- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2A-789-340/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06780-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- B. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transtira“ ieškinį atsakovui B. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – IF P&C Insurance A/S, veikianti per IF P&C Insurance filialą Lietuvoje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 178,04 Eur žalai, susidariusiai atsakovui 2016-07-25 iškrovimo metu apgadinus ieškovės transporto priemonę LIEBHERR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginti. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas B. V. atsiliepimu ieškovės ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas atsisakė pildyti įvykio aktą, todėl ieškovė privalėjo į įvykio vietą kviesti policiją. Iškrovus puspriekabę atsakovui nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Klaipėdos apskrities Klaipėdos rajono policijos komisariatas atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. Ieškovės nurodyta video medžiaga nepatvirtina, kad atsakovas padarė kokią nors žalą, joje nėra užfiksuota, kad atsakovas nuplėšė laikiklius. Atsakovas abejojo ir žalos dydžiu, nes nepateikti realią žalą patvirtinantys dokumentai ir jokios remonto išlaidos su atsakovu nebuvo derintos.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – IF P&C Insurance A/S, veikianti per IF P&C Insurance filialą Lietuvoje, atsiliepime nurodė, kad žala buvo padaryta vykdant krovinio iškrovimo darbus, todėl įvykis nepriskiriamas eismo įvykiams, nurodytiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. bei draudžiamiesiems įvykiams, kuriems įvykus Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d. numato draudimo išmokos išmokėjimą. Įvykio nepripažinus draudžiamuoju, draudikui nekilo pareiga mokėti draudimo išmoką, todėl trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-05-31 sprendimu ieškinį tenkio iš dalies: priteisė iš atsakovo B. V. 998,04 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (998,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2017-02-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 282,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Transtira“ naudai; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad atsakovas, su transporto priemonės LIEBHERR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kranu vykdydamas krovinio iškrovimo darbus, dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus puspriekabę Koegel SNCO24, ieškovei buvo padaryta žala. Teismas pripažino, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 str. - 6.248 str. 1 d.), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.).
6. Teismas nurodė, kad ieškovė žalos dydį grindė remonto sąmata, pagal kurią žalos dydis yra 1 178,04 Eur (be PVM), kurį sudaro 818,04 Eur (802+18,04) dalių kaina bei 360 Eur už remonto darbus. Teismas pažymėjo, jog byloje nepaneigta, kad keistinų detalių kaina yra 818,04 Eur (be PVM). Tačiau 12 valandų darbų trukmę tokiai detalei, kuri yra tik kėbulo detalė, pakeisti, teismas laikė per ilga, todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.), teismas atlyginimo už darbus kainą sumažino per pusę, pripažindamas, jog detalės pakeitimui yra pakankama 6 val. darbų trukmė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplikybes, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 180 Eur (6*30Eur/val.) žalai, susijusiai su remonto darbų kaina, atlyginti. Teismas iš viso iš atsakovo ieškovei priteisė 998,04 Eur (818,04+180, CK 6.249 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas B. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
7.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas su transporto priemonės LIEBHERR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kranu vykdydamas krovinio krovimo darbus, dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę. Ieškovė nepateikė teismui tiesioginių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas padarė ieškinyje nurodytą žalą.
7.2. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad krovinys sryruoja ir šiek tiek atsiremia į rėmą, kas būdinga perkeliant krovinį iš vienos vietos į kitą. Tačiau nematyti, kad krovinys būtų smarkiau užkliuvęs ar užkibęs, kas neišvengiamai turėjo nutikti, išplėšiant tvirtas metalines šono bagažinės laikiklio detales.
7.3. Liudytojo A. P. parodymai turėjo būti vertintinami kritiškai, kadangi jis pats pripažino, kad neturėjo dalyvauti krovinio iškrovime. Liudytojo parodymai, kad jis atsirado būtent tuo metu, kai buvo kraunamas krovinys ir dar su savimi turėjo bei paskolino reikiamas priemones statybos blokams pritvirtinti, akivaizdžiai melagingi, kadangi vykdant krovinio iškrovimo darbus atsakovas privalo laikytis saugumo reikalavimų.
