Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovui A. J.,

parengiamajame teismo posėdyje rengdamasi nagrinėti civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui UAB „E.L.L. Nekilnojamasis turtas“ dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių buto defektų pašalinimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodyta, kad 2007-04-03 Žemės sklypo dalies, buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) ieškovas iš atsakovo UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Šia Sutartimi atsakovas suteikė gyvenamosioms patalpoms 5 metų garantiją. Ieškovo teigimu, 2011-11-07 jis nuvyko į atsakovo Bendrovę ir pateikė nuotraukas, kuriose matyti Buto sienose garantiniu laikotarpiu atsiradę įtrūkimai; apie šiuos defektus informavo ir nuotraukas pateikė UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ projektų vadovui G. K.. Namo administratoriaus UAB „Castrade service“ darbuotojas A. A. 2012-03-21 surašė ieškovo Buto defektinį aktą, kurį vėliau perdavė UAB „E.L.L. Nekilnojamas Turtas“. 2013-02-13 ieškovas pateikė atsakovui pareiškimą „Dėl neatliktų įsipareigojimų“, kuriame prašė nustatyti, ar jo bute atsiradę defektai yra garantinio pobūdžio, bei paprašė įvertinti atsiradusius trūkumus. Ieškovas nurodė, kad atsakovo Bendrovės darbuotojas G. K., apžiūrėjęs Bute atsiradusius defektus, pasiūlė ieškovui susisiekti su įmonės UAB „Statyk.lt“ darbuotoju A. V., kad šis įvertintų defektus bei pateiktų pasiūlymą dėl jų pašalinimo. UAB „Statyk.lt“ darbuotojas 2013-02-25 atvykęs į Butą apžiūrėjo defektus ir juos įvertinęs pateikė UAB „E.L.L nekilnojamas turtas“ pasiūlymą šiems defektams pašalinti. UAB „Statyk.LT“ pasiūlyme nurodė, kad Bute esančių defektų šalinimas kainuotų 3985,74 Lt, t. y. 1154,35 Eur, be to, pažymėjo, jog tokiu remontu įtrūkimai būtų pašalinti tik kosmetiškai. Pasak ieškovo, 2013-10-08 į jo Butą atvykęs UAB „E.L.L. Nekilnojamas Turtas“ darbuotojas G. K. informavo, kad Bendrovė pripažįsta, jog Buto sienų įskilimai atsirado dėl nekokybiškai atliktų darbų, ir pasiūlė 800–850 Lt (231,70 – 246,18 Eur) defektams pašalinti. Ieškovas 2013-11-08 pateikė UAB „E.L.L. Nekilnojamas Turtas“ pareiškimą, kuriame nurodė,m kodėl nesutinka su Bendrovės pasiūlymu, taip pat nurodė savo reikalavimus, nustatydamas terminą iki 2013-12-31 jiems įvykdyti. UAB „E.L.L Nekilnojamas Turtas“ nepateikus atsakymo į nurodytą pareiškimą, ieškovas kreipėsi į nepriklausomą ekspertą T. M., kad šis nustatytų sumą, reikalingą Bute garantiniu laikotarpiu atsiradusiems trūkumams pašalinti. 2014-05-05 apžiūrėjęs Butą, ekspertas parengė 2014-05-13 Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 140506 (toliau – Ataskaita), kurioje nustatytas pažeidimų, padarytų Buto apdailai dėl namo sėdimo, pašalinimo kaštų suma – 4958,58 Lt, t. y. 1436,10 Eur. Ieškovas 2014-06-02 pareiškimu UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ pateikė eksperto T. M. surašytą Ataskaitą ir paprašė atsakovo sumokėti eksperto nustatytą sumą, reikalingą Buto garantiniams defektams pašalinti. Atsakovas 2014-06-30 raštu informavo, kad nesutinka tenkinti ieškovo pareiškime nurodytų reikalavimų. Ieškinyje pažymėta, kad pagal CK 6.697 straipsnio 3 dalį rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Ieškovo teigimu, atsakovas nepateikė įrodymų, kad Buto defektai garantiniu laikotarpiu atsirado dėl ieškovo ar jo pasamdytų trečiųjų asmenų veiksmų, todėl privalo sumokėti ieškovui nepriklausomo eksperto apskaičiuotą pinigų sumą, reikalingą garantiniams defektams pašalinti. Be to, ieškovo teigimu, jam atsakovas turi atlyginti 101,37 Eur papildomų išlaidų, patirtų sumokėjus už nepriklausomo eksperto Ataskaitą.

