- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-704-603/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35409-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų vanduo“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų vanduo“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų vanduo“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Lazdijų vanduo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Būsto švara“ perduoti ieškovei UAB „Lazdijų vanduo“ gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) techninę dokumentaciją (inventorinis planas, statinio techninis pasas, statybos techninis projektas, statinio techninės priežiūros žurnalas), bendrojo naudojimo objektų aprašus, ilgalaikius namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus, namo priežiūros ūkinius ir finansinius planus, organizuotų ir vykdytų namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimų dokumentus, Administravimo nuostatų IV skyriuje nurodytų mokėjimų surinkimo ir naudojimo apskaitos dokumentus, patalpų savininkų susirinkimų protokolus ir balsavimo raštu dokumentaciją bei metines veiklos ataskaitas; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Būsto švara“ perduoti ieškovei UAB „Lazdijų vanduo“ gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini). kaupiamąsias lėšas – iš viso 16 773,36 Eur.
Šalies argumentai
2. Nurodė, jog vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punktu bei atsižvelgdamas į daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų prašymus, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymus, kuriais pakeitė daugiabučių namų bendrojo naudojimo objekto administratorių: 2017-02-20 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2017-02-27 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2017-03-16 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2017-12-15 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-01-11 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-01-12 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-03-06 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-04-03 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-04-11 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-06-12 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.); 2018-07-16 Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Įsakymu „Dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pakeitimo“ buvo pripažinti pasibaigusiais UAB „Būsto švara“ įgaliojimai (Įsakymo 1 p.) ir 5 metų terminui šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Lazdijų vanduo“ (Įsakymo 2 p.). Nurodė, jog bendrojo naudojimo objektų administravimo faktas teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, administratoriumi nurodant ieškovę. Pagal priimtų įsakymų 4.2.1. punktus, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – Administravimo nuostatai), 7.11 papunktį, pasibaigus daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimui, per 30 dienų nuo administravimo pabaigos atsakovė buvo įpareigota pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamais namais, ataskaitą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, butų ir kitų patalpų savininkams ir namo bendrojo naudojimo objektų valdymą perimančiam asmeniui – ieškovei UAB „Lazdijų vanduo“. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė minėtais įsakymais buvo įpareigota taip pat perduoti: 1) turtą jo buvimo vietoje; 2) butų ir kitų patalpų savininkų sukauptas lėšas; 3) pagal Administravimo nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus; bei grąžinti viską, ką gavo vykdydama pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai tektas paslaugas. Ieškovės teigimu, perdavimas turėjo būti įformintas perdavimo aktu, kurį pasirašo perduodančios ir priimančios šalių atstovai. Pažymėjo, jog atsakovė nurodytų administracinių aktų įstatyme nustatyta tvarka neskundė, todėl jie sukėlė teisines pasekmes ir atsakovė privalėjo vykdyti įsakymuose nustatytas pareigas, susijusias su dokumentų ir kaupiamųjų lėšų perdavimu naujai paskirtam administratoriui - ieškovei UAB „Lazdijų vandenys“. Ieškovės teigimu, su atsakove pasirašė priėmimo perdavimo aktus, kuriais perdavė dalį dokumentų ir nurodė kaupiamųjų lėšų sumas, kurios iki šiol nepervestos ieškovei bei nepateikti duomenys, patvirtinantys kaupiamųjų lėšų sumą: 1) 2017-03-22 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 23, kuriuo perduota dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų, taip pat nurodyta 56,93 Eur kaupiamųjų lėšų suma; 2) 2017-03-22 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 24, kuriuo perduota dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų ir nurodyta 25,78 Eur kaupiamųjų lėšų suma; 3) 2017-03-31 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 