Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-2652-971/2022

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-12-22
Bylos Nr.: e2-2652-971/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-34086-2021-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Sušinskaitė
Trečiasis asmuo: Daugiabučio, E. L.
Advokatai: Tadas Zaremba, Artūras Jucevičius, Gintaras Aleknavičius

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.3Kaltė
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui

Civilinė byla Nr. e2-2652-971/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34086-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė,sekretoriaujant E. Ž.,

dalyvaujant ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovams direktoriui N. Ž., advokatui Artūrui Jucevičiui,

atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovui advokatui Tadui Zarembai,

trečiajam asmeniui E. L., jo atstovui advokatui G. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje: ADB (duomenys neskelbtini), Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, ekspertas E. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 22260,37 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2711-603/2018 pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje buvo įtraukta ir UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2018-09-21 nutartimi patvirtino Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-2711-603/2018 nutraukė. Taikos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), defektus, t. y. atlikti darbus pagal šalių suderintus kiekius. Iki taikos sutarties sudarymo Vilniaus apygardos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB (duomenys neskelbtini) turto areštą 159509,46 Eur sumai. Taikos sutartyje buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos yra gražinama 50000 Eur, o likusi depozitinėje sąskaitoje esanti 80000 Eur suma bus išmokėta UAB (duomenys neskelbtini), kai bus atlikti taikos sutartyje nurodyti darbai. Taikos sutartyje numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atlikusi kiekvieną iš nurodytų darbų, įsipareigojo juos pateikti apžiūrai techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui. UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame turėjo būti nurodyti faktiškai atliktų darbų pavadinimai, kiekiai, panaudotos medžiagos bei pridėtos atitikties deklaracijos. Techninė priežiūra darbus privalėjo priimti per 2 darbo dienas nuo pranešimo apie organizuojamą darbų perdavimą pateikimo dienos. Kilus ginčui, ar darbai yra atlikti tinkamai, buvo sutarta, kad bus skiriamas ekspertas E. L., o jam negalint – V. B. E.. Techniniu prižiūrėtoju turėjo būti atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), o jos paskirtas asmuo buvo V. J.. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atsakovei mokėti po 650 Eur plius PVM per kalendorinį mėnesį. UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovė 2018-08-17 sudarė rangos sutartį, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pavedė, o ieškovė įsipareigojo gyvenamajame name atlikti rangos darbus, numatytus rangos sutartyje. Šie darbai buvo tokie patys, kaip ir nurodyti taikos sutartyje. Rangos sutartyje buvo nurodyta, kad įvardintų ir faktiškai atliktų darbų kaina yra lygi 48758,83 Eur plius PVM mokestis 10239,35 Eur, iš viso su PVM mokesčiu – 58998,18 Eur. Ši suma turėjo būti sumokėta iš Vilniaus apygardos teismo depozitinėje sąskaitoje esančios 80000 Eur sumos. UAB (duomenys neskelbtini) dviem mokėjimais sumokėjo ieškovei 13184,75 Eur plius PVM už priimtus darbus pagal du aktus, kuriuos pasirašė ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai bei statinio techninę priežiūrą atliekantis atsakovės atstovas V. J.. 2019-08-16 buvo patikrintas ieškovės atliktų darbų kiekis. Nustatyta, kad ieškovė atliko mažiau 11 akto eilutėje nurodytų darbų, tai yra vietoje 257 kv. m balkonų ir lodžijų stiklinių rėmų išardymo ir sumontavimo, išardė ir sumontavo tik 52,08 kv. m. Kadangi papildomai išvalė didesnį langų kiekį, buvo sutarta sumokėti 1000 Eur kompensaciją, todėl pagal rangos sutartyje nurodytą įkainį papildomai buvo priskaičiuota, kad ieškovė atliko 30,30 kv. m stiklinių rėmų ardymo ir montavimo darbų, tai yra iš viso buvo atlikta 82,38 kv. m tokių darbų. 2019-08-20 atliktų darbų aktas Nr. 3 ir kiti dokumentai buvo nusiųsti UAB (duomenys neskelbtini), Gyvenamojo namo bendrijai ir atsakovės atstovui V. J. el. laišku, kuris buvo pasirašęs ankstesnius darbų atlikimo aktus Nr. l ir Nr. 2. Techninis prižiūrėtojas V. J. nesutiko su tuo, kad visi darbai buvo atlikti pilna apimtimi ir tinkamai, todėl buvo kviestas ekspertas E. L.. Ekspertas apžiūrėjo gyvenamąjį namą 2019 m. rugsėjo mėnesį, o 2019-10-15 sudarė defektų šalinimo ir sutarties sąlygų tyrimo aktą Nr. 15/10/2019. Jo išvadose nurodė, kad iš 19 darbų pozicijų yra ne pilnai atlikti darbai, kurių pozicijos Nr. 1, 3, 4, 11, 12. Nuo dienos, kai ekspertas kartu su kitais asmenimis, tarp jų ir su ieškovės atstovais, apžiūrėjo gyvenamąjį namą iki defektinio akto surašymo dienos visi defektai buvo pašalinti. Ieškovė el. paštu susirašinėjo su E. L., kuris patvirtino, kad defektiniame akte nurodyti darbai yra atlikti tinkamai, išskyrus tai, kad stiklinių rėmų ardymo ir montavimo darbų kiekis nebuvo 257 kv. m. 2019-10-30 ieškovės vadovas nusiuntė el. laišką techninę priežiūrą atlikusiam V. J., prašydamas pasirašyti atliktų darbų aktą. V. J. 2019-10-31 el. laišku atsakė, kad atliktų darbo akto pasirašyti negali, nes nėra apmokėta už jo techninės priežiūros paslaugas ir atliktų darbų aktas neatitinka teismo sprendimu priimto atsiskaitymo už atliktus darbus numatytų etapų apimties, todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir Gyvenamojo namo bendrija turi susitarti dėl neatliktų darbų apimties. 2019-11-22 UAB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovė nepriėmė darbų dėl galimų defektų, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) nesutiko, kad tokie defektai egzistuoja. UAB (duomenys neskelbtini) sutiko, kad ieškovė tinkamai atliko darbus, tačiau negalėjo atlikti apmokėjimo ieškovei dėl to, kad atsakovė atsisakė priimti darbus, o atsisakymas atsirado dėl priežasčių, nesusijusių su ieškovės atliktais darbais. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjo už atliktus darbus, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama priteisti 36072,06 Eur skolą už atliktus darbus, 8 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Byloje atsakovė buvo UAB (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija ir UAB (duomenys neskelbtini). Bylos pasirengimo stadijoje teismui tapo žinoma, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-254-619/2020 2020-01-28 priėmė nutartį, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2020-02-05. Tuo pagrindu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4589-819/2020 perdavė bylą Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. B2-99-619/2021 pagal ieškovės ieškinį dėl 36072,06 Eur įsiskolinimo už atliktus darbus, 8 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš BUAB (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-04 priėmė nutartį, kuria ieškinį tenkino iš dalies – patvirtino ieškovės trečios eilės kreditorinį reikalavimą 35822,06 Eur sumai, tai yra padarė išvadą, kad ieškovė neatliko valymo darbų 484 Eur sumai, o likusioje dalyje pagal atliktų darbų aktą Nr. 3 darbai buvo atlikti tinkamai; taip pat priskaičiavo 234 Eur palūkanų. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, ji žinoma ir atsakovei. Patvirtinus ieškovės kreditorinį reikalavimą, BUAB „(duomenys neskelbtini) pateikė galutinę ataskaitą, kurioje nurodyta, kad yra patvirtintas 35822,06 Eur ieškovės reikalavimas, jai išmokėta 13561,69 Eur, o neišmokėta (nepatenkinta kreditorinio reikalavimo dalis) suma sudaro 22260,37 Eur. Tokios sumos ieškovė negavo už tinkamai atliktus darbus dėl atsakovės kaltės, todėl reikalauja jos šiuo ieškiniu. Atsakovė turėjo priimti darbus, nurodytus akte Nr. 3, ir tada iš teismo depozitinės sąskaitos būtų išmokėtas atlygis už ieškovės atliktus darbus. UAB (duomenys neskelbtini) teigė, kad darbai yra atlikti tinkamai, tai nutartimi nustatė ir teismas. Ieškovei žinoma, kad į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo lėšas užtikrindama savo įsipareigojimų vykdymą pagal taikos sutartį. Ši suma buvo ir turėjo būti išmokama, kai statybos rangos darbai pagal taikos sutartį buvo atlikti, jokiems kitiems tikslams tos lėšos negalėjo būti skirtos. Kadangi darbus atliko ieškovė, ji ir turėjo teisę gauti dalį depozitinėje sąskaitoje esančių atsakovės piniginių lėšų, lygių atliktų darbų sumai. Atsakovei neatlikus pareigos priimti tinkamai atliktus darbus, lėšos ieškovei nebuvo išmokėtos, o iškėlus bankroto bylą jų išmokėjimas buvo sustabdytas. Vėliau bankroto administratorius visas lėšas paskirstė įstatymų nustatyta tvarka, atsirado kiti kreditoriai, todėl iš depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų ieškovei buvo sumokėta tik 13561,69 Eur, o neišmokėta (nepatenkinta atliktų darbų kainos dalis) suma sudaro 22260,37 Eur. Tokią žalą ieškovė patyrė. Ieškovės teigimu egzistuoja visos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti – ieškovė patyrė 22260,37 Eur žalą, negavusi tokios sumos už tinkamai atliktus darbus; buvo neteisėti atsakovės veiksmai (nevykdymas pareigos priimti tinkamai atliktus darbus) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė – tai yra atsakovė nesielgė rūpestingai, kiek tai buvo būtina, todėl iš atsakovės priteistina ieškovės patirta žala.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės kaip techninio prižiūrėtojo (toliau ir – Techninis prižiūrėtojas) veikime nėra jokio neteisėto veiksmo, kuris galėjo sukelti ieškovei žalą. Atsakovė veikė išimtinai su ja 2018-08-31 sudarytos sutarties pagrindu. Atsakovės paslaugų užsakovas buvo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija. Techninio prižiūrėtojo funkcijos buvo griežtai apibrėžtos su juo sudarytoje sutartyje. Savo pareigas bei prievoles atsakovė vykdė tinkamai, todėl jos veikimas yra teisėtas ir negali būti laikomas sukeliančiu žalą ieškovei kaip subrangovui, kylančią dėl subrangovo ir generalinio rangovo UAB (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Generalinis rangovas) tinkamo/netinkamo prievolių pagal taikos sutartį užsakovui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijai (toliau ir – Užsakovas) vykdymą. Atkreipė dėmesį, kad Techninis prižiūrėtojas nėra taikos sutarties šalimi, nėra saistomas šios sutarties ir niekada nebuvo prisiėmęs neigiamų padarinių dėl taikos sutartyje nustatytų Užsakovui bei Generaliniam rangovui pareigų vykdymo/nevykdymo kylančios rizikos. Be to, Techninis prižiūrėtojas nebuvo taip pat ir šalimi sutarties, kurią sudarė ieškovė (Subrangovas) bei Generalinis rangovas. Atitinkamai neprisiėmė ir jokios rizikos dėl prievolių, kylančių iš šios sutarties vykdymo/nevykdymo. Techninio prižiūrėtojo veikimas 2018-08-31 su Užsakovu sudarytos statybos darbų techninės priežiūros sutarties pagrindu buvo teisėtas ir atitinkantis sutarties nuostatas. Techniniam prižiūrėtojui pateiktus atliktų darbų aktą, kuriame nurodytos darbų apimtys bei kiekiai nesutapo su projektiniais (taikos sutartyje nurodytais), nebuvo jokio teisinio pagrindo tvirtinti atliktų darbų priėmimo perdavimo akto. Ekspertas E. L. atliko nepriklausomą tyrimą ir sutikdamas su Techninio prižiūrėtojo pozicija konstatavo, kad defektų šalinimo darbai nėra pilnai sutvarkyti bei neatitinka darbų apimtys. Joks kitas eksperto E. L. aktas vėliau nebuvo pateiktas. Eksperto išvada buvo ir liko nepakitusi ir patvirtina Techninio prižiūrėtojo veikimo teisėtumą. Tam, kad Techninis prižiūrėtojas būtų galėjęs priimti darbus, buvo būtinas Generalinio rangovo ir Užsakovo rašytinis susitarimas, kuriuo koreguojamos taikos sutartyje numatytos darbų apimtys, fiksuojamas darbų dalies (arba kiekio) atsisakymas bei kompensavimo mechanizmas arba pakeičiančiųjų darbų atlikimas ir ištaisomi fiksuoti trūkumai. Ieškovės nurodoma patirta žala yra nesusijusi priežastiniu ryšiu su Techninio prižiūrėtojo veikimu. Techninio prižiūrėtojo veikimas neturi nieko bendro su Generalinio rangovo bankroto byla. Vienintelė galima sąsaja yra susijusi su tuo, kad Generalinio rangovo mokumas galėjo būti sumažintas dėl užmokesčio iš Užsakovo negavimo. Kaip matyti iš taikos sutarties nuostatų, Techninio prižiūrėtojo atliekamas atliktų darbų akto patvirtinimas yra tik viena iš keturių prielaidų išmokos iš teismo depozitinės sąskaitos gavimui. Generalinis rangovas (Subrangovas), siekdamas išmokos iš teismo depozitinės sąskaitos gavimo, turėjo rinktis kitą alternatyvų veikimą, suteikiantį jam teisę reikalauti apmokėjimo. Techninio prižiūrėtojo veikimas, net jei jį būtų galima hipotetiškai laikyti sukeliančiu žalą, nėra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovei kilusiomis pasekmėmis arba jis teisine prasme nutolęs taip, kad negali būti laikomas teisine priežastimi žalai kilti.

Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau ir – Bendrija) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinyje dėstomi argumentai nepagrindžia, jog su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl kieno nors neteisėtų veiksmų, kadangi neatsiskaitymą nulėmė objektyvi aplinkybė – UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimas, kurio nenulėmė nei atsakovės, nei Bendrijos ar eksperto E. L. veiksmai. Bankroto bylos iškėlimo rizika teko išimtinai ieškovei. UAB (duomenys neskelbtini) su ieškove neatsiskaitė dėl to, jog įmonei buvo iškelta bankroto byla, o ne dėl to, jog darbai nebuvo priimti. Rangos sutartis nenumatė draudimo UAB (duomenys neskelbtini) už darbus atsiskaityti ir kitomis lėšomis nei esančiomis teismo depozitinėje sąskaitoje. Ieškovė, suprasdama, kad UAB (duomenys neskelbtini) lėšos yra teismo depozitinėje sąskaitoje kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmė, ir suprasdama, kad tai didina neatsiskaitymo riziką bei nereikalaudama jokių kitų atsiskaitymo užtikrinimo priemonių, sudarė rangos sutartį. Pažymėjo, kad ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta rangos sutartis yra dvišalė sutartis, kurios įvykdymo negarantavo ir jokiu kitu būdu neužtikrino nei atsakovė, nei Bendrija. Vadovaujantis sutarties uždarumo principu rangos sutarties pažeidimas (iš to kylančios pasekmės) negali būti perkeliamas atsakovei ar Bendrijai. Taigi šiuo atveju ieškovė ne patyrė žalą, o tiesiog negavo jai priklausančio prievolės įvykdymo. Tai, kad ieškovė šiuo atveju nepatyrė žalos, įrodo ir tas faktas, jog ieškovė savo interesus apgynė teisme, kai buvo patvirtintas jos kreditorinis reikalavimas UAB „(duomenys neskelbtini) bankroto byloje. Kreditorinio reikalavimo patvirtinimas pagal savo teisines pasekmes yra prilyginamas ieškinio patenkinimui. Tačiau nei atsakovė, nei Bendrija negali būti atsakingi už užsakovo UAB (duomenys neskelbtini) mokumą. Nei atsakovė, nei Bendrija neatliko jokių veiksmų, kurie sumažintų užsakovo mokumą. Bankroto byla UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo keliama dėl to, jog nėra priimami ieškovės atlikti darbai. Be to, nei jokia sutartis, nei joks teisės aktas negarantavo, jog teismo depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos iki bankroto bylos iškėlimo gali būti panaudotos tik atsiskaitymui su ieškove. Mano, kad ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys turi būti atmestas visa apimtimi.

