Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-12-01 · Civilinė byla Nr. 2VP-9257-1105/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-9257-1105/2020Nutartis · 2020-12-01Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-17Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-01
Bylos Nr.
2VP-9257-1105/2020
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04482-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Sabaliauskienė
Suinteresuotas asmuo
A. R., A. T.
Skolininkas
A. R.
Kreditorius
A. T.
Advokatai
Darius Staškevičius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-9257-1105/2020Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04482-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.5.1 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 1 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Viktorijai Vilkei,dalyvaujant pareiškėjui antstoliui Andriui Bespalovui,suinteresuotajam asmeniui A. R., jos atstovams R. R., advokatui Dariui Staškevičiui,suinteresuotajam asmeniui A. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims skolininkei A. R., išieškotojui A. T. dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Antstolis Andrius Bespalovas kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas skirti skolininkei A. R. 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną išieškotojo A. T. naudai.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismo posėdžio metu antstolis nurodė, kad savo pareiškimą visiškai palaiko, kadangi skolininkė A. R. nevykdo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta tarp civilinės bylos šalių sudaryta taikos sutartis. 2019 m. gegužės 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išdavė vykdomąjį raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkė A. R. įsipareigojo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, kad A. R. pažeidė taikos sutartimi numatytą sąlygą neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, t. y. perstūmė akmenį link įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, tačiau nepažeidė teisės į servitutinį kelią, kurio nustatytas plotis yra 4 metrai. Akmuo nuo A. R. priklausančios tvoros yra 4.55 metrų atstumu, t. y. už servitutinio kelios ribos.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo A. R. teismo posėdyje prašė antstolio pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ji perstūmė akmenį į servitutinio kelio pusę, kadangi jis trukdė jai sodinti gėles bei prižiūrėti teritoriją. Mano, kad perstumtas akmuo netrukdo A. T. su jokia transporto priemone važiuoti keliu, kadangi pastarasis yra 4 metrų pločio. Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį, kuria buvo patvirtina tarp bylos šalių sudaryta taikos sutartis ji suprato taip, jog negali perstumti akmens ant servitutinio kelio. Ji šio reikalavimo nėra pažeidusi, kadangi akmuo ir nebuvo perstumtas ant servitutinio kelio. Mano, kad ji ginčo akmenį savo sklype gali kilnoti kaip pati nori.

4. A. R. atstovai R. R. bei advokatas Darius Staškevičius prašė antstolio pareiškimą atmesti. R. R. teismui paaiškino, jog jos motina A. R. nepažeidė teismo patvirtintos taikos sutarties, kadangi ginčo akmuo nebuvo perstumtas ant servitutinio kelio. Šiuo metu akmens padėtis netrukto išieškotojui važiuoti keliu net ir su sunkiasvore mašina. Advokatas Darius Staškevičius teismui aiškino, jog tarp civilinės bylos šalių sudarytos taikos sutarties nuostata yra aiški, t. y. šalys sutarė, o A. R. įsipareigojo neperstumti ginčo akmens ant servitutinio kelio. Tą pačią nuostatą bylą nagrinėjęs teismas pakartojo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje dėl sprendimo išaiškinimo. A. R. taikos sutarties nuostatą dėl akmens neperstūmimo supranta pažodžiui, akmens perstūmimas jokiu būdu nepažeidžia išieškotojo teisių, jis gali ir toliau naudotis keliu, kuris yra net 4 metrų pločio. Advokatas taip pat mano, kad antstolis į teismą pareiškimu kreipėsi ne tuo pagrindu, kadangi pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuotasis asmuo A. T. teismo posėdyje palaikė antstolio pareiškimą. Nurodė, kad A. R. po to, kai teismas patvirtino tarp jų sudarytą taikos sutartį, kurią pasirašė tuo metu buvusi gyva jo sutuoktinė, perstūmė ginčo akmenį į servitutinio kelio pusę ir šiuo metu tas akmuo yra būtent toje vietoje, kurioje jis buvo kuomet civilinėje byloje buvo pareikštas priešieškinio reikalavimas dėl ginčo akmens perstūmimo. Išieškotojas nurodė tiksliai nepamenantis, kuriuo metu ginčo akmuo buvo perkeltas tolyn nuo kelio, ar prieš pasirašant taikos sutartį, ar po jos pasirašymo, tačiau manantis, kad tai įvyko prieš pasirašant taikos sutartį. Patvirtino, jog šiuo metu akmuo vėl trukdo jam važiuoti keliu su didesniu automobiliu, kadangi akmenys yra pastatyti būtent ant kelio linkio. A. T. taip pat nurodė teismui taikos sutartį suprantantis vienareikšmiškai, kaip įpareigojimą A. R. neperstumti ginčo akmens į servitutinio kelio pusę. Jis sutinka savo lėšomis perstumti ginčo akmenį nuo servitutinio kelio pusės.