Į parengiamąjį posėdį, apie kurio vietą ir laiką bylos dalyviai informuoti tinkamai, atsakovas neatvyko, nepranešė teismui neatvykimo priežasčių, nepateikė prašymų atidėti posėdį ar nagrinėti bylą atsakovo atstovams nedalyvaujant.

Dėl pagrindo priimti sprendimą už akių

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 230 straipsnio 2 dalies, 285 straipsnio 1 dalies nuostatas sprendimas už akių gali būti priimtas, be kita ko, ir tuo atveju, kai į parengiamąjį posėdį neatvyksta viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių.

Nagrinėjamu atveju į parengiamąjį posėdį neatvyko atsakovas, kuris tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką. Teismas iš atsakovo nėra gavęs prašymų atidėti posėdį ar nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovui parengiamajame posėdyje pareiškus prašymą priimti dėl atsakovo sprendimą už akių, yra įstatymo nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti (CPK 230 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje yra tik vienos iš šalių, t. y. ieškovo, pateikti įrodymai (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atsakovas, teikdamas atsiliepimą, nepridėjo jokių įrodymų nesutikimui su ieškiniu pagrįsti, tokių įrodymų nepateikė ir iki parengiamojo posėdžio. Dėl to darytina išvada, kad nėra CPK 285 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurios nagrinėjamu atveju būtų kliūtis priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2007-04-03 sudarė Žemės sklypo dalies, buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria ieškovas iš atsakovo, be kita ko, nusipirko butą (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-25).

Nuo 2011-11-07 ieškovas keletą kartų kreipėsi į atsakovą, prašydamas pašalinti garantiniu laikotarpiu atsiradusius Buto trūkumus – sienų įtrūkimus (b. l. 42-47).

Atsakovui nesutikus šalinti trūkumų, ieškovas kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, prašydamas nustatytų Buto sienų defektų šalinimo kaštus (b. l. 48-49).

Pagal VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“parengtą 2014-05-06 ataskaitą ir sudarytą lokalinę sąmatą Buto sienų remonto kaina – 4958,58 Lt, t. y. 1436,10 Eur.

Atsakovas 2014-06-19 raštu Nr. S-19 atsisakė sumokėti ieškovo nurodytą Buto sienų remonto kainą (b. l. 35-37).

Ieškovas 2015-07-24 kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 1436,10 Eur Buto garantiniams defektams pašalinti, taip pat 101,37 Eur išlaidų už ekspertizę trūkumų šalinimo dydžiui nustatyti.

Dėl ginčo šalių teisinių santykių kvalifikavimo

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šalių ginčas kilo iš vartojimo teisinių santykių – Butą, dėl kurio trūkumų šalinimo būsimų išlaidų paduotas ieškinys, įsigijo ieškovas – fizinis asmuo – savo asmeniniams poreikiams, ne verslui; atsakovas – juridinis asmuo, kuris verčiasi nekilnojamojo turto verslu (CK 6.228¹ straipsnis). Dėl to sprendžiant šį ginčą, be kita ko, taikytinos teisės normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartotojų teisių apsaugą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai vartotojas perka nekilnojamąjį daiktą, tokiems sutartiniams santykiams taikomos ne CK šeštosios knygos IV dalies XXIII skyriaus ketvirtojo skirsnio „Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumai“, o aštuntojo skirsnio „Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.392–6.401 straipsniai) normos, tačiau tai nepaneigia tokios pirkimo–pardavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties, pobūdžio ir bendrųjų vartotojo apsaugą įtvirtinančių teisės normų taikymo.

