Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-17 · Civilinė byla Nr. 2S-160-589/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-9257-1105/2020Nutartis · 2020-12-01Panevėžio apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-17Panevėžio apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2021-09-14Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
2S-160-589/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04482-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Suinteresuotas asmuo
A. R.
Skolininkas
A. R.
Kreditorius
A. T.
Atsakovas
E. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-160-589/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04482-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9257-1105/2020 pagal pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei A. R. ir išieškotojui A. T. (atsakovės E. T. procesinių teisių perėmėjui) dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui skolininkei A. R. skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą atmetė, savo iniciatyva pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018, patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vykdymo tvarką ir įpareigojo skolininkę A. R. per 10 dienų, skaičiuojamų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, bei nustatė, kad skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodytos taikos sąlygos, išieškotojui A. T. suteikiama teisė pačiam įvykdyti taikos sutarties 4 punkto nuostatą, t. y. perstumti akmenį tolyn nuo servitutinio kelio ribos tokiu atstumu, kuris netrukdytų pastarajam važiuoti servitutiniu keliu į savo sklypo teritoriją bei iš jos, skolininkės A. R. sąskaita.

2. Suinteresuoto asmens skolininkės A. R. vardu jos atstovė R. R. 2020 m. gruodžio 22d. padavė atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuriuo, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/19/01080.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi skolininkės A. R. prašymą dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti atmetė, skolininkės A. R. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pateikusiam asmeniui, taip pat A. R. grąžino jos sumokėtą 50 Eur dydžio žyminį mokestį.

4. Teismas vertino, kad apeliantė nepateikė įrodymų apie tai, kad terminą atskirajam skundui pateikti ji praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimas vyko 2020 m. lapkričio 24 d. žodinio proceso tvarka. Teismo posėdyje dalyvavo visi proceso dalyviai, tame tarpe, ir pati skolininkė A. R., jos atstovai R. R. bei advokatas D. S.. Išeidamas į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, teismas informavo visus bylos nagrinėjimo dalyvius apie tai, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas yra atidedamas 2020 m. gruodžio 1 d. Šalys apie teismo procesinio sprendimo paskelbimą 2020 m. gruodžio 1 d. buvo informuotos pasirašytinai. 2020 m. gruodžio 1 d. teismo priimtos nutarties paskelbime civilinės bylos šalys nedalyvavo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 2 d. priimta teismo nutartis buvo išsiųsta antstoliui, išieškotojui bei skolininkės A. R. atstovui advokatui D. S. per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Kadangi civilinė byla nėra elektroninė, advokatui D. S. teismo nutartis buvo išsiųsta pdf formatu, t. y. ji nebuvo pasirašyta elektroniniu parašu.

5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apeliantei buvo žinoma apie galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo datą ir laiką, ji teisme buvo atstovaujama netgi dviejų atstovų, kurių vienas laikytinas teisininku profesionalu. Teismo nutarties apskundimo terminas yra praleistas 12 kalendorinių dienų, kas negali būti laikoma nežymiu termino praleidimu. Teisme nebuvo gauta jokių apeliantės ar jos atstovų prašymų pateikti skundžiamą teismo nutartį, nes ji neva nebuvo gauta laiku. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A. R. atstovui advokatui D. S. 2020 m. gruodžio 2 d. skundžiama teismo nutartis pdf formatu buvo išsiųsta ir buvo matoma elektroninėje teismų sistemoje (advokatas pateikė šį faktą pagrindžiančius dokumentus). Teismas kritiškai vertino atstovo argumentą apie tai, kad jis negalėjo perskaityti jam persiųstos teismo nutarties, nes ji nebuvo skaitmenizuota, kadangi atstovas turėjo galimybę pateikti teismui prašymą išsiųsti jam teismo nutartį kitokiu būdu, t. y. paštu, elektroniniu paštu ar kitokiu būdu, tačiau tokio prašymo teismas nėra gavęs, kaip ir nėra gavęs informacijos apie tai, kad atstovas negali perskaityti jam atsiųsto teismo procesinio dokumento. Tokiu būdu, laikė, kad apeliantė akivaizdžiai nesidomėjo civilinės bylos baigtimi, nors žinojo, kad 2020 m. gruodžio 1 d. teismas turėjo priimti galutinį procesinį sprendimą nagrinėjamojoje byloje. Sutiko su apeliantės argumentu, kad pati A. R. yra garbaus amžiaus, tačiau teismas sprendė, kad ją byloje atstovauja netgi du jos atstovai, kurie turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą domėtis civilinės bylos baigtimi ir užtikrinti, kad apeliantė būtų tinkamai informuota apie priimtos teismo nutarties turinį.

