Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams A. M., M. L.

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

N. N. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Objektyvusis vagystės nusikalstamos veikos požymis – pagrobimas teismų praktikoje pripažįstamas tyčiniu, neteisėtu ir neatlygintiniu svetimo turto užvaldymu, atimančiu iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013, 2K-183-511/2019).

Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Teismų praktikoje išaiškinta, kad bendravykdytojas yra ir tas, kuris neatliko visų nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų, bet kurio tyčia apėmė kito bendrininko veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-139/2015). Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo, t. y. jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos būtų neįmanoma padaryti arba jos padarymas iš esmės pasunkėtų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521-511/2015, 2K-417-693/2015). Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamųjų R. N. ir N. N. kaltė veikiant kartu padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra įrodyta.

Kaltinamųjų nurodytą poziciją, kad vagystę įvykdė tik N. N., o R. N. nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavo ir bendrais veiksmais vagystės neįvykdė, paneigia byloje surinkti įrodymai – parduotuvės kamerų vaizdo įrašai ir juose užfiksuotos aplinkybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad parduotuvės pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas laikas, kai buvo padaryta nusikalstama veika ir realus laikas skiriasi. Parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašuose užfiksuota, kad vagystės laikas yra apie 14:09 val., o kaltinamieji iš parduotuvės išeina apie 14:20 val. Vaizdo įrašuose iš prekybos centro automobilių aikštelės užfiksuota, kad kaltinamieji automobiliu iš aikštelės išvažiuoja 14:04 val. Teisiamojo posėdžio metu paklausta liudytoja L. G. patvirtino, kad paklaida tarp kamerų fiksuojamo ir realaus laiko, yra apie 20 minučių. Kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas nustatytas tinkamai (apie 13:50 val.), dėl to ginčo nėra, bet analizuojant vaizdo įrašuose matomas aplinkybes ir siekiant tikslumo bei aiškumo, bus nurodomas tas laikas, kuris yra fiksuotas vaizdo įrašuose.

Pats vagystės momentas ir kaltinamųjų veiksmai užfiksuoti dviejuose vaizdo įrašuose (ch05_20231014140600 ir ch01_20231014140600), o kituose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip asmenys įeina bei išeina į parduotuvę bei matuosi parduotuvėje esančius rūbus. Iš vaizdo įrašų matyti, kad parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ apie 14:06:23 įeina N. N., o R. N. į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ įeina 14:07:41 (vaizdo įrašas ch04_20231014140616). Vaizdo įraše ch05_20231014140600 matyti, kad N. N. parduotuvėje apžiūrinėja prekes. Prie kabyklos, kuriame pakabinta balta palaidinė (kurią vėliau pavogė) prieina 14:07:38 ir liesdama apžiūrinėja ant pakabos kabančią baltą palaidinę, pažiūri jos etiketę, po to nueina prie kitos kabyklos ir ten apžiūri kitą baltą palaidinę. 14:07:59 matyti, kad prie jos prieina R. N.. Moteris jam rodo baltą palaidinę (kitą nei ta, kurią vėliau pavogė). 14:08:39 R. N. paima juodą paltą dešine ranka, o 14:08:42 paltą perima į kairę ranką, tuo metu N. N. jau liečia baltą palaidinę. Asmenys stovi mažiau nei 1 metro atstumu vienas nuo kito. R. N. stovi veidu į sutuoktinę, galva šiek tiek pasukęs į kairę. Paltą laiko kairėje rankoje, tokiame aukštyje, kad palto apykaklė yra akių lygyje. N. N. baltą palaidinę liečia nuo 14:08:42 iki 14:08:52 (kai ją nukabinusi kažkur įsideda). 14:08:46 N. N. atsisuka į vyrą, o R. N. žengia žingsnį link savo žmonos ir nuo to momento iki 14:08:57 paltą laiko nejudėdamas, paltą pakėlęs tiek, kad palto apykaklė yra jo akių lygyje. Tuo metu, kai R. N. laiko paltą, N. N. 14:08:50 – 14:08:52 paima nuo pakabos baltą palaidinę ir vaizdo kamerose neužfiksuota, kur ją įsideda. 14:09:03 R. N. paltą duoda pasimatuoti N. N.. Vaizdo įraše ch01_20231014140600 užfiksuotas tas pats įvykis, bet parduotuvės vietoje esančia kamera. Šiame vaizdo įraše matyti, kad laikydamas paltą kairėje rankoje R. N. jį laiko tokiu kampu ir tokioje padėtyje, kad savo kūnu ir laikomu paltu visiškai užstoja N. N. nuo parduotuvės darbuotojų, kurios stovi prie parduotuvės kasos. Momentu, kai N. N. nuima nuo kabyklos ir įsideda palaidinę (14:08:50 – 14:08:52) viena iš parduotuvės darbuotojų nuo kasos žiūri būtent į jų pusę, tačiau neteisėtų N. N. veiksmų nepastebi. Taigi nėra pagrindo sutikti su R. N. pozicija, kad jis N. N. su paltu nedengė, nes dėl kamerų gausos vagystės paslėpti buvo neįmanoma. Savo veiksmais jis dengė N. N. tiek nuo parduotuvėje esančių vaizdo kamerų, tiek ir nuo parduotuvėje esančių darbuotojų.