Dėl ieškinio senaties

Atsiliepime į ieškinį atsakovas prašo ieškinį atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino. Atsakovas remiasi tuo, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį, atsakovo nuomone, ieškovas praleido: dėl darbų trūkumų ieškovas pirmą kartą į atsakovą kreipėsi 2011-11-07, o ieškinys teismui paduotas 2015-07-24.

Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas pirmiausiai pasisako dėl atsakovo reikalavimo takyti ieškinio senatį.

Atsakovo teisingai nurodyta, kad CK 6.667 straipsnio 1 dalyje reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6.667 straipsnio 3 dalis).

Tačiau nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad CK 6.667 straipsnis reglamentuoja ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš rangos teisinių santykių. Šiuo atveju ieškovą ir atsakovą sieja ne rangos, bet pirkimo-pardavimo sutartis. Dėl to nagrinėjamu atveju taikytini reikalavimams dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų taikomi ieškinio senaties terminai.

Ieškiniui dėl parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį dėl parduoto daikto trūkumų, nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas laikytinas ieškinio senaties termino pradžia. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai ieškinys pareiškiamas dėl parduoto daikto trūkumų, ieškinio senaties termino pradžia nustatytina atsižvelgiant į tai, ar pirkėjas per įstatymo arba šalių nustatytą garantinį terminą pareiškė pretenziją pardavėjui, ir kokie buvo tolesni pardavėjo veiksmai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Parduoto daikto garantijos laikotarpiu nustačius šio daikto trūkumus, pirkėjo teisė pareikšti reikalavimą pardavėjui pašalinti daikto trūkumus nesaistoma CK 1.125 straipsnio atitinkamose dalyse nurodytų terminų, nes pareikšti pardavėjui reikalavimą (pretenziją) dėl parduoto daikto, kuriam nustatytas kokybės garantijos terminas, trūkumų pirkėjas turi teisę per visą garantijos galiojimo laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kuriuo daikto kokybės garantijos galiojimo metu buvo nustatyti konkretūs daikto trūkumai. Pardavėjui atsisakius tenkinti pirkėjo reikalavimą arba per pirkėjo nustatytą terminą (o jeigu toks nebuvo nustatytas, – per protingą terminą) neatsakius į pirkėjo pretenziją dėl konkrečių garantinio daikto defektų pašalinimo, laikytina, kad pirkėjas sužinojo apie savo teisės pažeidimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2012; 201-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-706/2015).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudarytos Sutarties 4.6 punkte įtvirtinta parduodamų nekilnojamųjų daiktų kokybės garantija: Pastatui – 5 metai, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams) – 10 metų, Rangovo iš gamintojų (tiekėjų) įsigytoms medžiagoms ir inžinerinei įrangai – toks garantinis terminas, kokį suteikė gamintojas. Sutartyje taip pat nustatyta garantinių terminų skaičiavimo pradžia – nuo Buto atidavimo naudoti dienos – 2007-02-22. Kartu pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, ieškovui Butas perduotas sudarius 2007-04-03 Sutartį, kurią, be kita ko, susitarta laikyti Sutarties objektų priėmimo-perdavimo aktu (Sutarties 8.1 punktas). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad gyvenamasis namas, kuriame yra ieškovo Butas, pripažintas tinkamu naudoti 2007-11-04 (b. l. 32). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovo kaip vartotojo teisinį statusą, garantiniai terminai skaičiuotini nuo 2007-04-03, t. y. nuo Buto perdavimo ieškovui dienos.

Bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad apie Buto sienų defektus ieškovas atsakovą informavo per garantinį terminą – dėl Buto sienų įtrūkimų ieškovas į atsakovą pirmą kartą kreipėsi 2011-11-07 (šį faktą iš esmės pripažino atsakovas, atsiliepime į ieškinį šio kreipimosi datą nurodęs kaip ieškinio senaties pradžios momentą). Nagrinėjamos bylos aspektu akcentuotina tai, kad pretenzijas dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių Buto sienų įtrūkimų ieškovas atsakovui reiškė ne vieną kartą. Pažymėtina, kad atsakovas neneigė defektų fakto, neatsisakė spręsti jų šalinimo klausimo. Bylos duomenimis, atsakovas UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ 2012-03-03 raštu kreipėsi į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorių UAB „Castrade service“, prašydamas pateikti butų, kuriuose yra sienų įtrūkimai, kitokie trūkumai, sąrašą ir apžiūros aktus (b. l. 28). Buvo organizuota ieškovo Buto apžiūra, kurią atlikęs namo administratorius UAB „Castrade service“ 2012-03-21 surašė defektinį aktą, jame užfiksuoti Buto sienų įtrūkimai (b. l. 35, 39). Ieškovas 2013-02-13 pareiškimu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad po to, kai UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ namo administratoriui UAB „Castrade service“ 2012-08-13 rašte nurodė, jog ne visi defektai yra garantinio pobūdžio, ieškovas negavo iš UAB „E.L.L. Nekilnojamas turtas“ jokios informacijos apie būtent jo Bute atsiradusių defektų pobūdį. Dėl to ieškovas prašė, kad atsakovas nustatytų ir paaiškintų, ar Bute atsiradę defektai yra garantinio pobūdžio (b. l. 42-43). Viename iš atsakovo raštų ieškovui nurodyta, kad, siekdamas nešališkai išsiaiškinti ieškovo Buto sienų defektų atsiradimo priežastis, jis 2013 m. vasario mėn. kreipėsi į statybos bendrovę UAB „Statyk.lt“, kuri, pasak atsakovo, garantinio pobūdžio defektų nenustatė ir ieškovui paaiškino, jog sienos įtrūko dėl nekokybiškai atliktų vidaus apdailos darbų (b. l. 36). Ieškovo prašymu, 2013-10-08 į jo butą atvyko atsakovo darbuotojas (b. l. 36). Pasak ieškovo, atsakovo atstovas pripažino trūkumų faktą ir pasiūlė jiems pašalinti 800-850 Lt (231,70-246,18 Eur), nes, atsakovo nuomone, tereiktų perdažyti tik 32 kv. m sienų (b. l. 44). Ieškovas 2013-11-08 pateikė atsakovui pareiškimą, nurodydamas, jog nesutinka su atsakovo siūloma trūkumams pašalinti suma, ir išdėstė savo reikalavimus dėl trūkumų pašalinimo, į kuriuos atsakovas turėjo pateikti atsakymą iki 2013-12-31. Kartu ieškovas pažymėjo, kad, nesulaukęs atsakymo iki nurodyto termino, kreipsis į nepriklausomus ekspertus dėl defektų pašalinimo kaštų apskaičiavimo (b. l. 44-45). Nesulaukęs atsakovo atsakymo, ieškovas kreipėsi į statybų specialistą T. M., kuris, apžiūrėjęs ieškovo Bute esančius defektus, 2014-05-13 pateikė Remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą, pagal kurią nustatytų defektų pašalinimo kaina – 1436,10 Eur. Ieškovas 2014-06-02 pateikė atsakovui pareiškimą, pridėdamas nurodytą Ataskaitą, ir paprašė pervesti į jo sąskaitą defektams pašalinti reikalingą sumą – 1436,10 Eur (4958,58 Lt) bei išlaidas už ekspertizę – 101,37 Eur (350 Lt) (b. l. 46-47). Atsakovas 2014-06-30 rašte ieškovui nurodė, kad nesutinka tenkinti ieškovo reikalavimų (b. l. 35-37).