Šalies argumentai

6. Teismas nurodė, kad nusprendus neatnaujinti termino atskirajam skundui pateikti ir apeliantės skundo nepriimti, apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebespręstinas, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas žyminis mokestis .

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu suinteresuoto asmens skolininkės A. R. vardu jos atstovė R. R. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

8. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, mano, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nurodo, kad nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad apeliantei A. R. buvo tinkamai įteikta 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. R. minėta nutartis apskritai nebuvo įteikta.

9. Pažymi, kad A. R. yra garbaus amžiaus, priklauso rizikos grupei, todėl dėl šalį kaustančios pandemijos vengia lankytis viešose vietose, idant išvengtų kontaktų su viruso nešiotojais. Ryšium su tuo, iškart po 2020 m. lapkričio 24 d. teismo posėdžio A. R. pasiteiravo, ar jai yra būtina dalyvauti 2020 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje. Posėdžių sekretorė patikino, kad jos dalyvavimas nėra būtinas, o teismo priimtas procesinis sprendimas A. R., kaip ir kitiems proceso dalyviams, bus išsiųstas paštu. Šią aplinkybę patvirtina tiek 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta, kad nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims, tiek ir civilinės bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad A. R. teismo procesiniai dokumentai visuomet būdavo siunčiami registruota pašto siunta. Apeliantės nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos A. R. atžvilgiu nesilaikė, nors iš 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties turinio galima suprasti, kad tiek antstoliui A. B., tiek ir išieškotojui A. T. 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis buvo išsiųsta registruotąja pašto siunta.

10. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju byla nėra elektroninė, todėl teismo procesinių dokumentų įteikimas per EPP negalėtų būti vertinamas kaip tinkamas. Prie atskirojo skundo buvo pateikti advokato D. S. dokumento metaduomenys, iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale nebuvo skatmenizuota ir, priešingai, nei nurodė pirmos instancijos teismas, dar 2020 m. gruodžio 17 d. nebuvo matoma jokiu formatu. Pirmos instancijos teismas netinkamai vykdė savo pareigą įteikti A. R. 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį, tačiau visas iš to išplaukiančias pasekmes nepagrįstai perkėlė jai ir jos atstovui, pasisakydamas, kad A. R. nesidomėjo civilinės bylos bagtimi, o jos atstovas advokatas D. S. nesiėmė jokių priemonių 2020 m. gruodžio 1 d. nutarčiai gauti.

11. Akcentuoja, kad apie 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimą apeliantė sužinojo tik 2020 m. gruodžio 17 d., kai į ją kreipėsi antstolis A. B.. Tą pačią dieną, buvo susisiekta su advokatu D. S. ir pasiteirauta, ar jam yra žinomos 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties priėmimo aplinkybės ir ar jam buvo įteikta nutarties kopija. Advokatas D. S. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties kopija jam nebuvo įteikta nei registruotąja pašto siunta, nei per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. 2020 m. gruodžio 17 d. advokatas D. S. kreipėsi į antstolį A. B., kuris el. paštu persiuntė įsiteisėjusią 2020 m. gruodžio 1 d. teismo nutartį. Taigi, tik 2020 m. gruodžio 17 d. apeliantė A. R. susipažino su 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties turiniu ir nedelsdama (per dvi darbo dienas) 2020 m. gruodžio 21 d. registruotąja pašto siunta išsiuntė teismui atskirąjį skundą su prašymu atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirąjam skundui paduoti. Mano, jog akivaizdu, kad atsižvelgiant į aplinkybes, apeliantė elgėsi apdairiai, rūpestingai, po informacijos apie 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį gavimo itin operatyviai ėmėsi savo pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybos, jos veiksmai neturi jokių proceso vilkinimo ir (ar) veikimo prieš proceso koncentraciją bei ekonomiškumą požymių, terminas atskirąjam skundui paduoti praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir ne dėl apeliantės kaltės, be to terminas praleistas nežymiai.

12. Akcentuoja ir tai, kad iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad tarp apeliantės A. R. ir išieškotojo A. T. iškilęs ginčas dėl Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018 patvirtintos Taikos sutarties 4 punkto vykdymo yra įsisenėjęs, šį klausimą pirmosios instancijos teismas nagrinėjo jau antrą kartą, 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties turinys galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, todėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimas, su tikslu 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį peržiūrėti apeliacine tvarka, dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros, nagrinėjamu atveju nepažeistų.

13. Mano, kad vienos pagrindinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka, ribojimas termino praleidimo pagrindu nagrinėjamoje situacijoje prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, paneigtų asmens teisę j teisminę gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

16. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

17. CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti nėra naikinamasis. Taigi, šiam terminui pasibaigus savaime neišnyksta asmens procesinė teisė skųsti teismo nutartį atskiruoju skundu, nes tuo atveju, jeigu CPK 78, 307 straipsniuose nustatyta tvarka praleistas terminas atskirajam skundui paduoti atnaujinamas (CPK 302, 338 straipsniai), nurodyta teisė gali būti įgyvendinama.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinio termino atnaujinimo klausimą nagrinėjantys teismai privalo aiškintis suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių (priežasčių), dėl kurių terminas buvo praleistas, svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2001; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001; 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002; 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007). Kasacinis teismas ne kartą pažymėjo, kad vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmeniui pasiekiama galimybė apskųsti apeliacine tvarka teismo sprendimą, ši galimybė įgyvendinama per įstatymo nustatytą terminą; svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį, vienas iš teisingo teismo aspektų yra asmens galimybė apskųsti teismo sprendimą; teismai nepagrįstai neturi paneigti galimybės apskųsti teismo sprendimo; apeliacinio skundo padavimo teisės paneigimas reiškia, jog proceso šalis netenka teisės teismo sprendimui peržiūrėti apeliacine tvarka, terminas atnaujinamas, kai teismo veiksmai nevisiškai atitinka įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2007 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2007; 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007 ir kt.).

19. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje plėtojama nuosekli pozicija, draudžianti pernelyg formalų procesinių normų, užtikrinančių asmens teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, aiškinimą. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (Brumarescu v. Romania [GC], no. 283 42/95, § 61, ECHR 1999 – VII ir kt.). EŽTT yra nurodęs, kad normų, reglamentuojančių formalius skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą ir suderinamumą su teisinio apibrėžtumo principu, šios normos ar jų taikymo būdas neturėtų užkirsti asmeniui kelio pasinaudoti prieinama teisinės gynybos priemone (B. and others v. Czech Respublic, no. 47273/99, judgment of 2002 November 12, § 49; F. v. F. Y. Respublic of Macedonia, no. 10649/03, judgment of 19 June 2008, § 39). EŽTT jurisprudencijoje formuojama taisyklė, kad skundo teisės taikymo klausimais priimtinumo sąlygos gali būti griežtesnės ir labiau formalios negu apeliacinio skundo (B. G. de la T. v. Spain, no. 26737/95, judgment of 19 December 1997, § 37 ir kt.). EŽTT, aiškindamas Konvencijos 6 straipsnio turinį, taip pat yra nustatęs su tinkamu teisingumo vykdymu susijusį principinį reikalavimą, pagal kurį teismų sprendimuose turi būti išdėstomi motyvai, kuriais jie pagrįsti (G. R. v. Spain (GC), no 30544/96, § 26, ECHR 1999-1, A. A. v. Bulgaria, no 51343/99 Jugment of 15 February 2007, § 38). EŽTT, vertindamas ginčijamo procesinių teisių apribojimo pateisinamumą Konvencijos požiūriu, vadovaujasi savo praktikoje nustatytais principais, pagal kuriuos pirmiausia taikomi apribojimai negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą (teisės į teismą sudėtinės dalies) apribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (G. v. France, judgment of 23 July 198, Reports 1998- v., p. 1867, § 37 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad labai svarbus svarių, įtikinamų motyvų pateikimas pateisinant ginčijamą ribojimą.

20. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui skolininkei A. R. skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą atmetė, pakeitė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-530-956/2018, patvirtintos taikos sutarties 4 punkto vykdymo tvarką ir įpareigojo skolininkę A. R. per 10 dienų, skaičiuojamų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, neperstumti akmens ant įvažiavimo į E. T. žemės sklypą, bei nustatė, kad skolininkei per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nurodytos taikos sąlygos, išieškotojui A. T. suteikiama teisė pačiam įvykdyti taikos sutarties 4 punkto nuostatą, t. y. perstumti akmenį tolyn nuo servitutinio kelio ribos tokiu atstumu, kuris netrukdytų pastarajam važiuoti servitutiniu keliu į savo sklypo teritoriją bei iš jos, skolininkės A. R. sąskaita. Dėl priimtos nutarties suinteresuoto asmens skolininkės A. R. vardu jos atstovė R. R. 2020 m. gruodžio 22 d. padavė atskirąjį skundą, kuriuo, be kita ko, prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0025/19/01080, nurodydama, jog atskirojo skundo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 118, 122, 123 straipsniuose įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos ir suinteresuotam asmeniui skolininkei A. R. jos kopijos neišsiuntė, dėl ko ji neteko galimybės savalaikiai pateikti atskirojo skundo, be to, terminas praleistas nežymiai (skundas pateiktas per 3 dienas nuo skundžiamos nutarties gavimo). Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens prašymą dėl termino atnaujinimo atmetė, motyvuodamas tuo, jog nutartis 2020 m. gruodžio 2 d. buvo išsiųsta skolininkės A. R. atstovui advokatui D. S. per EPP pdf formatu, kadangi civilinė byla nėra elektroninė, teismo nutartis nebuvo pasirašyta elektroniniu parašu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismo nutarties apskundimo terminas yra praleistas 12 kalendorinių dienų, kas negali būti laikoma nežymiu termino praleidimu, apeliantė akivaizdžiai nesidomėjo civilinės bylos baigtimi, nors žinojo, kad 2020 m. gruodžio 1 d. teismas turėjo priimti galutinį procesinį sprendimą nagrinėjamojoje byloje, ją byloje atstovavo net du jos atstovai, kurių vienas laikytinas teisininku profesionalu ir kurie turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą domėtis civilinės bylos baigtimi ir užtikrinti, kad apeliantė būtų tinkamai informuota apie priimtos teismo nutarties turinį.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, skundžiamos nutarties turinį bei atskirojo skundo argumentus, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog terminas atskirajam skundui dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties padavimo buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokios pozicijos apeliacinės instancijos teismas laikosi dėl žemiau nurodytų priežasčių.

22. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismų gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama, kai vedama elektroninė byla. Teismas yra įpareigotas skaitmeninti gaunamus rašytinius dokumentus tuo atveju, jei byla vedama vien elektroninė forma, savo ruožtu popierinėje byloje pateikti popieriniai dokumentai privalomai nėra skaitmeninami ir per Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir VEP) posistemę nesiunčiami, nebent bylą nagrinėjantis teisėjas nuspręstų kitaip. CPK yra aiškiai įtvirtinta popierinės bylos dokumentų įteikimo ir susipažinimo su jais tvarka (CPK 117-134 straipsniai).

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinė byla dėl baudos skyrimo už teismo įpareigojimo nevykdymą pagal antstolio pareiškimą buvo užvesta procesinio dokumento, pateikto nesinaudojant informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, pagrindu. Taigi, buvo vedama popierinės formos civilinė byla. Šioje civilinėje byloje visi teismo procesiniai dokumentai buvo priimti popierinės formos įstatymų nustatyta tvarka ir pasirašyti teisėjos parašu. 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis buvo įkelta į sistemą jos priėmimo ir paskelbimo dieną. 2020 m. gruodžio 2 d. jos kopija paštu buvo išsiųsta tik suinteresuotam asmeniui išieškotojui A. T. (b. l. 120), o teismo nutartis pdf formatu per EPP buvo išsiųsta pareiškėjui antstoliui A. B. bei skolininkės A. R. atstovui advokatui D. S. (CPK 118 straipsnio 1 dalis). Apeliantės pateikti 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties metaduomenys iš jos advokato D. S. paskyros patvirtina, kad šis dokumentas nebuvo skaitmenizuotas, todėl su šio procesinio dokumento turiniu nuotoliniu būdu susipažinti nebuvo galimybės (b. l. 131). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis pačiai skolininkei A. R. ar jos atstovui advokatui D. S. būtų įteikta kitais CPK įtvirtintais popierinės bylos dokumentų įteikimo būdais. Civilinės bylos duomenimis, skolininkei A. R. teismo procesiniai dokumentai, išskyrus 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, paprastai buvo siunčiami registruotąja pašto siunta ir įteikinėjami asmeniškai jos gyvenamosios vietos adresu.

24. Esant nustatytoms tokioms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti atskirojo skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo popierinės formos byloje pasirinktas 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties skolininkei A. R. įteikimo per atstovą būdas per EPP pdf formatu, kai pats procesinio dokumento turinys VEP posistemio paslaugų gavėjo paskyroje nėra prieinamas, negali būti laikomas tinkamu. Nors iš skiltyje „Pristatymo data, laikas“ duomenų iš tiesų matyti, kad skolininkės A. R. atstovas advokatas D. S. prisijungė prie savo Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemio paslaugų gavėjo paskyros ir apie teismo jam išsiųstą nutartį sužinojo tik 2020 m. gruodžio 17 d., tačiau teismo atsakomybės dėl pareigos tinkamai įteikti procesinius dokumentus netinkamo vykdymo nešalina tokios skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės, kaip netinkamas ar nepakankamai rūpestingas proceso dalyvių ar jų atstovų procesinis elgesys, nesiėmus jokių priemonių 2020 m. gruodžio 1 d. nutarčiai gauti. Pažymėtina, jog procesinių dokumentų tinkamas įteikimas proceso dalyviams yra teismo pareiga.

25. Atsižvelgus į faktinę situaciją šioje byloje, pateiktus įrodymus jai pagrįsti, termino praleidimo trukmę, ginčo esmę, į tai, kad siekiama 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad atskirojo skundo pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti. Taigi, skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas terminas atskirajam skundui dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Kadangi atskirojo skundo priėmimo klausimas priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 315 straipsnio 1 dalis), suinteresuoto asmens skolininkės A. R. vardu jos atstovės R. R. 2020 m. gruodžio 22 d. paduoto atskirojo skundo priėmimo (tuo pačiu ir jame nurodyto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti apeliantei A. R. dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atskirajam skundui dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties paduoti, perduoti suinteresuoto asmens skolininkės A. R. vardu jos atstovės R. R. 2020 m. gruodžio 22d. paduoto atskirojo skundo priėmimo (tuo pačiu ir jame nurodyto prašymo išsprendimo) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo

Teisėja Rita Dambrauskaitė