- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-52-468/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- N. B.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-494-1096/2020, kurioje N. B. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimams pašalinti, nustatant 3 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduotas Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos surašytas kaltinamasis aktas kartu su baudžiamąja byla Nr. 1-494-1096/2020, kurioje N. B. kaltinama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-01-22 nutartimi baudžiamąją bylą perdavė Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei trūkumams pašalinti. Teismas konstatavo, kad pateiktame kaltinamajame akte nėra atskleista, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu N. B. padarė jai inkriminuojamą neatsargų gyvybės atėmimą, tik išvardinti teisės aktai, kuriuos kaltinamoji galimai pažeidė, todėl surašytas kaltinamasis aktas negali būti pripažintas atitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimus ir jame nustatyti trūkumai negali būti ištaisyti bylą nagrinėjant teisme.
Šalies argumentai
3. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartį panaikinti.
3.1. Nurodo, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui, o tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo bylą nagrinėti teisme. Prokurorės vertinimu, kaltinamajame akte N. B. galimai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodyta galimai padarytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, įvardinti norminiai teisės aktai, kurie yra pažeisti. Pateiktas kaltinamasis aktas atitinka BK 229 straipsnio ir BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijas bei BPK 219 straipsnio reikalavimus.
3.2. Prokurorė nesutinka su teismo reikalavimu kaltinamajame akte atskleisti priežastinį ryšį tarp N. B. veiksmų ir kilusių padarinių. Pažymi, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, įrodinėtinas tiriant ir nagrinėjant bylą teisme, tai yra įrodymų vertinimas. Teismas, atlikęs įrodymų tyrimą byloje ir padaręs išvadą apie priežastinio ryšio tarp N. B. veiksmų ir kilusių padarinių nebuvimą, turėtų priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.3. Pažymi, kad teismui manant, jog pateiktas kaltinamasis aktas yra netikslus, jis turi imtis aktyvių veiksmų, pats koreguoti kaltinimą, prireikus tirti naujus įrodymus, o ne apsiriboti ikiteisminio tyrimo metu pasiektų rezultatų įvertinimu. Nurodo, kad pagal BPK 256 straipsnį, prokuroras gali ir teisiamajame posėdyje papildyti kaltinimą ar pateikti naują, priklausomai nuo bylos aplinkybių. Stabdant bylos nagrinėjimą teisme baudžiamasis procesas būtų vilkinamas tuo pažeidžiant bylos dalyvių teises.
Žemesnės instancijos teismas
4. Atsiliepimas į skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis).
6. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.
7. Pažymėtina, kad ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-699/2019).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013, 2K-132-511/2019).
9. Apylinkės teismas, įvertinęs prokurorės perduotą kaltinamąjį aktą, padarė išvadą, kad N. B. pareikštas kaltinimas nėra tikslus ir aiškus, nėra konkrečiai suformuluotas, neatskleista, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu kaltinamoji padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus. Šis trūkumas, teismo vertinimu, pripažintinas esminiu, trukdančiu teismui nagrinėti pareikštą kaltinimą ir kaltinamajai gintis.
10. Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos esminiais kaltinamojo akto trūkumais, sudarančiais pagrindą šioje proceso stadijoje grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui trūkumams šalinti, todėl priimta nutartis naikintina.
11. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos visos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius – vieta, laikas, būdas ir padariniai, nurodytos aplinkybės, kurios reikšmingos veikai kvalifikuoti, aiškiai nurodyti BK straipsniai, reglamentuojantys kaltinamajai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodyti konkretūs pareiginių nuostatų, kuriuos kaltinamoji galimai pažeidė, punktai.
Žemesnės instancijos teismas
12. N. B. pareikštame kaltinime nurodyta, kad ji netinkamai atliko jai pavestas pareigas, uždraudė įleisti į grupinius užsiėmimus lankančius vaikų tėvus, dėl to, A. K. buvo neįleista į vandens zonos rūbinę ir į baseiną, neteko galimybės stebėti savo mažametį vaiką treniruotės baseine metu ir jai pasibaigus prižiūrėti jį, taip pat netinkamai organizavo jai pavaldžių darbuotojų darbą, paskyrė I. S. 2017-09-05 nuo 13.00 val. iki 21.30 val. budėti kaip baseino prižiūrėtoją, žinodama, kad ji negali tinkamai atlikti baseino prižiūrėtojos funkcijų, stebėti baseino lankytojus bei užtikrinti jų saugumą vesdama grupinę vaikų treniruotę, dėl šių N. B. pavestų pareigų pažeidimų E. K., likęs be tinkamos priežiūros vandens zonos rūbinėje ir baseine, pasibaigus mokymo plaukti treniruotei, iš rūbinės patalpos sugrįžo į baseiną ir jame nuskendo. N. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį.
13. N. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos neatsiejamai susijusios tarpusavyje, t. y. dėl jos galimai netinkamo pareigų atlikimo buvo neatsargiai atimta gyvybė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamosios nusikalstami veiksmai ir jais kilę padariniai aprašyti kartu, jų neišskaidant. Toks kaltinamosios veiksmų aprašymas atspindi kaltintojo poziciją, t. y. prokurorės įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuotos galimai padarytos veikos. Apygardos teismo vertinimu, toks veikų aprašymas yra pakankamai aiškus, jog tiek pati kaltinamoji, tiek jos gynėjas galėtų tinkamai gintis nuo pareikštų kaltinimų.
14. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyti duomenys jų neišnagrinėjus teismo teisiamajame posėdyje jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi. Parengiamojoje stadijoje teismas, spręsdamas bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje klausimą nevertina, ar perduotame kaltinamajame akte pakanka duomenų bylai nagrinėti teisme, nes įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, tikrumas, priežastinio ryšio nustatymas yra bylos nagrinėjimo teisme dalykas. Tais atvejais, jei išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nusprendžia, kad byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimą kaltininko veiksmuose, nesant visų nusikalstamos veikos požymių, jis kaltinamojo atžvilgiu priima išteisinamąjį nuosprendį.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismas nėra pasyvus proceso stebėtojas, todėl teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje ir nustačius kitas su kaltinimu susijusias faktines aplinkybes, teismas gali kaltinimą patikslinti arba pavesti tam tikrus veiksmus atlikti prokurorui.
16. Prokuroras teisminio nagrinėjimo metu taip pat turi įgaliojimus keisti pateiktą kaltinimą. Vadovaujantis BPK 256 straipsnio 1 dalimi, prokuroras gali teisiamojo posėdžio metu, įrodymų tyrimo stadijoje pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, kaltinimą patikslinti ar prašyti veiksmus kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Tuo pačiu pažymėtina, jog vis gi, jei nagrinėjimo teisme metu būtų nustatyta, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų bylą nagrinėti teisme, byla ir teisminio nagrinėjimo stadijoje galėtų būti perduota prokurorui, tačiau, šioje proceso stadijoje, kaip minėta aukščiau, tokių aplinkybių -nematyti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo išvada, kad kaltinamojo akto trūkumai baudžiamojoje byloje Nr. 1-494-1096/2020 trukdo nagrinėti bylą, nes jų negalima pašalinti bylos nagrinėjimo teisme metu, yra nepagrįsta, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartis naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos skundą tenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-01-22 nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-494-1096/2020, kurioje N. B. kaltinama pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, 229 straipsnį, perduota prokurorei nutartyje nurodytiems BPK pažeidimams pašalinti, panaikinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.