Trečiasis asmuo ADB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju deliktinės civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Ieškovės nurodoma žala grindžiama sutartinių santykių neva netinkamu vykdymu, todėl atsakovei civilinė atsakomybė galėtų kilti tik sutartiniu, o ne delikto pagrindo. Žalos atsiradimo pagrindas yra atsiradęs išimtinai iš rangos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini). Nors pagal rangos sutartį atliktų darbų kaina ir buvo nustatyta, tačiau tai nepatvirtina, jog būtent tokio dydžio žalą patyrė ieškovė – t. y. dėl bankroto proceso ar kitų priežasčių liko neišspręstas potencialus ginčas dėl ieškovei mokėtinos kainos mažinimo dėl pačios ieškovės padarytų rangos sutarties pažeidimų. Atsakovė neprivalo atsakyti pagal pareikštą ieškinį ne tik dėl to, kad pilnai neįrodytas žalos dydis, tačiau ir dėl to, jog ji nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Šiuo atveju atsakovės sutartinė civilinė atsakomybė nėra galima. Ieškovė neturi teisės reikalauti taikyti atsakovei civilinę atsakomybę ir kiek tai yra susiję su tarp atsakovės ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos sudaryta techninės priežiūros sutartimi. Visi atsakovės veiksmai vykdant techninės priežiūros sutartį buvo teisėti. Jokie atsakovės veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės negebėjimu atgauti skolos iš bankrutavusios bendrovės.

