01-22 įsakymu Nr. A-243 neteko galios nuo 2009-03-01, pavedė savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius. Šiuo sprendimu nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų ir prie jų esančių gatvių, šaligatvių valymą ir priežiūrą. Šio sprendimo 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad valomų namų valdų dydis nustatomas pagal namų valdos techninės apskaitos bylas, o jeigu jų nėra - valdos plotas išmatuojamas vietoje. Šio valdybos sprendimo 8 punkte buvo numatyta teisė daugiabučio namo butų savininkams, nuomininkams, negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams, pateikus visų pasirašytą raštą, atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų valdų priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patiems, tačiau nėra duomenų, kad atsakovai būtų atsisakę šių paslaugų. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 buvo peržiūrėtas Kauno apygardos administracinio teismo, tačiau nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams ir galiojo iki 2009-03-01, todėl turi būti vykdomas. Atsakovų argumentą, jog teritorija nebuvo valoma, teismas atmetė kaip neįrodytą. Atsakovai neginčijo nei paslaugų už teritorijos valymą mokesčio, nei už stogo remontą gyventojams paskirstytų mokėtinų sumų dydžio ir tik teisme pateikus ieškinį sumokėti skolą, pareiškė atsikirtimus, jog nieko nežino apie ją, nors įsiskolinimą ieškovui mokėjo iki 2010 m. kovo mėnesio, o PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodomas skolos dydis. Atsakovai taip pat neginčijo stogo remonto organizavimo procedūros, neprieštaravo dėl jo atlikimo ir kainos, darbai atlikti, todėl ir skola už stogo remontą taip pat yra pagrįsta. Kadangi atsakovams paslaugos buvo suteiktos, todėl teismas laikė, kad jiems mokesčiai buvo skaičiuojami pagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas naikintinas, kadangi ginčo sprendimui pritaikytos negaliojančio teisės akto normos, nepilnai ištirtos faktinės bylos aplinkybės, netinkamai ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai, taip pat neteisingai paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176-188, 197-203, 250-252 straipsniuose įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, CK 1.7 straipsnį, todėl sprendimas naikintinas dėl esminių proceso ir materialinės teisės normų pažeidimo (CPK 329, 330 str.).
Nurodo šiuos skundo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
Dėl netinkamo įrodymų vertinimo
Pirmosios instancijos teismas sprendime neanalizavo ir nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, kuriais jie grindė savo atsikirtimus į ieškinį, taip pat nenurodė argumentų, dėl kurių juos atmetė. Taigi teismas netyrė įrodymų visumos, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai nustatė faktines ir teisines bylos aplinkybes ir sprendimo argumentus bei išvadas grindė iš esmės vieninteliu ieškovės pateiktu įrodymu – suvestiniu apyvartos žiniaraščiu. Teismas nepagrįstai taikė Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimą Nr. 904, nes ieškovų pateikti įrodymai (Kauno miesto savivaldybės institucijų teisės aktai, teismo sprendimai) patvirtina, kad jis nebuvo paskelbtas, todėl ir nebuvo įsigaliojęs. Be to, teismas nepagrįstai į bylą neįtraukė Vyriausybės atstovo tarnybos Kauno apskrityje, kaip išvadą duodančios institucijos, ir tai sukliudė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gauti kompetentingos institucijos paaiškinimus dėl mokesčio už teritorijų valymą ir priežiūrą pagrįstumo. Teismas neįvertino Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2011-11-17 rašte Nr. 10-267 nurodytų aplinkybių, jog Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 ir jį keitę teisės aktai Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymais buvo panaikinti atsižvelgus į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2007-12-04 teikime Nr. 7-22 nurodytus motyvus. Savivaldybė nenaikindama sprendimo Nr. 904 ir apmokestindama gyventojus už nesuformuotų žemės sklypų tvarkymą veikė neteisėtai, o savivaldybei pačiai buvo žinoma, kad šis sprendimas turėjo būti naikinamas. Aplinkybė, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 2 punktas tam tikra apimtimi buvo tirtas Kauno apygardos administraciniame teisme, nereiškia, kad administracinis teismas tuo metu ištyrė galiojančio norminio akto teisėtumą. Ieškovė neteikė įrodymų apie savivaldybės administracinio akto galiojimą ir bylą nagrinėjęs teismas to netikrino. Todėl išreikalautina administracinė byla Nr. I-351/2001. Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad teritorijos tvarkymo paslaugos buvo teikiamos ir kad kokia nors teritorija buvo priskirta būtent daugiabučiui namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kad būtent nurodyto dydžio teritorija iš tiesų buvo ieškovės prižiūrima visą ginčo laikotarpį. Kadangi Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 niekada nebuvo skelbtas ir neįsigaliojo, todėl atsakovai negalėjo žinoti apie teisę atsisakyti teritorijos priežiūros paslaugų teikimo pagal Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 8 punktą, be to, šis sprendimas skirtas savivaldybės butų ūkio įmonėms, kurioms buvo pavesta valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas ir prie jų esančias gatves, šaligatvius, nustatytas valymo darbų periodiškumas, inventoriaus ir individualių apsaugos priemonių normos, nustatyta, kad už teritorijos priežiūros darbus turi būti mokama pagal nustatyto dydžio minimalų valandinį atlygį ir kt., o ieškovė niekada neturėjo savivaldybės įmonės teisinės formos. Kadangi mokesčiai už teritorijų valymą skaičiuoti neteisėtai, todėl teismas negalėjo taikyti CK 6.55 straipsnio 2 dalies normų dėl įmokų paskirstymo.
Dėl stogo remonto
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su teismo argumentais, kad jie neginčijo stogo remonto organizavimo procedūros, neprieštaravo dėl stogo remonto atlikimo ir jo kainos, o darbai faktiškai atlikti, ir atsakovai dėl darbo kokybės priekaištų nereiškė. Nurodo, kad teismas, darydamas tokias išvadas, visiškai nekvalifikavo esamo teisinio santykio ir jam netaikė jokių materialinės teisės normų. Teismas neįvertino, jog ieškovas, atlikdamas stogo remontą, veikė savo rizika, nes nesiėmė jokių priemonių pakartotiniam bendrasavininkių susirinkimui sušaukti, nors ir pats pripažino, kad 2008-09-03 šauktas susirinkimas neįvyko. Ieškovo pateiktame 2008-09-08 stogo remonto įvertinimo protokole užfiksuota, kad vertinimą atliko visiškai kito namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkų atstovai. Be to, ieškovas nesilaikė STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 15.2 ir 17.2 punktų reikalavimų, kadangi apžiūra atlikta ne žiemos sezono metu ir komisijos vadovė V. G. neturėjo reikiamos kvalifikacijos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų sprendime nepasisakė. Neįvykus butų savininkų susirinkimui ir jiems CK nustatyta tvarka nepriėmus sprendimo, nepagrįstai atmesti atsakovų atsikirtimai. Apeliantai nurodo, jog rangos sutartimi buvo nustatyta stogo remonto darbų kaina 53 177,99 Lt, tačiau byloje pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas rangovui sumokėjo 15 954 Lt avansinę įmoką ir dar 31 905,61 Lt įmoką - iš viso 47 859,61 Lt. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie ieškovės papildomą 5 318,38 Lt sumokėjimą rangovui, taip pat nėra pateikta jokių skaičiavimų, kaip mokėjimai buvo paskirstyti bendrasavininkiams, todėl šio ieškinio reikalavimo patenkinimas nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.
Dėl teisės reikšti ieškinį
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį, remiantis Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, kurie skolos susidarymo metu negaliojo. Tai patvirtina 2010 m. lapkričio 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1405/2010 dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-865-554/2009. Teismai pripažino, kad Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai įsigaliojo 2009-05-31, o atsakovų namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrija įsteigta 2009-10-01, todėl minėti administravimo nuostatai atsakovų atžvilgiu gali būti taikomi tik už laikotarpį nuo 2009-05-31 iki 2009-09-30. Šiuo metu galiojantys administravimo nuostatai, patvirtinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-12-15 įsakymu Nr. A-4671, įsigalioję nuo 2010-01-01, taip pat netaikytini, nes bendrija įsteigta 2009-10-01.
4) Dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovei, nes ji nepateikė finansinių dokumentų, įrodančių bylinėjimosi išlaidų turėjimą, kadangi teisinės pagalbos išlaidos - 181,50 Lt pagrįstos tik sutartimi dėl tokių paslaugų suteikimo, o už užklausų iš registrų išlaidos - 11,70 Lt pagrįstos tik įkainių sąrašu. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tokių išlaidų turėjimą, todėl pirmosios instancijos teismo priteistos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir teismo šališkumo nepagrįsti, kadangi atsakovai nepateikė jokių oficialių rašytinių įrodymų, paneigiančių ieškinio reikalavimus. Teismas sudarė atsakovams sąlygas tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, atsakovų prašymu išreikalavo papildomus įrodymus. Teismas sprendime nuosekliai aprašė, kuriais įrodymais remiasi priimdamas sprendimą, ir nurodė bylos lapus, kuriuose šie įrodymai pateikti, todėl teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus. Sprendime teismas išsamiai pasisakė dėl visų juridinę reikšmę bylai turinčių aplinkybių ir atsakovų atsikirtimų į ieškinį. Teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo ir atsakovų santykiai kyla iš įstatymo. Kadangi ginčo namo savininkai nebuvo įkūrę bendrijos ar sudarę jungtinės veiklos sutarties, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006-07-31 įsakymu Nr. A-2929 paskyrė ieškovę namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Tuo tarpu, atsakovai, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai, privalėjo laikytis CK imperatyvių nuostatų, t. y. pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas proporcingai savo daliai prisidėti prie namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovai ginčija teritorijos priežiūros mokestį bei stogo remonto darbus, tačiau nenurodo, su kokia skolos dalimis jie nesutinka, kokia pinigų suma iš jų priteista neteisėtai, ar sutinka su kitomis ieškovo teiktomis paslaugomis, kaip antai administravimas, pastato techninė priežiūra, šilumos ūkio priežiūra, lifto priežiūra ir kt. Atsakovai jau buvo pateikę į bylą 2011-11-17 d. Vyriausybės atstovo išvadą, todėl formalus atstovo įtraukimas į bylą negalėjo atskleisti jokių naujų aplinkybių, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti tokį atsakovų prašymą. Ieškovė nesutinka, kad neįtraukus į bylą Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje buvo nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėtos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės. Atsakovai byloje pateikė 2011-11-17 Vyriausybės atstovo išvadą ir to pakako. Be to, atsakovų skola dėl mokesčio už teritorijos priežiūrą, remiantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi (dėl įmokų paskirstymo), iki 2009-04-01 buvo padengta, ir ieškovas net nereiškė reikalavimo jį priteisti. Taip pat nurodo, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 8 punkte numatyta, kad visi daugiabučio namo savininkai ir nuomininkai turėjo teisę bet kada atsisakyti butų ūkio įmonių teikiamų namų valdų teritorijos priežiūros paslaugų ir šiuos darbus atlikti patys, tačiau atsakovai šių paslaugų neatsisakė, nesikreipė į ieškovę, savivaldybę ar teismą dėl susiklosčiusios situacijos, neginčijo savivaldybės aktų teisėtumo ar kitaip nesiekė paveikti teritorijos priežiūros paslaugų teikimo praktiką minėtu laikotarpiu Kauno mieste. Atsakovų argumentai dėl tariamai neteisėtų teritorijos priežiūros mokesčių paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2009 m. atsakovai naudojosi SĮ „Santakos butų ūkis“ suteikiamomis teritorijos priežiūros paslaugomis ir nereiškė jokių pretenzijų. Atsakovų pateiktose teismui ieškovo išrašytose sąskaitose aiškiai išskirtas teritorijos priežiūros mokestis, ir tai patvirtina, jog atsakovai apie paslaugą žinojo, ją gavo ir nesiėmė jokių veiksmų atsisakyti teikiamų paslaugų. Ieškovės įsitikinimu, ginčijama prievolė yra teisėta, nes kilo iš tuo metu galiojusio Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 (galiojo nuo 1996-09-17 iki 2009-03-01), todėl atsakovų atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas prieštarauja CK 1.5 straipsnio principams bei pažeidžia kitų namo, esančio Baltijos g. 42, Kaune, butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas, interesus, sudaro prielaidas atsakovų nepagrįstam praturtėjimui. Įsigaliojus 1996-09-17 sprendimui Nr. 904 ieškovė jo sąžiningai laikėsi, organizavo daugiabučio namo teritorijos tvarkymo darbus ir pagrįstai tikėjosi gauti atlygį už suteiktas