Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotajam atstovui Vaidui Giršvildui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-172226-2025 (ROIK 25281817616).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-172226-2025 (ROIK 25281817616) E. S. (toliau ir – Pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir –ANK) 431 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis, būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir – SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. kovo 17 d. 17.17 val. nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę Volkswagen Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Už šį nusižengimą jam paskirta 520 Eur bauda.

ANRIS duomenimis E. S. nusižengimą pagal ANK 431 straipsnį padarė pakartotinai. Akivaizdu, kad E. S., būdamas juridinio asmens vadovu, elgiasi neatsakingai ir padarius administracinius nusižengimus, nepateikia vairavusio asmens duomenų, taip sudarydamas sąlygas asmenims, pažeidusiems kelių eismo taisykles, išvengti administracinės atsakomybės.

Kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.246 straipsnio 1 dalis). Didesnio pavojaus šaltinis – tai asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kelianti didesnį, nei įprasta, pavojų aplinkiniams, kuris apibūdinamas kaip didelė žalos atsiradimo rizika, kurios negalima pašalinti įprastomis atsargumo priemonėmis. Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti. (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT–10– 1073/2021).

Valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, paskirti E. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje administracinę nuobaudą – 520 Eur piniginę baudą, kurio naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Prašo 2025 m. spalio 15 d. Valdybos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą Nr. 0239-ANR_N-172226-2025 palikti nepakeistą ir E. S. skundo netenkinti.

Skundo pareiškėjas E. S. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, bylos aplinkybės aiškios, todėl skundas išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 431 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. ANK 431 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už tokį patį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitą teisės aktą, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir SEAKĮ nuostatos, kurių reikalavimų nevykdymu kaltinamas Pareiškėjas. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, yra nurodoma, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Nagrinėjamai situacijai yra aktualios ir ANK 611 straipsnio nuostatos. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 463 straipsnyje numatytus nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone <...>.

Nagrinėjamu atveju Institucija gavo duomenis apie tai, kad 2025 m. kovo 17 d. 17.17 val. transporto priemone Volkswagen Caddy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), leistinas greitis viršytas važiuojant 75±3 km/h greičiu, t. y. padarytas KET pažeidimas. Atitinkamai atsakingoms institucijoms kilo pareiga įstatymo nustatyta tvarka aiškintis šį nusižengimą padariusį asmenį. Nustačius minėtos transporto priemonės savininką/valdytoją – UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo kreiptasi į juridinį asmenį dėl duomenų apie minėtą transporto priemonę vairavusį asmenį. Pirmasis pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo UAV „(duomenys neskelbtini)“ išsiųstas 2025 m. kovo 24 d., kartotas 2025 m. balandžio 22 d. bei 2025 m. liepos 1 d. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad visi trys pranešimai siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų registro duomenimis būtent šis elektroninio pašto adresas nuo 2024 m. sausio 17 d. nurodomas kaip oficialus bendrovės elektroninio pašto adresas. 2025 m. liepos 1 d. pranešimas bendrovei buvo papildomai išsiųstas ir registruota pašto siunta minėtame juridinių asmenų registre deklaruojamu bendrovės buveinės adresu (duomenys neskelbtini). Siuntos adresatui pašte neatsiėmus, ji buvo grąžinta siuntėjui.

ANK 573 straipsnio 1 dalis numato, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį, šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atitinkamai reikalaujami duomenys turėjo būti pateikti ne vėliau kaip iki 2025 m. balandžio 1 d. po pirmojo pranešimo, iki 2025 m. balandžio 30 d, po antrojo, ir– iki 2025 m. liepos 9 d. po paskutinio.

