- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-619-544/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Skolininkas
- A. R.
- Kreditorius
- A. T.
- Atsakovas
- E. T.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-619-544/2020
teisėja Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04482-2019-3
2020 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-283-400/2020 pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei A. R. ir išieškotojui A. T. (atsakovės E. T. procesinių teisių perėmėjui) dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis A. B. prašė skirti skolininkei A. R. 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo A. T. naudai.
2. Nurodė, kad jo kontoroje 2019 m. gegužės 9 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/19/01080, remiantis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 6 d. vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018, kuriame nurodyta, jog A. R. įsipareigoja neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, atsižvelgiant į taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T.. 2019 m. rugsėjo 24 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriuo nustatyta, jog A. R. pažeidė taikos sutartimi numatytą sąlygą neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, tai yra perstūmė akmenį linkt įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, tačiau nepažeidė teisės į servitutinį kelią, kurio nustatytas plotis – 4,00 m. Šiuo atveju akmuo nuo A. R. priklausančios tvoros yra 4,55 m atstumu, tai yra už servitutinio kelio ribos. Su šiuo faktu sutiko (patvirtino) tiek skolininkė A. R., tiek išieškotojas A. T..
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 17 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies. Nustatė A. R. vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, gera valia įvykdyti 2018 m. balandžio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, t. y. grąžinti akmenį į taikos sutarties pasirašymo metu buvusią jo padėtį. Nevykdant nustatyto įpareigojimo, nurodė paskirti A. R. 3 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo A. T. naudai.
4. Teismas sprendė, kad byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0025/19/01080 esantys įrodymai patvirtina, jog A. R. nevykdo Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punkto, t. y. perkėlė ginčo akmenį iš ankstesnės buvimo vietos į kairę pusę. Pažymėjo, kad nurodytas aplinkybes patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie nagrinėjamą situaciją. 2019 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 tenkino išieškotojo A. T. prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl netinkamo taikos sutarties 4 punkto vykdymo. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininkės A. R. atskirąjį skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje išdavė vykdomąjį raštą, todėl 2019 m. vasario 13 d. Panevėžio apylinkės nutartį paliko nepakeistą (2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2S-360-544/2019). Nors skolininkė atsiliepime teigė, kad tinkamai vykdo taikos sutarties sąlygas, o taikos sutartimi skolininkė A. R. neįsipareigojo visiškai nekeisti akmens buvimo vietos, byloje ir LITEKO sistemoje esantys duomenys, antstolio paaiškinimai leidžia daryti priešingą išvadą. 2019 m. spalio 30 d. A. R. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismą su prašymu išaiškinti 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, nurodant, ar taikos sutarties 4 punkte įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą reiškia įsipareigojimą neperstumti akmens ant įvažiavimo, t. y. ant servitutinio kelio, ar įpareigojimą apskritai nekeisti akmens buvimo vietos. Panevėžio apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 nustatęs, kad taikos sutarties 4 punktas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, o A. R., teikdama prašymą dėl taikos sutarties 4 punkto išaiškinimo, siekia minėtą punktą interpretuoti savo naudai, išvengiant sankcijos už teismo nutarties nevykdymą, atmetė prašymą dėl jo išaiškinimo. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-227-252/2020 paliko 2019 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
5. Teismas iš visų nustatytų faktinių aplinkybių visumos darė išvadą, kad ginčo akmens buvimo vieta, dėl kurios šalys susitarė pasirašydamos taikos sutartį, buvo pakeista. Taikos sutartimi numatytos akmens buvimo vietos pakeitimas pablogino išieškotojui A. T. galimybę įvažiuoti į savo sklypo ribas, skolininkė nesutinka grąžinti akmens į pradinę buvimo vietą, o tai yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalyje nurodytas pasekmes – skirti skolininkei baudą (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytos sankcijos taikymo skolininkei, atsižvelgė į tai, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės bei yra prevencinė priemonė, skatinanti vykdyti teismo sprendimus. Atsižvelgęs į skolininkės finansinę padėtį, teismas skyrė A. R. 3 Eur baudą už kiekvieną netinkamą taikos sutarties 4 punkto vykdymo dieną (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Kadangi 2018 m. balandžio 9 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo numatytos sprendimo nevykdymo pasekmės, teismas pirmiausia nustatė A. R. terminą įvykdyti teismo sprendimą gera valia.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą atmesti.
7. Nurodo, kad kreipdamasis į teismą dėl baudos skyrimo A. R. antstolis A. B. netinkamai taikė CPK 771 straipsnio nuostatas, kadangi pirmiausia privalėjo kreiptis į 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi taikos sutartį patvirtinusį teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo. Skundžiamą 2020 m. birželio 17 d. nutartį priėmęs teismas ne tik kad nefiksavo, bet ir peržengdamas antstolio pareiškime nustatytas bylos nagrinėjimo ribas savo iniciatyva pakeitė 2018 m. balandžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vykdymo tvarką, nustatydamas A. R. vieno mėnesio terminą, skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, gera valia įvykdyti 2018 m. balandžio 9 d. civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, t. y. grąžinti akmenį į taikos sutarties pasirašymo metu buvusią jo padėtį.
8. Teigia, jog teismo nustatytas įpareigojimas A. R. gera valia grąžinti akmenį į taikos sutarties pasirašymo metu buvusią padėtį yra realiai neįvykdomas. Pasirašant taikos sutartį akmens buvimo vieta koordinatėmis ar kitais matavimo būdais nebuvo užfiksuota, todėl yra visiškai neaišku, kur A. R. šį akmenį turėtų grąžinti. Tokia aplinkybė taip pat patvirtina, kad ne akmens buvimo vieta ir akmens vietos nekintamumas buvo esminė aplinkybė šalims sudarant taikos sutartį, o tai, kad akmuo nebūtų perstumtas ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju akmuo nuo A. R. priklausančios tvoros yra 4,55 m atstumu, tai yra už servitutinio kelio ribos.
9. Pažymi, jog taikos sutarties 4 punktu A. R. nebuvo apribota teisė keisti ginčo akmens buvimo vietos. Esminę reikšmę sprendžiant klausimą, ar minėto punkto sąlygos buvo pažeistos, lemia tai, kas nagrinėjamos bylos kontekste yra laikytina įvažiavimu į E. T. žemės sklypą. Šią aplinkybę dėl įvažiavimo A. R. ir teismas supranta bei aiškina skirtingai. Iš skundžiamos nutarties motyvų turinio galima suprasti, kad teismas įvažiavimu į E. T. žemės sklypą laiko ne tik 4 m servitutinio kelio dalį ties pravažiavimu į E. T. žemės sklypą, bet ir teritoriją už servitutinio kelio, t. y. žemės sklypo dalį, kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso A. R.. Tačiau tokia pozicija yra visiškai nepagrįsta ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vien tai, kad A. T. deklaratyviai nepakanka servitutinio kelio, kuris administraciniu aktu yra nustatytas ir viešame registre registruotas 4 m pločio, bei 0,55 m A. R. nuosavybės teise priklausančio sklypo dalies įvažiuoti į žemės sklypą, nesudaro pagrindo spręsti, kad A. R. pažeidė taikos sutarties 4 punktą ir pablogino išieškotojui galimybę įvažiuoti į savo sklypo ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T.. Taikos sutarties 4 punktu A. R. įsipareigojo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovė E. T. pakeista į jos procesinių teisių perėmėją A. T.. Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi išdavė atsakovui A. T. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 dėl taikos sutarties, patvirtintos Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, 4 punkto nevykdymo. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-360-544/2019 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutartį paliko nepakeistą. Antstolis A. B. pareiškimu vykdomojoje byloje Nr. 0025/19/01080 kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą, kuriuo prašė skirti A. R. 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo A. T. naudai, motyvuodamas tuo, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, kuriuo nustatė, jog A. R. pažeidė taikos sutartimi numatytą sąlygą neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą. Panevėžio apylinkės teismas 2020 m. birželio 17 d. skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, antstolio A. B. pareiškimą tenkino iš dalies ir nustatė A. R. vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, gera valia įvykdyti 2018 m. balandžio 9 d. patvirtintos taikos sutarties 4 punktą, t. y. grąžinti akmenį į taikos sutarties pasirašymo metu buvusią jo padėtį.
13. Spręsdamas klausimą dėl apeliantės argumentų, kad teismas baudą skolininkei paskyrė pažeisdamas CPK 771 straipsnio reikalavimus, pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 771 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas (taip pat ir teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis), įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Bylos duomenys rodo, kad atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, kad akmuo, kurio A. R. taikos sutartimi įsipareigojo neperstumti ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, nebėra toje pačioje vietoje ir yra perstumtas link įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, tačiau akmuo nuo A. R. priklausančios tvoros yra 4,55 m atstumu, tai yra už servitutinio kelio, kurio plotis 4,00 m, ribos. Kadangi antstolis vykdymo veiksmus atlieka tiksliai taip ir tokius, kokie jie numatyti vykdomajame dokumente, esant neginčijamam akmens perstūmimo iš vienos vietos į kitą faktui, antstolis turėjo teisinį ir faktinį pagrindą 2019 m. rugsėjo 24 d. surašyti Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreiptis į teismą.
14. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 771 straipsnį, nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas (CPK 273 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turi atlikti skolininkas, tačiau neatlieka, leisti atlikti išieškotojui. Kai neįvykdomas toks sprendimas, teismas, gavęs antstolio surašytą aktą, priima nutartį taikyti sprendime nurodytus padarinius (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles, priimdamas nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Aptarti sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo padariniai negalimi ir netaikytini tais atvejais, kai teismas dėl pareigos pobūdžio negali nustatyti sprendime jo neįvykdymo teisinių padarinių, nurodytų CPK 273 straipsnio 1 dalyje, ar nutartimi keisti sprendimo vykdymo tvarkos – nustatyti išieškotojui teisę už skolininką atlikti veiksmus, kurių šis neatliko, nes įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas. Siekiant užtikrinti tokio pobūdžio teismo sprendimų įvykdymą, nustatytos kitokios poveikio priemonės – baudos teismo sprendimo neįvykdžiusiam asmeniui skyrimas.
15. Taigi CPK 771 straipsnio 6 dalyje išdėstytų padarinių taikymo (baudos skyrimo) galimybė priklauso nuo atliktinų veiksmų pobūdžio. CPK 771 straipsnio 6 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu teismas įpareigoja skolininką atlikti ar nutraukti tokius veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti išimtinai tik pats skolininkas (pvz., susijusius su tėvų pareigų vykdymu), arba jei juos atliekant kitiems asmenims iš esmės keistųsi įvykdymo kokybė. Tokia bauda skiriama išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Todėl teismas, gavęs antstolio surašytą sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą su prašymu skirti CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą, turi iš pradžių nustatyti, kokio pobūdžio prievolė skolininkui nustatyta teismo sprendimu, ar skolininkas yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tik jis pats ar tai skolininko sąskaita gali atlikti ir kitas asmuo. Nuo šių aplinkybių nustatymo priklauso, ar taikytinos CPK 771 straipsnio 1-5 dalies, ar 6 dalyje numatytos atitinkamo sprendimo neįvykdymo pasekmės.
16. Nagrinėjamu atveju Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės A. R. ir atsakovės E. T., pagal kurios 4 punktą A. R. įsipareigojo neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, tačiau sprendime nenurodė taikos sutarties neįvykdymo pasekmių, jei nebus vykdomas minėtas įsipareigojimas. Pagal CPK 771 straipsnio 3 dalį, jeigu sprendime nenurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytasis aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio Kodekso 284 straipsnyje numatytas taisykles.
17. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK 771 straipsnio, darytina išvada, jog, jeigu teismo įpareigojimas nėra asmeninio pobūdžio ir teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas priėmusiam sprendimą teismui, o šis išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal šio CPK 284 straipsnyje numatytas taisykles. Apeliacinės instancijos teismo preliminariu vertinimu, vykdomajame rašte nurodytas 4 taikos sutarties punkte nustatytas įsipareigojimas neperstumti akmens nėra glaudžiai susijusi su skolininkės A. R. asmeniu ir nėra tokio pobūdžio, kad, jei jis nevykdomas (netinkamai vykdomas), jį galėtų įvykdyti tik pati skolininkė. Nustačius, kad prievolė nėra asmeninio pobūdžio, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebūtų pagrindo taikyti CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų pasekmių.
18. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir aptartai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė aplinkybės, ar įvykdyti teismo įpareigojimą atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus gali tik pats skolininkas, todėl be pagrindo netaikė CPK 284 straipsnio, 771 straipsnio 1-5 dalies nuostatų ir nepagrįstai taikė CPK 273 straipsnio 3 dalies, 771 straipsnio 6 dalies nuostatas, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), todėl perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Padarius virš minėtas išvadas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl tinkamo šioje byloje aptariamo sprendimo pagal taikos sutarties 4 punktą vykdymo, esminę reikšmę turi nustatymas, ką šalys turėjo omenyje taikos sutartyje nustatydamos sąlygą „neperstumti akmens ant įvažiavimo“ ir kaip vietovėje tarp šalių nagrinėtos bylos kontekste gali būti individualizuojamas „įvažiavimas į E. T. žemės sklypą“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.