Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei, vertėjaujant Rimantui Skuratovičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. N. ir R. N. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. N. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje, jai paskirta 30 MGL (1 500 Eur) (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

R. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Civilinės ieškovės UAB „A.“ civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

3.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai R. N. atžvilgiu pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino įrodymus. Teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas, pripažįstant apeliantą kaltu dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo, neatitiko nustatytų reikalavimų ir tuo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą R. N. atžvilgiu bei dėl jo priimti teisingą nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, išsamiai ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėjo surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendį keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl nuteistųjų N. N. ir R. N. veiksmų vertinimo bendrininkavimo aspektu

8. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-648/2015, 2K-91-511/2022). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-91-511/2022). Bendrininkavimo atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą – tiek susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu, tiek ir bendrą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija tokią situaciją apibūdino kaip abiem bendrininkams suvokiamą teiginį – „aš žinau, kad tu žinai, kad aš žinau, ką tu ir aš pavojingo ir įstatymu uždrausto kartu darome“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-88-489/2023).

10.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyti ne tik objektyvieji bendrininkavimo požymiai, bet ir subjektyvieji – tiek N. N. ir R. N. susitarimas daryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kartu, tiek ir bendra tyčia taip veikti.

10.3. Minėtą nuteistųjų poziciją ir jų apeliacinių skundų argumentus paneigia 2023 m. lapkričio 13 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės bei byloje esančių vaizdo įrašų turinys (1 t., b. l. 37–39, 48–49, vaizdo įrašai saugomi kompaktiniame diske (1 t., voke, esančiame bylos viršelyje)). Iš vaizdo įrašų ch05_20231014140600 ir ch01_20231014140600) matyti, kad pirma į parduotuvę ateina N. N., vėliau R. N.. Prie kabyklos, kurioje buvo pakabinti balti moteriški marškinėliai (kuriuos vėliau nuteistoji pagrobė), ji prieina, liesdama juos apžiūri, po to nueina prie kitos kabyklos ir ten apžiūri baltą palaidinę. Vaizdo įraše ch05_20231014140600 užfiksuota, kaip prie nuteistosios prieina R. N., N. N. jam rodo baltą palaidinę. Po to, N. N. grįžta prie pirmesnės kabyklos ir apžiūri paltą, jį parodo nuteistajam. Kiek vėliau R. N. prieina arčiau N. N. ir dešine ranka paima juodą paltą, po to jį perima į kairę ranką. Tuo metu nuteistoji liečia baltus moteriškus marškinėlius (vaizdo įrašas ch05_20231014140600 00:02:35 s – 00:02:58 s). Vaizdo įraše matyti, jog tuo metu R. N. stovi veidu į sutuoktinę, galvą šiek tiek pasukęs į kairę pusę, paltą jis laiko šiek tiek aukščiau – taip, kad palto apykaklė yra maždaug jo akių lygyje. Kurį laiką nuteistasis laiko paltą, stovėdamas nedideliu atstumu nuo N. N.. Nuteistoji, liesdama baltus marškinėlius, pasižiūri į vyrą, jam kažką pasako ir R. N. vienu nedideliu žingsniu prieina arčiau N. N. (vaizdo įrašas ch05_20231014140600: 00:02:55 s – 00:02:58 s). Tada nuteistoji paima baltus marškinėlius, nukabina juos nuo pakabos bei, atsisukusi priešais R. N. (kuris tuo metu laiko minėtą paltą), juos įsideda įrankinę, po to pasisukusi paliečia pakabas, nuo kurių nukabino marškinėlius (vaizdo įrašas ch05_20231014140600: 00:03:00 s – 00:03:10 s).

10.6. BK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal teismų praktiką bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent jų dalį. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu).

