Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-233-1122/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-11
Bylos Nr.
1-233-1122/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33469-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
E. G.
Nukentėjusysis
E. K.
Advokatai
Mindaugas Vaivada
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-233-1122/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33469-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.1.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei, Rūtai Purickaitei ir Karolinai Šlapšinskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam E. G., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai,nukentėjusiajai E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis, vedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.50 val. Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reiche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuris numato, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių <...> saugumui <...>, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“, ir 102 punkto, kuris numato, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, reikalavimus, t. y. įvažiuodamas į A. Vivulskio gatvę iš šalia esančios A. Vivulskio g. pastato Nr. 15 kiemo teritorijos, buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku nuo Maironio gatvės pusės važiavusiai E. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri į automobilį „BMW 5er Reiche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir patyrė sužalojimus. E. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.50 val. automobiliu „BMW“ (5 klasės), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėjo pro bromą iš kiemo, esančio Vilniuje, Vivulskio g. 15 (duomenys neskelbtini), todėl nuolatos ten važinėja), ruošėsi sukti į dešinę pusę, todėl pirmiausia sustojo, kad atsidarytų elektroniniai vartai. Atsidarius vartams, važiavo link Vivulskio gatvės, išvažiuodamas sustojo apsidaryti, ar yra pėsčiųjų į kairę ir dešinę, anot jo, jam matomumas buvo 5 metrai, dar praleido pėsčiąją senyvą moterį, tačiau nukentėjusiosios nematė. Jo automobilis buvo iš bromo ribos išvažiavęs tiek, kad matytų pėsčiuosius pro šoninį vairuotojo langą. Į sustojusio automobilio kairės pusės bamperį atsitrenkė šaligatviu (pėsčiųjų taku) važiuojantis paspirtukas, kai minėta pėsčioji moteris eidama priešais automobilį buvo tiesiai prieš vairuotoją. Nukentėjusiąją pastebėjo tik po kontakto su jo automobiliu. Kiek atsimena, paspirtuko vairuotoja buvo nukritusi, tačiau atsistojo. Kaltinamasis išsigando po įvykio, kažko klausė paspirtuko vairuotojos, tačiau neatsimena ko. Po eismo įvykio paskambino policijai, paaiškino aplinkybes ir paklausė, kaip jam reikėtų elgtis. Operatorius paaiškino, kad jis gali surašyti eismo įvykio deklaraciją, todėl jie (su nukentėjusiąja) tai padarė, nurodė aplinkybes. Anot kaltinamojo, tuo metu jie sutarė dėl įvykio aplinkybių – važiuojantis paspirtukas, nepasirinkęs saugaus greičio, atsitrenkė į stovintį automobilį. Buvo priėję 3 dviratininkai (jų kontaktų neturi), kurie matė eismo įvykį ir pasakė, kad „eilinį kartą paspirtukas atsitrenkė nieko nematęs – būsi kaltas“. Eismo įvykio deklaracijoje įrašė, kad nėra liudytojų, nes neįvertino, kad bus tokios pasekmės. Po įvykio kreipėsi į draudimo bendrovę, kad sutvarkytų automobilį (drausta „Kasko“ draudimu). Draudimas sutvarkė. Apie nukentėjusio asmens patirtus sužalojimus sužinojo tik vėliau, ji nieko nesakė, kai jie pasirašinėjo deklaraciją. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog užpildytoje eismo įvykio deklaracijoje pateikti teisingi duomenys, patvirtino parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenų teisingumą.

