- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- 2S-725-912/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35054-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Pareiškėjas
- A. K.
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu netenkinti ieškovo (pareiškėjo) reikalavimai panaikinti bendrovės generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmiau nurodytas sprendimas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi paliktas nepakeistas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, t. y., kad jo darbo santykiai negalėjo būti nutraukti DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovė yra valstybės valdoma įmonė. Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje nebuvo aiškinamasi ir nustatinėjama pačiam ieškovui nežinoma esminė faktinė aplinkybė, kas yra atsakovo savininkas, iš kokių finansinių resursų atsakovės įmonė įsteigta ir kas šią atsakovės, kaip įmonę, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai valdo ir priima atitinkamus sprendimus jos valdyme. Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. sausio 27 d. gavo Susisiekimo ministerijos raštą dėl informacijos apie atsakovo valdymą pateikimo, kuriama nurodyta, jog: 1) UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas” 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai”, todėl UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas” nėra laikytina valstybės įmone. Šios bendrovės savininkas yra AB „Lietuvos geležinkeliai”; 2) AB „Lietuvos geležinkeliai” yra laikytina ne valstybės įmone, o valstybės valdoma bendrove, kadangi 100 proc. AB „Lietuvos geležinkeliai” akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ir Susisiekimo ministerijai, kaip akcininko teises įgyvendinančiai institucijai, suteikia daugiau kaip ½ balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai” savininkas yra valstybė. Pareiškėjas teigia, kad ši aplinkybė yra itin reikšminga ir sudaranti pagrindą iš esmės kitaip vertinti esminius darbo ginčo aspektus dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, o procesas civilinėje byloje turi būti atnaujintas, siekiant išsiaiškinti, ar dėl minėtos aplinkybės byloje priimti procesiniai sprendimai galėjo būti nepagrįsti ir neteisėti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (atsakovė) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą, nes nėra CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimui reikalingų pagrindų, atsakovės teisinis statusas buvo vertinamas nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą tiek pirmos instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kaip vieną ginčijamo teismo sprendimo motyvų nurodė tai, kad darbdavė negalėjo taikyti DK 59 straipsnio, nes yra įmonė, kurios savininkė yra valstybė. Atsakovė, atsikirsdama į šį apeliacinio skundo argumentą nurodė, jog atsakovė turi teisę taikyti DK 59 straipsnį, nes pagal savo teisinę formą ir vykdomą veiklą, nėra laikoma valstybės įmone. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo plečiamai aiškina DK 59 straipsnio 1 dalyje įvardintų juridinių asmenų sąrašą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ieškovo nurodomos aplinkybės (kas yra atsakovės savininkas, steigėjas, kas dalyvauja jos valdyme ir kt.) yra fakto klausimai, į kuriuos atsakymus galima rasti viešai prieinamuose šaltiniuose, pvz. UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ tinklalapyje „https://vlrd.lt/lt/apie-mus/“. Šiame tinklalapyje taip pat paskelbti ir atsakovo įstatai, iš kurių turinio taip pat buvo galima įvertinti atsakovo teisinį statusą. Ieškovą pirmos instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, kuris šiuos duomenis (taip pat ir įstatus) papildomai galėjo gauti iš Juridinių asmenų registro ir teisiškai įvertinti. Pareiškėjo pateiktas Susisiekimo ministerijos raštas neatskleidė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokio naujo atsakovo statuso vertinimo. Tiek ieškovo atleidimo momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atsakovo savininkas, veiklos pobūdis, valdymas ir kitos aplinkybės nesikeitė, atsakovas yra pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl jam negali būti taikomi jokie apribojimai, numatyti DK 59 straipsnyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-41560-996/2018.
5. Teismas konstatavo, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjas padavė praėjus 10 dienų nuo tos dienos, kai jis, jo teigimu, sužinojo apie Susisiekimo ministerijos 2020 m. sausio 27 d. raštą, kuris, anot jo, lėmė galimybę jam pasiremti proceso atnaujinimo instituto taikymu, t. y. prašymą padavė nepraleidęs trijų mėnesių termino.
6. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti laikomos iš esmės naujai paaiškėjusiomis, nes neatitinka teismų praktikoje suformuotų kriterijų viseto aplinkybėms apibūdinti: aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimus; nagrinėjant bylą iš esmės nei pareiškėjui, nei teismui šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. teisinės reikšmės reikalavimų pagrįstumui bei priimtų sprendimų teisėtumui.