paslaugas, t. y. konkurso būdu atrinko savivaldybės įmonę „Santakos butų ūkis“, kuri ir atliko tvarkymo darbus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad namo, esančio Baltijos g. 42, Kaune, butų ir kitų patalpų savininkai faktiškai naudojosi teritorija, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, neatsižvelgiant į tai, ar teritorija yra priskirta ir įregistruota, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad faktiškai paslaugas teikęs rangovas SĮ „Santakos butų ūkis“ būtų netinkamai nustatęs teritorijos priežiūros ribas. Teritorijos apibrėžimo ir priskyrimo faktas nulemia tikslesnį mokesčio už teritorijos priežiūrą apskaičiavimą, tačiau nekeičia imperatyvios bendraturčių pareigos rūpintis teritorijos, kurioje stovi daugiabutis gyvenamasis namas, priežiūra. Be to, pareiga prižiūrėti naudojamą žemės sklypą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius kyla ne detaliojo planavimo dokumento pagrindu, o teisės aktų, reguliuojančių daugiabučių namų priežiūrą, pagrindu. Negali būti pateisinamas pareigos rūpintis daugiabučių namų valdų priežiūra nevykdymas vien todėl, kad ginčo laikotarpiu nebuvo suformuotas žemės sklypas. Atsakovų teiginiai dėl Kauno miesto valdybos 1997-09-17 sprendimo Nr. 904 negaliojimo ab initio, grindžiant tuo, kad administracinėje byloje Nr. I-410-428/2008 nagrinėtas klausimas ne dėl norminio akto ištyrimo, o dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, yra ydingi, kadangi tuomet neaišku, kaip teismas gali pripažinti tokio akto neteisėtumą, o juo labiau jį panaikinti. Be to, nurodyto valdybos sprendimo 2 punktas buvo tirtas Kauno apygardos administraciniame teisme byloje Nr. I-351/2001, t. y. buvo tikrintas akto galiojimas. Jei aktas negaliotų, Vyriausybės atstovas nesikreiptų į teismą dėl jo normų atitikimo teisės aktams. Skundo argumentai dėl stogo remonto darbų organizavimo taip pat nepagrįsti. Pagal teisės aktus administratorius, nustatęs ar gavęs informacijos, kad bendrojo naudojimo konstrukcijos neatitinka esminių statiniui keliamų reikalavimų, turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo. Kadangi daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) stogas neatitiko STR 1.1205:2002 privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, administratorius 2008-08-27 atliko namo stogo apžiūrą ir tai nustatė. Apžiūrai vadovavo atestuota techninė prižiūrėtoja V. G., ką patvirtina „Statybos produkcijos sertifikavimo centro“ registro duomenys internete, apžiūros metu nustatyta, kad namo stogas neatitinka privalomųjų reikalavimų visumos, stogo danga yra pralaidi vandeniui, susidėvėjusi. Apie apžiūros rezultatus namo gyventojai buvo informuoti skelbimais bei papildomai 2008-09-03 organizuoto namo bendrasavininkių susirinkimo metu, tačiau dėl savininkų abejingumo ir pasyvumo sprendimas nebuvo priimtas, todėl administratorius vykdė įstatymu jam pavestas pareigas, t. y. pats organizavo stogo remonto darbus. Atsakovė A. T. su darbus atlikusio rangovo UAB „Staterma“ sąmata buvo supažindinta asmeniškai, tačiau iki šios bylos nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl remonto darbų atlikimo, rangovo parinkimo procedūros ir kt. nusiskundimų. Byloje pateikti atliktų darbų aktai, PVM sąskaitos-faktūros bei mokėjimo kvitai patvirtina, jog užsakyti remonto darbai buvo atlikti tinkamai, ieškovas yra visiškai už juos atsiskaitęs (pavedimais ir atlikdamas užskaitymus). Todėl visos atsakovų pretenzijos dėl stogo remonto darbų yra nepagrįstos ir laikytinos piktnaudžiavimu teise bei vengimu atsiskaityti su ieškove. Skundo argumentai dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti, kadangi sprendime teisingai nustatyta, jog ieškovas patyrė 254,10 Lt išlaidų už teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus bei 11,70 Lt išlaidų, susijusių su užklausomis į registrus. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė teisinių paslaugų teikimo sutartį, priėmimo-perdavimo aktą, PVM sąskaitą faktūrą ir kt., be to, byloje yra visi procesiniai dokumentai t. y. teisinių paslaugų pirkimo rezultatas, kas dar kartą patvirtina, kokio dydžio išlaidos buvo faktiškai patirtos. Kreipiantis į teismą, administratoriui buvo reikalinga informacija apie patalpų, dėl kurių susidaręs įsiskolinimas, savininkus, todėl išrašai apie atsakovus iš VĮ „Registrų centras“ buvo gauti sutarties su minėta įmone pagrindu, kurioje taip pat susitarta dėl atsiskaitymo tvarkos, t. y. VĮ „Registrų centras“ kas mėnesį pateikia bendrą (nedetalizuotą) sąskaitą ieškovui už suteiktas paslaugas. Kadangi byloje visi nurodyti išrašai yra pateikti ir nėra jokių kitokių galimybių gauti informaciją iš VĮ „Registrų centras“, todėl visos ieškovo nurodytos išlaidos buvo faktiškai patirtos ir jos priteistos pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. priteistų bylinėjimosi išlaidų dalyje. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).
Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Namų priežiūros centras“ laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 31 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikė šių objektų eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas. Atsakovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, ½ buto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso D. T. ir A. T., kita ½ buto priklauso A. J. asmeninės nuosavybės teise. Ginčas kyla dėl administratoriaus teiktų administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų apmokėjimo.
Dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį
Atsakovai apeliaciniu skundu ginčija ieškovės teisę reikšti ieškinį, kadangi Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai skolos susidarymo laikotarpiu negaliojo. Šį argumentą atsakovai grindžia Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A756-1405/2010 (t. 3, b. l. 26-29), kurioje konstatuotas faktas, kad 2007 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. A-1492, kuriuo buvo pakeisti nurodyti nuostatai (t. 2, b. l. 88-101), buvo paskelbtas ir įsigaliojo tik nuo 2009 m. gegužės 31 d., todėl ieškovė administravimo nuostatų pagrindu galėjo veikti tik nuo 2010-05-31 iki 2010-10-01, kai buvo įsteigta bendrija. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kadangi byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė nuo 2006 m. rugpjūčio 11 d. vykdė daugiabučio namo, esančio Baltijos 42, Kaune, bendro naudojimo objektų priežiūrą, ką patvirtina pateikta administravimo sutartis (t. 1, b. l. 90-100 ) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m liepos 31 d. įsakymo nuorašas (t. 1, b. l. 116-119). Net jei nurodyti Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų pakeitimai įstatymo nustatyta tvarka ir nebuvo laiku paskelbti, darytina išvada, jog tuomet galiojo pradinė 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintų administravimo nuostatų iki nurodyto jų pakeitimo redakcija (t. 2, b. l. 102-115). Be to, kaip jau nurodyta, teises ieškovei administruoti ginčo gyvenamojo namo bendrąją nuosavybę suteikė pasirašyta sutartis su Kauno miesto savivaldybės administracija. Ši sutartis ir įsakymas dėl administratoriaus paskyrimo atitinka CK 4.84 straipsnyje numatytą įgalinimų administratoriui suteikimo tvarką. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, ir administratorius administruoja turtą šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu. Tai reiškia, kad ieškovė pareikšdama ieškinį dėl administravimo teiktų paslaugų apmokėjimo yra tinkama šalis ir turi teisę reikšti tokio pobūdžio ieškinį.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino atsakovų pateiktų įrodymų, kuriais jie grindė savo atsikirtimus į ieškinį, taip pat nenurodė argumentų, dėl kurių juos atmetė, o sprendimo argumentus ir išvadas grindė iš esmės vieninteliu ieškovės pateiktu įrodymu – suvestiniu apyvartos žiniaraščiu. Šiuos teiginius apeliantai grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai taikė Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimą Nr. 904, nes ieškovų pateikti įrodymai (Kauno miesto savivaldybės institucijų teisės aktai, teismo sprendimai) patvirtina, kad jis nebuvo paskelbtas ir nebuvo įsigaliojęs, teismas taip pat neįvertino Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2011-11-17 rašte Nr. 10-267 nurodytų aplinkybių, jog Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 ir jį keitę teisės aktai Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymais buvo panaikinti atsižvelgus į Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje 2007-12-04 teikime Nr. 7-22 nurodytus motyvus, o savivaldybei pačiai buvo žinoma, kad šis sprendimas turėjo būti panaikintas. Tokiu būdu atsakovų pretenzijos dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo grindžiamos ydingai, kadangi jos faktiškai yra susijusios su teisės akto taikymu, bet ne su įrodymų vertinimu. Pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės teiktomis administravimo paslaugomis, nustatė tinkamai, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, ir tai nurodė glausta forma, kaip reikalauja CPK 270 straipsnio 4 dalis. Todėl priimtas teismo sprendimas atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 1-3 punkto reikalavimus, o atsakovų nurodyti argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo faktiškai reiškia jų nesutikimą su teisės aktų, kuriais vadovavosi teismas, netinkamu taikymu ir aiškinimu bei tai pagrindžiančiais teismo teisiniais argumentais (CPK 270 str. 4 d. 4 p.). Tačiau dėl šių argumentų – netinkamo teisės normų taikymo ir aiškinimo pasisakytina atskirai.