Trečiasis asmuo E. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu taip pat nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis asmuo E. L. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo kilęs ginčas dėl atliktų darbų. Jo užduotis buvo patikrinti, kas padaryta pagal taikos sutartį. Lankėsi objekte ir nustatė, kad dalis defektų buvo pašalinta, dalis – ne. Kai kurie defektai apskritai negalėjo būti ištaisyti (nebuvo įmanoma fiziškai to padaryti), todėl siūlė šalims (rangovui ir užsakovui) susitarti dėl taikos sutartyje numatytų darbų apimties, pačių darbų pakeitimo. Darbų kiekiai, patys darbai buvo netikslūs, juos reikėjo patikslinti, taikos sutarties šalims reikėjo susitarti iš naujo. Mano, kad šiuo atveju techninis prižiūrėtojas pasielgė tinkamai nepasirašydamas akto, todėl ieškovės ieškinys nėra pagrįstas.

Trečiojo asmens ADB (duomenys neskelbtini) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2711-603/2018 pagal Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį UAB (duomenys neskelbtini) dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje buvo įtraukta ir UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2018-09-21 nutartimi patvirtino Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-2711-603/2018 nutraukė. Taikos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo pašalinti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), defektus, t. y. atlikti darbus pagal šalių suderintus kiekius (iš viso 17 pozicijų). Iki taikos sutarties sudarymo Vilniaus apygardos teismas 2016-08-31 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – UAB (duomenys neskelbtini) turto areštą 159509,46 Eur sumai. Taikos sutartyje buvo nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos yra gražinama 50000 Eur, o likusi depozitinėje sąskaitoje esanti 80000 Eur suma bus išmokėta UAB (duomenys neskelbtini), kai bus atlikti taikos sutartyje nurodyti darbai (taikos sutarties 13 p.). Taikos sutartyje numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), atlikusi kiekvieną iš nurodytų darbų, įsipareigojo juos pateikti apžiūrai techninę priežiūrą atliekančiam asmeniui. UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pateikti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą, kuriame turėjo būti nurodyti faktiškai atliktų darbų pavadinimai, kiekiai, panaudotos medžiagos bei pridėtos atitikties deklaracijos. Techninė priežiūra darbus privalėjo priimti per 2 darbo dienas nuo pranešimo apie organizuojamą darbų perdavimą pateikimo dienos (taikos sutarties 5, 6 p.). Kilus ginčui, ar darbai yra atlikti tinkamai, buvo sutarta, kad bus skiriamas ekspertas E. L., o jam negalint – V. B. E.. Techniniu prižiūrėtoju turėjo būti atsakovė UAB (duomenys neskelbtini), o jos paskirtas asmuo buvo V. J.. UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atsakovei mokėti po 650 Eur plius PVM per kalendorinį mėnesį (taikos sutarties 7, 14, 10.3 p.).

UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovė 2018-08-17 sudarė rangos sutartį Nr. 18.08.17, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) pavedė, o ieškovė įsipareigojo objekte – gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti rangos sutarties priede numatytus remonto darbus nustatytais terminais; sutarties kaina 58998,18 Eur su PVM. Šia rangos sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) ir ieškovė susitarė dėl 2018-09-21 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatytų darbų, kuriuos turėjo atlikti UAB (duomenys neskelbtini), atlikimo. Dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų techninės priežiūros tarp atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) ir trečiojo asmens Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018-08-31 buvo pasirašyta statybos darbų techninės priežiūros sutartis Nr. PD518/0831-1.