Išanalizuoti vaizdo įrašai paneigia kaltinamųjų parodymus, kad R. N. aukštai laikė iškėlęs paltą, nes nematė kainos ant etiketės, kuri buvo prikabinta ant palto apatinės sagos. Kaip minėta, vaizdo įraše matyti, kad R. N. palto aukštai iškėlęs nebuvo ir laikė jį taip, jog tik viršutinė, o ne apatinė palto dalis buvo akių lygyje. Jeigu R. N. ir apžiūrinėjo paltą, tai tik jo viršutinę dalį, o ne apatinę, kaip teigia savo parodymuose. Nors nurodė, kad turi problemų su regėjimu, bet vaizdo įrašuose užfiksuota, kad visą laiką kol laikė paltą jo arčiau akių nebuvo pakėlęs ir laikė viename lygyje. Momentu, kai N. N. paėmė palaidinę nuo kabyklos jis nei kėlė, nei leido paltą, o stovėjo ir laikė paltą nejudėdamas, veidu atsisukęs į sutuoktinę, o galvą tik dalinai pasukęs į kairę ir į apačią, todėl stovėdamas prie pat N. N. negalėjo nematyti žmonos neteisėtų veiksmų. Teismui nekyla abejonių, kad R. N. savo veiksmais tyčia paltų dengė savo sutuoktinę, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad paltą laikė vienoje pozicijoje, stovėdamas ir nenatūraliai nejudėdamas apie 10 sekundžių, būtent tuo metu, kai žmona paėmė palaidinę, o iš karto po N. N. neteisėtų veiksmų (palaidinės vagystės) pakeitė stovėseną ir paltą nuleido. Būtent dėl R. N. veiksmų jo sutuoktinė sugebėjo parduotuvės darbuotojų nepastebėta paimti nuo kabyklos palaidinę ir įsidėti rankinę. Darytina išvada, kad R. N. veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai.

Byloje nenustatyta kada ir kaip asmenys susitarė bendrai daryti vagystę, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad N. N. palaidinę, kurią pavogė apžiūrinėjo dar iki savo neteisėtų veiksmų atlikimo, o po to apžiūrinėdama kitus drabužius bendravo su R. N. Kaip minėta, bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl nebūtina nustatyti, kad jie veikdami kaip bendrininkai buvo išsamiai aptarę visas nusikalstamos veikos detales. Taigi darytina išvada, kad asmenys vagystę tyčia padarė bendrais veiksmais veikdami bendrininkų grupėje.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. N. ir N. N. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jie, 2023 m. spalio 14 d., apie 13.50 val., veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur R. N. dengė N. N. rankoje laikomu paltu ir savo kūnu, kad kiti asmenys nepastebėtų daromos nusikalstamos veikos, o tuo metu N. N. nuo parduotuvės salėje esančios prekių kabyklos paėmė moteriškus marškinius „Parosh“, kainuojančius 399,99 Eur, kuriuos įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, po ko abu iš parduotuvės pasišalino už prekę nesumokėję bei tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 399,99 Eur vertės turtą. Atsižvelgiant į tai, kaltinamųjų padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę R. N., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. N. veikdamas bendrininkų grupėje padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, jis nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, už pagrobtą turtą buvo atlyginta, todėl reali turtinė žala nepadaryta.