Dėl Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 taikymo
Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovų bylos nagrinėjimo eigoje išreikštus argumentus, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo teritorijos valymo mokestį, vadovavosi Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimu Nr. 904, kuriuo savivaldybė pavedė savivaldybės butų ūkio įmonėms valyti ir prižiūrėti daugiabučių namų valdas, juo taip pat buvo nuspręsta apmokestinti daugiabučių namų butų ir negyvenamųjų patalpų savininkus ir nuomininkus už namų valdų valymą ir priežiūrą. Teismas šį Kauno miesto valdybos sprendimą pripažino galiojusiu laikotarpiu, už kurį ieškovė prašė priteisti atsakovų įsiskolinimą, ir taikytinu ginčo santykiams, kadangi konstatavo, jog Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 tuo metu nebuvo pripažintas prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams, išskyrus šio akto dalį, numačiusią apmokestinimą už prie namų valdų esančių gatvių ir šaligatvių valymą ir priežiūrą, ką pripažino Kauno apygardos administracinis teismas 2001 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-351/2001. CPK 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad norminis administracinis aktas ar jo dalis laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl tokio norminio akto ar jo dalies pripažinimo neteisėtu. Kadangi toks administracinio teismo sprendimas dėl nurodyto Kauno miesto valdybos sprendimo dalies, susijusios su namų valdų teritorijos valymu ir priežiūra, nebuvo priimtas ir paskelbtas, todėl šis administracinis aktas taikytinas visą jo galiojimo laikotarpį. Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimas Nr. 904 galiojo iki 2009-03-01, kai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu buvo pripažintas netekusiu galios nuo nurodytos datos.
Atsakovai apeliaciniu skundu kelia Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 įsigaliojimo klausimą, teigdami, kad šis sprendimas niekada nebuvo paskelbtas, todėl neįsigaliojo. Kauno miesto valdybos sprendimo priėmimo metu galiojusio 1993 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-119 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 11 straipsnyje buvo numatyta, kad aukštesniųjų administracinių vienetų valdymo institucijų, savivaldybių ir jų vykdomųjų organų priimti teisės aktai, kuriuose nustatomos, keičiamos ar pripažįstamos netekusiomis galios teisės normos, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo vietinėje spaudoje, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatoma vėlesnė jų įsigaliojimo diena. Kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ši aplinkybė nebuvo nustatinėjama, apeliacinės instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, paprašė Kauno miesto savivaldybę pateikti duomenis apie nurodyto Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 paskelbimą. Kauno miesto savivaldybės administracija raštu (t. 3, b. l. 93) atsakė, kad tokių duomenų negali pateikti, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintą Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklę tokie dokumentai saugomi 10 metų. Todėl nėra galimybės surinkti objektyvius duomenis, ar nurodytas Kauno miesto valdybos sprendimas buvo paskelbtas, taip pat kada ir kokiu būdu buvo paskelbtas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Kauno miesto valdybos 1996-09-17 sprendimo Nr. 904 atitikimas aukštesnės galios teisės aktams buvo tiriamas administraciniame teisme, preziumuotina, kad tai buvo nurodytu laikotarpiu galiojęs teisės aktas, o tai reiškia, kad jis buvo ir nustatyta tvarka paskelbtas. Tai patvirtina ir atsakovų byloje pateikti Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje raštai, kuriais buvo siekiama panaikinti nurodytą Kauno miesto valdybos sprendimą, nes jei teisės aktas nebūtų buvęs paskelbtas, t. y. įsigaliojęs, nebūtų jokio pagrindo inicijuoti jo panaikinimo procedūrą.