Nukentėjusioji E. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kaltinamajame akte nurodytą dieną ir metu važiavo dviejų ratų elektriniu paspirtuku maždaug 12-13 km/val. greičiu, paspirtuko variklis veikė, jai pasispirti nereikėjo, jokių pėsčiųjų jai važiuojant nebuvo. Jai važiuojant nuo Maironio gatvės Vivulskio gatve pastatas buvo iš dešinės, ji važiavo šaligatvio viduriu, kalbėjo su mama telefonu, naudodama laisvų rankų įrangą (ausinukus), muzikos nesiklausė. Važiuojant nuomotu paspirtuku, pokalbio su mama metu, jai kelią pastojo iš bromo išvažiuojantis automobilis. Automobilis jai pastojo kelią, kai ji nuo jo buvo apie 2-3 metrų atstumu. Ji mano, kad turėjo stabdyti, tačiau jai nieko nesimatė, automobilis buvo važiuojantis (pabrėžė, jog automobilis nebuvo sustojęs), užtvėrė jai kelią ir ji neturėjo, kur pasukti, nes automobilis pilnai uždengė taką, todėl ji atsitrenkė į automobilį. Ji nenukrito nuo paspirtuko, mano, jog jei būtų važiavusi greičiau – nebūtų sugebėjusi išlaikyti paspirtuko ir būtų apsivertusi. Išlipęs vairuotojas pavažiavo 1-2 metrus atgal, paprašė jos dokumento ir ji būdama šoko būsenos, pasimetusi, nežinodama apie eismo įvykio deklaraciją (kadangi nevairuoja, nebuvo anksčiau to dariusi) neapdairiai, nesuprasdama, kad jai kažką skauda, pasirašė eismo įvykio deklaraciją, nes nežinojo eismo taisyklių. Pažymėjo, jog nematė įvykio liudytojų, tik kai automobilis nuvažiavo į kitą kelio pusę pildyti deklaracijos, prie jų priėjo keletas žmonių, neatsimena, ar jie turėjo dviračius, nepamena, ką jie sakė, nepastebėjo, ar jie matė įvykį. Ji nuomotą paspirtuką paliko prie įvykio vietos, užrakino jį. Kai grįžo namo, nusiėmė odinę striukę, ėmė jausti skausmą, negalėjo valdyti rankos ir suprato, kas įvyko. Nurodė, jog dėl šoko iš pradžių skausmo stiprumo negalėjo pamatuoti, iš ryto ji pradėjo vis stipriau jausti skausmą, tačiau dėl darbo (dirbo gerdama nuskausminamuosius, nes neturėjo, kur palikti mokinių) tik vakare nuvažiavo į ligoninę. Ligoninėje jai pasiūlė kreiptis į policiją, tik išėjus iš ligoninės, jai paskambino iš policijos, paprašė atsiųsti deklaraciją ir paklausė, ar ji sutinka pradėti bylą, ji sutiko. Patikino, jog darbe susižaloti negalėjo. Nesitikėjo, jog dėl įvykio bus lūžis. Įvykio metu dėl savo jaunesnio amžiaus, mažesnės patirties buvo įtikinta automobilio vairuotojo, jog ji kalta dėl eismo įvykio, tačiau grįžus namo ėmė kvestionuoti tai. Patvirtino parodymo patikrinimo protokole užfiksuotus duomenis, taip pat nurodė, jog kaltinamasis šiame patikrinime su ja nedalyvavo. Patvirtino, jog eismo įvykio deklaracijoje įvykio schema nubraižyta teisingai. Pažymėjo, jog ji pro įvykio vietą nuolat važiuoja, nes tai jos kelias iš darbo namo. Anksčiau ji nėra patyrusi panašių eismo įvykių, jai nėra buvę, kad reikėtų praleisti iš bromo išvažiuojantį automobilį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. vasario 23 d. įtariamuoju apklaustas E. G. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad psichikos ligomis nesirgo ir psichiatrijos ligoninėse nesigydė, įtarimo esmę suprato. 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.50 val. Vilniuje vairavo automobilį „BMW 5er Reiche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo iš A. Vivulskio g. 15 pastato vidinio kiemo. Buvo šviesu, be kritulių. Prieš išvažiuodamas iš kiemo teritorijos sustojo prie automatinių vartų, kuriems atsivėrus išvažiavo pro vartus, t. y. automobilio priekine dalimi išvažiavo apie 0,5 m ir sustojo pažiūrėti, ar nėra pėsčiųjų. Tuo metu į jo stovintį automobilį, į kairės pusės priekinį bamperį, atsitrenkė iš kairės pusės paspirtuku važiavusi mergina. Jis išlipo iš automobilio. Mergina niekuo nesiskundė. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie eismo įvykį. BPC operatorė paaiškino, kad jeigu eismo įvykio dalyviai sutinka dėl kaltės, gali užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jie deklaraciją užpildė. Mergina atsiprašė. Pildant deklaraciją prie jų priėjo dviračiu važiavęs vyras, kuris sakė, kad matė, kaip paspirtuku mergina važiavo dideliu greičiu. Po deklaracijos užpildymo jie išsiskirstė. Mergina paspirtuką paliko prie bromo ir pėsčia išėjo. Ji įvykio vietoje nesiskundė, kad jai kas skauda. Apie tai, kad mergina nukentėjo, sužinojo iš policijos tyrėjos, kuri jam paskambino ir pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Dėl eismo įvykio savo kaltės nepripažino, kadangi jis sustojo praleisti ir praleido ėjusius pėsčiuosius, o paspirtuku važiavusi mergina atsitrenkė į jo stovintį automobilį (b. l. 57–59, 65–67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 4 d. liudytoja apklausta E. K. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.40 val. Vilniuje vairuodama „Bolt“ elektrinį paspirtuką važiavo Vivulskio g. dešinėje pusėje esančiu pėsčiųjų taku nuo Maironio g. pusės. Važiavo apie 10 km/val. greičiu pėsčiųjų tako, kuris buvo apie 3 m pločio, viduriu. Pėsčiųjų take pėsčiųjų nebuvo. Šiuo kelio ruožu paspirtuku važiavo ne pirmą kartą. Artėdama prie išvažiavimo iš kiemo, kai iki išvažiavimo buvo likęs apie 2 m atstumas, ji pamatė išvažiavimu greitai važiavusį automobilį, kuris prie pėsčiųjų tako nebuvo sustojęs. Ji nespėjo paspirtuką sustabdyti ir atsitrenkė į važiavusio automobilio kairės pusės priekinį sparną, prie lempų. Ji nenukrito ir nesusitrenkė. Smūgio metu ji nepaleido paspirtuko vairo. Susidūrimas įvyko labai greitai, ji nespėjo stabdyti, t. y. nenuspaudė stabdžio pedalo, o tik atitraukė pirštą nuo greičio mygtuko. Ji laikė paspirtuką abiem rankomis įsitempusi, galimai dėl to patyrė kairiojo mentės snapinės ataugos lūžį. Susidūrimo metu paspirtukas nebuvo sugadintas, o buvo nubrozdintas „BMW“ automobilio kairės pusės priekinis sparnas. Dėl netikėtumo ji buvo šoko būsenos. „BMW“ automobilio vairuotojas ją įtikino, kad ji buvo kalta dėl šio įvykio ir kad ji turėjo sustoti automobilį praleisti. Jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ji tai darė pirmą kartą ir nesuprato, kad pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkė. Pasirašė deklaraciją neturėdama patirties. Tuo metu nesuprato, kad jai skauda petį. Grįžusi namo pajuto skausmą kairio peties srityje, negalėjo pakelti kairės rankos. Kitą dieną kreipėsi į RVU ligoninę, kur buvo apžiūrėta, jai padaryta rentgeno nuotrauka ir kompiuterinė tomografija (b. l. 42–44).