Motyvuojamoji dalis

6. Antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimas atmestinas. Teismo iniciatyva keistina sprendimo vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018, buvo patvirtinta tarp civilinės bylos šalių, t. y. A. R. ir E. T. (teisių perėmėjas A. T.), sudaryta taikos sutartis (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 2 tomas, b. l. 50-52). Taikos sutarties 4 punktu bylos šalys sutarė, kad A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą.

8. Civilinės bylos duomenimis buvo neginčijamai nustatyta, kad po Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties įsiteisėjimo A. R. ginčo akmenį perstūmė į servitutinio kelio pusę ir šis ginčo objektas šiuo metu yra 4.55 metrų atstumu nuo A. R. priklausančios tvoros, t. y. už servitutinio kelios ribos. Nagrinėjant antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą, byloje kilo ginčas dėl tarp bylos šalių sudarytos taikos sutarties 4 punkto aiškinimo, todėl teismas turi pareigą nustatyti, ką civilinės bylos šalys turėjo omenyje taikos sutartyje nustatydamos sąlygą „neperstumti akmens ant įvažiavimo“ ir kaip vietovėje tarp šalių nagrinėtinos bylos kontekste gali būti individualizuojamas „įvažiavimas į E. T. žemės sklypą“ (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-619-544/2020).

9. Iš civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovė A. R. šioje byloje reiškė ieškinio reikalavimą dėl jai nuosavybės teisės priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 1 tomas, b. l. 3-6). Nagrinėjant aptariamą civilinę bylą, 2017 m. rugpjūčio 8 d. byloje buvo priimtas atsakovės E. T. priešieškinio reikalavimas, kuriuo pastaroji be kitų reikalavimų prašė teismo įpareigoti A. R. iškart nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis pašalinti rusvos spalvos akmenį, pastatytą ant įvažiavimo į jos žemės sklypą, nurodant, kad jeigu akmuo per nustatytą terminą nebus pašalintas, jį savo lėšomis pašalins pati atsakovė, o jos patirtos išlaidos bus išieškotos iš A. R. (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 1 tomas, b. l. 138-140). Tiek šiame atsakovės E. T. priešieškinio reikalavime, tiek pačios A. R. atsiliepime į priešieškinio reikalavimą (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 1 tomas, b. l. 150-153), tiek vėliau nagrinėjant civilinę bylą 2018 m. sausio 16 d. parengiamojo posėdžio metu (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 2 tomas, b. l. 4-8) abi civilinės bylos šalys pripažino ir sutarė, kad ginčo akmuo yra ant A. R. žemės, t. y. už servitutinio kelio ribų, tačiau E. T. reikalavimą dėl akmens pašalinimo kėlė dėl to, jog jos nurodymu šis akmuo jai trukdė važiuoti keliu dėl jo buvimo būtent ant kelio linkio. Gi, ieškovė A. R. gynėsi ta faktine aplinkybe, kad ginčo akmuo yra jos žemėje ir ji gali savo nuosavybę valdyti kaip tinkama. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovė E. T. nagrinėtoje byloje neginčijo servitutinio kelio pločio, tačiau prašė pašalinti ginčo akmenį nuo kelio linkio, kadangi dėl akmens buvimo vietos su lengvuoju automobiliu yra sudėtinga atlikti sukimo manevrą, o su didesniu automobiliu išsukti keliu yra neįmanoma. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių, jog pačios civilinės bylos šalys „įvažiavimu į E. T. žemės sklypą“ vadino ne tik servitutinį kelią, kuris yra 4 metro pločio, tačiau ir teritoriją, esančią už servitutinio kelio ribos, apimančią ginčo akmens ant šio kelio linkio buvimo vietą.