10.7. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, susitarimas turi būti atliktas iki nusikalstamos veikos pabaigos momento. Apeliacinės instancijos teismas jau išsamiai pasisakė, kodėl laiko abu nuteistuosius veikusius bendrai ir suvokiant kiekvieno iš jų neteisėtus veiksmus, jų pobūdį ir reikšmę nusikalstamos veikos įvykdymui. Tiek N. N., tiek R. N. suvokė, jog abu bendrai dalyvauja daromoje nusikalstamoje veikoje, kėsinasi į tą patį objektą – svetimą, UAB „T.“ priklausantį turtą, suprato, kad savo veiksmais padarys turtinę žalą bei norėjo taip veikti. Atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad „nusikalstamos veikos vykdytojas gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie, nors tiesiogiai neatlieka veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, bet tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje, tiesiogiai jiems teikia būtiną pagalbą, pavyzdžiui, palaužia nukentėjusiojo pasipriešinimą ar neleidžia jam pabėgti, šalina kliūtis besibraunantiems į patalpą pagrobti turtą, sumušti turto savininką ir pan.“ (Abramavičius, A., ir kiti. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. 1 knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019, p. 368). Taigi, nors R. N. pats tiesiogiai turto negrobė, o labiau sudarė sąlygas nuteistajai tai padaryti (kas galėtų būti vertinama kaip padėjėjo vaidmuo), tačiau, įvertinus tai, kad jis vagystės momentu buvo jos vietoje, savo veiksmus atliko būtent vagystės metu ir jie buvo neatsiejami pačios vagystės dalimi bei būtini jai įvykdyti, sprendžiama, kad R. N. veiksmai atitinka vykdytojo vaidmenį.

9. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismo nuosprendžio išvados dėl nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Apygardos teismo vertinimu, nuteistųjų veiksmus vienijo vieninga tyčia, jie suvokė, jog bendrai dalyvauja daromoje nusikalstamoje veikoje, bei veikdami kartu pagrobė nedidelės vertės svetimą, UAB „A.“ priklausantį, turtą – moteriškus marškinėlius, kurių vertė 399,99 Eur. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad kaltinime išdėstytomis aplinkybėmis R. N. ir N. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje. Apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

10. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nuteistiesiems inkriminuota bendra veika aprašyta kiekvienam iš nuteistųjų ją išdėstant atskirai, kas neatitinka formuojamos teismų praktikos.

12.1. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės.

12.2. Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

12.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, aprašant R. N. ir N. N. nusikalstamą veiką, šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad R. N. ir N. N. nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudami, joje konkretizuoti kiekvieno nuteistojo veiksmai, atskleidžiant jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, tačiau ta pati veika aprašyta du kartus. Vis tik, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomoji dalis turi trūkumų, tačiau jie nėra esminiai bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad taip buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų (nuteistųjų) teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti iš esmės teisingą nuosprendį.

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir jų dydžių

11. Nuteistoji apeliaciniu skundu nesutinka, kad jos atžvilgiu nėra nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Nuteistosios prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jos pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti asmens baudžiamąją atsakomybę, todėl ji prašo skirti švelnesnę bausmę.

13.1. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išsiaiškinti šią veiką ir joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

13.2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nuteistoji nepripažino reikšmingų nusikalstamos veikos – vagystės padarymo aplinkybių. Nors nuteistoji ir teigė pripažįstanti kaltę visiškai, tačiau nuosekliai neigė nusikalstamą veiką padariusi kartu su savo sutuoktiniu. Aukščiau aptarti ir ištirti byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes nei nurodė N. N.. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei N. N. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, sprendžia, kad jos prisipažinimas nebuvo visiškas ir nuoširdus, kadangi ji neigė vagystę padariusi kartu su sutuoktiniu, kas buvo pagrįstai nustatyta skundžiamame nuosprendyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir išreikštas gailėjimasis buvo tik formalus, iš esmės nulemtas siekio sušvelninti savo ir sutuoktinio atsakomybę, todėl pagrįstai nebuvo pripažintas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

12. N. N. apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi, paskyrė per griežtą bausmę.

14.1. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

14.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

14.3. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

14.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl N. N. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktų reikalavimų, įvertino tai, kad ji padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis), nusikalstama veika buvo padaryta tiesiogine tyčia, ji nusikalto iš savanaudiškų paskatų, siekiant finansinės naudos, buvo padaryta turtinė žala, tačiau ji atlyginta. Be to, teismas, kaip to reikalauja BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas, įvertino ir nuteistosios asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau teista, tačiau teistumai išnykę, administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 124); nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota. Taip pat teismas, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų, įvertino, kad yra viena N. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nustatyta nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – N. N. nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

