Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-576/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-03-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-29
Bylos Nr.
1A-208-576/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33469-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valerij Lauš, Ugnė Gailiūnienė, Nida Vigelienė
Nuteistasis
E. G.
Advokatai
Mindaugas Vaivada
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-208-576/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33469-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerij Lauš ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,nuteistojo E. G. gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. G. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. G. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 19 d. apie 18.50 val. Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje, vairuodamas automobilį „BMW 5er Reiche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto, kuris numato, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių <...> saugumui <...>, nesudaryti kliūčių jų eismui <...>“, ir 102 punkto, kuris numato, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms)“, reikalavimus, t. y. įvažiuodamas į A. Vivulskio gatvę iš šalia esančios A. Vivulskio g. pastato Nr. 15 kiemo teritorijos, buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku nuo Maironio gatvės pusės važiavusiai E. K., (duomenys neskelbtini), kuri į automobilį „BMW 5er Reiche“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir patyrė sužalojimus. E. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-233-1122/2022 ir priimti jo atžvilgiu naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, kad priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. Nurodoma, jog teismo pozicija, jog byloje nenustatyta, kad eismo situacija buvo tokia, dėl kurios nuteistasis objektyviai nebūtų galėjęs sustoti ir praleisti nukentėjusiosios ar kitokiu būdu išvengti susidūrimo ar bent jau sumažinti jo padarinius, neatitinka bylos aplinkybių. Nukentėjusioji pati iškreipė eismo situaciją ir taip sukėlė eismo įvykį, o pasekmės – nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kilo dėl jos pačios neatsargumo ir padarytų KET pažeidimų.

2.2. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu išdėstytus argumentus. Nurodo, kad šie argumentai išdėstomi apeliaciniame skunde.

2.3. Skunde teigiama, jog nukentėjusioji iš viso neturėjo teisės važiuoti šaligatviu elektriniu paspirtuku. Vadovaudamasis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 67 dalimi, įvertinęs 2 straipsnio 49 dalį, apeliantas teigia, kad šaligatvis negali būti naudojamas nei elektrinių paspirtukų, nei motorinių dviračių eismui.

2.4. Pasak apelianto, elektrinio paspirtuko sąvoka teisės aktuose nėra įtvirtina. Elektrinis paspirtukas, kuriuo važiavo nukentėjusioji nagrinėjamo eismo įvykio metu, turi motorinio dviračio ar mopedo, kurių sąvokos įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 40 ir 33 dalyse, požymių. Apeliantas teigia, kad Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 66 punkto reikalavimai privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Akcentuoja, kad dviračio ir motorinio dviračio sąvokos skiriasi, kad byloje nepateikta duomenų apie nukentėjusiosios naudoto elektrinio paspirtuko didžiausiąją naudingąją galią ir didžiausią projektinį greitį, todėl neaišku, kokiai transporto priemonių kategorijai (motoriniam dviračiui ar mopedui) byloje aptariamas elektrinis paspirtukas priskirtinas.

2.5. Skunde nurodoma, jog netgi darant prielaidą, kad nukentėjusioji turėjo teisę važiuoti šaligatviu ir nagrinėjamu atveju galima būtų taikyti dviračių vairuotojams nustatytus KET reikalavimus, E. K. pati pažeidė kaltinime nurodytą KET 9 punktą, numatantį bendruosius atsargumo reikalavimus ir padarė kitus pažeidimus, dėl kurių visumos kilo eismo įvykis, o nuteistasis nustatytomis aplinkybėmis neprivalėjo ir negalėjo numatyti ar išvengti kilusių pasekmių.

2.6. Nurodoma, jog nukentėjusiosios važiavimo greitis ties išvažiavimu iš kiemo buvo didesnis nei gali eiti pėsčiasis (nukentėjusioji nurodo važiavusi 12-13 km/h greičiu, kas yra apie 3 m/s greičiau nei KET nurodytas pėsčiųjų judėjimo greitis – 3-7 km/h). Apelianto manymu, greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, važiuojančią nukentėjusiąją, jis būtų pastebėjęs ir praleidęs, o ir ji pati būtų spėjusi sustabdyti arba net ir nestabdydama išvengti jai nustatyto sužalojimo. Taigi, nukentėjusioji nepasirinko tinkamo greičio ir taip pati buvo neatsargi ir pažeidė KET 9 punkto reikalavimą.