26, kuriuo perduota dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dokumentų ir nurodyta 120,15 Eur kaupiamųjų lėšų suma. Ieškovės teigimu, likę gyvenamųjų namų dokumentai kaip ir kaupiamosios lėšos iki šiol neperduoti, atsakovė nebendradarbiauja, nepriima siunčiamų raginimų perduoti dokumentus ir kaupiamąsias lėšas, todėl atsakovės biure, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė su antstoliu 2018-06-05 įteikė atsakovės atstovei rengtus raštus, į kuriuos atsakovė taip pat nereagavo. Pažymėjo, jog atsakovė turi pareigą perduoti informaciją ir dokumentus, kadangi tai būtina tinkamai administruojant daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus. Nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą atsakovė nuo 2015 m. gegužės 1 d. privalėjo pradėti rinkti kaupiamąsias lėšas, taikydama teisės aktuose įtvirtintą minimalų tarifą, o skaičiavimai apie atskirai kiekvieno namo turėtas sukaupti minimalias lėšas atsispindi pateikiamoje lentelėje, kurios duomenimis bendra visų gyvenamųjų namų kaupiamųjų lėšų suma yra 16 773,36 Eur. Kadangi atsakovė neperdavė dokumentų, tarp jų ir savo veiklos ataskaitų, informacijos apie sukauptas lėšas, jų panaudojimą ir likučius, todėl ieškovė turi pagrindą teigti, jog visa daugiabučių namų butų ir patalpų savininkų turėta sukaupti suma yra pas atsakovę ir turi būti perduota naujam administratoriui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškinyje reikalaujami perduoti nurodytų daugiabučių namų dokumentai buvo ieškovei perduoti perdavimo – priėmimo aktais, juose nėra pažymėti neperduoti dokumentai. Aktai pasirašyti abiejų šalių, perdavimas yra užfiksuotas ir teisiškai įformintas, todėl ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti atsakovės perduoti dokumentus, kurie jau buvo perduoti. Nurodė, jog informavo ieškovę apie tai, kad daugiabučių namų, esančių adresais: (duomenys neskelbtini), dokumentų negali pateikti ne dėl savo kaltės, o dėl tikėtinai trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais įvykdyto nusikaltimo - 2018-08-03 kilusio ir visus dokumentus, susijusius su Lazdijuose atsakovės administruojamais namais, sunaikinusio gaisro atsakovei priklausančiose archyvinėse patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini). Dėl sukelto gaisro vyksta ikiteisminis tyrimas, o nustačius kaltininką atsakovė ketina kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo. Atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė vykdo savo veiklą tiek Vilniuje, tiek Lazdijuose, turi dvi buveines, t. y. vieną Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), ir kitą (duomenys neskelbtini), kurioje ir buvo laikomi visi dokumentai, susiję su Lazdijuose administruotais daugiabučiais namais. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas perduoti dokumentus dėl įvykusio įvykio neįmanomas įgyvendinti. Nurodė, jog ieškovė pati nebuvo linkusi bendradarbiauti, neatsakinėjo į atsakovės siųstus elektroninius laiškus. Atsakovės teigimu, ieškovės nurodytos daugiabučių namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kaupiamosios lėšos, sudarančios 56,93 Eur, 25,78 Eur ir 120,15 Eur, yra minusinės (tai administruojamų namų įsiskolinimas į kaupiamųjų lėšų fondą), todėl jų sumokėti negali, o šalių sudarytuose perdavimo – priėmimo aktuose dėl klaidos ar sąmoningai ieškovės, minuso ženklas prie šių sumų nebuvo pridėtas. Nurodo, jog ir reikalavimas sumokėti 16 773,36 Eur sumą nepagrįstas, kadangi tokia kaupiamųjų lėšų suma niekada nebuvo surinkta; tokią aplinkybę patvirtina ir atsakovės administruotų daugiabučių namų administravimui atidarytas banko sąskaitos išrašas. Pažymėjo, jog iš buhalterės parengtos ataskaitos matyti, kad nurodytais laikotarpiais administruojamų namų priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų dydžiai yra mažesni už surinktų lėšų dydžius ir susidarė įsiskolinimai, kadangi gautas gyventojų įmokas atsakovė paskirstydavo ir pirmiausia išskaičiuodavo mokestį už teikiamas administravimo paslaugas, tam, kad būtų įmanoma tokias paslaugas teikti tinkamai. Atsakovės teigimu, kaupiamųjų lėšų fondo įsiskolinimai buvo dengiami pirmiausia padengus būtinesnes išlaidas. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė bendravo kaupiamųjų lėšų klausimais su ieškove ir informavo apie gyventojų įsiskolinimus bei galimybę daugiabučių namų kaupiamųjų lėšų fondo skolas perleisti ieškovei, kaip naujam daugiabučių namų administratoriui, skolos perleidimo sutarties pagrindu, tačiau ieškovė tokios galimybės atsisakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės atsakovei 871,20 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, jog ieškovės prašoma priteisti skola negalėjo susidaryti, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę atsiskaityti su ieškove.
