Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-29 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, buvo atmestas ieškovo J. R. ieškinys atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto, privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Teismo sprendimas pareiškėjo (ieškovo) buvo apskųstas apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas 2022-04-12 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-29 sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021 įsiteisėjo 2022-04-12.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo atmestinas.

Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-1621-1071/2021 buvo atnaujinta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teiktų paaiškinimų, prijungtos civilinės bylos Nr.e2-1621-1071/2021 medžiagos nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2009-03-29 sprendimu „Dėl J. R. žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino J. R. žemės sklypų esančių (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, kuriuo buvo pakeista žemės sklypų paskirtis į kitos paskirties žemę, kurios naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis mažaaukščių namų statyba, bei žemės sklypas padalintas į sklypus.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010-11-26 ieškovui išdavė statybos leidimą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklypuose unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)., pagal parengtą UAB „Minvida“ projektą statyti neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį - buitinių ir lietaus tinklus, buitinius valymo įrenginius.

Nustatyta, kad UAB „Minvida“ 2010 metais ieškovui parengė techninį projektą objektui - vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, artezinio gręžinio, buitinių valymo įrenginių, vidaus kelio gyvenamųjų namų kvartalui(duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini)(projekto vadovas V. Č.). 2010 metais „Aremiko“ inžineriniai projektai parengė techninį projektą lauko vandentiekio ir nuotekų tinklams įrengti gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)

2019 metais ieškovo prašymu buvo parengta aukščiau paminėto statybos projekto A laida (pakeitimas) objektas – vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui(duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini)(projekto vadovas V. Č.), kuriame buvo pakeista pradiniame projekte numatyta buitinių nuotekų valyklą sudarančių įrenginių specifikacija, išlaikant projekte numatytą įrenginių našumą ir išvalymo laipsnį.

Aiškinamajame rašte A laidai nurodyta, kad pagal gautą 201602-10 UAB „Traidenis“ rekomendaciją, ir statytojo J. R. prašymą, ir papildomą statinio projektavimo techninę užduotį (laida A), koreguojami buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Vietoje projekte numatytų valymo įrenginių HNV-P tipo, keičiami į NV-4 1 vnt. ir du NV-3 tipo valymo įrenginius.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas 2020-03-06 atliko tyrimą pagal skundus dėl gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini).,. galimai netinkamai funkcionuojančių inžinerinių tinklų, kurių vystytojas yra ieškovas. Nustatyta, kad J. R. netinkamai vykdė statytojo pareigas (2010-11-26 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, kuriuo suteikta teisė statyti naujus neypatingosios kategorijos lietaus nuotekų tinklus adresu (duomenys neskelbtini).) laikotarpyje nuo 2011-07-04 (pagal įrašus statybos darbų žurnale) iki 2020-03-13, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 12 p. nepateikė per informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai informacijos apie neypatingos kategorijos lietaus nuotekų tinklų adresu (duomenys neskelbtini). statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą statinio statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Šiuo veiksmu statytojas J. R. pažeidė LR Statybos įstatymo 14 str. 1 d. 12 p.

Iš byloje esančios vandentiekio kanalizacijos schemos: „(duomenys neskelbtini) suprojektuotos nuotekų valyklos pagal projektą Nr. 10.026-TP-LVN-1“ ir „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1A laidą“ iš kurių matyti, kad faktiškai nustatytas pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas 12,61 m), valyklos ilgis padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas 5,95 m), valyklos plotis padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos yra 4,64 m (projekte numatyta 8,78 m), sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m.

2019 m. lapkričio mėn. vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų geodezinėje nuotraukoje M1:500 matyti vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklai Lazdynų g.; pažymėtas nuotekų valymo įrenginių NV-3, NV-3, NV-4 išdėstymas, nurodytos jų koordinatės.

Atsakovė 2020-12-07 ieškovui surašė savavališkos statybos aktą Nr.SSA-30-201207-00063, kuriame konstatavo, jog statytojas, turėdamas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2010-11-26 išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-34-101126-00663, žemės sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)., statydamas neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį – buitinių nuotekų valyklą, pažeidė esminius 2010 m. parengto projekto „Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini)., kad. Nr. (duomenys neskelbtini)sprendinius: pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, t. y. sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m.

