Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teisme teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai

8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą ir laiką išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė A. B. ir atsakovas A. L. yra nepilnamečio E. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ registrų duomenys patvirtina, kad atsakovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovės darbo užmokesčio vidurkis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d. – 2 030,00 Eur (nuo šios sumos skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos). 2025 m. balandžio 15 d. Skyriaus šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad ieškovės šeimoje auga dar vienas ieškovės vaikas – sūnus E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuo 2024 m. sausio 1 d. mokama 122,50 Eur išmoka vaikui. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad ieškovės A. B. vardu registruota transporto priemonė – Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė A. B. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš 2022 m. liepos 1 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi nuomos sutartį dėl būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomos kaina – 250,00 Eur/mėn.

10. Teismų informacinės sistemos registrų išrašo duomenimis, atsakovas A. L. Lietuvoje nedirba, yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovo vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

12. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

13. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad šalių nepilnametis sūnus E. L. nuo gimimo gyvena su ieškove, atsakovas jau daug metų nesidomi vaiku ir nesikreipė į ieškovę norėdamas sūnų pamatyti ar jį auginti, byloje paskirta atsakovo kuratorė nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje nepilnamečiui vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Ieškovės gyvenamoji aplinka švari ir tvarkinga, atitinkanti nepilnamečio vaiko poreikių bei interesų užtikrinimą. Ieškovė, rūpinasi vaiko sveikata, ugdymu, kasdieninių poreikių tenkinimu, išlaiko jį, tarp motinos ir vaiko neabejotinai užsimezgęs stiprus tarpusavio emocinis ryšys. Skyriaus vertinimu, nepilnamečio E. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečio vaiko geriausiems interesams.

14. Atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnūs E. L. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina nepilnamečio sūnaus būtinuosius poreikius, gyvenimo sąlygas, saugią aplinką ir tinkamai juo rūpinasi, todėl atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog atsakovas savo sūnumi ilgą laiką nesidomi ir juo nesirūpina, kad atsakovo kuratorė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove nereiškė, bei tai jog kuratorei su juo susisiekti nepavyko ir atsakovo išklausyti galimybės nebuvo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio E. L. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove - vaiko mama A. B., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti byloje pateiktą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi nurodant, kad tėvas A. L., bendraus su savo nepilnamečiu sūnumi - sūnui ir jo motinai A. B. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką. Ieškovė neprieštarauja, kad atsa­kovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su sūnumi nepažeidžiant vaiko interesų.

20. Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, todėl nustatytina ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka.

21. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrins vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

22. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 350,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

25. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnamečio sūnaus – E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti per mėnesį skiria apie 550,00 - 650,00 Eur, teismo posėdžio metu patikslino, kad šiuo metu sūnaus išlaikymui reikia apie 700,00 Eur. Prie ieškinio pateiktoje išlaidų paskaičiavimo lentelėje nurodyta išlaidų suma - 585,00 Eur, šias išlaidas sudaro: maistas - 150,00 Eur, avalynė ir rūbai - 50,00 Eur, higienos priemonės - 30,00 Eur, vitaminai ir /ar vaistai – 15 Eur, mokesčio už butą ir komunalinio mokesčio dalis - 100 Eur, futbolo būrelis (įskaitant ir varžybų dalyvio mokesčiams) - 60,00 Eur, mokykliniai reikmenys - 50,00 Eur, internetas ir telefonas – 15 Eur, dienpinigiai - 60,00 Eur , draudimas – 30,00 Eur, pramogos – 25,00 Eur.

26. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu realiai patiriamos išlaidos sūnui išlaikyti yra didesnės nei nurodyta ieškinyje ir sudaro apie 700,00 Eur per mėnesį, jog kiekvieną mėnesį išlaidos yra skirtingos. Avalynei ir rūbams atsakovė išleidžia 50,00 Eur, kad kiekvienam sezonui reikia naujų rūbų, batų, nes vaikas auga, vaikui mokykloje reikalinga ir sportinė apranga. Pažymėjo, kad šiltuoju sezonu už komunalinius mokesčius iš viso moka apie 150,00 Eur, šildymo metu – vien už šildymą moka 150,00 Eur, jog vaiko dalis apmokėjimui už komunalines paslaugas (elektra, vanduo, šildymas ir kt.), bei už buto nuomą vaikui paskaičiuota suma – 100,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad mokyklinėms reikmėms reikalinga 50,00 Eur suma, kad pasiruošimui prieš mokslo metus išleido apie 100,00 Eur, papildomai sumokėjo 80,00 Eur metams už mokyklines pratybas, į klasės fondą sumokėjo 20,00 Eur už mokslo metus, tačiau fondą metų eigoje gali tekti papildyti, metų eigoje į mokyklą reikalinga papildomai atsinešti priemonių pamokoms, kurias tenka pirkti. Ekskursijos mokykloje organizuojamos du kartus per metus, ekskursijai skiriama 30,00 Eur, dar užkandžiai, iš viso apie 50,00 Eur. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sūnaus mokyklinei uniformai mokslo metų pradžioje išleido 146,00 Eur, vieno džemperio kaina – 35 Eur, pirko keturis marškinėlius pasikeitimui, džinsus. Kadangi ieškovė yra įpareigota vaikui pirkti mokyklinę aprangą, kaip to reikalauja mokyklos taisyklės, ji neturi pasirinkimo mažinti šių išlaidų dydžio ir spręsti dėl jų reikalingumo, todėl teismas šias išlaidas priskiria prie mokyklinių reikmenų, ir mano, kad mokyklinėms reikmėms paskaičiuota 50,00 Eur suma per mėnesį yra reali ir atitinkanti tokio amžiaus vaiko poreikius. Higienos priemonės kainuoja 30,00 Eur, tai dantų pasta, šepetėliai, šampūnai, skalbimo priemonės, dėl higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams nurodytos 45,00 Eur sumos ieškovė paaiškino, kad sūnus sveikatos problemų, išskyrus peršalimus ir kartais pasitaikančius bėrimus, neturi, tačiau vitaminus geria nuolat, prieš žiemos sezoną vitaminų nusiperka papildomai. Ieškovė nuomojasi butą Mažeikiuose, nuomos mokestis - 250,00 Eur per mėnesį, šias išlaidas pagrindžia byloje pateikta nuomos sutartis ir bankiniai mokėjimai. Sūnaus telefono mokestis šiuo metu - 10,00 Eur, nurodė, kad sūnui pirko telefoną praeitais metais, mokėjo apie 120,00 Eur. Ieškovė sūnaus dienpinigiams skiria 60,00 Eur, sūnus gauna nemokamą maitinimą, tačiau ne visada valgo mokykloje patiektą maistą, todėl skiria dienai apie 2,00 Eur. Taip pat moka už futbolo būrelį 45,00 Eur mėnesinį mokestį, tačiau norint dalyvauti varžybose mokamas papildomas dalyvio mokestis, suma - nuo 20,00 iki 30,00 Eur, vieną vasaros mėnesį už futbolo būrelį mokėti nereikia. Paaiškino, kad varžybos būna apytiksliai kartą per mėnesį, kad šiam sportui taip pat reikalingi ir specialūs rūbai, sūnaus pramogoms ieškovė skiria 25,00 Eur suma. Dėl pateikto mokesčio už sūnaus draudimą paaiškino, kad draudimo sutartį nutraukė 2025 m. vasaros pradžioje bei ketina drausti visą šeimą. Teismui būsimos draudimo sutarties sąlygos, ar pati draudimo sutartis, nėra pateikta, todėl teismas negali įvertinti būsimų išlaidų pagrįstumo, todėl išlaidų lentynėlėje nurodyta 30,00 Eur suma už draudimą atimtina iš bendros sumos kaip nepagrįsta.

27. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta vaiko išlaikymui reikalinga suma, kuri reikalinga vaiko išlaikymui kiekvieną mėnesį gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą. Vaikui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikas būtų aprengtas pagal sezoną, pavalgęs, suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaiku našta.

28. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė yra dirbanti, jos darbo pajamos sudaro nuo 1200,00 iki 1400,00 Eur/mėn. į rankas. Ieškovės šeimoje auga dar vienas ieškovės vaikas – sūnus E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), ieškovei nuo 2024 m. sausio 1 d. mokama išmoka vaikams - 122,50 Eur vienam vaikui. Ieškovės vardu registruota transporto priemonė – Audi A3, ieškovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, moka būsto, kuriame su vaikais gyvena, nuomą – 250,00 Eur.

29. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba, yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra, nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto taip pat neturi. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei jo galimybes atitinkantį geriau apmokamą ar papildomą darbą bei gauti didesnes pajamas ir užtikrinti savo nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą.

30. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismas pažymi, kad išlaikyti savo vaikus yra abiejų tėvų pareiga, todėl jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, be to, vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymas negali būti atliekamas likutiniu principu – tiek, kiek tėvas gali skirti vaikų išlaikymui po to, kai bus patenkinti jo poreikiai. Kadangi vaiko poreikių tenkinimo pareigos negalima perkelti tik vaiko motinai, atsakovas taip pat privalo rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, teikdamas vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką, nes iškyla nenumatytų kasdienių išlaidų, prie kurių atsakovas neprisideda.

31. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų galimo teikti išlaikymo dalys, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju ieškovės turtinė padėtis, kaip nustatė teismas, leidžia jai vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Apie atsakovą byloje duomenų nėra pakankamai, kad būtų galima nustatyti jo turtinę padėtį, tačiau atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, be to savo sūnų, jam gimus kurį laiką geranoriškai išlaikė. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie teismui leistų spręsti, kad atsakovas nėra pajėgus dirbti ir užsidirbti, kad išlaikytų savo sūnų. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

32. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

33. Ieškovės teisme nurodytos vaiko būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais.

34. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovė išsamiai paaiškino, kad neįtraukė visų išlaidų į pateiktą poreikių lentelę, kad sūnui taip pat reikalingas čiužinys, rašomojo stalo kėdė, kompiuteris, patalynė ir rankšluosčiai, kad vaiko pramogoms taip pat išleidžia daugiau nei prašo, kad nutraukė draudimo sutartį, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, teismas sprendžia, kad per mėnesį 600,00 Eur suma nepilnamečiui vaikui ir valstybės mokama išmoka, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

35. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 300,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. liepos 12 d., iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė - vaiko mama A. B..

36. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

37. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

38. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

39. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).

40. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 350,00 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už pastaruosius tris metus, iš viso 12 600,00 Eur. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakovu išsiskyrė, kai vaikui buvo apytiksliai vieneri metai – 2017 m. (vaikas gimė (duomenys neskelbtini). Po išsikyrimo pusę metų dar tėvas teikė išlaikymą geranoriškai. Bylos duomenimis atsakovas sūnui jokio išlaikymo neteikė apie aštuonerius metus.

41. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė teikdama ieškinį nurodė, jog šiuo metu išlaikymo suma vaikui yra padidėjusi, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog tuo metu, tai yra - prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo pradžiai, sūnaus poreikiai buvo tokie pat kokie yra šiuo metu, sūnui paaugus. Be to, išlaidų lentelė buvo sudaryta prieš pusantrų metų, kas patvirtina, kad išlaidos sūnaus aprūpinimui tuo metu (ir dar anksčiau), buvo mažesnės. Svarbu pažymėti ir tai, kad ir pati atsakovė šiuo metu gauna didesnes pajamas nei gavo 2024 m., todėl akivaizdu, kad įvertinus reikiamą sumą vaiko išlaikymui prieš tris metus ir dabar, ji negalėtų būti tokia pat.

42. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad iš atsakovo A. L. priteistinas nepilnamečiam sūnui E. L. išlaikymo įsiskolinimas už tris metus nustatant 250,00 Eur kasmėnesinį išlaikymo dydį, tai yra iš viso 9 000,00 Eur (250,00 Eur x 36 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

43. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

44. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

45. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus Šiaulių skyriaus 2024 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-02337, bei 2025 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-02337 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo“, ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 procentų. Tarnybos pažyma Nr. APD-2025-14143 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, kad A. B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė – 577,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies, patenkintų reikalavimų dalį sudaro 72 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 415,00 Eur (577,08 x 72 proc.) už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

46. Žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista šioje byloje sudaro – 398,00 Eur (114,00 Eur žyminis mokestis už neturtinius reikalavimus, 81,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 203,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (9 000,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.)), iš atsakovo priteistina 398,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

47. 2025 m. spalio 15 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi, atsakovui paskirta kuratorė - advokatė Juta Kareivė. Byloje pateiktas kuratorės 2025 m. gruodžio 9 d. prašymas atlyginti išlaidas už kuratorės darbą pagal 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymą „ Dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžiu ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Prašyme nurodytos kuratorės patirtos išlaidos: susipažinimas su 1 bylos tomu – 31,14 Eur, atsiliepimo rengimas - 72,66 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 20,76 Eur, atstovavimas pagal faktinį sugaištą laiką, kai 1 val. - 19,46 Eur. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2025 m. gruodžio 10 d. teismo posėdis truko 50 min., vadinasi už atstovavimą teisme suma sudaro 16,22 Eur (19,46 Eur x 50 min/ 60min.). Iš viso išlaidos už kuratorės darbą - 140,78 Eur.

48. CPK 39 straipsnio 3 dalis numato, kad kuratoriui atstovavimo išlaidas apmoka šalis, kurios iniciatyva kuratorius yra paskirtas (CPK 39 straipsnio 3 dalis).

49. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidoms išimtys netaikomos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl jos apmokamos iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos lėšų. Minėta, ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl kuratoriaus atstovavimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 39 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti kad atsakovas A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikui ir jo motinai A. B. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko motiną A. B. ir suderinant bendravimo laiką. A. B. neprieštarauja, kad A. L. bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su sūnumi E. L., nepažeidžiant vaiko interesų.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. liepos 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už trejus metus, skaičiuojant po 250,00 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 9000,00 Eur (devynis tūkstančius eurų 00 ct).

Skirti E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise jo motiną A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 415,00 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą antrinę teisinę pagalbą, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą - 5630, ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 398,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Išaiškinti atsakovui, jog žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant įmoką už priteistą žyminį mokestį, mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą - 5662, ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Kuratoriaus atstovavimo išlaidas padengti iš valstybės lėšų.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.