Iš E. G. 2021 m. sausio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. G. įvykio vietoje Vilniuje, Vivulskio g., ties pastatu Nr. 15, ties išvažiavimo iš vidinio kiemo teritorijos automatiniais vartais parodė vietą ir padėtį, kurioje buvo automobilis, kai į jį atsitrenkė šaligatviu iš kairės pusės elektriniu paspirtuku važiavusi mergina, t. y. automobilio priekinė dalis buvo išsikišusi 2,6 m atstumu nuo automatinių vartų, 1,7 m atstumu nuo Vivulskio g. pastato Nr. 15 sienos ir 3,6 m atstumu nuo Vivulskio gatvės važiuojamosios dalies. E. G. parodė vietą, kur paspirtuku važiavusi mergina atsitrenkė į automobilį, t. y. į automobilio kairės pusės priekinę dalį ties priekiniu bamperiu (automobilio kairės pusės ratų ašis nutolusi nuo šaligatvio pradžios 0,9 m atstumu) (b. l. 68–72).

Iš E. K. 2021 m. sausio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. K. įvykio vietoje Vilniuje, Vivulskio g., ties pastatu Nr. 15, ties išvažiavimo iš vidinio kiemo teritorijos automatiniais vartais, parodė vietą, kurioje ji važiuodama elektriniu paspirtuku buvo, kai pamatė iš vidinio kiemo išvažiuojantį automobilį, t. y. 3,7 m atstumu iki išvažiavimo pradžios ir 2,5 m atstumu nuo pastato Nr. 15 sienos. E. K. parodė vietą, kurioje buvo, kai paspirtuku atsitrenkė į automobilį, t. y. ties išvažiavimo pradžia ir 3 m atstumu nuo pastato Nr. 15 sienos (b. l. 47–50).

E. G. 2020 m. rugsėjo 16 d. paaiškinime užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir jo 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. vasario 23 d. apklausų metu duotuose parodymuose (b. l. 52).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. 21.25 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas RVUL slaugytojos pranešimas, kad pas juos kreipėsi E. K., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.50 val. Vilniuje, Vivulskio g., pateko į eismo įvykį, ir diagnozavus kairio peties sumušimą ir kairės mentės lūžį, išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 5).

Iš 2020 m. lapkričio 11 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Vilniuje, Vivulskio g. kairėje kelio pusėje ties pastatu Nr. 15 įvažiavimas į kiemo teritoriją su atveriamais metaliniais vartais. Įvažiavimo plotis 3,9 m. Nuo metalinių vartų iki pastato išorinės sienos – 1,1 m. Išvažiuojant iš kiemo teritorijos, nuo vartų dešinėje pusėje, šaligatvyje yra žemės klomba 3,7 m ilgio ir 2,5 m pločio. Tarp pastato ir klombos yra 2,5 m pločio šaligatvio ruožas. Taip pat pažymėta, jog gatvės važiuojamosios dalies plotis 10,6 m, dešinės pusės šaligatvis 0,5 m pločio, kairės pusės – 5,5 m, kelią supa pastatai iš abiejų pusių, Pridėta fotolentelė, eismo įvykio vietos schema ir „Google maps“ tinklapio įvykio vietos nuotrauka (b. l. 9–16).

Iš 2020 m. rugsėjo 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 5er Reiche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti šie išoriniai sugadinimai: matomi įbrėžimai priekinio bamperio kairėje pusėje (b. l. 17–20).

Iš 2021 m. vasario 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas BPC pateiktas garso įrašas ir užfiksuotas bendrojo pagalbos centro ir skambintojo 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18.56 val. pokalbis, kurio metu skambintojas pasiteiravo, ar kviesti pareigūnus, ar gali pildyti eismo įvykio deklaraciją, kai paspirtukininkas važiuodamas šaligatviu atsitrenkė į automobilį, išvažiuojantį iš kiemo. BPC operatorius pasikonsultavęs su policijos pareigūnais nurodė, kad užtenka pildyti deklaraciją (b. l. 31–32).

Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad įvykio dieną 18.50 val. įvyko E. G. vairuojamo „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir E. K. vairuojamo „Bolt“ paspirtuko susidūrimas, išvažiuojant iš stovėjimo vietos, privataus sklypo, šalikėlės, smūgio vieta – priekinis buferis, pateikta nubraižyta eismo įvykio schema, E. K. pasirašė kaip už padarytą žalą atsakingas asmuo (b. l. 53).

Iš specialistės J. Majauskaitės-Čobot 2020 m. rugsėjo 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad specialistė apžiūrėjusi E. K., gimusios (duomenys neskelbtini), RVUL medicininius dokumentus ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad E. K. nustatyti sužalojimai – minkštųjų audinių patinimas kairio peties srityje ir kairės mentės snapinės ataugos pagrindo lūžis, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35–38).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Minėto BK straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo reikalavimus. Kelių eismo saugumo taisyklės, dėl kurių pažeidimų gali kilti baudžiamoji atsakomybė, yra numatytos Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (nagrinėjamu atveju aktuali taisyklių redakcija, galiojusi 2020 m. rugpjūčio 19 d. eismo įvykio metu) (toliau – ir KET).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik dėl tokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu žūva žmogus (žmonės) ar padaromi nesunkūs ar sunkūs sveikatos sutrikdymai. Būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys tarp kelių eismo dalyvio (dalyvių) eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo (BK 281 str. 7 d.).

KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Taip pat KET 102 punkte nustatyta, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, jog visiškai pasitvirtino kaltinamajam E. G. pareikštas kaltinimas, jog jis, pažeisdamas KET 9 ir 102 punktų reikalavimus, t. y. automobiliu įvažiuodamas į A. Vivulskio gatvę iš šalia esančios A. Vivulskio g. pastato Nr. 15 kiemo teritorijos, buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku nuo Maironio gatvės pusės važiavusiai E. K., kuri į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė ir jai nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata.

Šie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis E. G. savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog išvažiuodamas iš A. Vivulskio g. 15 pastato vidinio kiemo pro bromą (metalinius vartus), išvažiavo 0,5 m, sustojo praleisti ir praleido pėsčiuosius (vieną pėsčiąją), kai tuo metu į jo stovintį automobilį, į kairės pusės priekinį bamperį, atsitrenkė iš kairės pusės šaligatviu paspirtuku važiavusi nukentėjusioji. Ji nukrito, bet atsistojo. Kadangi mergina niekuo nesiskundė, jie sutarė dėl eismo įvykio, užpildę deklaraciją išsiskirstė, tačiau vėliau sužinojo, kad mergina nukentėjo. Jis nemano esąs kaltas, kadangi sustojo ir praleido pėsčiuosius, o paspirtuku važiavusi mergina, nepasirinkusi saugaus greičio, atsitrenkė į jo stovintį automobilį.

Priešingai, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog vairuodama „Bolt“ elektrinį paspirtuką važiavo Vivulskio g. dešinėje pusėje esančiu šaligatviu nuo Maironio g. pusės, važiavo apie 10-13 km/val. greičiu šaligatvio, kuris buvo apie 3 m pločio, viduriu. Take pėsčiųjų nebuvo. Artėdama prie išvažiavimo iš kiemo, kai iki išvažiavimo buvo likęs apie 2-3 m atstumas, ji pamatė išvažiavimu greitai važiavusį automobilį, kuris prie šaligatvio nebuvo sustojęs, t. y. automobilis jai pastojo (užtvėrė) kelią. Ji nespėjo paspirtuko sustabdyti, neturėjo kur pasukti ir atsitrenkė į važiavusio automobilio kairės pusės priekinį sparną, prie lempų. Ji nenukrito nuo paspirtuko. Smūgio metu ji nepaleido paspirtuko vairo. Susidūrimas įvyko labai greitai, ji nespėjo stabdyti, t. y. nenuspaudė stabdžio pedalo, o tik atitraukė pirštą nuo greičio mygtuko. Ji laikė paspirtuką abiem rankomis įsitempusi, galimai dėl to patyrė kairiojo mentės snapinės ataugos lūžį. Dėl netikėtumo ji buvo šoko būsenos. Automobilio vairuotojas ją įtikino, kad ji buvo kalta dėl šio įvykio ir kad ji turėjo sustoti automobilį praleisti. Jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Ji tai darė pirmą kartą, neturėjo patirties ir nesuprato, kad pasirašė kaip eismo įvykio kaltininkė. Grįžusi namo pajuto skausmą kairio peties srityje, negalėjo pakelti kairės rankos. Kitą dieną po darbo kreipėsi į RVU ligoninę, kur buvo nustatyti sužalojimai.