14.5. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytą nusikalstamą veiką teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. N. paskyrus pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšis – baudą. Nors prokurorė pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimo metu prašė nuteistajai paskirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti N. N. paskyrus 30 MGL dydžio baudą, kai už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). N. N. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 12 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. N. skundžiamame nuosprendyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė, kai jos atžvilgiu teistumai išnykę, administracine tvarka nebausta, duomenų, kad N. N. būtų registruota psichiatrinėse ligoninėse ar įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą, nėra. Nuteistoji nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, pirmosios instancijos teisme teikdama paaiškinimus apie įvykį, nurodė, jog Vokietijos Federacinės Respublikoje dirbo ir grįžo į Lietuvos Respubliką, savanoriškai visiškai atlygino vagystės metu padarytą žalą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinęs nuteistosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinko N. N. baudos bausmę. Byloje esantys N. N. charakterizuojantys duomenys rodo, kad nuteistoji neturi polinkio nusikalsti, nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, tai nėra jos sistemingo nusikalstamo elgesio modelis. Nuteistoji nesiekia išvengti atsakomybės, ką patvirtina aplinkybė, jog ji savo noru atlygino padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas sprendžia, kad už N. N. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, pagrįstai paskirta bausmė – bauda. Be to, nuteistajai paskirtos baudos dydis parinktas artimas minimaliam BK nustatytam baudos bausmės dydžiui, žymiai mažesniam nei jos vidurkis, todėl dar labiau mažinti nustatytą baudos dydį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistajai parinkta bausmės rūšis ir dydis yra tinkamai individualizuota, ji atitinka apeliantės asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiamą nuosprendį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam R. N. bausmę pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, jos stadiją, nuteistojo asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į tai, kad R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistasis nedirbantis, duomenų, kad būtų gydęsis psichiatrinėse ligoninėse ar būtų registruotas priklausomybių centre, nėra. Nors R. N. laikomas neteistu, teistumai jo atžvilgiu yra išnykę, tačiau jis administracine tvarka baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti bei rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone, jam buvo paskirta 300 Eur bauda ir paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas 6 mėnesiams (1 t., b. l. 124). Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti R. N. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą antrą pagal griežtumą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui.

Dėl prašymo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas

14. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2024-04812 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje. Kadangi pirmosios instancijos teisme, prašymų ir pažymų dėl nuteistosios N. N. gynėjo advokato Kęstučio Leimono antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo gauta nebuvo, todėl teismas dėl šio gynėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo nepasisakė. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog teisinės pagalbos išlaidos, ginant N. N. pirmosios instancijos teisme, sudaro 322,92 Eur.

15. Vilniaus apygardos teisme 2024 m. gegužės 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2024-22574 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, iš kurios matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos, ginant N. N. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 62,50 Eur. Advokatas Kęstutis Leimonas pateikė teismui prašymą atsižvelgti į jo ginamosios N. N. turtinę padėtį ir priimti sprendimą neišieškoti iš N. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

16. Vilniaus apygardos teismo 2024 m, birželio 7 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ATP-2024-24426 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, iš kurios matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos, ginant R. N. apeliacinės instancijos teisme, sudaro 83,33 Eur.

17. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios yra taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) yra priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju byloje pirmosios instancijos teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo nuteistosios valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. N. N. ir R. N. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteisti, o apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjami jų pateikti apeliaciniai skundai. Šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, kas reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Akcentuotina ir tai, kad N. N. ir R. N. nedirbantys, nuteistoji registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jai paskirta bausmė – bauda, R. N. paskirta laisvės apribojimo bausmė, jis įpareigotas laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nėra duomenų, kad nuteistųjų turtinė padėtis būtų gera, dėl ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų nepriteistinos.

18. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų N. N. (N. N.) ir R. N. (R. N.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Neišieškoti iš N. N. (N. N.) ir R. N. (R. N.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.