6. Pažymėjo, jog atsakovė, vykdydama Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 603, buvo įpareigota pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamais namais, dokumentus ir turtą bei sukauptas lėšas ieškovei, perdavimas turėjo būti įformintas perdavimo aktais, kuriuos turėjo pasirašyti perduodančios ir priimančios šalių atstovai, ir sprendė, jog ieškovės nurodyti dokumentai, turtas bei lėšos neperduoti ne vien tik dėl atsakovės kaltės.
7. Teismas nustatė, jog atsakovė įvykdė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-20, 2017-02-27, 2017-03-16 įsakymus, perduodama daugiabučių namų – (duomenys neskelbtini), dokumentus bei nurodydama kaupiamųjų lėšų likučius, ir atkreipė dėmesį į tai, jog administruojant šiuos namus atsakovė neturėjo savo sąskaitoje sukaupusi lėšų, o atvirkščiai, gyventojai buvo įsiskolinę administratorei.
8. Konstatavo, jog ieškovės ieškinio dalis dėl kitų daugiabučių namų – (duomenys neskelbtini)- dokumentų perdavimo atmestina kaip neįvykdoma. Pažymėjo, jog dėl 2018 rugpjūčio 3 d. atsakovei priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro, apgadinusio pastato išorę bei vidų su jame buvusiu turtu, atsakovė negali perduoti ieškovei dokumentų dėl ojektyvių priežasčių. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove ir jei būtų bendradarbiavusi, tikėtina, jog atsakovė būtų perdavusi dokumentus.
9. Teismas sprendė, kad atsakovė nėra sukaupusi ieškovės reikalaujamų kaupiamųjų lėšų, todėl ir reikalavimas priteisti 16 773,36 Eur kaupiamųjų lėšų nepagrįstas. Tokią išvadą padarė įvertinęs atsakovės administruotų daugiabučių namų administravimui atidarytos banko sąskaitos išrašą. Ieškovės argumentus, kad atsakovė turėjo tris banko sąskaitas, o pateiktas išrašas yra tik vienos sąskaitos, kad ši sąskaita nėra skirta gyventojų kaupiamosioms lėšoms rinkti, atmetė kaip visiškai nepagrįstus ir neįrodytus byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
10. Pažymėjo, jog iš byloje pateiktos atsakovės buhalterės parengtos ataskaitos matyti, kad atsakovė tokių lėšų nebuvo surinkusi. Nurodė, jog tokią išvadą pagrindžia ir atsakovės paaiškinimai apie daugiabučių namų kaupiamųjų lėšų fondo įsiskolinimų susidarymo priežastis, bei administratorės 2019 m. vasario 8 d. aiškinamasis raštas, kuriame nurodyta, jog gyventojų pageidavimu atsakovės administruotų daugiabučių namų techninė priežiūra buvo atliekama iš kaupiamųjų lėšų fondo. Ieškovės pateiktą kaupiamųjų lėšų paskaičiavimo lentelę, sudarytą pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“, vertino kritiškai, pažymėdamas, kad nurodyti duomenys yra visiškai teorinio pobūdžio, surašyti neatsižvelgiant į realią situaciją bei faktinius duomenis, kad atsakovė tokių lėšų nebuvo surinkusi iš gyventojų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė perdavė trijų namų, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentus, kadangi nevertino priėmimo – perdavimo aktų turinio, iš kurio matyti, jog atsakovė perdavė tik techninius dokumentus (statinio techninis pasą, statybos techninį projektą, statinio techninės priežiūros žurnalą), tačiau ieškiniu reikalauti kiti dokumentai nebuvo perduoti. Kadangi teismas nevertino aktų turinio ir nesiejo jų su ieškovės reikalavimais, sprendimas šioje dalyje nepagrįstas.