Pareiškėjas E. S. prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą, nes nuo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nebebūdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir nebeturėdamas prieigos prie Bendrovės korespondencijos, jis negalėjo policijai pateikti reikalaujamų duomenų. Savo teiginiams pagrįsti pateikė 2025 m. rugpjūčio 11 d. prašymą atleisti jį iš darbo. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo institucijos atstovas, minėtas prašymas yra adresuotas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.kodas (duomenys neskelbtini)) yra visai kitas ir šiai bylai neaktualus juridinis asmuo. VSDFV duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ E. S. 2025 m. net nėra dirbęs, tais pačiais VSDFV duomenimis, bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ E. S. dirbo nuo 2024 m. kovo 18 d. iki 2025 m. rugpjūčio 6 d. Tuo metu juridinių asmenų registro išrašas rodo, kad E. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2025 m. lapkričio 5 d. Nors abiejuose šaltiniuose informacija apie E. S. darbo santykių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pabaigą prieštaringa, tačiau abu šaltiniai patvirtina, kad bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2025 m. kovo 17 d. iki 2025 m. liepos 9 d. jis neabejotinai dirbo bendrovėje, buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir turėjo vykdyti ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą nusižengimą tiriančiai institucijai pranešti duomenis asmens, vairavusio bendrovės valdomą transporto priemonę KET pažeidimo padarymo metu. To padaryta nebuvo ir atsakomybė dėl duomenų nepateikimo įstatymo nustatytu terminu tenka būtent E. S., o ne kitam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių nusižengimų bylose, kuriose nagrinėjami administraciniai nusižengimai dėl ANK 431 straipsnyje numatytų nusižengimų, yra pažymėjęs, kad fiziniai asmenys, būdami bendrovės vadovais, turi užtikrinti, kad juos pasiektų bendrovės elektroniniu paštu gauti pranešimai, į kuriuos įstatymo nustatyta tvarka jie turi pareigą atitinkamai reaguoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-511/2024).

Teismas pažymi, kad bendrovei maždaug trijų mėnesių laikotarpiu buvo siunčiami net trys pranešimai. Pranešimai Bendrovei buvo siunčiami Juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, o toks dokumento siuntimo būdas atitinka aukščiau nurodytą ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatytą tvarką. Nei į vieną iš siųstų pranešimų reaguota nebuvo. Reikalaujami duomenys nebuvo pateikti ir ginčijamo nutarimo priėmimo dienai. Tokios situacijos negalima pateisinti atsitiktinumu ar išsiblaškymu. Bendrovė akivaizdžiai aplaidžiai žiūrėjo į savo pačios viešai deklaruojamais kontaktais gaunamos dokumentacijos valdymą, dėl ko KET pažeidimo tyrimas trunka nepateisinamai ilgai.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017). Tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų laiku reaguojama į valstybės institucijų reiškiamus teisėtus reikalavimus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad E. S. yra atsakingas už įstatymo nustatytų duomenų nepateikimą laiku ir administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį traukiamas pagrįstai.

Pažymėtina, jog E. S. 2025 m. vasario 6 d. buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda. Bauda sumokėta 2025 m. birželio 18 d. Nuo šios nuobaudos įvykdymo nepraėjo metai, tad pagal ANK 40 straipsnio nuostatas nagrinėjamas nusižengimas pagrįstai laikomas kartotiniu.

Teismas pažymi, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, padaryto tiek dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo. Teismas neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamas nusižengimas buvo padarytas tyčia, tačiau neatsargi kaltės forma taip pat neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja jog E. S. neveikimas pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas. Pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kaip prašo pareiškėjas, akivaizdžiai nėra.

ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcija šį nusižengimą padariusiems asmenims numato baudą nuo 440 iki 600 eurų. E. S. už šį nusižengimą, konstatavus jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas), buvo paskirta 520 eurų, t. y. sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Teismas pažymi, kad E. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, konstatuota nepagrįstai. Kad jo veika yra kartotinė, ginčo nėra, tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad kai veikos kartotinumas yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojantis požymis, jis negali taip pat būti laikomas ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-190-888/2025, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-314-574/2025). Veikos kartotinumas lėmė E. S. veiksmų kvalifikavimą pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį ir negali būti vertinamas dar ir kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tokiu būdu dvigubai apsunkinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

Atsižvelgiant, kad iš nuobaudos skyrimo motyvų šalinama atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, konstatuojant, kad E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, E. S. skirtina bauda mažintina iki sankcijos minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 0239-ANR_N-172226-2025 (ROIK 25281817616) pakeisti, konstatuojant, kad E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą paskirti jam minimalią 440 (keturių šimtų keturiasdešimties) eurų baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.