Savavališkos statybos akto pagrindu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas 2020-12-07 ieškovui surašė privalomąjį nurodymą Nr.PNSD-30-201207-00061, kuriame nurodė nevykdyti jokių savavališkai pastatyto neypatingojo kitos paskirties inžinerinio statinio – buitinių nuotekų valyklos, esančio žemės sklype kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos darbų iki kol nebus pašalinti savavališkos statybos padariniai fiksuoti Savavališkos statybos akte. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamentas 2020-12-09 priėmė privalomąjį nurodymą Nr.PNSSP-30-201209-00064 pašalinti savavališkos statybos padarinius, kuriame nurodė nugriauti savavališkai pastatytą, pažeidžiant esminius projekto "Vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai, vienas artezinis gręžinys, buitiniai valymo įrenginiai, vienas vidaus kelias gyvenamųjų namų kvartalui (duomenys neskelbtini), kad Nr. (duomenys neskelbtini)Nr.09.026- TP.BD sprendinius, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas LNS-34-101126-00663, žemės sklype kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini) neypatingąjį kitos paskirties inžinerinį statinį - buitinių nuotekų valyklą, dėl kurio statybos 2020-12-07 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.SSA-30-201207-00063 ir sutvarkyti statybvietę.

Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas Klaipėdos rajono rūmai 2021-07-16 priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A14-469-729/2021, kuriuo nutraukė J. R. pradėtą administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 351 straipsnio 5 dalyje, teiseną, nes teismas konstatavo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog J. R. veiksmuose buvo ANK 351 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis.

Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento apeliacinį skundą 2021-09-22 priimtu nutarimu panaikino Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. liepos 16 d. nutarimą ir priėmė naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir J. R. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 351 straipsnio 5 dalyje, ir nubaudė jį 1 000,00 Eur dydžio bauda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022-05-06 administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-511/2022 nusprendė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021-09-22 nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-07-16 nutarimą be pakeitimų, nes konstatavo, kad buitinių nuotekų valyklos statybai nustatyta tvarka kompetentingos institucijos buvo išduotas leidimas, tačiau dėl jame pateikiamų duomenų nekonkretumo pirmiau minėti projekto sprendiniai gali būti suprantami nevienprasmiškai ir būdamas statytojas, o ne projektuotojas, J. R. negali atsakyti už projekto parengimo tinkamumą ir aiškumą, o esant aptartoms abejonėms, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad jis suvokė ar turėjo numatyti, jog, statydamas buitinių nuotekų valyklą, pažeis kaltinime nurodytus statybos projekto sprendinius, todėl pagal jam pareikštą kaltinimą neįrodyta nei jo tyčinė, nei neatsargi kaltė (ANK 8 ir 9 straipsniai).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai ( CPK) 12, 178 straipsniai). Remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (CPK 178 straipsnis). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle ir išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šalies vienoks ar kitoks aiškinimas savaime nereiškia, jog jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita šalis nepripažįsta, turi būti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 12, 178, 187 straipsniai).

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviosios tiesos, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje. Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau - SĮ) 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-695/2017, 26, 27 punktai).

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto (2020-04-07 - 2020-04-10 redakcija) Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 27 punkte numatyta, kad atsižvelgiant į statinio paskirtį, statybos rūšį, turi būti parengtos visos tam statiniui pastatyti ir naudoti būtinos projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinių, statinio architektūros, aplinkos, visuomenės sveikatos saugos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių, energinio naudingumo ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus.

SĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis privalomaisiais statinio projekto rengimo dokumentais (atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, sprendimu dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (kai pagal Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros); poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentais (jeigu atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros); teritorijų planavimo dokumentais, žemėtvarkos planavimo dokumentais, nuosavybės teisę ar kitokias teises į žemę (statybos sklypą) patvirtinančiais dokumentais; technine užduotimi; žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrimų (jeigu juos atlikti privaloma arba jie atlikti) dokumentais; kultūros paveldo tyrimų medžiaga; projektiniais pasiūlymais (kai juos rengti privaloma aplinkos ministro nustatytais atvejais); specialiaisiais reikalavimais (jeigu jie buvo gauti), prisijungimo sąlygomis); galiojančiais teisės aktais.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad statant buitinių nuotekų valyklą statybos leidimas yra privalomas ir ieškovui buvo išduotas statybos leidimas buitinių nuotekų valyklai 0 laidai. Ieškovas pagal išduotą statybos leidimą 0 laidai pastatė buitinių nuotekų valyklą, tačiau šiuo metu pradinis statinys yra pakeistas ir atitinka A laidą ir naujas statybos leidimas ieškovui nebuvo išduotas. Ieškovas neigia, kad jis vykdė savavališką statybą ir tvirtina, kad naujas statybos leidimas parengtai A laidai nebuvo reikalingas, todėl mano, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą ir nepagrįstai surašė skundžiamus aktus.

Teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose išsakyta pozicija, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-06 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50511/2022 nėra prejudicinis faktas. Tai, kad ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo byla dėl savavališkos statybos buvo nutraukta, konstatavus, kad UAB „Minvida“ 2010 m. parengtame techniniame projekte (toliau – ir Projektas, Projekto 0 laida) nenumatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nenurodyti atstumai nuo valyklos kraštų iki sklypo ribų, jų koordinačių, taip pat projekte nenurodyti ir valyklos išoriniai matmenys, o pateikta tik bendro pobūdžio principinė schema, todėl negalima vienprasmiškai nustatyti suprojektuotos valyklos padėties sklype, pločio ir atstumų iki sklypo ribos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nėra savavališkos statybos, nes administracinėje nusižengimo byloje projektas buvo vertintinas išimtinai administracine, o ne civiline, prasme.

Teismas sutinka su atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytai argumentais, kad vien ta aplinkybė, kad UAB „Minvida“ 2010m. parengtame techniniame projekte nebuvo numatyta tiksli buitinių nuotekų valyklos vieta žemės sklype, nenurodyti atstumai nuo valyklos kraštų iki sklypo ribų, jų koordinačių, taip pat projekte nenurodyti ir valyklos išoriniai matmenys, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas nenukrypo nuo esminių statinio projekto sprendinių, nes tai galima nustatyti iš byloje esančių surinktų įrodymų visumos.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2010 m. išduodama ieškovui statybos leidimą vertino ne tik ieškovo pateiktą projektą, bet ir kitus prie projekto pateiktus dokumentus, tai yra brėžinius, schemas ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir suderino būtent tokią statinio schemą, kuri yra statybos projekto sudedamoji dalis, grafiškai atvaizduojanti statinio projekto sprendinius. Todėl, įgyvendinant projekto sprendinius, buvo būtina vadovautis šia schema. Šiuo atveju pagal pradinio projekto 0 laidos ir projekto A laidos valymo įrengimų požymius, techninius parametrus, apsaugos zonos diametro ir geodezinėje nuotraukoje užkoordinuotus valymo įrengimų taškus buvo nustatyti suprojektuoti ir faktiškai pastatyto statinio skirtumai, taip pat apskaičiuoti ir nustatyti buitinių nuotekų valyklos atstumai iki gretimų sklypų ir parametrai, jie leido padaryti išvadą dėl esminių statinio projekto pažeidimų.

Pažymėtina, kad Projekte 0 laida yra pateiktas nuotekų valymo įrengimų komplekso aprašymas (projekto 09.026-TP-ŠV.TS bendrųjų techninių reikalavimų laida 0): Valymo įrengimų komplekso komponentai: a) Srauto paskirstymo šulinys; b) Aerotankas (sudaro: pirminis sėsdintuvas, aerobinis reaktorius, antrinis sėsdintuvas); c) Dumblo tankintuvas (dumblo tankintuvai skirti kaupti pertekliniam dumblui, kuris periodiškai pašalinamas iš aerotanko); d) kontrolinis šulinys (šuliniai kuriuose gali būti įmontuojamos įvairios apskaitos priemonės bei naudojami kaip prieiga išvalytų nuotekų mėginių paėmimui). Projekte numatyti biologiniai valymo įrengimai (projekto 10.026-TP-LVN.SŽ Įrenginių, gaminių ir medžiagų sąnaudų žiniaraštis lauko vandentiekiui ir nuotekoms laida 0): 1) HNV-P-1 3 tipo aerotankas, našumas-l3m3/parą stikloplasčio korpusas, d2450mm, L:7,2 m; 2) Horizontalus dumblo tankintuvas, talpa 7 m3, korpusas stikloplastis, dl500mm, L:4,0 m; 3) Kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200mm, H: 1.62 m; 4) Plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas d1200mm; 5) Antžeminė valdymo spinta; 6) Srauto paskirstymo šulinys.

O pagal projekto A laidą pastatyti valymo įrengimai: 2 vnt. NV-3 tipo valymo įrenginys, našumas – 2,52 m3/parą, stikloplasčio korpusas d2730 mm; 1 vnt. NV-4 tipo valymo įrenginys, našumas – 3,42 m3/parą, stikloplasčio korpusas d3000 mm; Kontrolinis stikloplasčio šulinys, d 1200mm, H: 1.62m; Plastikinis apšiltintas aptarnavimo liukas d1200mm; Antžeminė valdymo spinta; Srauto paskirstymo šulinys.

Iš teismui pateiktų schemų – „(duomenys neskelbtini) suprojektuotos nuotekų valyklos pagal projektą Nr. 10.026-TP-LVN-1“ ir „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1A laidą“ matyti, kad faktiškai nustatytas pastatytos valyklos ilgis 12,70 m (projekte numatytas 12,61 m) valyklos ilgis padidintas 0,09 m; pastatytos valyklos plotis 10,73 m (projekte numatytas 5,95 m) valyklos plotis padidintas 4,78 m; nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos yra 4,64 m (projekte numatyta 8,78 m) sumažintas atstumas iki gretimo sklypo ribos 4,14 m.

Iš šių schemų matyti, kad jose pažymėta patikrinimo metu nustatyta ir vėliau apskaičiuota suprojektuotos nuotekų valyklos vieta, jos plotis, atstumas nuo valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos ir faktinė pagal projekto A laidą pastatytos nuotekų valyklos vieta, pastatytos valyklos plotis, atstumas nuo pastatytos valyklos krašto iki gretimo sklypo ribos. Inspekcija projekte apibrėžtą statinio vietą gretimo sklypo atžvilgiu nustatė vadovaudamasi pačiame statinio projekte nustatytos apsaugos zonos parametrais (pagal pradinį projektą 0 laidą buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kuriame buvo pažymėta, kad atstumas iki gretimo sklypo ribos nuo valymo įrenginio vidurio yra 10 metrų) ir jų nustatymo būdu, palyginus minėtus matmenis su 2010 metų projekto sprendiniais, pagal kurį išduotas statybos leidimas. Kaip minėta aukščiau, Projekte buvo aprašyti nuotekų valymo įrenginiai ir jų išdėstymas pavaizduotas suvestiniame inžinerinių tinklų plane. Buitinių nuotekų valyklos išorės matmenų pakitimas nustatytas lyginant esamus faktinius matmenis su projekte pateiktais matmenimis. Tą faktą, kad sumažėjo projekte 0 laidoje numatytas ir suderintas atstumas nuo ieškovo žemės sklypo ribos iki valymo įrenginių byloje patvirtino ir liudytojas A. D.. Jis patvirtino, kad pagal projektą 0 laidos nuo valymo įrenginio centro buvo numatytas 10 metrų spindulys. Jis atlikdamas skaičiavimus atstumą nustatinėjo tik nuo įrenginio krašto iki gretimo sklypo ribos, kaip reikalauja specialiųjų sąlygų įstatymas. Patvirtino, kad 0 laidoje nuo įrenginio krašto buvo suprojektuota apie 8 metrus, o faktiškai yra pastatytas įrenginys ir atstumas nuo gretimo sklypo yra apie 5 metrus. Tai, kad padidėjo statomi keli nuotekų valymo įrenginiai patvirtino ir liudytojas V. Č..

Teismas įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes daro išvadą, kad ieškovas J. R. parengdamas naują projekto A laidą, pakeitė pirminio UAB „Minvida“ projekto 0 laidos (pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius, tai yra pakeitė buitinių nuotekų valyklos padėtį sklype, sumažino buitinių nuotekų valyklos atstumą iki pietinės sklypo ribos 4,14 m, padidino bendrą nuotekų valyklos plotį 4,78 m, pažeidžiant Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.).

Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 43 punktas numato, kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir parengtas naujas projektas, pakeistam projektui turi būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas.