Šalies argumentai
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašyme pripažinti, jog jis iš darbo atleistas neteisėtai, darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) prašė išaiškinti, ar darbdavys turi teisę taikyti DK 59 straipsnį bei nurodė, jog, pagal jo turimą informaciją, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ savininkė yra valstybė ir ši bendrovė negali taikyti DK 59 straipsnio atleidžiant darbuotojus. DGK 2018 m. spalio 9 d. sprendime išaiškino, jog nebuvo DK 59 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių būtų draudžiama taikyti šios teisės normos. Atsakovė turi teisę taikyti DK 59 straipsnį, nes, pagal savo teisinę formą ir vykdomą veiklą, nelaikoma valstybės įmone. Teismas padarė išvadą, jog ši aplinkybė pareiškėjui buvo žinoma dar ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje, jis ja rėmėsi, todėl ji nelaikytina naujai paaiškėjusia.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šios aplinkybės ieškinyje nenurodė ir savo pozicijos ja negynė, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių, nenurodytų ieškinyje, nevertino ir nenagrinėjo, sprendime pasisakydamas, kad ieškovo atleidimo iš darbo momentu jokių pažeidimų nenustatyta. Apeliaciniame skunde ieškovas savo poziciją grindė aplinkybe dėl DK 59 straipsnio taikymo, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutarties 38 punkte išaiškino, jog atsakovė, pagal teisinę veiklos formą, nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, ar viešoji įstaiga, kurios savininkas yra valstybė ar savivaldybė, ir kad jos, kaip darbdavės, teisė nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnyje numatytu pagrindu nėra ribojama (civilinė byla Nr. 2-41560-996/2018).
9. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodomame Susisiekimo ministerijos 2020 m. sausio 27 d. rašte dėl informacijos apie atsakovo valdymą neatskleista naujų aplinkybių, nepateikta naujo atsakovo statuso vertinimo, todėl šis raštas neturi esminės reikšmės bylai. Teismas nurodė, jog ieškovo atleidimo momentu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, tiek šiuo metu atsakovo savininkas, nesikeitė veiklos pobūdis, valdymas ir kitos aplinkybės. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodoma aplinkybė neturi esminės reikšmės išnagrinėto civilinio (darbo) ginčo išsprendimui, priimtų procesinių sprendimų teisėtumui, ji niekaip iš esmės neįtakotų šio ginčo išnagrinėjimo.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismų sprendimus, jos buvo žinomos pareiškėjui. Teismas manė, kad traktuoti nurodomą aplinkybę nauja negalima.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Atskirajame skunde prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartį ir atnaujinti procesą, paaiškėjus esminėms bylos aplinkybės. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir prašymas atnaujinti procesą:
11.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovė UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra valstybės valdoma įmonė, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimus. Nagrinėjant bylą iš esmės nei pareiškėjui, nei teismams šios aplinkybės nebuvo žinomos, nes teismai šių aplinkybių net nebandė aiškintis, nors darbo bylose dėl viešo intereso gynimo, t. y. teismai turi būti aktyvūs ir patys imtis iniciatyvos iš esmės išsiaiškinti visas esmines bylos aplinkybes, kurios turi esminės reikšmės ir teismo galutiniam sprendimui priimti.
11.2. Teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas (ieškovas) šios faktinės aplinkybės ieškinyje nenurodė ir savo pozicijos ja negynė, o pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių, nenurodytų ieškinyje, nevertino ir nenagrinėjo. Nurodytos aplinkybės teismų nebuvo, nors jos tuo metu egzistavo. Aplinkybės tapo žinomos pareiškėjo iniciatyva po priimtų teismų įsiteisėjusių sprendimų, t. y. gavus Susisiekimo ministerijos 2020 m. sausio 27 d. raštą, kuriuo išaiškinta, kad atsakovė yra valstybės valdoma įmonė.
11.3. Ieškovas teigia, kad esminis klausimas, kuris keltas pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo apskritai su ieškovu nutraukti darbo sutartinių teisinių santykių DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes šioje normoje aiškiai apibrėžta ir nurodyta, koks konkretus darbdavys turi teisę nutraukti su darbuotoju sutartį dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. DK 59 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai reglamentuojama, koks išimtinai darbdavys neturi teisės šio DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu nutraukti su darbuotoju darbo sutarties. Būtent tokios teisės neturi valstybės įmonės, kurių tiesiogiai ir netiesiogiai savininkė yra valstybė. Pažymėtina, kad teismas skundžiama nutartimi neįvertino naujai paaiškėjusių esminių faktinių aplinkybių ir visiškai nepagrįstai jas pripažino kaip nereikšmingas.
11.4. Susisiekimo ministerija savo rašte nurodė, kad atsakovės 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl atsakovė nėra laikytina valstybės įmone. Šios bendrovės savininkė yra AB „Lietuvos geležinkeliai“. Taip pat šiame rašte paaiškinta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra laikytina ne valstybės įmone, o valstybės valdoma bendrove, nes 100 proc. jos akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ir Susisiekimo ministerijai, kaip akcininko teises įgyvendinančiai institucijai, suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, t. y. AB „Lietuvos geležinkeliai“ savininkė yra valstybė.
11.5. Pareiškėjas mano, kad Susisiekimo ministerija išaiškino, jog atsakovė nelaikytina valstybės įmone, tačiau neįvardino, kad ji nėra valstybės valdoma įmonė, kuri apibrėžta Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje, kurioje nustatyta, kad valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė.
11.6. Pareiškėjas pažymi, kad iš Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies matyti, kad ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, ir UAB Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra valstybės valdomos bendrovės. Nurodyto straipsnio 16 dalyje patikslinta, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ yra valstybės valdomos įmonės (valstybės įmonės).
11.7. Pareiškėjas teigia, kad atsakovė savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog, pagal įstatus, jos teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. AB „Lietuvos geležinkeliai“ įstatuose parašyta, kad ji – akcinė bendrovė. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, jos abi yra valstybės valdomos bendrovės, o tuo pačiu valstybės valdomos įmonės (valstybės įmonės).
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (atsakovė) prašo atmesti skundą, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti laikomos iš esmės naujai paaiškėjusiomis, nes neatitinka nurodytų kriterijų viseto aplinkybėms apibūdinti.
12.2. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad turi teisę taikyti DK 59 straipsnį, nes, pagal savo teisinę formą ir vykdomą veiklą, ji nelaikomas valstybės įmone. Atsakovė pažymėjo, kad DK 59 straipsnis gali būti taikomas įmonėse, nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas. Bendrovė nėra išlaikoma iš valstybės biudžeto, yra pelno siekiantis juridinis asmuo. DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi. O savo esme imperatyvios darbo teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2014). Nurodytoje teisės normoje nustatyta, jog draudimas taikomas valstybės įmonėms, bet ne valstybės valdomoms įmonėms. Ieškovas be jokio teisinio pagrindo plečiamai aiškina DK 59 straipsnio 1 dalyje įvardintų juridinių asmenų sąrašą, todėl argumentai, kad atsakovė darbo sutarties nutraukimui negalėjo taikyti DK 59 straipsnio, atmestini.
12.3. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino šalių argumentus 2019 m. balandžio 5 d. nutartyje. Atsakovės teisinio statuso klausimas vertintas bylos nagrinėjimo metu DGK ir apeliacinės instancijoje, todėl ieškovas neįrodė, kad yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo taikymui reikalingos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos, ir jos pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui.
12.4. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad apelianto prašyme ir skunde nurodomos aplinkybės (kas yra atsakovės savininkas, steigėjas, kas dalyvauja jos valdyme ir kt.) – fakto klausimai, į kuriuos atsakymus galima rasti viešai prieinamuose šaltiniuose, pvz. atsakovės interneto tinklalapyje https://vlrd.lt/lt/apie-mus/, kuriame paskelbti ir įmonės įstatai, pagal kurį galima įvertinti atsakovo teisinį statusą. Ieškovą pirmos instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, kuris šiuos duomenis taip pat galėjo gauti iš Juridinių asmenų registro ir teisiškai įvertinti. Ieškovo nurodytos naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės jam buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl jis klaidina teismą, teigdamas, kad šių aplinkybių pats jis negalėjo žinoti ir nežinojo bylos nagrinėjimo metu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ieškovo atleidimo momentu, bylos nagrinėjimo metu atsakovės savininkas, veiklos pobūdis, valdymas ir kitos aplinkybės nesikeitė. Atsakovė yra pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, todėl jai negali būti taikomi jokie apribojimai taikyti DK 59 straipsnį.
12.5. Susisiekimo ministerijos raštas neatskleidė jokių naujų aplinkybių, nepateikė jokio naujo atsakovo statuso vertinimo, o tik konstatavo egzistavusį ir išviešintą faktą dėl atsakovo teisinio statuso.
12.6. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog teismų praktikoje DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtis aiškinama siaurąją prasme, t. y. taip, kaip yra įtvirtinta DK 59 straipsnio 1 dalyje bei Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1–3 dalyse, Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnyje, Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje. Ieškovas siekia išplėsti išimties taikymo ribas.
12.7. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad yra pelno siekiantis ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, nėra išlaikomas iš valstybės, savivaldybės biudžeto, nėra valstybės, savivaldybės įmonė, todėl jam negali būti taikomi jokie apribojimai taikyti DK 59 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
14. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
15. Skundas atmestinas dėl tokių priežasčių.
16. Apeliantas nesutiko su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje.
17. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti.
18. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo tikslą – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą, pažymėtina, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).