Ieškovė patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dviem mokėjimais sumokėjo ieškovei 13184,75 Eur plius PVM už priimtus darbus pagal 2018 m. rugsėjo mėn. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2018 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. 2, kuriuos pasirašė ieškovės ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovai bei statinio techninę priežiūrą atlikęs atsakovės atstovas V. J.. Dėl 2019 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų akte Nr. 3 nurodytų darbų, kurių kaina 29811,62 Eur (su PVM 360772,06 Eur), kilo ginčas, techniniam prižiūrėtojui V. J. nesutikus su tuo, kad visi darbai buvo atlikti pilna apimtimi ir tinkamai, todėl buvo kviestas ekspertas E. L.. Ekspertas apžiūrėjo gyvenamąjį namą ir 2019-10-15 sudarė defektų šalinimo ir sutarties sąlygų tyrimo aktą Nr. 15/10/2019. Jo išvadose nurodė, kad defektų šalinimo darbai nėra pilnai sutvarkyti, ne visi tinkamai suformuluoti darbų aprašymai (poz. 1) arba dėl technologijos ypatumų negalimi įgyvendinti defektai (poz. 3, 4, 11, 12); ekspertas pasiūlė šalims susitarti dėl neatliktų defektų šalinimo priemonių, technologiškai neįgyvendinamų procesų pakeitimo kitomis kompensacinėmis priemonėmis.

2019-10-30 ieškovės vadovas nusiuntė el. laišką techninę priežiūrą atlikusiam V. J., prašydamas pasirašyti atliktų darbų aktą. V. J. 2019-10-31 el. laišku atsakė, kad atliktų darbo akto pasirašyti negali, nes nėra apmokėta už jo techninės priežiūros paslaugas ir atliktų darbų aktas neatitinka teismo sprendimu priimto atsiskaitymo už atliktus darbus numatytų etapų apimties, todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir gyvenamojo namo bendrija turi susitarti dėl neatliktų darbų apimties; pažymėjo, kad neatlikti darbai surašyti jo ir ekspertinio tyrimo akte.

UAB (duomenys neskelbtini) nesumokėjus už atliktus darbus, ieškovė 2020-01-02 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-4589-819/2020), prašydama priteisti iš UAB (duomenys neskelbtini) 36072,06 Eur skolą už atliktus darbus, 8 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas; trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendriją ir UAB (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-254-619/2020 2020-01-28 priėmė nutartį, kuria UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2020-02-05), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-05 nutartimi civilinę bylą Nr. e2-4589-819/2020 sustabdė ir perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-99-619/2021) Vilniaus apygardos teismo 2021-08-04 nutartimi buvo patvirtintas UAB (duomenys neskelbtini) trečios eilės kreditorinis reikalavimas 35822,06 Eur sumai. Iš BUAB (duomenys neskelbtini) 2021-10-28 galutinės bankroto ataskaitos nustatyta, kad bankroto byloje liko nepatenkintas 22260,37 Eur UAB (duomenys neskelbtini) finansinis reikalavimas. Ieškovė teigia, kad tokios sumos negavo už tinkamai atliktus darbus dėl atsakovės kaltės, todėl kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo.

Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo ir deliktinės civilinės atsakomybės taikymo.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).

Ieškovė teigia, kad yra visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: ieškovė patyrė 22260,37 Eur žalą, negavusi tokios sumos už tinkamai atliktus darbus; buvo neteisėti atsakovės veiksmai – atsakovė nevykdė pareigos priimti tinkamai atliktus darbus; priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė – atsakovė nesielgė rūpestingai, kiek tai buvo būtina.

Atsakovė ir tretieji asmenys Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija bei ADB (duomenys neskelbtini) su tuo kategoriškai nesutinka, teigia, kad atsakovė kaip techninis prižiūrėtojas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovės nurodoma esą patirta žala yra nesusijusi priežastiniu ryšiu su atsakovės kaip techninio prižiūrėtojo veikimu, atsakovės veikimas niekaip nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) nemokumu ir bankroto bylos jai iškėlimu, dėl ko ieškovės kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas visa apimtimi. Taip pat ir trečiojo asmens E. L. nuomone, ieškinys nėra pagrįstas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 22260,37 Eur žalą – negautą apmokėjimą už atliktus darbus pagal 2018-08-17 rangos sutartį Nr. 18.08.17, tačiau, kaip teisingai pastebėjo atsakovė ir tretieji asmenys Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija bei ADB (duomenys neskelbtini), atsakovė nebuvo šios sutarties šalis. Atsakovė taip pat nebuvo ir Vilniaus apygardos teismo 2018-09-21 nutartimi patvirtintos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB (duomenys neskelbtini) taikos sutarties šalis.

