- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-21
- Bylos Nr.
- 1-210-1078/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24234-2024-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Kaltinamasis
- M. V.
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorams Gaudentui Balčiūnui, Linai Urbonienei, Reditai Vinterytei
M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) tautybės, iki bausmės atlikimo faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime, nevedęs, be išsilavinimo, nedirbantis, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 10 kartų, paskutinius iš jų:
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (5 veikos), 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė (neįsiteisėjęs).
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs asmuo ilgai sirgo, tačiau jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytų padarynių, o būtent:
jis, 2024 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), bėgdamas minėto pastato išorėje esančiais laiptais žemyn, į nugarą pastūmė šiais laiptais žemyn lipusį S. P., dėl ko pastarasis, neišlaikęs pusiausvyros, nukrito nuo laiptų ir patyrė kairio alkūnkaulio bei stipinkaulio apatinių dalių lūžius, taip M. V. dėl nusikalstamo nerūpestingumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. P. sveikatą.
Šiais veiksmais M. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog įvykio dieną bėgo nuo apsauginio iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kadangi nepavyko įvykdyti vagystės. Laiptais bėgdamas iš parduotuvės nukrito, tada atsikėlė ir toliau bėgo. Nukentėjusiojo negalėjo kliudyti ir nekliudė, kadangi pats bėgdamas nukrito, o priekyje jo nebuvo jokių žmonių. Nukentėjusysis laiptais priešais jį nelipo, šio žmogaus visai nėra matęs. Aplink pašalinių žmonių taip pat nebuvo, niekas nematė, kaip jis krito. Jį vijosi parduotuvės apsaugos darbuotojas, tačiau šis buvo tik pribėgęs iki parduotuvės durų, po to grįžo atgal.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis M. V. nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d., buvo parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Į parduotuvę atėjo su tikslu kažką pavogti, tačiau parduotuvės apsaugos darbuotojas pastebėjo jo veiksmus ir pradėjo jį vytis. Tuomet jis pradėjo bėgti išėjimo iš parduotuvės link ir galimai dėl afekto būsenos, siekdamas kuo greičiau pabėgti, neišlaikęs pusiausvyros griuvo nuo laiptų. Griūdamas galėjo kliudyti laiptais lipantį garbaus amžiaus vyrą, tačiau neturėjo tikslo vyro sužaloti ar kliudyti. Lipančio laiptais garbaus amžiaus vyro net nepastebėjo, galimai buvo labai susijaudinęs, nieko aplinkui nematė. Paties įvykio jis jau nepamena, tad negali tiksliai pasakyti, kaip ir kokiu būdu galėjo pastumti vyrą. Kaip ir minėjo, jeigu ir pastūmė kažką bėgdamas, tikslo taip pasielgti neturėjo. Labai gailisi, kad kažkas galėjo nukentėti nuo jo neatsargaus elgesio (T. 1, b. l. 125-128, 136-138).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis S. P. nurodė, jog įvykio dieną ėjo iš parduotuvės, lipo laiptais, tada iš parduotuvės staiga išbėgo kaltinamasis ir dviem kumščiais trenkė smūgius po mente ir dešinėje pusėje, po ko jis toliau griuvo laiptais žemyn iki šaligatvio. Po šio smūgio jis krito ant dešinio šono, susižeidė dešinės kojos čiurną, blauzdą, pakinklius, šlaunį ir sąnarį. Kadangi griūdamas rėmėsi kaire ranka, jam lūžo stipinkaulis ir alkūnkaulis. Matė, kas jį pastūmė, nes girdėjo šurmulį ir atsisuko, tuo momentu staiga prie jo pribėgo kaltinamasis ir trenkė. Kaltinamasis niekada nebuvo nukritęs ant laiptų, šis asmuo jį (S. P.) nustūmęs toliau dar pabėgo laiptais, tada pasuko į dešinę ir nubėgo toliau. Prabėgti laiptais nieko nekliudant buvo užtektinai vietos, kaltinamasis specialiai jam trenkė ir jį pastūmė, kad sukeltų sąmyšį. Kaltinamąjį atpažįsta, kadangi jį sutiko prieš įeidamas į parduotuvę. Visą įvykį matė netoliese automobilyje buvęs žmogus, kuris jam padėjo atsikelti ir iškvietė policiją. Po įvykio jį nuvežė į ligoninę, sugipsavo ranką. Šiuo metu negali sulenkti kairės rankos vieno piršto, skausmas eina į alkūnę. Iki šiol yra išlikęs skausmas visoje dešinėje kūno pusėje, ant kurios krito: čiurnoje, blauzdikaulyje, pakinkliuose. Po įvykio svaigo galva, negalėjo normaliai kvėpuoti darant judesius, skausmas buvo 10 balų iš 10. Po patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, lankėsi poliklinikoje. Iki minėto įvykio niekada pats nebuvo nukritęs, būdavo, kad svaigdavo galva, tačiau, išgėrus vaistų, praeidavo. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos ir 170 Eur turtinės žalos priteisimo – 100 Eur už vaistus ir 70 Eur už kelnes. 10 000 Eur įvertintą neturtinę žalą sieja su sukeltais skausmais ir sveikatos pablogėjimu, jam reikalingas sanatorinis gydymas.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis S. P. nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., apsipirko parduotuvėje (duomenys neskelbtini), išėjo iš jos ir leidosi laiptais žemyn šaligatvio link. Maždaug ant 4-5 laiptelio paleidęs dešinę ranką nuo turėklo, pajuto staigų ir stiprų smūgį – stūmimą į nugarą abiem rankomis. Dėl šio stūmimo jis neišlaikė pusiausvyros, nugriuvo ant laiptų ir susižalojo. Nugriuvęs pamatė, kad nuo jo šalinasi prieš tai parduotuvėje jo matytas tamsaus gymio vyras, apie 24 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, 6-8 cm ilgio juodais plaukais, dėvintis juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos sportines kelnes. Daugiau vyro požymių nurodyti negali. Kur tiksliai vyras pasišalino – pasakyti negali. Asmenį galės atpažinti. Jam nugriuvus, prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris padėjo atsikelti ir pasodino jį į savo automobilį, po to iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. Jis buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje po apžiūros jam buvo diagnozuotos kairiojo stipinkaulio apatinės dalies ir alkūnkaulio ilginės ataugos lūžiai bei kiti kūno paviršutiniai sužalojimai (T. 1, b. l. 29-32).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. D. nurodė, jog įvykio dieną, buvo netoli įvykio vietos, jo automobilis stovėjo prie laiptelių specialioje vietoje, skirtoje žmonėms su negalia. Matė kaip į parduotuvę ėjo kaltinamasis, jis ėjo pasvyruodamas į šonus, pamanė, kad jam galimai negerai su sveikata ir jis eina į vaistinę. Jis (liudytojas) tuo metu, sėdėdamas automobilyje, naršė telefone vis pakeldamas galvą, pažiūrėti į parduotuvės išėjimą. Pakėlė galvą, pamatė, kad lipa laiptais vyresnio amžiaus žmogus, po to, pamatė, kaip išbėgo iš parduotuvės kaltinamasis. Po to, vėl pakėlęs galvą jau pamatė, kaip vyresnio amžiaus žmogus – nukentėjusysis skrieja nuo laiptų ant šaligatvio, o kaltinamasis prabėgo šalimais link pastatų. Paties fakto, kaip nukentėjusysis buvo pastumtas – nematė. Jam pasirodė keista, kad žmogus taip gali „nuskristi“ nuo laiptų. Nes jei būtų suklupęs, tai suklupęs, o čia tiesiog skrido. Nemano, kad nukentėjusysis galėjo tiesiog suklupti. Pažiūrėjo, kad kitas žmogus prabėgo, iš to ir suprato, kad pastūmė. Nukentėjusysis nuo laiptų krito ant veido ir rankų. Tada tas pirmasis asmuo, nubėgo link pastatų, tuo metu iš parduotuvės išbėgo ir apsauginis. Jis (J. D.) padėjo senukui atsikelti, pasodino į mašiną ir iškvietė policiją. Senukui buvo apdraskytas veidas, prasidėjo rankos skausmai. Pirmąjį asmenį matė, kai įeidinėjo ir į parduotuvę. Ar šis pilietis ir senukas lipo ta pačia laiptų puse – nepastebėjo. Kad kaltinamasis būtų nugriuvęs – nematė. Nuo kaltinamojo išėjimo iš parduotuvės iki nukentėjusiojo nukritimo viskas buvo labai staigiai. Kaltinamasis nubėgdamas nereagavo į nukritusį nukentėjusįjį. Kai kalbėjo su nukentėjusiuoju, pastarasis sakė, kad jį nustūmė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. D. nurodė, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., būdamas automobilyje prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip nepažįstamas senyvo amžiaus vyras griūna nuo laiptų, o šalia jo prabėga tamsaus gymio vyras. Ar prabėgdamas tamsaus gymio vyras pastūmė senyvo amžiaus vyrą – nematė. Senyvo amžiaus vyrui nugriuvus nuo laiptų, jis (J. D.) pribėgo prie jo, padėjo atsikelti ir pasodino į savo automobilį. Šiam vyrui buvo nubrozdintas veidas, abiejų rankų delnai ir alkūnės. Apie įvykį jis iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Minėtas ta3,msaus gymio vyras nubėgo per gatvę už daugiabučio namo (T. 1, b. l. 43-45).