Šie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu, atliekant kaltinamojo parodymų patikrinimą vietoje, užfiksuota, jog kai automobilis sustojo, automobilio priekinė dalis buvo 2,6 m nuo automatinių vartų ir 1,7 m nuo pastato sienos, o kai atsitrenkė paspirtukas, automobilio kairės pusės rato ašis buvo 0,9 m nuo šaligatvio pradžios. Nukentėjusioji E. K. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad, kai pamatė iš vidinio kiemo išvažiuojantį automobilį, važiuodama elektriniu paspirtuku ji buvo 3,7 m atstumu iki išvažiavimo pradžios ir 2,5 m atstumu nuo pastato sienos, o kai paspirtuku atsitrenkė į automobilį – ties išvažiavimo pradžia ir 3 m atstumu nuo pastato sienos. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad šaligatvio plotis 2,5 m, taigi jo vidurys, kuriuo važiavo nukentėjusioji – 1,25 m. Todėl akivaizdu, kad kaltinamojo automobilis, kuris buvo išvažiavęs iš už pastato sienos 1,7 m, paspirtukui, važiavusiam 1,25 m atstumu nuo pastato sienos, sudarė kliūtį. Šios kliūties, kaip nurodė nukentėjusioji, ji niekaip negalėjo išvengti ar apvažiuoti, nes automobilis judėjo, nebuvo sustojęs. Tai, kad automobilis nestovėjo išvažiavęs iš pastato 0,5 m, kaip nurodo kaltinamasis, o buvo nutolęs didesniu atstumu, patvirtina ir eismo įvykio deklaracija, kurioje esančios schemos teisingumą teisiamojo posėdžio metu patvirtino tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji. Eismo įvykio deklaracijoje automobilio padėtis yra prie pat važiuojamosios dalies krašto, t. y. automobilis visiškai užtvėręs šaligatvį, kuriuo važiavo nukentėjusioji paspirtuku. Galiausiai teismo medicinos eksperto išvadoje nurodyta, jog E. K. nustatyti sužalojimai – minkštųjų audinių patinimas kairio peties srityje ir kairės mentės snapinės ataugos pagrindo lūžis, galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taigi, įvertinus aptartas aplinkybes, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo automobilis išvažiuodamas iš šalia esančios A. Vivulskio g. pastato Nr. 15 kiemo teritorijos į kelią sudarė kliūtį nukentėjusiajai, važiavusiai šaligatviu paspirtuku, ir ji, neturėdama galimybės išvengti šio susidūrimo, atsitrenkė į kaltinamojo automobilio kairę pusę, priekinį bamperį (pagal transporto priemonės - „BMW 5er Reiche“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolą nustatyti įbrėžimai priekinio bamperio kairėje pusėje). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kaltinamajam išvažiuojant iš šalia kelio esančios teritorijos tokios kliūties šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai sudarymas šiuo atveju laikytinas KET 102 punkto reikalavimų, numatančių pareigą vairuotojui, įvažiuojančiam į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms), ir 9 punkto reikalavimų, numatančių bendrąją vairuotojų pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, pažeidimu. Šiuo atveju šaligatviu kad ir elektriniu paspirtuku važiavusi nukentėjusioji turėjo pirmumą kaltinamojo atžvilgiu, kadangi šis įvažinėjo į kelią iš šalia jo esančios teritorijos, todėl privalėjo praleisti tiek keliu, tiek šaligatviu ėjusius, judėjusius eismo dalyvius (pėsčiuosius, dviratininkus, automobilius ir kt.) ir nesudaryti jiems kliūties. Šiuo atveju byloje nenustatyta, kad eismo situacija buvo tokia, dėl kurios kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs sustoti ir praleisti nukentėjusiosios ar kitokiu būdu išvengti susidūrimo ar bent jau sumažinti jo padarinius. Taigi šiuo atveju būtent E. G. elgėsi neatsargiai, nenumatydamas, kad dėl jo veiksmų (neveikimo) gali būti nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas neturi objektyvaus pagrindo spręsti, jog eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiosios E. K. veiksmų. Teismų praktikoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., priskiriama motoriniam dviračiui, todėl tokios transporto priemonės vairuotojas turi laikytis Kelių eismo taisyklių VIII skyriuje nurodytų reikalavimų (Reikalavimai dviračių vairuotojams) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-988/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-462/2019). Vadovaujantis KET 57, 66 punktais, šiuo atveju nukentėjusiajai elektriniu paspirtuku (kuris prilyginamas motoriniam dviračiui) buvo leidžiama važiuoti šaligatviu, o pareiga duoti kelią jai buvo numatyta tik pėsčiųjų atžvilgiu, t. y. jiems netrukdyti ir nekelti pavojaus, važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Tai reiškia, kad šaligatvis skirtas pirmiausia pėsčiųjų eismui ir šie eismo dalyviai šiame kelyje turi pirmenybę (prioritetą) kitų eismo dalyvių (dviračių, paspirtukų vairuotojų, riedutininkų ir kt.) atžvilgiu. Todėl byloje nesant duomenų, kad šaligatviu pėsčiųjų eismui nukentėjusioji kėlė pavojų ir nepasirinko artimo pėsčiojo judėjimui greičio, nėra pagrindo ir vertinti, kad būtent dėl šių nukentėjusiosios veiksmų įvyko susidūrimas tarp jos ir kaltinamojo vairuoto automobilio. Šiuo atveju santykis tarp nukentėjusiosios bei kaltinamojo eismo situacijoje buvo nelygiavertis santykiui tarp nukentėjusiosios ir kitų pėsčiųjų šaligatvyje. Dėl to reikalauti iš nukentėjusiosios pasirinkti artimą pėsčiojo judėjimui greitį santykyje su kaltinamojo vairuotu automobiliu, kuris kirto šaligatvį išvažiuodamas iš šalia esančios teritorijos, ir buvo netikėtas šaligatvio eismo dalyviams, padidinto pavojaus šaltinis, nėra pagrindo. Būtent kaltinamasis vairuodamas automobilį šiuo atveju turėjo pareigą elgtis itin atsargiai ir numatyti bei gebėti kiek įmanoma išvengti galimų susidūrimų pirmiausia su pėsčiaisiais, kurie, kaip minėta, šaligatvyje turi pirmenybę (prioritetą) kitų eismo dalyvių atžvilgiu, o vėliau ir su kitais eismo dalyviais, judėjusiais šaligatvyje, kelyje.