11.2. Ieškinyje nurodytų dokumentų perdavimas yra išskirtinai atsakovės pareiga, todėl atsakovė turėjo surinkti visus dokumentus ir juos pristatyti ieškovei. Mano, jog ieškovės elgesys galėtų būti vertinamas tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų vengusi priimti dokumentus, tačiau tai skundžiamame sprendime nebuvo nustatyta. Priešingai, atsakovė elgėsi nesąžiningai, vengdama priimti ieškovės siunčiamus raginimus.
11.3. Be to, teismas nepagrįstai pripažino dalinę ieškovės kaltę dėl dokumentų neperdavimo, kadangi ieškovė neturėjo pareigos siųsti raginimų atsakovei, siųsdama raginimus turėjo geranoriškų tikslų išspręsti situaciją taikiai, be to, dokumentai atsakovei buvo įteikti registruotos buveinės adresu, kadangi visa atsakovės administracija, atsakinga už įmonės veiklą, buvo Vilniuje, o ne Lazdijuose. Mano, jog teismas nepagrįstai atsakovės adresuotus laiškus ieškovei vertino kaip ieškovės nepakankamą aktyvumą, kadangi atsakovė tik imitavo bendravimą, be to, iš 2018-04-18 laiško turinio matyti, jog tai buvo ne kvietimas priimti dokumentus, o prašymas informacijos apie tris namus, kurių dokumentus pati atsakovė ir turėjo pateikti.
11.4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės patalpose Lazdijuose kilusio gaisro faktą. Nurodo, jog atsakovė niekada neinformavo ieškovės apie objektyvias kliūtis dokumentų perdavimui, duomenys apie gaisrą pateikti tik teismui, be to, pateiktoje pažymoje nėra duomenų apie tai, kad būtų sudegę buhalterinės apskaitos dokumentai ar prašomi pateikti dokumentai. Taip pat nurodo, jog visa buhalterinė apskaita buvo vedama Vilniuje, todėl ir visi dokumentai turi būti buhalterijoje Vilniuje, be to, buhalterija vedama kompiuterinėse programose, dėl ko dauguma dokumentų gali būti atkurti ir perduoti.
11.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir reikalavimą dėl kaupiamųjų lėšų perdavimo, nurodydamas, jog atsakovė nesukaupė jokių lėšų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos Aprašas (toliau – Sukauptų lėšų apsaugos aprašas), kuris reglamentuoja kaupiamųjų lėšų dydžius, panaudojimo pagrindus, saugojimo tvarką, nuosavybę į sukauptas lėšas ir kitus su kaupiamosiomis lėšomis susijusius klausimus, o ieškovė remdamasi juo apskaičiavo kaupiamųjų lėšų sumą, kurią turėjo perduoti atsakovė. Kadangi atsakovė iš dalies pripažino priskaičiuotų sumų dydžius, pateikdama kaupiamųjų lėšų lentelę, pripažino iš savininkų gavusi 8136,55 Eur kaupiamųjų lėšų sumą, todėl teismas turėjo pagrindą įpareigoti atsakovę perduoti pripažintiną dalį sumos.