2.7. Toliau skunde nurodoma, kad vairuotojo, išvažiuojančio į gatvę šio eismo įvykio vietoje, matomumas yra apribotas ties šaligatviu esančių pastatų, todėl vienintelė galima atsargumo priemonė gali būti išvažiavimas minimaliu greičiu, kad vairuotojas būtų laiku pastebėtas šaligatviu judančių pėsčiųjų ar kitų transporto priemonių, ir būtų įmanoma vienam ar abiem vairuotojams sustoti ar išvengti susidūrimo. Apeliantas nurodo, jog važiavo 5 km/h greičiu, nukentėjusioji važiavo 12-13 km/h greičiu. Mano, kad toks nukentėjusiosios greitis galėjo sutrukdyti abiejų transporto priemonių vairuotojams laiku pastebėti vienam kitą ir sustabdyti savo transporto priemones. Be to, skunde nurodoma, jog iš E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji pastebėjo automobilį likus 3,7 m iki išvažiavimo iš teritorijos, o toks atstumas yra pakankamas sureaguoti ir sustabdyti paspirtuką važiuojant saugiu greičiu. Tai, kad nukentėjusioji net nestabdė, rodo jos neatidumą ir išsiblaškymą, nors ji privalėjo būti susikaupusi ir skirti visą dėmesį vairavimui.

2.8. Be kita ko, skunde nurodoma, kad nukentėjusioji važiuodama kalbėjosi telefonu su motina. Šią aplinkybę nurodė pati nukentėjusioji. Apelianto manymu, tai taip pat galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui.

2.9. Skunde detalizuojami KET 59 punkto reikalavimai ir teigiama, kad nukentėjusioji, suvokdama, kad iš kiemo teritorijos gali išvažiuoti automobilis, tokį išvažiavimą turėjo pravažiuoti tokiu greičiu, kad spėtų pamatyti tą automobilį ir savo paspirtuką sustabdyti ar kitaip išvengti susidūrimo arba automobilio vairuotojas spėtų pastebėti ją ir sustabdyti automobilį. Kita vertus, pro minėtą išvažiavimą gali išvažiuoti ir dviratis ar paspirtukas, išeiti pėsčiasis, kuriam dviračio vairuotojas važiuodamas šaligatviu visais atvejais bet kokiomis sąlygomis turi duoti kelią ir pro jį važiuoti greičiu, artimu jo greičiui. Taigi, ties išvažiavimu iš kiemo dviračio vairuotojas greitį visais atvejais turi sumažinti iki greičio, kuris artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, tačiau E. K. to nepadarė ir taip sukėlė eismo įvykį.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė skundą tenkinti bei nurodė, jog jo ginamasis formaliai pažeidė KET reikalavimus ir nepraleido nukentėjusiosios važiuojančios paspirtuku, tačiau jis nenulėmė eismo įvykio ir jo išvengti negalėjo. Advokatas prašė pagal analogiją taikyti KET 59 punktą. Prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nuosprendį, nurodė, jog pirmos instancijos teismo išvados teisėtos ir pagrįstos, nuosprendis teisingas, skiriant bausmę įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

E. G. apeliacinis skundas atmestinas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šiuo atveju nuteistasis E. G. ginčija kaltę pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui yra suteikti plačiausi įgaliojimai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

6. Esant eismo įvykiui, būtina nustatyti, kokie Kelių eismo taisyklių (KET) reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė, ir ar nustatyti KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju E. G. yra nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis įvažiuodamas į gatvę iš šalia esančios kiemo teritorijos, buvo neatidus ir neatsargus, nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, kad jo automobilio manevras nesukels pavojaus ir nesudarys kliūties kitiems eismo dalyviams, vairuojamo automobilio nesustabdė, judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai, kuri atsitrenkė į automobilį ir patyrė sužalojimus. Nukentėjusiajai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

7. Taigi reikia išskirti kelis momentus: 1) eismo įvykis įvyko E. G. įvažiuojant į kelią iš šalia esančių teritorijų, 2) E. G. vairuojamo automobilio nenustabdė ir judančiu automobiliu sudarė kliūtį, 3) šaligatviu tuo metu elektriniu paspirtuku važiavo nukentėjusioji. E. G. apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio kilimo priežastis buvo pačios nukentėjusiosios veiksmai (neturėjo teisės važiuoti šaligatviu, važiuodama paspirtuku kabėjo telefonu, važiavo greičiu, didesniu nei gali eiti pėsčiasis, nesulėtino greičio kertant važiuojamąją kelio dalį).