Sutarties uždarumo principas reiškia, jog sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

Šioje byloje pagrindų taikyti sutarties uždarumo principo išimtį nenustatyta (ieškovė jų neįrodė). Be to, būtent minėtos 2018-08-17 rangos sutarties pagrindu ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 36072,06 Eur skolos už atliktus darbus priteisimo iš UAB (duomenys neskelbtini) ir BUAB (duomenys neskelbtini) bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas 35822,06 Eur sumai, tačiau, nepakakus bankrutuojančios įmonės lėšų ir turto, buvo patenkinta tik dalis (13561,69 Eur) šio reikalavimo.

Ieškovė laikėsi pozicijos, kad yra sąlygos atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę, todėl byloje turėtų būti nustatyti (ieškovės įrodyti) atsakovės neteisėti veiksmai. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad nagrinėjam atveju atsakovė (jos atstovas V. J.) jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nėra ir jos neteisėto neveikimo; priešingai, atsakovė teisėtai ir pagrįstai, vykdydama sutartinius įsipareigojimus veikė jos ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 2018-08-31 sudarytos statybos darbų techninės priežiūros sutarties pagrindu.

Ieškovė teigia, kad atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas V. J. nepagrįstai nepasirašė atliktų darbų akto Nr. 3, kadangi visi eksperto E. L. 2019-10-15 defektų šalinimo ir sutarties sąlygų tyrimo akte Nr. 15/10/2019 defektai buvo pašalinti dar iki šio akto surašymo. Su tokiais ieškovės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Į bylą pateiktas susirašinėjimas nepatvirtina, kad visi defektiniame akte nurodyti darbų trūkumai buvo pašalinti (pvz. 2019-10-19 E. L. rašo, kad dažymo padaryta daugiau nei jo vizito metu, bet iš to negalima daryti išvados, kad visi trūkumai buvo pašalinti). Apklaustas teisme E. L. patvirtino, kad dalis defektų buvo pašalinta, dalis – ne, o kai kurie defektai apskritai negalėjo būti ištaisyti (nebuvo įmanoma fiziškai to padaryti), todėl siūlė taikos sutarties šalims susitarti dėl taikos sutartyje numatytų darbų apimties, pačių darbų pakeitimo. Kad ne visi darbai buvo padaryti, patvirtino ir liudytoju apklaustas V. J.. Jis taip pat nurodė, kad pateikus paskutinį aktą (o rangovas, t. y. ieškovė, sakė, kad aktas Nr. 3 yra paskutinis aktas) darbai turi būti atlikti 100 proc., to šiuo atveju nebuvo. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad nėra dalinio akto pasirašymo, aktas arba pasirašomas, arba ne. Ekspertas E. L. taip pat paaiškino, kad jeigu pateikiamas vienas atliktų darbų aktas, jis turėtų būti arba skaidomas į tinkamai ir netinkamai atliktų darbų aktus, arba atmetamas.

Ieškovė pripažįsta, kad atliko mažiau 11 akto eilutėje nurodytų darbų, tai yra vietoje 257 kv. m balkonų ir lodžijų stiklinių rėmų išardymo ir sumontavimo, išardė ir sumontavo tik 52,08 kv. m (akte nurodyta 82,38 kv. m); teigia, kad papildomai išvalė didesnį langų kiekį, buvo sutarta sumokėti 1000 Eur kompensaciją, todėl pagal rangos sutartyje nurodytą įkainį papildomai buvo priskaičiuota, kad ieškovė atliko 30,30 kv. m stiklinių rėmų ardymo ir montavimo darbų, tai yra iš viso buvo atlikta 82,38 kv. m tokių darbų. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad dėl darbų kiekio, pobūdžio ieškovė tarėsi su UAB (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovė, ekspertas E. L., techninis prižiūrėtojas V. J., dėl taikos sutartyje numatytų darbų apimčių, darbų dalies (arba kiekio) atsisakymo bei kompensavimo mechanizmo arba pakeičiančiųjų darbų atlikimo šiuo atveju turėjo susitarti būtent taikos sutarties šalys UAB (duomenys neskelbtini) ir Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos nustatytos Statybos įstatymo 19 straipsnyje. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 108.17. – 108.19. punktus statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, tikrina, kad atliktų statybos darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoja tų kiekių nustatymą matuojant, reikalauja, kad statybos specialiųjų darbų aktus pasirašytų specialiųjų statinio statybos techninių priežiūrų vadovai; informuoja raštu statytoją (užsakovą), jei statybos darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių arba kai jų nepasirašė specialiosios statinio statybos techninės priežiūros vadovai, ir atlieka tolimesnius veiksmus pagal statytojo (užsakovo) nurodymus; pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktinius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus bei kai juos pasirašė specialiųjų techninių priežiūrų vadovai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės paskirtas techninis prižiūrėtojas veikė teisėtai, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tinkamai vykdė savo pareigas ir pagrįstai nepasirašė ginčo darbų akto Nr. 3. Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra pagrindo išvadai ir dėl atsakovės kaltės. Priešingai, teismo vertinimu, atsakovė kaip techninis prižiūrėtojas elgėsi apdairiai, rūpestingai ir tinkamai atliko savo pareigas.

Be to, ieškovė neįrodė ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014 ir joje nurodytą praktiką).

Šiuo atveju nenustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, be to, techninio prižiūrėtojo parašas nebuvo vienintelė ir privaloma sąlyga perduoti-priimti darbus bei už juos atsiskaityti, o darbai galėjo būti perduoti ir su eksperto patvirtinimu apie jų tinkamą atlikimą, ir netgi vienašališkai ieškovo. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2018-09-21 nutartimi patvirtintos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos ir UAB (duomenys neskelbtini) taikos sutarties sąlygas (taikos sutarties 13-14 punktai) pinigai iš teismo depozitinės sąskaitos galėjo būti grąžinami UAB (duomenys neskelbtini), pastarajai pateikus teismui: Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patvirtinimą apie tinkamą taikos sutarties vykdymą arba techninio prižiūrėtojo patvirtintą atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad atlikti atitinkamo etapo darbai, arba eksperto patvirtintą atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad atlikti atitinkamo etapo darbai, arba eksperto patvirtinimą, kad Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija nesumokėjo ekspertizės išlaidų dėl atliktų darbų akto patvirtinimo. Taigi kaip matyti iš taikos sutarties nuostatų, techninio prižiūrėtojo (atsakovės) atliekamas atliktų darbų akto patvirtinimas buvo tik viena iš keturių prielaidų išmokos iš teismo depozitinės sąskaitos gavimui. Nei ieškovė, nei UAB (duomenys neskelbtini) taikos sutartyje numatytų alternatyvių veiksmų neatliko. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teisėtas veikimas tiesiogiai nenulėmė to, kad UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės gauti išmokos iš teismo depozitinės sąskaitos, kadangi išmokai gauti buvo galimi kiti alternatyvūs veikimo būdai. Be to, atsakovės kaip techninio prižiūrėtojo veikimas niekaip nėra susijęs su UAB (duomenys neskelbtini) nemokumu ir bankroto bylos jai iškėlimu.

Teismo vertinimu, su ieškove nebuvo atsiskaityta ne dėl kieno nors neteisėtų veiksmų, o neatsiskaitymą nulėmė objektyvi aplinkybė – rangos sutarties šalies, turėjusios pareigą atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimas, kurio nenulėmė nei atsakovės, nei trečiųjų asmenų veiksmai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys kaip nepagrįstas ir neįrodytas, atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 178, 185 straipsniai).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010), todėl dėl kitų šalių, trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos. Atsakovė pateikė įrodymus apie turėtas 1645,60 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Trečiasis asmuo Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija turėjo 943,80 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atmetus ieškinį, atsakovės ir trečiojo asmens atsakovės pusėje turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Kiti tretieji asmenys duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 13,44 Eur ir ši suma priteistina valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei grąžintina į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta ir nepanaudota 200 Eur suma už liudytojo iškvietimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 1645,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai.

Priteisti iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Grąžinti ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 2022-05-19 į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įmokėtą ir nepanaudotą 200 Eur sumą už liudytojo iškvietimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Sušinskaitė