Atsakovų byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų nuorašai (t.2, b.l. 53-80) patvirtina, kad atsakovams visą laiką nuo 2006 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. kovo mėnesio buvo teikiamos sąskaitos, kuriose buvo numatytas mokestis už teritorijos valymą. Ieškovė atsakovų sumokėtas įmokas CK 6.55 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirstė grąžinti skoloms, kurių grąžinimo terminai jau buvo suėję, todėl skola už teritorijos valymą atsakovų įmokomis buvo padengta. Tokiu būdu ieškovė, teikdama teritorijos priežiūros paslaugas, veikė teisėtai, šias išlaidas faktiškai patyrė, todėl iš atsakovų pagrįstai buvo reikalaujamas mokestis už teritorijos valymą ir priežiūrą, kuris beje jau yra sumokėtas ieškovei įstatymo nustatytu būdu paskirsčius atsakovų sumokėtas įmokas.
Dėl stogo remonto
Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė išlaidas, patirtas dėl daugiabučio namo stogo remonto, kadangi nebuvo priimtas bendraturčių susirinkimo sprendimas atlikti stogo remontą. Iš tikrųjų CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Šis straipsnis taip pat numato susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Ginčo atveju administratoriui nepavyko sušaukti reikalingą kvorumą turinčio daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo (t. 1, b. l. 165-167). Tačiau byloje yra nustatyta aplinkybė, kad 2008 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros aktu (t. 1, b. l. 163-164), dalyvaujant atestuotai statinio techninei prižiūrėtojai V. G., buvo nustatyta, kad stogo danga yra labai prastos būklės ir tolimesnė stogo eksploatacija negalima, todėl būtinas dangos remontas. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad apžiūroje dalyvavusi specialistė neatitiko STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 17.2 punkto reikalavimų, kuriais numatyta, kad kasmetines ir neeilines apžiūras atlieka specialistų grupė (komisija), kurios vadovas privalo turėti bet kurios statybos techninės veiklos pagrindinės srities vadovo atestatą. Apžiūroje dalyvavusi statinio techninė prižiūrėtoja V. G. nurodė turinti atestatą Nr. 12804, ir nors jis nėra pateiktas byloje, tačiau šį faktą patvirtina Statybos produkcijos sertifikavimo centro registro vieši duomenys. Tokiu būdu apžiūrėjus ir įvertinus gyvenamojo namo stogo būklę buvo konstatuotas stogo neatitikimas privalomiesiems reikalavimams, numatytiems STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 punkte (t.y. išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus dėl mechaninio atsparumo ir pastovumo ir pan.). Todėl turėjo būti užtikrintas privalomųjų statinio reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas, atliekant avarinės būklės likvidavimo darbus (nurodyto STR 13.4 p.). Pagal nurodyto Reglamento 2 punktą Reglamentas privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms. Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. direktoriaus įsakymu Nr. A-788 patvirtintais „Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais“ numatyta administratoriaus teisė priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (nuostatų 7.1 p.). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei būtinybę vykdyti gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, daugiabučio namo butų savininkams nepriėmus sprendimo nustatyta tvarka, administratorius tokį sprendimą galėjo priimti pats, kadangi jo pareiga vykdyti privalomuosius reikalavimus numatyta teisės aktuose. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kadangi stogo remontas atliktas vykdant privalomuosius naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir administratorius dėl to priėmė sprendimą, atsakovai privalo apmokėti šias išlaidas. Toks nurodytų teisės normų aiškinimas yra įtvirtintas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis 2009 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).
Atsakovai taip pat ginčija stogo remonto išlaidų dydį, kadangi byloje yra pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 6758, patvirtinantis 15 954 Lt avanso pagal rangos sutartį su UAB „Staterma“ sumokėjimą, ir mokėjimo nurodymas Nr. 127, patvirtinantis 31 905,61 Lt sumos sumokėjimą, t.y. viso 47 859,61 Lt, o likusios 5 318,38 Lt sumos sumokėjimas rangovui nėra patvirtintas. Tačiau bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, papildomai išklausius ieškovės atstovės paaiškinimų bei prijungus papildomus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė stogo remonto darbus atlikusiai bendrovei yra sumokėjusi visą rangos sutartimi numatytą sumą – 53 177,99 Lt. Nors mokėjimo nurodyme Nr. 6758 (t. 2, b. l. 23) dėl 26 869 Lt sumokėjimo UAB „Staterma“ nurodyta, kad juo sumokamas avansas už darbus ginčo name, t. y. Baltijos g. 42, Kaune - 15 954 Lt, tačiau iš kitų byloje pateiktų raštinių įrodymų (atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitos-faktūros) matyti, kad darbų buvo atlikta visai sutarties sumai, t. y. 53 177,35 Lt sumai (t. 1, b. l. 138-142), o skolų suderinimo akto nuorašas (t. 3, b. l. 89) pagrindžia kitą aplinkybę, kad ieškovė už UAB „Staterma“ atliktus darbus yra pilnai atsiskaičiusi. Šie įrodymai patvirtina ieškovės atstovės paaiškinimus, kad mokėjimo nurodyme Nr. 6758 nurodyta ginčo namo stogo remonto darbams apmokėti skirta suma vėliau buvo pakoreguota susitarimu su UAB „Staterma“, t. y. pastaroji nurodyto namo darbų apmokėjimui užskaitė didesnę nei mokėjimo nurodyme numatytą sumą. Mokėjimo nurodyme ieškovės nuoroda dėl sumokamų piniginių lėšų paskirstymo už objektus rangovui nėra privaloma ir susitarimais gali būti keičiama. Todėl atmestinas apeliantų argumentas, jog ieškovė nėra patyrusi nurodytų stogo remonto išlaidų, t. y. jų sumokėjusi mažiau, nei nurodo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 68 Lt žyminio mokesčio išlaidų, 254,10 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 11,70 Lt užklausų iš registrų išlaidų, iš viso 333,80 Lt išlaidų, kurias atitinkamai paskirstė atsakovams. Tačiau mokėjimo dokumentais byloje yra patvirtintos tik ieškovės turėtos žyminio mokesčio išlaidos ir išlaidos teisinei pagalbai 72,60 Lt sumai (t. 1, b. l. 5-8). Kitos išlaidos teisinei pagalbai – 181,50 Lt sumai pagrįstos tik paslaugų priėmimo-perdavimo aktu, kuris šalių net nepasirašytas (t. 1, b. l. 74) ir teisinių paslaugų teikimo sutartimi (t. 1, b. l. 51), tačiau įrodymų, kad nurodyta suma buvo sumokėta, byloje nepateikta. Analogiškai nepatvirtintos ir išlaidos, ieškovės patirtos dėl užklausų registrams, kadangi pateikti tik sutarčių su registro įmonėmis nuorašai su jame numatytais paslaugų įkainiais, tačiau konkrečių duomenų apie sumokėjimą už šioje byloje suteiktas paslaugas ieškovė nepateikė. Todėl spręstina, kad ieškovė tinkamai pagrindė tik 140,60 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį (68 Lt žyminio mokesčio ir 72,60 Lt teisinės pagalbos išlaidų). Pusė šios išlaidos sumos – 70,30 Lt priteistina iš atsakovės A. J., o likusi suma iš atsakovų A. T. ir A. T. lygiomis dalimis po 35,15 Lt. Kadangi pirmosios instancijos teismas iš atsakovų priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, ši sprendimo dalis keistina, sumažinant priteistas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto dydžio sumų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ ir jas sumažinti: iš atsakovų D. T. ir A. T. ieškovui priteisti po 35,15 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės A. J. ieškovui – 70,30 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Likusios sprendimo dalies nekeisti.