11.6. Atsakovė, vykdydama teismo įpareigojimus, pateikė ne kaupiamosios sąskaitos išrašą, o tik vienos iš trijų ieškovei žinomų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašą, o teismas tokios aplinkybės netyrė ir nevertino. Nurodo, jog atsakovė įmokas (taip pat ir kaupiamąsias) rinko į tris sąskaitas, esančias AB SEB banke, DnB NORD banke ir banke Swedbank, o teismui pateiktos atsiskaitomosios sąskaitos banke DnB NORD Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas yra ne kaupiamosios sąskaitos. Todėl teismas nepagrįstai sprendime konstatuodamas, jog atsakovė nėra sukaupusi ieškovės reikalaujamų lėšų, rėmėsi pateiktu banko sąskaitos išrašu.
11.7. Be to, atsakovė pateikė neišsamius duomenis, kadangi žiniaraščiuose suvesti nevisi savininkų duomenys ir nors atsakovė paaiškino, kad dalis butų priklauso Lazdijų rajono savivaldybei ir ji įmokų nemokėjo, iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad visgi yra fiksuojamos piniginės operacijos.
11.8. Nesutinka su teismo argumentu, jog atsakovė kaupiamąsias lėšas panaudojo, todėl nėra pagrindo jas priteisti, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų apie kaupiamąją sąskaitą. Antra, lėšų panaudojimas turi būti teisėtas, o atsakovė nepateikė jokios informacijos apie teisėtą lėšų panaudojimą. Mano, jog atsakovės nurodytas lėšų panaudojimas apmokėti už savo paties atliekamas techninės priežiūros paslaugas yra neteisėtas, kadangi kaupiamosios lėšos turi būti naudojamos Sukauptų lėšų apsaugos apraše nurodytais būdais ir tikslais, o techninės priežiūros paslaugos teikiamos pagal patvirtintą tarifą, kas, liudytojos J. K. teigimu, buvo eilutėje „eksploatacijos išlaidos“.
11.9. Atsakovės pozicija ir pateikti duomenys aiškiai rodo, jog atsakovė neteisėtai pasisavino gyventojų sukauptas lėšas kaip papildomą užmokestį už tariamai suteiktas techninės priežiūros paslaugas, kas sudaro pagrindą priimti atskirą nutartį ir informuoti teisėsaugos institucijas apie galimai padarytą nusikaltimą.
Atsiliepimas
12. Atsakovė atsiliepime su ieškovo apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
Šalies argumentai
12.1. Apeliantės reikalavimų perduoti prašomus dokumentus neįmanoma objektyviai įvykdyti, kadangi prašomi dokumentai buvo perduoti, o pasirašytuose priėmimo – perdavimo aktuose nenurodyta, jog dokumentai neperduoti. Kita vertus, atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, jog atsakovės turtas, tarp jo ir ieškovės prašomi perduoti dokumentai sudegė, dėl ko atsakovė negali būti įpareigota atlikti to, kas neįmanoma.
12.2. Ieškovė nepagrįstai ir nelogiškai nurodo, jog atsakovė neįrodinėja, kad ieškovės prašomi dokumentai sudegė gaisro metu. Pažymi, kad dokumentus, susijusius su Lazdijuose administruojamais namais, ji laikė patalpose Lazdijuose, ir neefektyvu juos buvo pervežti į Vilnių. Antra, neįmanomas reikalavimas, jog Alytaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas aprašytų, kokie tiksliai dokumentai ir daiktai sudegė. Trečia, ieškovė nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovė visus dokumentus laikė Vilniuje.
12.3. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, nedėjo pastangų, kad jai būtų perduoti dokumentai, elgėsi nesąžiningai, todėl kilus gaisrui, ir sudegus dokumentams, ieškovės reikalavimas yra neįgyvendinamas.
12.4. Atsakovė nebuvo sukaupusi administruotų daugiabučių namų kaupiamųjų lėšų, dėl ko neįrodytas ir 16 773,36 Eur dydžio reikalavimas. Pažymi, jog susidarė kaupiamųjų lėšų fondo įsiskolinimas, kadangi buvo dengiamos pirmiausia būtinesnės išlaidos, jos panaudotos gyventojų interesams patenkinti, o pateiktos sąskaitos išrašas pagrindžia, jog atsakovė nėra sukaupusi kaupiamųjų lėšų. Apeliantė taip pat nepateikė jokių įrodymų ir nepagrindė aplinkybės, jog atsakovės pateikta sąskaita nėra skirta gyventojų kaupiamosioms lėšoms rinkti. Be to, reikalaujama 16 773,26 Eur suma apskaičiuota tik formaliai, remiantis prielaida, jog visi gyventojai ir visą laiką mokėjo reikiamą sumą, tačiau atsakovė pagrindė, jog tokia suma apskritai niekada nebuvo surinkta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
13. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
15. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės, pakeitusios atsakovę administruojant daugiabučius namus, reikalavimo perduoti atsakovės administruotų daugiabučių namų dokumentus bei perleisti atsakovės sukauptas administruotų daugiabučių namų gyventojų kaupiamąsias lėšas, ieškovei įrodinėjant, jog atsakovė neperdavė dalies dokumentų bei nepagrįstai neperleido sukauptos 16 773,36 Eur daugiabučių namų kaupiamųjų lėšų sumos.
17. Byloje ginčo nekyla dėl to, jog Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-02-20, 2017-02-27, 2017-03-16, 2017-12-15, 2018-01-11, 2018-01-12, 2018-03-06, 2018-04-03, 2018-04-11, 2018-06-12 ir 2018-07-16 įsakymais namų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objekto administratorė (atsakovė UAB „Būsto švara“) buvo pakeista, šių daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratore 5 metų laikotarpiui paskiriant ieškovę UAB „Lazdijų vanduo“. Atsakovė pagal aukščiau nurodytus įsakymus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Administravimo nuostatai), 7.11 papunktį, turėjo pareigą per 30 dienų nuo administravimo pabaigos pateikti savo veiklos, susijusios su administruojamais namais, ataskaitą Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, butų ir kitų patalpų savininkams bei ieškovei, taip pat ieškovei perduoti turtą jo buvimo vietoje, butų ir kitų patalpų savininkų sukauptas lėšas, pagal Administravimo nuostatų 4 punktą rengtus ir saugotus dokumentus bei grąžinti viską, ką gavo vykdydamas pareigas, išskyrus atlyginimą už administravimą ir (ar) kitas teisėtai teiktas paslaugas.
18. Ieškovė įrodinėja, jog atsakovė įpareigojimo nevykdė, nurodytų dokumentų neperdavė, o pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs trijų namų, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentų perdavimo faktą, neįsigilino į pasirašytų priėmimo - perdavimo aktų turinį.
19. Iš tiesų, byloje pateikti 2017 m. kovo 22 d. priėmimo – perdavimo aktai Nr. 23 ir Nr. 24 (gyvenamųjų namų adresai (duomenys neskelbtini)) bei 2017 m. kovo 31 d. aktas Nr. 31 (gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)), kurių 11 ir 12 punkte nurodyti perduodami/neperduodami dokumentai. Priėmimo – perdavimo aktų 11 punkte įvardinta „Techninė dokumentacija“, išskaidant smulkiau dokumentus ir pažymint „perduota /neperduota“ („perduota“ žyma yra ties statinio techniniu pasu, statybos techniniu projektu ir statinio techninės priežiūros žurnalu), o 12 punkte „Kiti bendrijos dokumentai (veiklos, personalo ir kt)“ nurodyta tik kitų dokumentų byla. Minėtuose priėmimo – perdavimo aktuose nėra jokių pastabų apie tokius dokumentus kaip bendrojo naudojimo objektų aprašus, ilgalaikius namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planus, namo priežiūros ūkinius ir finansinius planus, organizuotų ir vykdytų namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimų dokumentus, Administravimo nuostatų IV skyriuje nurodytus mokėjimų surinkimo ir naudojimo apskaitos dokumentus, patalpų savininkų susirinkimų protokolus ir balsavimo raštu dokumentaciją bei metines veiklos ataskaitas. Minėti dokumentai apskritai neišskirti, nors priėmimo – perdavimo aktus pasirašė abi šalys, nepažymėta ir tai, jog tokie dokumentai neperduoti. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog ieškovė po perdavimo – priėmimo aktų pasirašymo kreipėsi į atsakovę dėl minėtų namų likusių dokumentų neperdavimo, kai tuo tarpu dėl likusių daugiabučių namų dokumentacijos ir kaupiamųjų lėšų perdavimo pranešimai buvo įteikinėjami kartu su antstoliu, 2018-06-11 konstatuojant faktines aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Taigi, tikėtina, jog atsakovė iš tiesų perdavė ir likusius trijų daugiabučių namų dokumentus (CPK 185 straipsnis).
20. Nėra pagrindo pritarti ieškovės apeliacinio skundo argumentui, jog skundžiamame sprendime suabsoliutintas gaisro faktas, dėl kurio atsakovė negali perduoti daugiabučių namų – (duomenys neskelbtini), dokumentacijos.
21. Byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, jog 2018 rugpjūčio 3 d. atsakovei priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Iš pateiktos byloje Alytaus apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko R. B. 2018 11 29 pažymos apie kilusį gaisrą Nr. 35-2-68(8.55) matyti, jog apgadinta pastato išorė bei vidus su jame buvusiu turtu. Nors apeliantė įrodinėja, kad pažymoje nėra nurodyta, jog buvo sunaikinti dokumentai, tačiau toks argumentas neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog iš pažymos turinio matyti, kad apdegė ir vidus, todėl tikėtina, jog galėjo sudegti ir dokumentai. Kita vertus, sutiktina su atsakovės argumentu, jog pareigūnui, parengusiam pažymą dėl gaisro, neįmanoma detalizuoti kokie konkrečiai dokumentai buvo sunaikinti.
22. Pažymėtina ir tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apeliantės įrodinėjamą aplinkybę apie visos atsakovės buhalterijos buvimą Vilniuje, dėl ko būtent Vilniuje ir buvo laikomi reikalaujami pateikti dokumentai. Atsakovės teigimu, ji veiklą vykdė Vilniuje ir Lazdijuose, todėl turėjo dvi buveines, vieną Vilniuje, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks atsakovės argumentas logiškas ir pagrįstas, kadangi byloje nekyla ginčo dėl to, jog veikla iš tiesų buvo vykdoma dvejose vietose (CPK 185 straipsnis). Dar daugiau, nepaneigta ir aplinkybė, jog Lazdijuose dirbo atsakovės darbuotojai. Taigi tikėtina ir tai, jog Lazdijuose esančioje buveinėje, kurioje ir kilo gaisras, buvo laikomi administruojamų namų dokumentai.
23. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos argumentams dėl ieškovės reikalavimo perduoti dokumentus neįvykdytinumo. Nors tiek iš apeliacinio skundo, tiek atsiliepimo argumentų matyti, jog šalys daug dėmesio skiria (ne)bendradarbiavimui, tačiau nagrinėjamu atveju tokie argumentai nebeturi teisinės reikšmės, kadangi aplinkybė, jog prašomų dokumentų nėra galimybės pateikti dėl objektyvios priežasties, nepaneigta.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovė nebuvo sukaupusi administruotų daugiabučių namų kaupiamųjų lėšų. Nurodo, jog pagal paskaičiavimus atsakovė turėjo surinkti 16 773,36 Eur, o jei atsakovė pripažino gavusi iš savininkų 8136,55 Eur kaupiamųjų lėšų, todėl bent minėta suma turėjo būti pervesta.
25. Iš tiesų, byloje atsakovė pateikė kaupiamųjų lėšų lentelę, kurioje nurodytas kiekvieno namo kaupimo periodas, priskaičiuotos ir pervestos sumos, taip pat techninės priežiūros suma. Tačiau taip pat matyti ir namo techninės priežiūros suma bei likutis, kuris yra su minuso ženklu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, jog įsiskolinimo aplinkybė nurodoma ir ieškovei 2017 m. kovo 22 d. ir 30 d. siųstuose elektroniniuose laiškuose, taip pat 2018 m. gruodžio 14 d. direktoriaus A. N. paaiškinime. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog administruojami namai turėjo įsiskolinimą atsakovei, dėl ko atsakovė ir nesukaupė kaupiamųjų lėšų. Atkreiptinas dėmesys, jog tokia išvada nepaneigta ir apeliacinės instancijos teisme.
26. Iš apeliantės argumentų matyti, jog 16 773,36 Eur suma grindžiama kaupiamųjų lėšų paskaičiavimais pagal Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su atsakovės argumentais, jog tokia apskaičiuota suma yra teorinio pobūdžio, kadangi, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, susidarė gyventojų įsiskolinimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir apeliantės argumentui, jog kaupiamosios lėšos panaudotos nepagrįstai, dėl to jos turi būti pervedamos apeliantei. Iš byloje esančio 2019 m. vasario 8 d. atsakovės administratorės aiškinamojo rašto turinio matyti, jog kaupiamosios lėšos buvo panaudotos techninei priežiūrai atlikti, atsakovė nurodė, jog namai yra seni, o tokio panaudojimo pageidavo gyventojai. Taigi kaupiamųjų lėšų panaudojimas nevertintinas kaip nepagrįstas (CPK 185 straipsnis).
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reikalaujamos priteisti kaupiamųjų lėšų sumos nepagrindžia ir argumentai dėl neva nepateikto kaupiamosios sąskaitos išrašo bei aplinkybė, jog pateiktas tik vienos sąskaitos išrašas, kai tuo tarpu atsakovė turi ir daugiau sąskaitų. Viena vertus, pritartina atsakovės argumentams, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad pateikta sąskaita nėra skirta gyventojų kaupiamosioms lėšoms rinkti. Kita vertus, iš nutarties 25 punkte aptartų rašytinių įrodymų matyti, jog yra susidaręs gyventojų kaupiamųjų lėšų įsiskolinimas, kaupiamųjų lėšų lentelė pasirašyta atsakovės direktoriaus ir buhalterės, todėl, esant nenuginčytiems įrodymams, nėra pagrindo daryti kitokios išvados dėl nesurinktų ieškovės reikalaujamų priteisti iš atsakovės kaupiamųjų lėšų nei kad ją padarė apylinkės teismas skundžiamame sprendime.
Dėl apeliantės procesinio reikalavimo
29. Apeliantė nurodo, jog atsakovė neteisėtai pasisavino gyventojų sukauptas lėšas, dėl ko yra pagrindas priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į teisėsaugos institucijas.
30. CPK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.
31. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių manytų esant pagrindui vadovautis CPK 300 straipsnio nuostatomis ir kreiptis į prokurorą. Teisėjų kolegija pažymi, kad jei apeliantė mano, jog atsakovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, ji turi teisę pati kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
33. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovė įgijo teisę į advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
37. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2019 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į apeliacinį skundą surašytas ir teismui išsiųstas 2019 m. lapkričio 29 d. (2019 m. ketvirtąjį ketvirtį)) sudarė 1289,00 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 675,70 Eur (1289,00 Eur x 1,3).
38. Atsakovė pateikė teismui 580,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas pagrindžiančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro apeliacinio skundo analizė ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, atsakovei iš ieškovės priteistinos 580 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias atsakovė patyrė apeliacinės instancijos teisme.
39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
nusprendžia:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų vanduo“ apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“, juridinio asmens kodas 165169682, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lazdijų vanduo“ juridinio asmens kodas 165171377, 580,00 Eur (penki šimtai aštuoniasdešimt Eur) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.