- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-08
- Bylos Nr.
- e2YT-4160-808/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00074-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė
- Pareiškėjas
- I. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Brigita Palavinskienė, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, A. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. M. (toliau ir – skolininkas) pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, atlikti skolininkui priklausančio areštuoto turto pakartotinę vertės nustatymo ekspertizę bei perkainoti nekilnojamąjį turtą pagal gautus ekspertizės rezultatus.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolės 2018 m. liepos 23 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 00171/18/02267/EKSP buvo paskirta areštuoto nekilnojamojo turto, t. y. buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), ekspertizė Turto vertei nustatyti. Ekspertas nustatė, kad 2022 m. spalio 25 d. Turto rinkos vertė yra 87 300 Eur. Antstolė 2022 m. lapkričio 7 d. patvarkymu nustatė tokią pačią Turto vertę. Pareiškėjas nurodo, kad patikrinęs aktualius duomenis apie Turto rinkos vertę bei galimą pardavimo kainą, nustatė, kad analogiško ploto bei kambarių skaičiaus butai, esantys toje pačioje gatvėje, parduodami ženkliai didesnėmis kainomis. Skelbimų portale www.aruodas.lt tokių butų kainos svyruoja nuo 106 500 Eur iki 120 000 Eur. Pareiškėjo teigimu, antstolės nustatyta Turto rinkos vertė yra nebeaktuali, pardavus Turtą mažesne nei rinkos verte, būtų pažeistos skolininko teisės, iškreipta skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra, turint įsipareigojimų ne tik prieš kreditorę, bet ir prieš kitus asmenis, t. y. nepilnametį vaiką, kurio teisėms bei teisėtų interesų tenkinimui iškiltų pažeidimo grėsmė. Pareiškėjo nuomone, susidariusi situacija suponuoja būtinybę svarstyti pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimą.
3. Antstolė Brigita Palavinskienė 2022 m. gruodžio 30 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad vykdo vykdomąją bylą Nr. 00171/18/02667 pagal kreditoriaus Luminor Bank AB pateiktą vykdomąjį įrašą dėl įsiskolinimo iš solidarių skolininkų I. M. ir A. M., priverstinai realizuojant įkeistą Turtą. Antstolės 2022 m. lapkričio 7 d. patvarkymu nustatyta Turto vertė – 87 300 Eur. Susipažinus su internetinio portalo www.aruodas.lt skelbimų turiniu buvo nustatyta, kad Turtas savo būkle kardinaliai skiriasi nuo tų, kuriuos skolininkas pateikia kaip pavyzdžius, t. y. parduodami butai yra naujai suremontuoti, renovuotame name, turi 2 balkonus. Turto vertintojas Turto apžiūros akte nurodė, kad Turto būklė – prasta. Jeigu internetinis portalas ir būtų tinkama priemonė areštuoto turto vertei nustatyti, šiuo atveju būtų klaidinga teigti, jog skolininkams priklausantis Turtas yra analogiškas tam, kuris nurodomas skundo prieduose. Skelbimuose nurodytos kainos dar nėra realiai įvykdytas ir faktiškai patvirtintas sandoris, todėl remiantis tokiomis statistikomis yra iškreipiama reali rinkos vertė. Pateiktuose skelbimuose nurodyta kaina parodo kokią pinigų sumą už turtą pageidauja gauti pardavėjas, bet ne realią turto rinkos vertę. Antstolio pareiga yra nustatyti ne didžiausią galimą, o teisingą ir realią turto vertę.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu į skundą prašė skundo netekinti, paaiškino, jog pritaria antstolės pozicijai.
5. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
6. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas, kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1949-656/2019). Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
7. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas I. M. teikia skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas atlikti Turto perkainojimą, atitinkantį aktualias rinkos kainas bei priteisti iš antstolio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Iš vykdomosios bylos Nr. 00171/18/02667 medžiagos nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo išieškojimą iš skolininkų I. M. ir A. M. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė 2018 m. liepos 23 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto rinkos vertei nustatyti skyrimo Nr. 00171/18/02267/EKSP paskyrė Turto vertės nustatymo ekspertizę. 2022 m lapkričio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-171-17091 antstolė nustatė, kad Turto rinkos vertė yra 87 300 Eur. Konkrečiu atveju pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus realiai nesutikdamas su ekspertizės akte atliktu Turto įkainojimu.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto įkainojimas yra ypač svarbi turto pardavimo iš varžytinių proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018, 20 punktas). Tinkamas turto įkainojimas lemia ne tik turto realizavimo eigą, bet ir tolesnius išieškojimo vykdymo padarinius. Pavyzdžiui, turtą varžytynėse pardavus už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali turto pardavimo aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio 6 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą, o teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-1075/2020). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
10. Areštuoto turto įkainojimo tvarka reglamentuota CPK 681 straipsnyje. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
11. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ekspertizės akte nustatyta Turto vertė būtų neteisinga. Teismui nepateikti nei skaičiavimai, nei vertinimai, nei kriterijai, kurie paneigtų atliktą Turto įvertinimą. Pareiškėjas savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte iš esmės grindžia tik argumentais apie turto kainą nurodytą nekilnojamojo turto skelbimuose. Aktualu pažymėti, kad internetiniuose portaluose nurodytos nekilnojamojo turto (netoliese esančių butų) kainos, savaime nesudaro pagrindo pripažinti ekspertizės išvadų neteisingomis. Juolab, kad viešuose skelbimuose išreikštas trečiųjų asmenų siekis parduoti turtą už konkrečią kainą – nėra faktiškai įvykdytas sandoris. Taigi, vertindamas vykdomosios bylos ir nagrinėjamos civilinės bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju nėra jokių objektyvių duomenų ir pareiškėjas jų nepateikė, kad antstolės nustatyta Turto vertė neatitinka rinkos kainos ar, kad rinkos kaina nustatyta netinkamai.
12. Konkrečiu atveju aktualu pažymėti ir tai, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti ekspertizę, pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus. Šios įstatyme numatytos antstolio teisės paskirtis yra pašalinti galimas antstolio abejones dėl areštuoto turto vertės. Nagrinėjamu atveju Turto vertė nustatyta turto vertintojo ir pagrįsta ekspertizės akto išvadomis, todėl nėra teisinio pagrindo ja abejoti.
13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytinių atveju reali turto vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytinių kainą, bet šią kainą nustato ir varžytinių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020), sprendžia, jog konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad antstolės nustatyta Turto kaina yra kaina, už kurią Turtas besąlygiškai bus parduotas. Vien faktas, kad yra vykdomos Turto varžytinės, savaime nereiškia, kad Turtas ir bus parduotas už pradinę varžytinių kainą (Turtas varžytinėse gali būti parduotas ir už didesnę kainą, nei yra įkainotas), o varžytinėms pasibaigus, apskritai, bus paskelbtas jų laimėtojas ar, kad varžytinėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, bus sumokėta Turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą.
14. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo I. M. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.