19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) buvo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011, 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
20. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo kreipėsi į DGK ir prašė išaiškinti, ar darbdavys turi teisę taikyti DK 59 straipsnį. Ieškovas prašyme nurodė, jog atsakovės savininkė yra valstybė ir ši bendrovė negali taikyti DK 59 straipsnio atleidžiant darbuotojus. DGK 2018 m. spalio 9 d. sprendime išaiškino, jog nebuvo DK 59 straipsnyje numatytų pagrindų, dėl kurių netaikytina ši teisės norma, o atsakovas turi teisę taikyti nurodytą straipsnį, nes, pagal savo teisinę formą ir vykdomą veiklą, nelaikomas valstybės įmone (darbo byla Nr. APS-36-18188/2018).
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu netenkino ieškovo (pareiškėjo) reikalavimų panaikinti bendrovės generalinio direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti jam iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, 6 vidutinių darbo užmokesčių dydžio neturtinę žalą bei bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-41560-996/2018).
22. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame, kaip vieną iš argumentų nurodė DK 59 straipsnio taikymo ribojimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi netenkino ieškovo apeliacinio skundo ir pirmiau nurodytą sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1379-852/2019). Pastarojoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, pagal teisinę veiklos formą, nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, ar viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir kad neribojama jos, kaip darbdavės, teisė nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnyje nustatytu pagrindu.
23. Susisiekimo ministerijos 2020 m. sausio 27 d. rašte nurodė, kad atsakovės 100 proc. akcijų nuosavybės teise priklauso AB „Lietuvos geležinkeliai“, todėl atsakovė nelaikytina valstybės įmone. AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra laikytina ne valstybės įmone, o valstybės valdoma bendrove, nes 100 proc. AB „Lietuvos geležinkeliai“ akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei ir Susisiekimo ministerijai, kaip akcininko teises įgyvendinančiai institucijai, suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Ieškovas teigia, kad Susisiekimo ministerijos rašte nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.
24. Pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ginčo nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą.
25. Pareiškėjas remiasi Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 ir 16 dalimis, kuriose nurodyta, kad valstybės valdoma bendrovė – akcinė bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, o valstybės valdoma įmonė – valstybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat valstybės valdoma bendrovė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad šiame įstatyme nurodytas reglamentavimas įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. jau pasibaigus ieškovo ir atsakovės darbo santykiams.
26. Pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1–3 dalis, valstybės (savivaldybės) įmonė yra iš valstybės (savivaldybės) turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei (savivaldybei) perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei (savivaldybei) ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.
27. Vadovaujantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsniu, biudžetinė įstaiga – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.
28. Viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.
29. Suinteresuoto asmens internetiniame tinklapyje „https://vlrd.lt/lt/apie-mus/“ viešai skelbiami įmonės įstatai. Įstatų 1 punkte nustatyta, kad atsakovė yra bendrovė, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Pagal įstatų 2 punktą, atsakovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Suinteresuoto asmens turtas yra atskirtas nuo jos akcininko turto. Pagal savo prievoles atsakovė atsako jai priklausančiu turtu. Akcininkas neturi kitų turtinių įsipareigojimų bendrovei, išskyrus įsipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Suinteresuoto asmens veiklos tikslai yra siekti pelno, racionaliais naudoti savo lėšas, turtą bei kitus išteklius, užtikrinti turtinius akcininkų interesus (įstatų 10 punktas). Įstatų 17 punkte numatyta, kad bendrovės akcininkas turi Akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas turtines ir neturtines teises.
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytą reglamentavimą ir suinteresuoto asmens įstatų nuostatas, daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis bei gaunantis lėšas iš komercinio pobūdžio veiklos privatusis juridinis asmuo. Dėl to suinteresuotam asmeniui nebuvo ribojama teisė taikyti DK 59 straipsnio nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad Susisiekimo ministerija aiškiai nurodė, kad suinteresuotas asmuo nelaikytinas valstybės įmone.
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas klausimą dėl suinteresuoto asmens valdymo formos (ar atsakovė yra valstybės įmonė) kėlė ikiteisminiame procese, t. y. šalių ginčą nagrinėjant dar DGK. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodo, kaip naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes buvo nagrinėjamos DGK, taip bylą nagrinėjant teisme. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai, kuriuos jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, neteikia pagrindo išvadai, kad byloje priimtas teismo sprendimas ar nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti neteisėti ar nepagrįsti. Kiti atskirojo skundo argumentai yra išvestiniai iš pirmiau nurodytų, dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą ir tų pačių byloje esančių įrodymų vertinimą, neatitiktų proceso atnaujinimo paskirties ir tikslų. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta ir teisėta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.