Reglamento 48 punkte numatyta: „Pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuosi ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą šio Reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai nepažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų, kitų teisės aktų, specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir esminių statinio reikalavimų:

48.1. laikančios konstrukcijos keičiamos į ne blogesnes savybes turinčias konstrukcijas;

48.2. dėl objektyvių priežasčių (nenumatytų aplinkybių, kliūčių) keičiama inžinerinio tinklo ar susiekimo komunikacijos trasa ar jos dalis ir dėl to keičiasi inžinerinio tinklo ar susisiekimo komunikacijos ilgis;

48.3. iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje);

48.4. iki 1 m didinami statinio išorės matmenys;

Nagrinėjamu atveju teismui nustačius, kad ieškovas J. R. 2019 metais pakeitė 2010 metais parengtą UAB „Minvida“ projektą (kurio pagrindu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas) naujais projekto sprendiniais – projekto A laida, ir kad ieškovo pastatyta buitinių nuotekų valykla atitinka schemą „(duomenys neskelbtini) pastatytos nuotekų valyklos pagal projekto Nr. 10.026-TP-LVN-1 A laidą, ko nepaneigė nei pats ieškovas, darytina išvada, kad ieškovas J. R., vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, turėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

Be to, tiek ieškovas procesiniame dokumente bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu ieškinio reikalavimus grindė ir tuo, kad prie 2010 m. projekto brėžinyje „Kvartalo planas su LVN tinklais“ yra pateikta tik principinė, tipinė jų schema ir šie brėžinio sprendiniai negali būti laikomi numatančiais tikslius valyklos išorės matmenis, kadangi konkretūs buitinių nuotekų valymo įrenginiai (jo modelis, forma) projektu nėra numatomi.

Teismas šiuos ieškovo argumentus taip pat laiko nepagrįstais, kadangi Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, kuomet buvo rengiamas statinio projektas) 27 punkte buvo nurodyta, kad, priklausomai nuo statinio paskirties, statybos rūšies, turi būti parengtos visos būtinos tam statiniui pastatyti ir naudoti Projekto dalys, kurių sprendiniai įgyvendintų esminius statinio, statinio architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir kitos apsaugos (saugos), trečiųjų asmenų interesų apsaugos, neįgaliųjų socialinės integracijos ir paskirties reikalavimus. Projekto dalių sprendinių dokumentai yra: bendrieji sprendinių duomenys ir aiškinamieji raštai; sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai; sprendinių techninės specifikacijos; sprendinių brėžiniai, schemos. 25 punkte buvo nurodyta, jog „Bendruoju atveju tipiniam statinio projektui rengiamos šios Techninio darbo projekto dalys, 25.1 papunktyje bendroji: bendrieji duomenys (žr. Reglamento 8 priedą) ir brėžiniai (žr. Reglamento 8 priedo 5.7.7, 5.7.8, 5.7.10 p.)“. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 5.7.10 papunktyje nurodyta, jog privalomai prie buitinių atliekų šalinimo projekto turi būti pridėti brėžiniai – funkcinės ir kitos schemos.

Be to, projektuotojas, rengdamas nuotekų valymo įrenginių projektą, privalėjo: projektinėje dokumentacijoje be kitos teisės aktuose numatomos informacijos pateikti informaciją apie tipinį nuotekų valymo įrenginį pagal 3 priede nustatytą formą (21.3 p.); projekte pateikti valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinę schemą ir jos aprašymą, brėžinius, įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje su pažymėtomis naudojimo ir kontrolės vietomis (21.4 p.) buvo numatyta ir Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-11 įsakymu Nr. D1-412, 21, redakcija galiojusi nuo 2010-08-01 iki 2018-06-30, kuomet buvo rengiamas statinio projektas.

Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, kad kuomet buvo rengiamas statinio projektas, projektuotojas (ieškovas) privalėjo numatyti ir pateikti tipinio nuotekų valymo įrenginio charakteristikas ir įrenginių išdėstymo planą statybos vietoje, o vykdant statybą būtent šia schema ir vadovautis, todėl ieškovo argumentas, kad jis vykdant statybą neturėjo vadovautis prie projekto pateikta principine, tipine schema – atmestinas kaip nepagrįstas.

Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės priimti Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-11-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, todėl ieškovo prašymas dėl sprendimo pakeitimo netenkintinas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus ieškovo prašymą naikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2022-06-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atmesti ieškovo J. R. prašymą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-11-29 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1621-1071/2021, pakeitimo (panaikinimo).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022-06-10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos priežiūros departamento 2020-12-09 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-201209-00064 vykdymo sustabdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.