10. Nurodytą teismo įsitikinimą visiškai patvirtina Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo pasisakydamas, kad „ieškovė A. R. tinkamai nevykdo taikos sutarties sąlygų, t. y. perstūmė akmenį ant įvažiavimo į A. T. žemės sklypą. Atsakovas A. T. pateikė tai patvirtinančius įrodymus – tris foto nuotraukas“ (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 2 tomas, b. l. 98-99). Tai taip pat patvirtina Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje konstatuodamas, kad „taikos sutartyje minimas akmuo yra perstumtas ant (link) į važiavimo į A. T. žemės sklypą. Pati apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė žemės sklypo situacijos schemą, iš kurios matyti, kad ginčo akmuo yra perkeltas iš savo ankstesnės buvimo vietos į kairę pusę. Nepaisant to, kad, apeliantės teigimu, matininko matavimai patvirtina, jog ginčo akmuo yra už servitutinio kelio ribos, tai niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad buvo pakeista akmens buvimo vieta, kurios buvo sutarta nekeisti taikos sutarties 4 punkte. Būtent tokia aplinkybė pirmosios instancijos teismui sudarė teisėtą pagrindą spręsti apie šalių sudarytos taikos sutarties 4 punkto galimai netinkamą vykdymą ir pagrindo išduoti vykdomąjį raštą buvimą“ (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 2 tomas, b. l. 123-126). Galiausiai, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartyje dėl sprendimo išaiškinimo esantis Panevėžio apylinkės teismo nurodymas, kad „Nagrinėjamu atveju ieškovė savo prašymą argumentuoja tuo, kad taikos sutarties 4 punktu buvo susitarta tik dėl to, kad ji akmens neperstums ant servitutinio kelio, jokių kitų įsipareigojimų ji neprisiėmė. Su šiuo ieškovės argumentu nėra pagrindo sutikti, kadangi per derybas dėl taikos sutarties sudarymo, šalys susitarė, kad ieškovė patrauks toliau nuo įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, t. y. toliau nuo servitutinio kelio, akmenį, kad atsakovei E. T. būtų patogiau pravažiuoti su didesne transporto priemone. Akmuo atsakovei E. T. trukdė pravažiuoti su didesne transporto priemone, nors akmuo stovėjo nepažeisdamas servitutinio kelio (ne ant servitutinio kelio) ribos. Ieškovei patraukus akmenį toliau nuo įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, t. y. toliau nuo servitutinio kelio, tik tada šalys sudarė taikos sutartį. Nei atsakovė E. T. savo procesiniuose dokumentuose nurodė, nei civilinės bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, kad akmuo stovi ant servitutinio kelio. Ginčo akmuo stovėjo prie servitutinio kelio ribos, tačiau atsakovei E. T. buvo labai sudėtinga patekti į savo namų valdą, būtent, kai akmuo stovėjo tokioje padėtyje“ (civilinės bylos Nr. 2-530-956/2018 2 tomas, b. l. 151-153), patvirtina, jog derybų etape iki taikos sutarties pasirašymo, ginčo akmuo buvo patrauktas tolyn nuo servitutinio kelio ribos ir tik tuomet civilinės bylos šalys pasirašė taikos sutartį joje nurodydamos, kad „A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą“. Aukščiau šioje nutartyje teismas jau yra nurodęs, kad „įvažiavimu į E. T. žemės sklypą“ laikytinas ne tik 4 metrų pločio servitutinis kelias, tačiau ir teritorija, esanti už servitutinio kelio ribos, apimanti ginčo akmens ant šio kelio linkio buvimo vietą. Todėl teismas sprendžia, kad taikos sutarties 4 punkte nustatydamos sąlygą „neperstumti akmens ant įvažiavimo“ civilinės bylos šalys turėjo omenyje ir abi sutarė, kad A. R. negali perstumti akmens iš jo buvimo vietos taikos sutarties pasirašymo momentu į servitutinio kelio pusę, nes priešingas šios taikos sutarties ginčo nuostatos aiškinimas nagrinėjamos bylos kontekste būtų nelogiškas ir prieštaraujantis civilinės bylos šalių ketinimų, buvusių sudarant taikos sutartį, esmei.

11. Esant išdėstytam teismo aiškinimui, konstatuotina, jog ieškovė A. R., perstumdama ginčo akmenį į servitutinio kelio pusę pažeidė tarp civilinės bylos šalių sudarytos taikos sutarties 4 punktą, kuriuo įsipareigojo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Taigi, antstolis Andrius Bespalovas pagrįstai 2019 m. rugsėjo 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir perdavė jį teismui. Teismas taip pat sprendžia, kad A. R. bei jos atstovų argumentai apie tai, kad ginčo akmens perstūmimas link servitutinio kelio niekaip nepažeidžia išieškotojo, t. y. A. T. teisių, nagrinėjant antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi civilinės bylos šalys taikos sutartimi sutarė dėl ginčo esmės, teismas patvirtindamas taikos sutartį nenustatinėjo galimo A. T. teisių pažeidimo dėl ginčo akmens faktinės buvimo vietos, o nagrinėjant antstolio prašymą dėl baudos skyrimo A. R. pakanka taikos sutarties nevykdymo fakto nustatymo.

12. Minėta, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T., kurios 4 punkte A. R. įsipareigojo neperstumti ginčo akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Tačiau pirmosios instancijos teismas nutartyje nenurodė taikos sutarties neįvykdymo pasekmių, jei nebus vykdomas minėtas įsipareigojimas. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimą (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-619-544/2020).

13. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste nustatyta, kad teismo įpareigojimas A. R. nėra asmeninio pobūdžio, t. y. perstumti ginčo akmenį tolyn nuo servitutinio kelio ribos gali tiek pati skolininkė A. R., tiek išieškotojas A. T. ir teismo sprendimo įvykdymas bet kuriuo atveju bus laikomas tinkamu CPK 771 straipsnio prasme. Tačiau teismo sprendime nenurodžius jo neįvykdymo padarinių, t. y. nenurodžius išieškotojo teisės atlikti veiksmus už skolininkę jos sąskaita, kai ši jo neįvykdo, taip pat byloje esant antstolio surašytam sprendimo neįvykdymo aktui, teismo iniciatyva keistina sprendimo vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Skolininkės A. R. atžvilgiu netaikytinos CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos pasekmės.

14. Skolininkei A. R. išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą pastarajai neįvykdžius Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018, patvirtintos taikos sutarties 4 punkto įpareigojimo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, teismo įpareigojimą įvykdyti, t. y. perstumti ginčo akmenį tolyn nuo servitutinio kelio ribos, turi teisę išieškotojas A. T. skolininkės A. R. sąskaita.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 273 straipsniu, 284 straipsniu, 771 straipsniu, teismas

nutaria:

Antstolio Andriaus Bespalovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą atmesti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018, patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vykdymo tvarką ir įpareigoti skolininkę A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 10 dienų, skaičiuojamų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, bei nustatyti, kad skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodytos taikos sąlygos, išieškotojui A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suteikiama teisė pačiam įvykdyti taikos sutarties 4 punkto nuostatą, t. y. perstumti akmenį tolyn nuo servitutinio kelio ribos tokiu atstumu, kuris netrukdytų pastarajam važiuoti servitutiniu keliu į savo sklypo teritoriją bei iš jos, skolininkės A. R. sąskaita.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui vykdomąją bylą Nr. 0025/19/01080.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Eglė Sabaliauskienė