Taigi, priešingai, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad būtent kaltinamojo E. G. veiksmai nulėmė susidūrimą, sukėlusį nukentėjusiosios sveikatai minėtas pasekmes. Visos esminės aplinkybės šioje byloje yra nustatytos. Net jei nukentėjusioji judėdama šaligatviu ir važiavo greičiau nei ėjo pėstieji, kaltinamasis, būdamas neatsargus, kaip automobilio vairuotojas išvažiuojantis iš šalia šaligatvio ir kelio esančios teritorijos, nebuvo atidus ir atsargus, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai, dėl ko įvyko susidūrimas, o nukentėjusiajai nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinime pagrįstai inkriminuota, jog kaltinamasis E. G. nesilaikė KET 9 ir 102 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių, būtent kaltinamojo veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, eismo įvykio priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Analizuojamu atveju akivaizdu, jog jeigu kaltinamasis E. G. būtų laikęsis nurodytų KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų kilęs, dėl ko būtent E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, t. y. nesunkiu E. K. sveikatos sutrikdymu. Būtent toks sveikatos sutrikdymo mastas ir jo priežastingumas buvo konstatuotas specialisto išvadoje.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad E. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. G., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui.

Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę buvo neatsargus ir, važiuodamas iš namo kiemo pro bromą, nepraleido šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusios nukentėjusiosios, dėl ko paspirtuko vairuotoja atsitrenkė į automobilį ir dėl susidūrimo jai buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – vidutinio darbingo amžiaus, vedęs, turintis 2 vaikus, dirbantis, administracine tvarka per penkerius metus baustas ne kartą, 3 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 75–82), neteistas (b. l. 74). Byloje nėra duomenų, kad E. G. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant artimą minimaliam jos dydį – 30 MGL (1 500 Eur).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes yra teisinga ir proporcinga.

Kiti klausimai

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriam yra CD laikmena su garso įrašais, prisegtas prie bylos galinio viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje kardomosios priemonės nebuvo skirtos, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD laikmena su garso įrašais, prisegtą prie bylos galinio viršelio vidinės dalies – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. G., kad bauda, turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė