Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.26.2; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1

2026 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Mindaugo Ražansko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. (R. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š.

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, ir jam skirta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ;

pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. Š. skirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. Š. skirta subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu ir R. Š. skirta galutinė vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu R. Š. nuteistas už tai, kad 2024 m. kovo 23 d. apie 8.45 val. viešoje vietoje – ant pėsčiųjų tako šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto su A. V. metu jis dėl chuliganiškų paskatų, matant aplinkiniams ir A. G., demonstruodamas aiškų žmogaus negerbimą, elementarų moralės bei elgesio normų niekinimą, grubiai pažeisdamas visuomenėje priimtas tarpusavio bendravimo taisykles ir elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus dešiniu kumščiu sudavė A. V. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, kairio žandinio ančio ir kairės akiduobės lūžius, nosikaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bei sutrikdė visuomenės tvarką, t. y. tokiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, 284 straipsnyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. Š. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę arba sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, bendradarbiavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių (lengvinanti aplinkybė);

2.2. jis nesislapstė, visada atvyko kviečiamas pareigūnų ir teismo, vykdė visus procesinius įpareigojimus, teismo taikytų kardomųjų priemonių nepažeidė, todėl nėra jokios rizikos, kad jis vengtų bausmės ar teismo;

2.3. jis dirba, yra socialiai integruotas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl reali laisvės atėmimo bausmė atimtų iš jo galimybę dirbti ir galimybę išlaikyti stabilias pajamas, kas trukdytų atlyginti žalą ir sėkmingai reabilituotis;

2.4. civilinio ieškinio suma nėra didelė – 159,40 eurų, todėl gali būti visiškai atlyginta;

2.5. jo padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkios, nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių; jo asmenybė bei dabartinis gyvenimo būdas nerodo pavojingumo visuomenei, taigi jis mano, kad bausmės tikslus galima visiškai pasiekti alternatyviomis priemonėmis, nesiejant jų su laisvės atėmimo bausme;

2.6. teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti kraštutinė priemonė, ypatingai asmenims, kurie pripažįsta kaltę, keičia savo elgesį ir dirba.

3. Atsiliepimu į R. Š. apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Jolita Okuškienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Atsiliepime nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. Š. bausmę, įvertino nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes – atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, taip pat padarytų veikų pobūdį, jų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, t. y. teismas tinkamai taikė BK nuostatas, susijusias su bausmės skyrimu. R. Š. skirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Prokurorė nesutinka su nuteistojo R. Š. teiginiais, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, kadangi iš 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio matyti, jog teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ankstesnius teistumus, R. Š. skyrė bausmę, kurios dydį nustatė lygų sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo skirti jam laisvės apribojimo bausmę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik tuo atveju, jeigu nuteistajam bus skirta laisvės atėmimo bausmė - su šia teismo nuomone prokurorė negali nesutikti, kadangi iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, jog kitų bausmių rūšys nedaro jam jokio teigiamo poveikio ir bausmės tikslai nėra pasiekiami.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar dėl jų gautas skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

5. Apeliaciniu skundu R. Š. neneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutinka su jam skirtos bausmės rūšimi ir terminu.

Dėl veikų kvalifikavimo

6. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jolitos Okuškienės 2024 m. spalio 15 d. kaltinamuoju aktu R. Š. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje, teisiamojo posėdžio metu nagrinėjimo teisme ribos nesikeitė. Visgi skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Š. buvo kaltinimas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, 284 straipsnyje, o skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pripažino R. Š. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktuose, 284 straipsnyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė argumentus, pagrindžiančius R. Š. padarytų veikų kvalifikaciją pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, bei skyrė R. Š. bausmes už minėtų nusikalstamų veikų padarymą, taigi skundžiamo nuosprendžio įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse esančias nuorodas į BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą apeliacinės instancijos teismas laiko rašymo apsirikimu.

7. BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės, taigi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, iš nuosprendžio įžanginės ir rezoliucinės dalių pašalinant nuorodas į BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Dėl skirtų bausmių

8. Teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai), asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

9. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, nustatė bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu (įvertinus šiame procesiniame sprendime išdėstytus argumentus dėl rašymo apsirikimo pateikiant nuorodas į BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą) R. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė, ir nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės. Parinkdamas R. Š. skirtinų bausmių rūšis ir terminus pirmosios instancijos teismas nustatė R. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė R. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, tačiau jos nustatymą motyvavo netinkamai.

12. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis, kuriuo skundžiamame nuosprendyje grindžiamas sunkinančios aplinkybės – recidyvo egzistavimas, šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neįsiteisėjęs – minėtas nuosprendis įsiteisėjo tik 2025 m. gruodžio 2 d., taigi pirmosios instancijos teismas R. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – recidyvo buvimą nepagrįstai motyvavo minėtu teismo nuosprendžiu. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad R. Š. šio baudžiamojo proceso nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, kas reiškia, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodyta R. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad skiriant bausmę buvo įvertinti ir R. Š. asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. tai, kad R. Š. vykdo individualią veiklą, baustas administracinėmis nuobaudomis, būdamas jauno amžiaus yra teistas jau keturis kartus, iš kurių net tris – už tyčinį kūno sužalojimą, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. Š. skyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmes, bausmių terminus nustatant trumpesnius už vidurkius.

14. Apeliaciniu skundu R. Š. prašo jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pakeisti į laisvės apribojimo bausmę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad R. Š. ne kartą (taip pat ir už nusikalstamų veikų, pagal savo pobūdį analogiškų nagrinėjamoms šio baudžiamojo proceso metu, padarymą) buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios R. Š. elgesiui teigiamos įtakos nepadarė ir jis nusikalto vėl. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. spalio 4 d. nuosprendžiu R. Š. buvo skirta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurios R. Š. nevykdant Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi ši bausmė buvo pakeista į devyniasdešimties parų arešto bausmę. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo paskirtųjų bausmių vertinti kaip aiškiai per griežtų, neatitinkančių padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo bei nuteistąjį apibūdinančių duomenų. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad bausmių tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti R. Š. skyrus laisvės apribojimo bausmes, tuo labiau, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje tokia bausmė apskritai nėra numatyta.

15. R. Š. nurodytas aplinkybes - kad jis pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bendradarbiavo ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pripažino R. Š. atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Taip pat skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas įvertino ir kitą apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę – kad R. Š. neginčijo nustatytų faktinių aplinkybių, kas leido pirmosios instancijos teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir sutrumpinti R. Š. skirtos bausmės terminą vienu trečdaliu.

16. Kaip pagrindą neskirti terminuotos laisvės atėmimo bausmės R. Š. nurodo tai, kad jis nesislapstė, kviečiamas policijos pareigūnų ir teismo visuomet atvykdavo, kardomosios priemonės nebuvo pažeidęs – R. Š. teigimu, šios aplinkybės rodo, kad nėra rizikos, jog jis vengs bausmės; taip pat R. Š. nurodo, kad jis dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, o skirta reali laisvės atėmimo bausmė atims iš jo galimybę dirbti. Vertindama šiuos R. Š. argumentus teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad į teismo posėdžius, vykusius 2024 m. lapkričio 25 d., 2025 m. sausio 15 d., 2025 m. vasario 5 d., 2025 m. kovo 17 d., 2025 m. balandžio 24 d., 2025 m. gegužės 22 d., 2025 m. rugpjūčio 21 d., R. Š. neatvyko (2 t., b. l. 19, 28, 42, 46, 49, 51, 59). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. sausio 15 d. nutartimi R. Š. skirtas atvesdinimas (2 t., b. l. 29), tačiau atvesdinti R. Š. nepavyko, kadangi, kaip nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininko E. T. rašte, R. Š. gyvenamoji vieta nežinoma, šis niekur nedirba, nesimoko (2 t., b. l. 40). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi paskelbta R. Š. paieška (2 t., b. l. 52-53). Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 17 d. išdavė Europos arešto orderį dėl R. Š. suėmimo ir perdavimo, 2025 m. balandžio 18 d. R. Š. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šie duomenys, viena vertus, paneigia R. Š. nurodytus argumentus, kad jis nesislapstė, atvykdavo į teismo posėdžius; kita vertus, šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad, apeliantui skyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėjus bausmės vykdymą, R. Š. gali vengti atlikti jam skirtą bausmę. Nors R. Š. nurodo vykdantis individualią veiklą (2 t. 2, b. l. 24), tačiau faktas, kad R. Š. buvo sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai abejoti R. Š. teiginiais apie jo vykdomą individualią veiklą.

Dėl bausmių bendrinimo

17. Vadovaujantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi, be kita ko, bausmės skyrimo motyvai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje visiškai nemotyvavo sprendimo dėl bausmių bendrinimo, o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, R. Š. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu R. Š. pripažintas kaltu tais pačiais veiksmais pažeidęs viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų sužalojęs kitą žmogų, taigi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai sutapčiai, dėl ko R. Š. skirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis ne BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, taikytinu tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet tos pačios dalies 1 punktu. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas R. Š. skirtas bausmes bendrindamas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto, o ne tos pačios dalies 1 punkto pagrindu, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas, nurodant, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, R. Š. skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir R. Š. skirtina subendrinta dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

19. BK 75 straipsnio 9 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo tokį sprendimą motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl R. Š. skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo, nors asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija pasisakys dėl galimybės taikyti R. Š. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą.

20. BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

21. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Kadangi baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas šį klausimą, teismai turėtų vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018 ir kt.). Kitaip tariant, toks sprendimas turi atitikti BK 41, 54 ir kituose straipsniuose įtvirtintus reikalavimus skiriamai bausmei, taigi turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo (arba asmeniui atlikus tik jos dalį) ir kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-244-976/2021, 2K-197-719/2022 ir kt.).

22. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl galimybės atidėti R. Š. skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertina tai, kad R. Š. praeityje skirtos laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės nepaveikė, kad jis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. R. Š. nėra linkęs keisti savo elgesio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo R. Š. (R. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir R. Š. (R. Š.) skirti subendrintą dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ištaisyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. lapkričio 6 d. nuosprendyje padarytus rašymo apsirikimus:

Iš nuosprendžio įžanginės ir rezoliucinės dalių pašalinti nuorodas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.