R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. R. N. (duomenys neskelbtini), bet nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su savo sutuoktine, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka už vairavimą neturint teisės, rankomis naudojantis mobiliojo ryšio priemone, bauda nesumokėta (1 t., b. l. 124). Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu R. N. paskirta administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. kovo 3 d. Iš byloje esančių vaizdo įrašų pateiktų iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, matyti, kad automobilį SEAT v. n. (duomenys neskelbtini) 2023 m. spalio 14 d. (veikos padarymo dieną) vairavo R. N. Ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. R. N. nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. N. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą antrą pagal griežtumą rūšies bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (pagal BK 48 straipsnį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo 3 mėnesių iki 2 metų, todėl šios rūšies bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų ). Teismo vertinimu švelnesnės viešųjų darbų bausmės nėra pagrindo skirti, nes asmuo nurodė, kad turi sveikatos problemų ir negalėtų atlikti viešųjų darbų bausmės. Skirti baudą, taip pat nėra tikslinga, kadangi kaltinamasis niekur nedirba, administracine tvarka paskirtos baudos nėra sumokėjęs. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė R. N. skirti 20 parų arešto bausmę. Teismo vertinimu griežčiausios alternatyvios bausmės rūšies – arešto skyrimas, nagrinėjamu atveju, būtų per griežtas ir šia bausme, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Pažymėtina, kad R. N. yra laikomas neteistu (teistumas išnykęs). Pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Taigi R. N. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju R. N. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Neskiriant intensyvios priežiūros nenustatyti ir kaltinamojo buvimo vietos ir laiko, nes tokio pobūdžio asmens kontrolė – būvimas namuose nakties metu neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio (veika padaryta dienos metu, prekybos centre). Vietoje intensyvios priežiūros R. N. skirtinas įpareigojimas viso laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę N. N., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. N. veikdama bendrininkų grupėje padarė baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, ji nusikalto iš savanaudiškų paskatų siekiant finansinės naudos, už pagrobtą turtą buvo atlyginta, todėl reali turtinė žala nepadaryta.

N. N. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nors N. N. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl padaryto, tačiau neprisipažino, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su savo sutuoktiniu. Kaltinamoji nepripažino dalies reikšmingų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, todėl nėra pagrindo jos prisipažinimo laikyti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Jos atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją. N. N. (duomenys neskelbtini), bet nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su savo sutuoktiniu, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje neteista (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebausta. Nėra duomenų, kad N. N. gydyta psichiatrinėse ligoninėse ar įrašyta į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. N. už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies minimumui (už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo 15 MGL iki 500 MGL dydžio bauda BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, prokurorės prašoma skirti laisvės apribojimo bausmė ar įstatyme numatyta arešto bausmė būtų per griežtos bausmės, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (atsitiktinė veika, pasinaudojant susiklosčiusia palankia situacija), pavojingumą ir kaltinamosios asmenybę. Pažymėtina, kad kaltinamosios asmenybė nerodo, kad N. N. turėtų susiformavusį polinkį nusikalsti. Ji neteista (teistumas išnykęs), nebausta administracine tvarka, savanoriškai visiškai atlygino vagystės metu padarytą žalą. Nors N. N. Lietuvoje nedirba, tačiau teismas įvertina ir tai, jog ji nurodė, kad išvažiuodavo dirbti į užsienį ((duomenys neskelbtini)), po veikos padarymo netrukus atlygino žalą, todėl turėtų galimybę sumokėti paskirtą baudą. Bauda atitiks bausmei keliamus tikslus ir nebus per švelni, nes ne tik nubaus kaltininkę, bet padarys tokio pobūdžio veiką (vagystę) ekonomiškai nenaudinga ir užtikrins neteisėto elgesio prevenciją ateityje. Taigi N. N. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda.

V. Kiti klausimai

R. N. 2023 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 107-109), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

N. N. 2023 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 74-76), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė L. G. pareiškė 399,99 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 8-12). 2023 m. lapkričio 14 d. N. N. pateikė duomenis (kasos kvitą), patvirtinančius, kad ji atlygino 399,99 Eur žalą (1 t., b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo visiškai atlyginta ir įmonė priekaištų kaltinamiesiems nebeturi, civilinis ieškinys atmetamas.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, asmenys nebuvo laikinai sulaikyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjų kaltinamiesiems R. N. ir N. N. parinkimo, nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylą. Teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartimi (1 t, b. l. 184) paskyrė R. N. gynėju advokatą Vidmantą Baumilą, o N. N. gynėju advokatą Kęstutį Leimoną. Byloje buvo pateikti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminis (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patikslintas ((duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) prašymai ir pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo. Nurodyta, kad R. N. gynusio advokato V. Baumilos darbo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą sudaro 318,33 Eur ir prašoma šią antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą priteisti valstybės naudai (2 t., b. l. 9-12, 228-30). Minėta nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui, teismas nustatė, kad šios bylos nagrinėjimo metu gynėjo dalyvavimas R. N. atžvilgiu yra būtinas, o kaltinamajam buvo parinktas ir paskirtas gynėjas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį pažymėtina, jog bylos duomenimis, R. N. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš R. N. nepriteistinos.

Prašymų ir pažymų dėl kito advokato K. Leimono antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo teisme gauta nebuvo, todėl teismas dėl šio gynėjo antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskaičiavimo papildomai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigoti laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Iš R. N. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą ir prašymą.

N. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje ir skirti jai 30 MGL (1500 Eur) (tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

N. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

- laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

- Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

- Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

- Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

- Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (8 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per įstatyme numatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

2. sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3. laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4. jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5. jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.