- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-11
- Bylos Nr.
- e2YT-10379-1072/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01239-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Eglė Venckienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė N, "Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos, Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.3Palikimo priėmimas
- 2.5.9Palikimo priėmimas
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė N. P., J. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipdamasi pareiškimu į teismą prašo atnaujinti L. S. ir J. K., kaip įstatyminiams įpėdiniams, terminą M. K., mirusio 2020 m. vasario 29 d., palikimui priimti.
Pareiškime pareiškėja nurodo, kad 2020 m. vasario 29 d. mirė jos tėvas M. K.. Po tėvo mirties liko turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiniai: kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0701 ha, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas buvo registruotas pareiškėjos tėvo M. K. vardu. Šio turto paveldėtojai yra pareiškėjos mama J. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini), pareiškėja L. S., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Kadangi turtas buvo įsigytas santuokoje, 1/2 dalis šio turto priklauso pareiškėjos mamai J. K.. o paveldėjimo teisė į 1/2 turto pagal įstatymą atsiranda pareiškėjos mamai J. K. ir pareiškėjai L. S. (el. b. l. 10-13).
Name, esančiame (duomenys neskelbtini), pareiškėja gyvena nuo 1964 metų, nuo 1989 metų yra šiuo adresu deklaravusi gyvenamąją vietą, ir šiuo namu rūpinasi, prižiūri, taip pat moka visus komunalinius mokesčius. Todėl po tėvo M. K. mirties perėmė jo dalį, ir atitinkamai rūpinosi ja.
Po tėvo mirties pareiškėja kovo mėnesį kreipėsi į Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarę V. P., tačiau pareiškėjai buvo paaiškinta, kad ji turi kreiptis į Ukmergę bei nurodė notaro adresą. Prasidėjus viruso COV1D-19 pandemijai ir ypač išplitus Ukmergėje, o pareiškėja ir jos mama J. K. priklauso rizikos grupės asmenims, todėl niekur nevyko, laukė, kada baigsis viruso protrūkis. Pasibaigus pandemijai, apie 2020 m. birželio 20 d. pareiškėja skambino Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarei N. P.. Notarė pareišėkjai pasakė, kad yra praleistas terminas ir reikia kreiptis į teismą. Tam, kad galėtų veikti mamos vardu ir išvengti užsikrėtimo virusu, 2020 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja ir jos mama kreipėsi į Ukmergės rajono 2-ojo notarų biuro notarę N. P. dėl įgaliojimo išdavimo. Notarė surašė J. K. įgaliojimą pareiškėjai L. S., kad jos vardu galėtų atlikti visus reikiamus veiksmus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu prašė atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo mirties, priimti. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo aplinkybes, išdėstytas pareiškime, nurodydamas, kad pareiškėja praleido terminą palikimui priimti po jos tėvo mirties dėl šalyje kilusios nepaprastosios padėties, sietinos su Covid-19 pandemija. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, terminai turėtų būti skaičiuojami nuo karantino pabaigos. Taip pat nurodoma, kad pareiškėja faktiškai gyvena name, esančiame Birutės g. 31, Jonava, todėl turtas jau yra faktiškai priimtas, pareiškėja nuo rūpinasi, moka mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškėjos L. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto Banko atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 15-18).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimą, nurodydama, kad teismui įvertinus pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, siūloma sprendimą civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, jų suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (el. b. l. 32).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad, teismui nustačius, jog terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jo pratęsimas nesukels neigiamų pasekmių civilinių teisinių santykių stabilumui, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštaraus, kad būtų pratęstas terminas palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (el. b. l. 35-37).
Suinteresuoti asmenys notarė N. P. ir J. K. teismui atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai
Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių ir praleisto termino atnaujinimo klausimas.
Dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Byloje nėra duomenų, kad palikėjas M. K. būtų sudaręs testamentą, todėl palikėjo turtas paveldimas pagal įstatymą.
Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o antros eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas palikimas – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikėjas M. K. mirė 2020 m. vasario 29 d., terminas palikimui priimti baigėsi 2020 m. gegužės 29 d. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, atsiradusio po M. K. mirties.
CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė per nustatytą terminą, šioje situacijoje įpėdiniui, norinčiam priimti palikimą, būtina kreiptis į teismą.
Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). LAT taip pat yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). LAT šios kategorijos bylose taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 (S).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėja ir jos mama praleido terminą palikimui priimti dėl kilusios nepaprastosios padėties, sietinos su Covid-19 pandemija. Nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 17 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos sąjungoje buvo įvesta ekstremali padėtis. Dėl šios padėties metu taikytų visuotinų apribojimų sutriko įprasta ne tik ūkio subjektų, bet ir valdžios įstaigų veikla. Kadangi susidariusi padėtis buvo neeilinė, todėl tai yra pakankamas pagrindas termino atnaujinimui.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjos praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.53 straipsnio 2 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 ir 582 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaip įstatyminėms įpėdinėms, terminą M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Ši nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.