7.4. Ieškovės nurodyti remonto darbų ir panaudotų puspriekabės remontui smulkių dalių – laikiklių kainų dydžiai neatitinka jokių teisingumo ir sąžiningumo kriterijų. Tai, kad ieškovė laiku atsakovo neinformavo apie padarytą žalą, neiškvietė policijos, nederino su atsakovu remonto darbų kainų ir nepridėjo buhalterinių dokumentų apie turėtas išlaidas, sudaro pagrindą jos reikalavimus pripažinti nepagrįstais.
Atsiliepimas
8. Ieškovė UAB „Transtira“ atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-05-31 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:
8.1. Tiek įvykio aplinkybes patvirtinantis video įrašas, tiek ieškovės transporto priemonės sugadinimų fotonuotraukos patvirtina, kad žala transporto priemonei buvo padaryta būtent atsakovo ir 2016-07-25 įvykio metu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CPK 176 str. 1 dalimi (įrodinėjimo tikslas), 185 str. (įrodymų vertinimas), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, t.y. nustatė atsakovo civilinę atsakomybę dėl ieškovės transporto priemonei padarytos žalos.
8.2. Remiantis byloje surinktais įrodymais, žalos faktas yra nustatytas ir įrodytas. Ieškovė žalos dydžiui pagrįsti pateikė detalią remonto darbų sąmatą, kurioje detalizuota, kokie darbai turi būti atliekami, kokios detalės turi būti keičiamos siekiant atstatyti turto padėtį į pradinę. Atsakovas nepateikė jokių nuostolių dydį paneigiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta remonto darbų sąmata.
9. Trečiasis asmuo IF P&C Insurance A/S, veikianti per IF P&C Insurance filialą Lietuvoje, atsiliepimo į atsakovo B. V. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
11. Teismas nustatė, kad atsakovas, su transporto priemonės LIEBHERR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kranu vykdydamas krovinio iškrovimo darbus, dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių apgadinus puspriekabę Koegel SNCO24, ieškovei buvo padaryta žala. Teismas pripažino, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. jis yra atsakingas už padarytą ieškovei žalą (CK 6.246 str. - 6.248 str. 1 d.), nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.).
12. Apelianto teigimu, teismas be pagrindo sprendė, kad esami duomenys bei įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovas dėl savo neatsargių ir neapdairių veiksmų apgadino ieškovei priklausančią transporto priemonę ir padarė žalą. Ieškovė nepateikė teismui tiesioginių ir patikimų įrodymų – filmuotoje medžiagoje matyti, kad krovinys atsirėmė į rėmą, bet nematyti, kad krovinys būtų smarkiau užkliuvęs ar užkibęs, kas neišvengiamai turėjo nutikti, išplėšiant tvirtas metalines šono bagažinės laikiklio detales; liudytojo A. P. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, nes jis neturėjo dalyvauti krovinio iškrovime; apeliantas nesutinka ir su žalos dydžiu.
13. Apeliacinės instancijos teisme byla nėra nagrinėjama iš naujo; apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
14. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
15. Nagrinėjamu atveju įrodinėjimo pareigą priklauso ieškovei, tačiau atsakovas taip pat turėjo teisę ir pareigą teikti įrodymus savo atsikirtimo teiginiams įrodyti. Pažymėtina, kad apeliantas, nesutikdamas su ieškovės patiektų įrodymų vertinimu, savo įrodymų teismui neteikė.
16. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-404/2014; kt.).
17. Pirmosios instancijos teismas sprendime grindė padarytas išvadas, analizavo ir įvertino ieškinio pareiškime, kituose procesiniuose dokumentuose ir žodinio proceso metu pateiktus paaiškinimus, liudytojo A. P. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Apelianto filmuotos medžiagos subjektyvus vertinimas nepaneigia jos įrodomosios reikšmės, vertinant žalos padarymo faktines aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad liudytojas A. P. neturėjo dalyvauti krovinio iškrovime, nepaneigia jo parodymų įrodomosios reikšmės; įrodymų, kad jis įvykio nematė ir liudijo melagingai, teismui nepateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino šio liudytojo parodymus kaip leistiną įrodinėjimo priemonę. Nesutikdamas su padarytos žalos dydžiu, apeliantas turėjo teisę pateikti savo rašytinius įrodymus apie žalos dydžio nustatymą.
18. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
19. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą.
20. Ieškovė UAB „Transtira“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovė sumokėjo 300 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš apelianto.
21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo B. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Transtira“, į.k. 122282884, naudai.