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. F. nurodė, jog dirba apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) parduotuvėje, (duomenys neskelbtini). Kameros laiptų nefilmuoja. Paties įvykio dėl nukentėjusiojo nugriuvimo nuo laiptų – nematė. Įvykio dieną M. V. atėjo į parduotuvę, pasiėmę šampano butelį ir išbėgo. Pastebėjo kaip šis atėjo ir suprato, jog norės vogti. Kaltinamasis atėjęs į parduotuvę padėjo akmenį tarp durų, kad šios neužsidarytų, tai pamatė tik jau po vagystės, todėl, kai vijosi kaltinamąjį iš parduotuvės, atsitrenkė į duris ir susitrenkė petį, todėl M. V. nebuvo sulaikytas parduotuvėje ir pabėgo. Kaltinamąjį buvo beveik sulaikęs, buvo sugriebęs už jo drabužio. Kai atsigavo po sutrenkimo, išėjo iš parduotuvės ir pamatė, jog senukas sėdi apačioje laiptų, o M. V. jau buvo nubėgęs kitoje gatvės pusėje. Kaltinamasis negalėjo būti nugriuvęs ant laiptų, kadangi kol jis (V. F.) atsigavo nuo atsitrenkimo į duris ir išėjimo į lauką, kaltinamasis jau buvo perbėgęs į kitą gatvės pusę.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. F. nurodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. 2024 m. birželio 26 d., apie 9.58 val., jo darbo metu į parduotuvę užėjo jam iš matymo žinomas vyras, kuris dažnai vagia iš parduotuvių. Šis vyras yra (duomenys neskelbtini) tautybės, iki 25 metų amžiaus, tamsaus gymio, neaukšto ūgio (apie 170 cm), liekno sudėjimo, tamsiais garbanotais plaukais. Vyras dėvėjo juodos spalvos marškinėlius su baltais akcentais, tamsias šlepetes, juodos spalvos „Adidas“ kelnes. Jis (V. F.) per vaizdo stebėjimo kameras pastebėjo, kad minėtas vyras vis vaikšto prie alkoholio skyriaus, todėl kuo skubiau norėjo jį sulaikyti. Tačiau vyras buvo labai judrus ir pasiruošęs, todėl jam nepavyko vyro sulaikyti, šis pabėgo. Tik vėliau suprato, kodėl jam nepavyko užfiksuoti parduotuvės elektrinių įėjimo ir išėjimo durų – prieš įeidamas į parduotuvę minėtas vyras tarpduryje paliko akmenį, trukdantį uždaryti duris. 2024 m. birželio 26 d. šis vyras iš parduotuvės pavogė butelį šampano. Kas įvyko lauke prie parduotuvės – jis nematė. Tik vėliau pamatė, kad netoliese parduotuvės sėdi sužalotas senyvo amžiaus vyriškis (T. 1, b. l. 48-51).
Iš 2024 m. birželio 26 d. nukentėjusiojo S. P. pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. birželio 26 d., apie 10.00 val., jam leidžiantis laiptais iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), iš nugaros jį pastūmė nepažįstamas vyras, dėl ko jis nugriuvo ant betoninėmis trinkelėmis išklotų laiptų. Greitosios medicinos pagalbos brigada jį nuvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur buvo diagnozuoti kairiojo stipinkaulio apatinės dalies ir alkūnkaulio ilginės ataugos lūžiai bei kiti kūno paviršutiniai sužalojimai. Prašo dėl patirtų sužalojimų ir fizinio skausmo sukėlimo pradėti ikiteisminį tyrimą (T. 1, b. l. 1-3).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1997/2024 (01) nustatyta, kad S. P. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, veido dešinėje, dešiniame dilbyje, poodinės kraujosruvos kairio užausio srityje, veido dešinėje, dešinėje rankoje, kojose, kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 26 d. Odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio alkūnkaulio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu būdu, nukritus nuo laiptų. Sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų padarymo metu. Poodinė kraujosruva veido dešinėje galėjo susidaryti tiek suduodant smūgį, tiek nukritus. Kūne likę nustatyti sužalojimai galėjo susidaryti nukritus nuo laiptų (T. 1, b. l. 75-79).
Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 95-101).
Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (1 T., b. l. 92-94).
Iš 2024 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų kūno „BODY“ kamerų. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (T. 1, b. l. 89-91).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 139 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių (asmens sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio nukentėjęs asmuo netenka regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip yra sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog M. V. kaltė dėl jam pareikšto kaltinimo pasitvirtino pilnai.
Kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo proceso metu nebuvo nuoseklus – ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad jis, siekdamas išvengti sulaikymo ir bėgdamas nuo jį besivejančio parduotuvės apsaugos darbuotojo, išbėgdamas iš parduotuvės galėjo kliudyti laiptais lipantį nukentėjusįjį, tačiau tikslo sužaloti kitą asmenį neturėjo ir taip pasielgė netyčia. Tuo tarpu apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis jau kategoriškai tvirtino, jog jis nukentėjusiojo neužkliudė ir jo nepastūmė, pats buvo nugriuvęs nuo laiptų, tad niekaip nukentėjusiojo pastumti negalėjo. Pažymėtina, kad kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl tyrimo eigoje pasikeitė jo pozicija dėl jam pareikšto kaltinimo. Visgi nukentėjusysis viso proceso metu tvirtino, jog, jam lipant laiptais, jis pajuto smūgį į nugarą, pastūmimą, po ko jis nugriuvo nuo laiptų ir susižalojo, o po to, kai pajautė, kad buvo pastumtas, matė pro jį prabėgantį kaltinamąjį. Tokius nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo J. D. parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad matė, kaip iš parduotuvės išbėgo kaltinamasis ir staigiai po to pamatė nuo laiptų krintantį nukentėjusįjį. Šis liudytojas taip pat akcentavo tai, kad iš to, kaip nukentėjusysis krito, buvo akivaizdu, kad jis nesuklupo, o buvo paveiktas išorinės jėgos, tuo metu, be išbėgančio kaltinamojo kitų asmenų ant laiptų nebuvo. Tiek minėtas liudytojas J. D., tiek ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustas liudytojas apsaugos darbuotojas V. F. nurodė, kad jie nematė, kad kaltinamasis M. V. būtų nukritęs ar suklupęs prie laiptų, abu liudytojai akcentavo, jog kaltinamasis labai greitai nubėgo nuo parduotuvės. Taigi, aptarti liudytojų parodymai pirmiausia paneigia kaltinamojo teiginius, jog jis negalėjo užkliudęs pargriauti nukentėjusiojo, nes pats buvo nugriuvęs. Be to, aptarti liudytojo J. D. parodymai apie tai, kaip krito nuo laiptų nukentėjusysis – liudytojas netgi įvardino, kad nukentėjusysis „nuskrido“ nuo laiptų, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jis nukrito nesuklupęs, o būtent paveiktas išorinės jėgos.
Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes – tai, kad kaltinamasis bėgo iš parduotuvės kaip tik tuo metu, kai nukentėjusysis lipo laiptais iš parduotuvės, taip pat įvertinus nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad prieš griūdamas nuo laiptų jis pajuto pastūmimą į nugarą, liudytojo J. D. parodymus apie tai, kad tarp kaltinamojo išbėgimo iš parduotuvės ir nukentėjusiojo pagriuvimo praėjo itin mažas laiko arpas – tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, šias byloje nustatytas aplinkybes galima susieti į vieną loginę grandinę ir tai leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad kaltinamajam pareikštas kaltinimas pasitvirtino pilnai, o jo kaltinime nurodyti veiksmai, t. y. bėgant nuo jį gaudančio apsaugos darbuotojo nukentėjusiojo pastūmimas, buvo atlikti kaltinamajam veikiant nusikalstamai nerūpestingai – nenumatant, kad jam prabėgant pro vyresnio amžiaus nukentėjusįjį ir jį užkliudant, pastarasis gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti, dėl ko ir atsirado nukentėjusiajam Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1997/2024 (01) nustatyti sužalojimai, tačiau galint ir turint numatyti tokias savo elgesio pasekmes. Teismas sprendžia, jog šioje baudžiamojoje byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamasis M. V. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje.