Ieškovo teigimu, atsakovo 2014-06-30 raštą, kuriame išreikštas jo nesutikimas su reikalavimu dėl trūkumų šalinimo, jis gavo tik 2014-07-28, todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo rašto gavimo dienos, nes tik 2014-07-28 jis sužinojo apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad atsakovas nesutinka atlyginti buto defektų pašalinimo išlaidų. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad apie atsakovo nesutikimą padengti defektų šalinimo išlaidas jis sužinojo 2014-07-28, o ieškinį teismui padavė 2015-07-24, vienerių metų senaties terminas nėra praleistas.

Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo 2014-06-30 raštą jis gavo 2014-07-28 (b. l. 62-65). Nagrinėjamu atveju teismas prieina prie išvados, kad, atsižvelgiant į pirmiau aptartus kasacinio teismo išaiškinimus, atlikus byloje esančių įrodymų vertinimą, ieškinio senaties termino reikalavimui dėl parduoto buto trūkumų pareikšti pradžia laikytina 2014-07-28. Vadinasi, šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl buto trūkumų pareikšti baigėsi 2015-01-28. Ieškinys teismui paduotas 2015-07-24, t. y. praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsakovui reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas, nustatęs, jog terminas praleistas, vertina priežastis, dėl kurių jis praleistas ir ex officio sprendžia, ar nėra pagrindo jį atnaujinti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013).

Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose neįtvirtintas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių buvimo. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių buvimo ar nebuvimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, šalies elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ieškinio senaties termino praleidimo priežastis ir spręsdamas, ar nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, atsižvelgia į tai, kad ieškovas, pirmąją pretenziją dėl Buto sienų defektų atsakovui pareiškęs 2011-11-07, po to nuosekliai siekė išsiaiškinti su atsakovu defektų atsiradimo priežastis ir išspręsti defektų pašalinimo klausimą. Atsakovas nepateikė ieškovui kategoriško atsisakymo pripažinti defektus, priešingai, atliko tam tikrus veiksmus defektų faktui užfiksuoti, pobūdžiui nustatyti (pavedė namo administratoriui surašyti aktus dėl defektų namo butuose, nurodė kreiptis į statybų specialistus dėl defektų pašalinimo galimų kaštų apskaičiavimo ir kt.). 2012-2014 m. vyko abiejų ginčo šalių susirašinėjimas, siekiant išspręsti defektų pobūdžio ir jų pašalinimo klausimus. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas, vertindamas ieškovo pastangas išspręsti sienų defektų šalinimo klausimą, neturėjo pagrindo tikėtis, jog, nepavykus pasiekti abipusio susitarimo, ieškovas nesikreips į teismą, prašydamas išspręsti šį klausimą teismo tvarka.

Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus ieškovo veiksmų, siekiant sienų defektų, apie kuriuos jis atsakovui pranešė garantiniu laikotarpiu, pašalinimo, nuoseklumą, atsakovo elgesį, vienareikšmiškai neatsisakant spręsti defektų pašalinimo klausimą, darytina išvada, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovas, kuris ginčo teisiniame santykyje laikytinas vartotoju, praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. pagrįstai manydamas, jog defektų pašalinimo klausimą pavyks išspręsti su atsakovu geruoju, nesikreipiant į teismą.

Remdamasis aptartomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, vadovaudamasis, be kita ko, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Dėl pardavėjo atsakomybės už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius trūkumus ir įrodinėjimo pareigos paskirstymo

Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovas turi atsakyti už paaiškėjusius Buto sienų defektus, ir, neištaisęs nurodytų trūkumų, turi sumokėti ieškovui trūkumams pašalinti reikalingą sumą, apskaičiuotą nepriklausomo eksperto, - 1436,10 Eur.