8. Nagrinėjamu atveju tiesioginių įvykio liudytojų nėra. Apie įvykį parodymus davė nuteistasis ir nukentėjusioji, kurie tam tikras eismo įvykio aplinkybes nurodo skirtingai. Atitinkamai teisėjų kolegija turi pareigą nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais grįsti sprendimą tiek, kiek jie sutampa tarpusavyje ir tiek, kiek juos pagrindžia kiti objektyvūs bylos duomenys. Todėl minėtų asmenų parodymus tikslinga išanalizuoti chronologine tvarka, vertinant juos tarpusavyje ir jungiant į nuoseklią logišką grandinę.

9. Pirmiausia pažymėtina, kad įvykio dieną - 2020 m. rugpjūčio 19 d. E. G. iniciatyva buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija (1 t., b. l. 53), kurioje fiksuota eismo įvykio data 2020 m. rugpjūčio 19 d., laikas 18.50 val., vieta Vivulskio g. 15, Vilnius. Šių aplinkybių neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusioji, tad teisėjų kolegija jas laiko teisingomis. Minėtoje eismo įvykio deklaracijoje nurodyta, kad įvykio liudytojų nėra. Nukentėjusioji joje pasirašė, patvirtindama, kad ji yra atsakinga už padarytą žalą.

10. Bylos duomenimis E. G. 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18:56:35 iš esmės iš karto po eismo įvykio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (1 t., b. l. 31-33) ir paaiškino, kad „įvykyje nukentėjusiųjų nėra“, kad „paspirtukininkas važiavo šaligatviu ir atsitrenkė išvažiuojant iš kiemo“. BPC operatorė susisiekusi su pareigūnais nurodė, kad galima pildyti eismo įvykio deklaraciją (pagal jai pateiktą informaciją).

11. Iš bylos duomenų matyti, kad pirminį paaiškinimą E. G. rašė 2020 m. rugsėjo 16 d. ir jame nurodė, kad važiavo iš vidinio kiemo Vivulskio g. 15, Vilnius link Vivulskio gatvės apie 5 km/h greičiu, sustojo, kad atsidarytų elektriniai vartai, jiems atsidarius išvažiavo link Vivulskio gatvės. Sustojo praleisti pėsčiųjų ir į stovintį automobilį atsitrenkė Bolt paspirtukas vairuojamas E. K.. Paspirtukas važiavo jam iš kairės pusės (1 t., b. l. 52). Apklausiamas įtariamuoju 2020 m. lapkričio 23 d. nurodė, kad išvažiavęs pro automatinius vartus išlindo automobilio priekine dalimi apie 50 cm ir sustojo pasižiūrėti, ar nėra pėsčiųjų. Tuo metu į stovintį automobilį, į kairės pusės priekinį bamperį atsitrenkė iš kairės pusės važiavusi mergina. Paskambinus pagalbos telefonu, operatorė jam paaiškino, kad jei sutinka dėl kaltės, galima užpildyti eismo įvykio deklaraciją (1 t., b. l. 57-58). Apklaustas pirmosios instancijos teisme 2021 m. rugpjūčio 5 d. E. G. nurodė, kad važiuodamas automobiliu turėjo sustoti, kad vartai atsidarytų, tada važiavo iki Vivulskio gatvės, praleido pėsčiuosius. Buvo pagyvenusi pėsčioji, ji sustojo prieš automobilį, atsitrenkė paspirtukas iš kairės pusės, į šoną (1 t., b. l. 119-120). Prokurorui pakeitus kaltinimą, E. G. prašė laiko pasiruošti gynybai, tačiau papildomai atlikti įrodymų tyrimo veiksmus nepageidavo, parodymų nedavė. Nuteistasis E. G. viso proceso metu savo kaltės nepripažino.

12. BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie 21,25 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja telefonu pranešė, kad kreipėsi E. K., kuri 2020 m. rugpjūčio 19 d. 18.50 val. Vilniuje, Vivulskio g. pateko į eismo įvykį, ir diagnozavus kairio peties sumušimą ir kairės mentės lūžį išleista gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 5). Specialisto išvada (1 t., b. l. 36) patvirtina, kad nukentėjusiajai sužalojimas – minkštųjų audinių patinimas kairio peties srityje, kairės mentės snapinės ataugos pagrindo lūžis galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

13. Nukentėjusioji E. K. apklausta 2020 m. rugsėjo 4 d. parodė, kad ji vairavo elektrinį paskirtuką, priklausantį „Bolt“, važiavo Vivulskio gatve, pėsčiųjų tako, kuris yra apie 3 metrų pločio, viduriu apie 10km/h greičiu. Artėjančio prie išvažiavimo iš kiemo automobilio nematė, jie greitai įvažiavo į išvažiavimą, kai pamatė automobilį iki jo buvo likęs apie 2 metrų atstumas. Automobilis prie pėsčiųjų tako sustojęs nebuvo, ji atsitrenkė į važiuojantį automobilį, jo kairės pusės priekinį sparną. Ji nenukrito ir nesusitrenkė, paspirtuko vairo nepaleido, stabdyti nespėjo, tik nuleido pirštą nuo greičio mygtuko. Laikė paspirtuką įsitempusi abiem rankom, buvo šoko būsenoje. Automobilio vairuotojas įtikino ją, kad ji kalta dėl eismo įvykio, kad jai reikėjo sustoti ir jį praleisti. Eismo įvykio deklaraciją pildė pirmą kartą, nesuprato, kad pasirašė kaip kaltininkė. Tada nesuprato, kad skauda petį, grįžusi namo pajuto skausmą, kitą dieną kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (1 t., b. l. 42-44). Apklausta teismo posėdžio metu 2021 m. rugpjūčio 5 d. E. K. parodė, kad važiavo elektriniu paspirtuku iš darbo namo, pastatas jai buvo iš dešinės pusės, važiavo apie 12-13 km/h greičiu maždaug per vidurį, gatvė buvo tuščia, pėsčiųjų nebuvo ir tuo metu iš bromos išvažiavo automobilis. Buvo likę 2-3 metrai. Ji nespėjo paspirtuko sustabdyti, neturėjo kur pasukti ir atsitrenkė į važiavusio automobilio kairės pusės priekinį sparną. Nurodė,kad negali įvertinti metrų ir centimetrų, jos anksčiau duoti parodymai, kai buvo matuojama, yra teisingi.

14. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog būtent nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir juos patvirtina kita byloje surinkta medžiaga, todėl juos laiko teisingais ir jais vadovaujasi. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusioji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 47-50), eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 51), kas patvirtina jos parodymų nuoseklumą. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad eismo įvykio metu žmonių nebuvo. Tokie jos parodymai atitinka eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotus duomenis, kur pažymėta, kad įvykio liudytojų nėra. Tuo tarpu E. G. teigė priešingai, kas prieštarauja eismo įvykio deklaracijoje fiksuotoms aplinkybėms. Nukentėjusiosios nurodytą aplinkybę, kad E. G. išvažiuodamas iš vidinio kiemo nebuvo sustojęs, patvirtina ir eismo įvykio deklaracijoje nubraižyta transporto priemonės padėtis, šioje deklaracijoje esančios schemos teisingumą teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patvirtino tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji. Galiausiai skambučio į BPC metu pats E. G. nurodė, kad paspirtukininkas atsitrenkė jam išvažiuojant iš kiemo, kas atitinka nukentėjusiosios parodymus, kuri nuosekliai teigė, kad automobilis sustojęs nebuvo.

15. Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. sausio 19 d. E. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 68-72) parodė automobilio vietą ir padėtį, kurioje buvo, kai atsitrenkė paspirtuku važiavusi mergina. Parodymų patikrinimo vietoje metu ir eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 73) užfiksuota, kad automobilio priekinė dalis buvo išlindusi pro automatinius vartus 2,6 m atstumu, o nuo Vivuslkio g. pastato Nr. 15 sienos 1,7 m. atstumu. Nuo automobilio priekinės dalies iki Vivulskio gatvės važiuojamosios dalies 3,6 m. atstumas. Automobilio kairės pusės ratų ašis nutolusi nuo šaligatvio pradžios 0,9 m. atstumu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. K. parodė vietą, kurioje ji važiavo elektriniu paspirtuku, kai pamatė iš vidinio kiemo išvažiuojantį automobilį, t.y. 3,7 m. atstumu iki vartų arba keliuko (išvažiavimo) pradžios ir 2,5 m. atstumu nuo pastato Nr. 15 sienos. Vieta, kurioje ji atsitrenkė į automobilį nurodyta keliuko (išvažiavimo) pradžia ir 3,0 m. atstumu nuo pastato sienos (1 t., b. l. 47-50, 51). Sulyginus šiuos duomenis tarpusavyje ir su eismo įvykio deklaracijoje užfiksuota automobilio BMW (duomenys neskelbtini) vieta po eismo įvykio matyti, kad automobilio padėtis nurodoma skirtingai. Nuteistasis nurodo, kad automobilis buvo 1,7 m. atstumu nuo pastato, nukentėjusioji nurodo, kad automobilis buvo 3 m. atstumu nuo pastato, o eismo įvykio deklaracijoje automobilio padėtis fiksuota prie pat važiuojamosios dalies krašto.

16. Teisėjų kolegija pastebi, kad šaligatvio plotis visose eismo įvykio schemose nurodomas vienodai - 5,5 m. (1 t., b. l. 15, 51,73), o ne 2,5 m., kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas. Visose schemose vienodai fiksuota ir tai, kad prie išvažiavimo keliuko 2,5 m. atstumu nuo pastato sienos yra augalų klomba, kuri apima 2,5 m. atstumą ir po to dar 0,5 m. atstumas iki važiuojamosios kelio dalies. Kaip matyti nukentėjusioji eismo įvykio vietos schemoje (1 t., b. l. 51) nurodė važiavusi 2,5 m. atstumu nuo pastato sienos ir toks atstumas laikytinas šaligatvio viduriu atsižvelgiant į bendrą jo plotį fiksuotą schemose, t. y. 5,5 m. Visgi ši nustatyta aplinkybė esminės įtakos nuosprendžio teisėtumui neturi ir nesudaro pagrindo jį naikinti, nustačius, kad E. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinuoju (tiesioginiu) priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais.

17. Teisėjų kolegija kaip teisingas vertina būtent nukentėjusiosios eismo įvykio schemoje nurodytas ir užfiksuotas aplinkybes, nes jos nurodyta automobilio padėtis po eismo įvykio iš esmės neprieštarauja eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotai automobilio padėčiai, kurioje automobilio padėtis fiksuota prie pat važiuojamosios dalies krašto, t. y. kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, automobilis visiškai užtvėręs šaligatvį, kuriuo važiavo nukentėjusioji. Būtent tokios aplinkybės atitinka nukentėjusiosios nuoseklius parodymus, kuriais netikėti teisėjų kolegija, pagrindo neturi.

18. Pažymėtina, kad E. G. duodamas parodymus nebuvo nuoseklus, kas leidžia jo parodymus vertinti kaip siekį sušvelninti savo padėtį, išvengti baudžiamosios atsakomybės. E. G. nurodo, kad jis išvažiuodamas iš bromos sustojo praleisti pėsčiųjų, tačiau tokia jo nurodyta aplinkybė paneigta nukentėjusiosios jau aptartais nuosekliais parodymais bei eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, kad eismo įvykio liudytojų nėra, taip pat skambučio į BPC metu jo paties nurodytai aplinkybei, kad paspirtukininkas „atsitrenkė išvažiuojant iš kiemo“.

19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios vairuotas elektrinis paspirtukas yra motorinis dviratis. Kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 40 punktu, transporto priemonė, kuri turi ne mažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriama motoriniam dviračiui. Taigi, ir elektrinis paspirtukas, kurio didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriamas motoriniam dviračiui. Tokia formuojama ir teismų praktika (pvz, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-373-988/2020, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-89-462/2019).Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad nukentėjusiosios E. K. vairuoto elektrinio paspirtuko didžiausias konstrukcinis greitis viršytų 25 km/val., o galia viršytų 1 kW, o pagrindo pripažinti, kad jos vairuotas paspirtukas galėtų būti laikomas mopedu, nėra. Be kita ko, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog nukentėjusioji vairavo UAB Bolt Services LT pavežėjimo ir paspirtukų nuomos platformai priklausantį elektrinį paspirtuką. Vadovaujantis šios įmonės pateikta ir viešai internete skelbiama informacija, visi Bolt paspirtukai turi 25 km/val. greičio apribojimą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiosios vairuotas paspirtukas prilyginamas motoriniam dviračiui. Motorinio dviračio vairuotojas turi vadovautis dviračių vairuotojams keliamiems reikalavimams, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 17 straipsnyje bei KET VIII skyriuje „Reikalavimai dviračių vairuotojams“.

20. Skunde apeliantas nurodo, jog nukentėjusioji neturėjo teisės važiuoti šaligatviu elektriniu paspirtuku bei nurodoma, jog šaligatvis negali būti naudojamas nei elektrinių paspirtukų, nei motorinių dviračių eismui. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. KET 57 punktas numato, jog važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, dviračio vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Pagal KET 66 punktą, taisyklėse nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams taip pat privalomi motorinių dviračių vairuotojams. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 11 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotolentele Nr. 1 bei eismo įvykio vietos schema (1 t., b. l. 9-15), matyti, jog eismo įvykio vietoje dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako, dviračių juostos nebuvo, todėl nukentėjusioji, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, turėjo teisę važiuoti šaligatviu.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog nuteistasis E. G. savo veiksmais pažeidė KET 9 ir 102 punktus. KET 9 punkte nurodoma, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 102 punkte nurodoma, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 96 dalyje numatyta važiuojamosios kelio dalies sąvoka, pagal kurią – tai kelio dalis, skirta važiuoti transporto priemonėms. Pagal KET reikalavimus „duoti kelią (nekliudyti)“ reiškia eismo dalyvio pareigą sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-658/2012). Pagal KET 3.7 punktą, kelias – tai eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas.

22. Analizuojamu atveju nuteistasis, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalia šaligatvio ir kelio esančios teritorijos turėjo pareigą elgtis itin atsargiai, kad išvengti susidūrimų su kitais eismo dalyviais, tame tarpe ir nukentėjusiąja bei duoti kelią šaligatviu važiavusiai nukentėjusiajai, tačiau šių reikalavimų nesilaikė – t.y. vairuojamo automobilio nesustabdė, o judančiu automobiliu sudarė kliūtį ir nedavė kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai dėl ko įvyko susidūrimas ir nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi, nuteistojo atliktas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo tiesioginė priežastis kilusiems padariniams – nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymui.

23. Apeliantas skunde teigia, kad nukentėjusioji nesilaikė KET 59 punkto reikalavimų, nes ties išvažiavimu iš kiemo turėjo greitį sumažinti. KET 59 punktas, galiojęs eismo įvykio metu nustatė, kad dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Tačiau KET nenumato reikalavimo dviračio vairuotojui sumažinti greitį iki tokio greičio, kuris artimas pėsčiojo judėjimo greičiui, kaip kad skunde nurodo nuteistasis. Šiuo atveju E. K. artėjo prie važiuojamosios dalies, iki jos buvo apie 2-3 metrai, artėdama ji nesudarė kliūties iš kiemo išvažiuojančiai transporto priemonei, priešingai, automobilis sudarė kliūtį paskirtuku šaligatviu važiavusiai nukentėjusiajai, nes iš esmės uždengė visą važiuojamąją šaligatvio dalį, kuria galėjo judėti nukentėjusioji. Šiuo atveju nukentėjusiosios veiksmai nors galimai ir neatitikę KET reikalavimų, tačiau patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu KET taisyklių nebūtų pažeidęs E. G..

24. Nuteistasis apeliaciniame skunde dar nurodo, jog E. K. pati pažeidė KET 9 punktą, numatantį bendruosius atsargumo reikalavimus ir padarė kitus pažeidimus – t. y. važiavo per dideliu greičiu, kalbėjo telefonu ir kt., dėl kurių visumos kilos eismo įvykis, o nuteistasis nustatytomis aplinkybėmis neprivalėjo ir negalėjo numatyti ar išvengti kilusių pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis atsako už savo veiksmus. Šiuo atveju nustatyta, jog būtent būtent nuteistojo E. G. veiksmai, pažeidžiant KET 9 ir 102 punktų reikalavimus, nulėmė susidūrimą, sukėlusį nukentėjusiosios sveikatai minėtas pasekmes, o ne nukentėjusiosios veiksmai buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl galimai nukentėjusiosios padarytų KET pažeidimų nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio. Nustačius, kad pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui buvo E. G. veiksmai, nukentėjusiosios važiavimo greitis, kurį ji nurodė buvus 10-13 km/h, esminės įtakos neturi.

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai, išsamiai ir nešališkai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai konstatavo, jog E. G. veiksmai neduodant kelio šaligatviu elektriniu paspirtuku važiavusiai nukentėjusiajai E. K., laikytini eismo įvykio priežastimi ir pripažino jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, jam paskirta švelniausia bausmė, kurios dydis artimas minimaliam – t. y. 30 MGL dydžio bauda, kuri atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą ir kilusius padarinius yra teisinga ir ne per griežta, todėl skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

26. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi

nutaria:

nuteistojo E. G. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušNida Vigelienė