Pažymėtina, kad byloje nesurinkta duomenų, kurie leistų teismui kategoriškai tvirtinti, jog kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė tyčia. Byloje nustatyta, kad paties nukentėjusiojo pastūmimo fakto niekas nematė, nukentėjusysis nurodė, kad jis pajuto stiprų smūgį, tačiau byloje esančioje 2024 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 1997/2024 (01) nėra užfiksuota jokių sužalojimų nukentėjusiojo nugaros srityje, t. y. ten, kur pastarasis nurodė pajutęs stiprų smūgį. Kartu šiame kontekste įvertintina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas J. D. nurodė, kad kaltinamasis jo dėmesį atkreipė dar prieš įeidamas į parduotuvę, kadangi ėjo pasvyruodamas į šonus, liudytojas, atsižvelgiant į tokią kaltinamojo eiseną, netgi pamanė, kad pastarasis turi problemų su sveikata.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.
Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, duomenų, kurie leistų kategoriškai teigti, jog kaltinamasis tyčia pastūmė nukentėjusįjį, kuris nukritęs patyrė kaltinime nurodytus sužalojimus, byloje nesurinkta. Dėl kaltinamojo tyčinės veikos prielaidas išreiškė tik nukentėjusysis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, paties nukentėjusiojo pastūmimo niekas nematė, teisme apklaustas liudytojas akcentavo, jog dar prieš įvykį kaltinamasis ėjo svyruodamas, kas leidžia spręsti, jog jo koordinacija buvo sutrikusi. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė tyčia yra paremta tik prielaidomis, o jomis nuosprendis grindžiamas negali būti.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. V., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas neatsargus nusikaltimas, kurio pasekmė – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – teistas (T. 1, b. l. 148-155), baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesusimokėjęs, kas rodo, jog vengia atsakyti už savo neteisėtas veikas (T. 1, b. l. 156-185), nedirbantis (T. 1, b. l. 186-187). Skiriant bausmę taip pat įvertintinos ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – kaltinamasis nustūmė nukentėjusįjį bėgdamas nuo jį gaudančio apsaugos darbuotojo ir siekdamas išvengti atsakomybės už svetimo turto vagystę.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. V. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas, nesiekiantis sankcijos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus ir bus proporcinga kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.
Kaltinamasis M. V. taip pat buvo nuteistas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėtu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir už apysunkį tyčinį nusikaltimą, be to, minėtu nuosprendžiu buvo M. V. subendrinta bausmė ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. nuosprendžiu už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme. Šioje gi byloje M. V. bausmė skiriama už neatsargaus nusikaltimo padarymą, tačiau, teismo įsitikinimu, įvertinus šios nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, nėra pagrindo teigti, jog pagal veikos pavojingumą ši veika labai skirtųsi nuo anksčiau M. V. padarytų nusikalstamų veikų, nors ir priskirtų kitai nusikalstamų veikų kategorijai. Be to, teismų praktikoje pažymima, jog savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-296/2009, 2K-186/2012, 2K-442-303/2016). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šiuo nuosprendžiu M. V. skiriama bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme bendrintina dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Pridedamos bausmės dalis nustatytina, atsižvelgus į jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamajam M. V. paskirtos bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo dieną atlieka laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, jog BK nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymą. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-84-873/2020).
Kaltinamajam M. V. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė skirta nebuvo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. V. skirti kardomosios priemonės teisinio pagrindo nėra, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę.
Dėl civilinių ieškinių
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis S. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės ir 170 Eur turtinės žalos atlyginimo (T. 1, b. l. 38). Teisme apklaustas nukentėjusysis savo pareikštą ieškinį palaikė pilna apimtimi, nurodydamas, jog turtinė žala susidarė iš to, jog buvo sugadintos 70 Eur vertės kelnės, o 100 Eur išleido pirkdamas vaistus, pirkimo faktą patvirtinančius dokumentus pateikė teismui. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, jog po įvykio smarkiai pablogėjo jo sveikata, buvo sukeltas fizinis skausmas, iki šiol negali sulenkti vieno piršto.
Teismas, susipažinęs su nukentėjusiojo pateiktais dokumentais, bylos medžiaga, sprendžia, jog nukentėjusiojo pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies. Pirmiausia teismas pasisakydamas dėl turtinės žalos dydžio, pažymi, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog įvykio metu buvo sugadintos jo dėvėtos kelnės (pvz. nuotraukų ar pan.) ir kad šių kelnių vertė yra būtent 70 Eur, todėl toks ieškinio reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl nėra tenkintinas. Be to, nors nukentėjusysis pateikė teismui vaistų bei kitų medicininių priemonių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, tačiau susipažinus su jų turiniu, nustatyta, kad dalis čekiuose nurodytų medikamentų nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtomis traumomis (pvz. „Lecithin“ – maisto papildas cholesterolio mažinimui, „Propodezas su imbieru“ – maisto papildas imunitetui, „Betaserc“ – vaistas nervų sistemai, „slapto kraujo tyrimas“ – tyrimas storosios žarnos vėžio prevencijai). Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo priteisti šių medikamentų įsigijimo išlaidas, kadangi, kaip minėta, nėra pagrindo juos susieti su nusikalstamos veikos metu patirtais sužalojimais. Iš pateiktų vaistų ir medikamentų įsigijimo čekių teismas sprendžia, jog šioje dalyje nukentėjusiojo pareikštas turtinės žalos reikalavimas yra pagristas 60,13 Eur sumai ir šiai sumai nukentėjusiojo ieškinys yra tenkintinas.
Kaip minėta, nukentėjusysis taip pat prašo priteisti ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymuose neturtinės žalos samprata nėra įtvirtinta, tačiau CK neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal teismų praktiką, be kita ko, asmens sveikata pripažįstama absoliučia prigimtine neturtine vertybe, kurios pažeidimų sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvendinai paprastai būna ypatingai stiprūs ir skausmingi. Visgi neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, jog nukentėjusysis dėl nagrinėjamo įvykio patyrė įvairius sužalojimus tame tarpe ir kairiojo alkūnkauklio ir stipinkaulio apatinių dalių lūžius. Teismui nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos visumos, buvo ne vienkartinio pobūdžio, o tęsėsi ir po patirto sužalojimo. Nukentėjusysis turėjo tęsti gydymą, o dėl patirtų sužalojimų, akivaizdu, kad garbaus amžiaus nukentėjusiajam buvo sukelti nepatogumai, teko kuriam laikui keisti gyvenimo įpročius, buvo apsunkintas apsitarnavimas buityje. Nagrinėjamu atveju turi būti vertinama ir tai, kad toks sužalojimas nukentėjusiojo amžiaus asmeniui yra iš tiesų pavojingas. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir išgąstį, kitus nepatogumus. Visgi, teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad sužalojimas sukėlė neatitaisomas pasekmes, kad teko kardinaliai keisti gyvenimo būdą ar kad sukėlė kitas negrįžtamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į teismų formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 390,53 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo S. P. gydymo, taip pat prašydami priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų S. P. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina – 390,53 Eur (T. 1, b. l. 82,85). Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam S. P. minėti sužalojimai buvo padaryti būtent dėl kaltinamojo M. V. nusikalstamų veiksmų, taigi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirta 390,53 Eur turtinė žala, susidariusi dėl nukentėjusiojo S. P. gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo M. V. padaryta nusikalstama veika, todėl M. V. yra atsakingas už šios žalos padarymą ir privalo ją atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo M. V. pilna apimtimi.
Dėl kitų klausimų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. sausio 10 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš kaltinamojo M. V. priteistinos 652,08 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos už advokato R. K. darbą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Darytina išvada, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-09-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo 2020-10-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020).
Kaltinamajam privalomas gynėjas paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (T. 2, b. l. 29-30). Kadangi kaltinamajam gynėjas privalomai paskirtas neatsižvelgiant į kaltinamojo valią, šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo yra priteistina pinigų suma civiliam ieškiniui, todėl įvertinus visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų, todėl šios išlaidos iš kaltinamojo M. V. nepriteisiamos.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (supakuoti į vokus, prisegtus prie bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti M. V. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į M. V. paskirtą bausmę įskaičiuoti bausmės laiką, atliktą ir įskaičiuotą, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. sausio 21 d.).
Nukentėjusiojo S. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiojo S. P. naudai priteisti 60,13 Eur (šešiasdešimt eurų ir 13 centų) turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo M. V. civilinei ieškovei priteisti 390,53 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų ir 53 centus) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (390,53 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (supakuoti į vokus, prisegtus prie bylos 2 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo – netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.