Parduodamo daikto kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Taigi už neakivaizdžius (paslėptus) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-03-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Ginčo šalių sudarytos Sutarties 4.6 punkte atsakovas, kaip Pardavėjas, garantavo, kad nėra paslėptų jam žinomų nekilnojamųjų daiktų trūkumų, dėl kurių šiais daiktais nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jų naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų Nekilnojamųjų daiktų visai pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Minėta, kad šiame Sutarties punkte Pardavėjas suteikė parduodamų nekilnojamųjų daiktų kokybės garantiją: Pastatui – 5 metai, paslėptiems statinio elementams (konstrukcijoms, vamzdynams) – 10 metų, Rangovo iš gamintojų (tiekėjų) įsigytoms medžiagoms ir inžinerinei įrangai – toks garantinis terminas, kokį suteikė gamintojas. Aptartos Sutarties nuostatos teikia pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, kaip Pardavėjas, suteikė ieškovui, kaip Pirkėjui, tokią parduodamo Buto kokybės garantiją, kokia suteikiama rangovo, sukuriančio daiktą statybos proceso metu.

Kilus ginčui dėl parduoto daikto trūkumų, pirkėjas turi įrodyti trūkumų faktą, o pardavėjas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, jog pirkėjo įvardyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl netinkamo naudojimosi daiktu ar dėl pirkėjo, kitų asmenų kaltų veiksmų arba nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

Atlikus ieškovo pateiktų į bylą įrodymų formalų vertinimą, darytina išvada, kad ieškovas įrodė Buto sienų defektų faktą. UAB „Statyk LT“ komerciniame pasiūlyme, be kita ko, nurodyta, kad sienų mūras yra trūkęs, todėl, kosmetiškai sutvarkius įtrūkius (užtaisius ir perdažius), sienų trūkiai po metų kitų gali vėl atsirasti (b. l. 27). Ieškovo Buto sienų defektai aiškiai užfiksuoti ir VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtoje Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 140506.

Minėta, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog Buto sienų defektai, kuriais remiasi ieškovas, atsirado dėl ieškovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atliktos Buto apdailos ar dėl kitų aplinkybių, kurios būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo atsakomybės už parduoto Buto trūkumus (CK 6.333 straipsnio 3 dalis; CPK 12, 178 straipsniai).

Atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius ieškovo Buto sienų paslėptus trūkumus (CK 6.246-6.249 straipsniai). Atsakovui nesutikus pašalinti ieškovo įvardytų trūkumų, iš jo ieškovo naudai priteistina šiems trūkumams pašalinti reikalinga pinigų suma – 1436,10 Eur, kurios pagrįstumą įrodo ieškovo pateikta statybų specialisto sudaryta sąmata (CK 6.399 straipsnis, 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl išlaidų, susijusių su trūkumų šalinimo išlaidų dydžio nustatymu, priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 101,37 Eur išlaidų, patirtų dėl nepriklausomo eksperto paslaugų, sudarant Žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą (b. l. 48-49, 50-51, 52-53).

Pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių, į nuostolius taip pat įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 101,37 Eur išlaidas, patirtas siekiant nustatyti Butų sienų defektų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, šalinimo kaštų dydį: atsakovas nesutiko pašalinti ieškovo Buto defektų, todėl ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į statybų specialistą, kuris apskaičiuotų defektų šalinimo kainą. Ieškovo patirtos išlaidos yra protingo dydžio, todėl iš atsakovo priteistina visa šių išlaidų suma (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis) – 46,12 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b. l. 54).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje yra mažesnės nei 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, valstybei iš atsakovo šiuo atveju nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 230 straipsnio 2 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

patenkinti ieškinį.

Priteisti ieškovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „E.L.L. Nekilnojamasis turtas“ (juridinio asmens kodas 211659210) 1537,47 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt septynis eurus 47 euro centus) Buto sienų defektams pašalinti ir nuostoliams atlyginti bei 46,12 Eur (keturiasdešimt šešis eurus ir 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė