Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Ritos Kisielienės, Vido Stankevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. B., A. B. ir G. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų S. B., G. B., A. B. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, I. V. dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu, statybos padarinių pašalinimo. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

41. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad durų įrengimui reikėjo gauti ne rytinės laiptinės, bet viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų daugumą. Ieškovų nuomone, ginčo atveju būtina atsižvelgti į faktiškai susiklosčiusius bendros nuosavybės teise priklausančių patalpų (laiptinių) naudojimo ir valdymo santykius, t. y. kad rytinės, kurioje yra Ieškovų butai, ir vakarinės, kurioje yra atsakovo2 butas, laiptinių gyventojai naudojosi ir valdė tik vieną iš šių laiptinių: rytinė laiptinė yra rakinama, raktus turi tik rytinėje laiptinėje esančių butų savininkai, ši laiptinė taip pat yra valoma, už šias paslaugas apmokant tik rytinės laiptinės butų savininkams. Be to, rytinė laiptinė buvo remontuojama išimtinai šios laiptinės gyventojų lėšomis, prie remonto neprisidėjo vakarinės laiptinės gyventojai, tame tarpe ir atsakovas2 bei buvęs šio buto savininkas A. J., nei komercinių patalpų savininkai, kurie laiptinėmis nesinaudoja. Byloje nėra jokių įrodymų ar bent prieštaravimų iš atsakovų pusės dėl Ieškovų nurodytų aukščiau minėtų laiptinių atskirumą patvirtinančių aplinkybių. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo laikyti šias aplinkybes neįrodytomis. Atsižvelgiant į laiptinių atskirumą. Durų įrengimui turėjo būti gautas rytinės laiptinės butų savininkų, tame tarpe Ieškovų, sutikimai.

43. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytų rašytinio pritarimo neteisėtumą pagrindžiančių argumentų, kurie sudaro reikšmingą dalį esminių Ieškovų argumentų, kuriais grindžiamas Rašytinio pritarimo neteisėtumas. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė Civilinio proceso kodekso normas ir tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti sprendimą (LR CPK 329 straipsnio 1 dalis).

44. Ieškovų įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, kad sutikimą davę kaimynai pritarimą davė neapibrėžtos teisės statyti įgyvendinimui, į tai, kad M. J. neturėjo įgaliojimų spręsti dėl Namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo, į neskaidriai ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų atliktą balsavimą raštu, bei į tai, kad nebuvo gautas nė vienas sutikimas papildomų durų įrengimui į rytinę laiptinę, Rašytinis pritarimas turėjo būti pripažintas negaliojančiu. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl rašytinio pritarimo panaikinimo, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

45. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovas įvykdė 2015-04-22 Kultūros paveldo departamento Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Ieškovų teigimu, nebuvo atlikti konstrukciniai ir itin svarbūs istoriniai tyrimai, kurių metu turėjo būti surinkta visa išlikusi istorinė medžiaga, iš kurios būtų galima daryti išvadą apie durų ankstesnį egzistavimą. Architektūriniai tyrimai buvo atlikti tik iš Atsakovo2 buto vidaus, nors sąlygose ir reikalavimuose buvo reikalaujama tyrimus padaryti ir iš laiptinės. Be to, daliniai architektūriniai tyrimai nebuvo pagrįsti zondažo kortelėmis ir mūro fotofiksacija, kaip to reikalavo sąlygos ir reikalavimai.

46. Pirmosios instancijos teismas, nesant byloje atsakovų ar kitų proceso dalyvių pateiktų įrodymų dėl nepatikimumo, nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų brėžinių, kuriuose nėra atsakovo2 buto durų angos iš rytinės laiptinės. Siekdami pašalinti bet kokia abejonę, Ieškovai po sprendimo priėmimo kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kuris patvirtino, jog ieškovams buvo pateikti namo brėžiniai esantys VI Registru centre, išskyrus 2007 m. planą, kuris nebuvo pateiktas. Ieškovų prašymu jiems buvo pateiktas 2007 m. planas, kuriame taip pat nėra atsakovo2 buto durų angos iš rytinės laiptinės. Teismo eksperto T. M. parengta išvada patvirtina, kad K. V. atliktų dalinių architektūrinių tyrimų išvados dėl durų egzistavimo XX a. vidurio antroje pusėje neatitinka istorinių duomenų). Be to. Namo senų gyventojų teigimu jokių kitų įėjimų ar jų pertvarkymų rytinėje laiptinėje nuo 1953 m. nebuvo.

47. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškovų procesiniuose dokumentuose nurodytų kitų Rašytinio pritarimo neteisėtumo pagrindų, t.y. kad Projekto brėžinyje nėra nurodyti numatomų įrengti durų matmenys ir apskritai nenurodyti jokie brėžinyje vaizduojamų objektų matmenys, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokioje konkrečiai rytinės laiptinės sienos vietoje ir kokiu parametru Duris ketinama įrengti. Taip pat, kad A. J. 2015-08-27 rašytinio pritarimo Nr. RPP-01-150827-00870 išdavimo metu neturėjo statytojo teisės ir minėtas rašytinis pritarimas negalėjo būti jam išduotas. Atitinkamai, tokio rašytinio pritarimo pagrindu atsakovui2 negalėjo būti išduotas ginčijamas Rašytinis pritarimas. Tiek ankstesnio buto savininko A. J., tiek ir atsakovo2 išduoti įgaliojimai, kuriu pagrindu fiziniai asmenys jų vardu atliko veiksmus Vilniaus miesto savivaldybėje ir kitose institucijose, susijusius su Rašytinio pritarimo gavimu, neatitinka įstatymu nustatytos formos reikalavimų - abu įgaliojimai yra paprastos rašytinės formos. Projekto rengėjo UAB „Geri projektai“ civilinės atsakomybės draudimas galiojo iki 2015-06-10, t. y. jo galiojimas baigėsi daugiau kaip du mėnesiai iki pirminio rašytinio pritarimo išdavimo A. J. ir likus daugiau kaip 3 mėnesiams iki Rašytinio pritarimo išdavimo.

49. Pirmosios instancijos teismas abejodamas dėl liudijimo, kurį pasirašė J. V. ir A. D., suklastojimo ne tik neskyrė ekspertizės, bet neišreikalavo jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų tariamą įrodymo suklastojimą. Ieškovai, siekdami paneigti aukščiau nurodytą nepagristą sprendime padarytą išvadą, apeliacinės instancijos teismui teikia namo gyventoju liudijimus, kuriuose parašo tikrumas yra patvirtintas.

52. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į konkrečias ginčo faktines aplinkybes, kurioje vietoje yra įrengtos durys, į kurią pusę jos atsidaro ir kokią dalį laiptų pločio užtveria jas atidarius, atitinkamai, padarė paviršutinišką išvadą, jog durų įrengimas prie laiptų neturi įtakos traumoms.

54. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02 23 sprendimą palikti nepakeistą. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliantų nurodomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas yra taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus ir kurių veiklos nereglamentuoja specialieji, atskiras juridinių asmenų teisines formas nustatantys, įstatymai (1 straipsnio 3 dalis). Pabrėžė, kad ginčo name nėra įsikūrusi gyvenamųjų namų bendrija, o namą administruoja Vilniaus miesto savivaldybės skiriamas administratorius. Taigi, apeliantų nurodoma šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostata netaikytina. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas į bylą apeliantų pateiktus duomenis iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo ir VĮ Registrų centro atmetė ne todėl, kad juose nėra žymų „kopija tikra“, tačiau dėl to, kad esami duomenys pateikti tendencingai, t.y. „labai skirtingų periodų“, „tarpiniai lapai be jokios informacijos ir brėžinių“. Teismas išsamiai susipažino su pateiktas įrodymais ir visų byloje esančių įrodymų visuma.

55. A. I. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė ieškovų apeliacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 02. 23 sprendimą. Iš ieškovų priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

57. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai ginčo santykiams netaikė CK 4. 85 straipsnio 3 dalies nuostatų. Name nėra įkurta bendrija, namas administruojamas Vilniaus miesto savivaldybės skiriamo administratoriaus. Nei butų savininkai bendru sutarimu, nei namo administratorius nėra sudaręs atskirų bendro naudojimo objektų, kurie yra naudojami tenkinti ne visų butų savininkų, o tik atitinkamos dalies poreikius, sąrašo. Nesant tokio sąrašo, visi bendro naudojimo objektai valdomi ir tvarkomi butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma pagal CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kad sprendimai ginčo name dėl atskirų bendro naudojimo objektų valdymo ir naudojimo buvo priimami tik tos dalies savininkų balsų dauguma. Nei statybą leidžiantį dokumentą - šiuo atveju, rašytinį pritarimą, išdavusi institucija, nei pirmos instancijos teismas, atsakovo nuomone, neprivalėjo aiškintis, ar 2015-03-17 balsavimas dėl remonto vyko laikantis visų numatytų procedūrų. Tokia išvada siejama su tuo, kad ieškovai byloje neginčijo 2015-03-17 daugumos butų savininkų sprendimo dėl leidimo daugiabučio gyvenamojo namo T. g., butui Nr. atlikti kapitalinį remontą (buto pagrindinių įėjimo durų perkėlimas iš kiemo laiptinės į pagrindinę)“. Ieškovų pozicija dėl teismų praktikos nepaisymo šioje byloje yra visiškai nepagrįsta, kadangi ieškovų nurodyti teismų išaiškinimai šios bylos kontekste negali būti taikomi.

58. Iš apeliacinio skundo motyvų akivaizdu, kad ieškovai klaidingai kvalifikuoja atliktus statybos darbus. Tiek byloje dalyvaujančios kompetentingos institucijos, tiek ir pirmos instancijos teismas, teisingai traktuoja, jog šiuo atveju buvo atliekami tvarkomieji statybos darbai, o ne tvarkomieji paveldosaugos darbai. Priešingai nei teigia apeliantai, pirmos instancijos teismas ne atmetė ir ne atsisakė vertinti ieškovų pateikto ekspertizės akto, o aiškiai ir konkrečiai išdėstė argumentus, dėl kurių aktas neturi ir negali turėti svaresnės įrodomosios vertės, negali būti vertinamas pagal CPK 212 straipsnio, 216 straipsnio nuostatas.

59. Apeliantai, teigdami, kad durų įrengimas į bendrą laiptinę, kelia pavojų jiems, kitiems asmenims, pažeidžia gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, privalėjo tai įrodyti, tačiau to nepadarė. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ir konstatuotų kokius tai formalius pažeidimus, kuriuos galimai padarė pirmos instancijos teismas (nors atsakovo nuomone, jokių pažeidimų nepadaryta), manytina, jog tokie formalūs pažeidimai negalėtų būti pagrindas naikinti ar keisti iš esmės teisingą ir pagrįstą sprendimą.

43. Tretysis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą, prašė apeliacinio skundo reikalavimus dalyje dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo atmesti kaip nepagrįstus ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-23 sprendimą, kitoje dalyje dėl apeliacinio skundo motyvų ir reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog laikosi pozicijos, išdėstytos 2015-11-19 raštu Nr. (3.7.-V)2V-1412 pateiktame atsiliepime, kad ekspertizė atitinka jai keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

44. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 stripsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

45.Ginčas byloje yra kilęs dėl atliktų statybos darbų teisėtumo, ieškovai ginčija atsakovui išduotą rašytinį pritarimą ir reikalauja pašalinti statybos padarinius.

46.Byloje nustatytos tokios toliau įvardijamos faktinės aplinkybės dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ketvirtajame ginčo namo, pastatyto dar 1914 metais, aukšte ieškovams S. B. ir A. B. nuosavybės teise, įgyta pagal 2012 02 17 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso butas Nr. 8, ieškovui G. B. nuosavybės teise, įgyta pagal 2005 12 06 pirkimo – pardavimo sutartį priklauso butas Nr., o atsakovui I. V. nuosavybės teise, įgyta turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu priklauso butas Nr..

47.Ginčo name iš viso yra 16 butų ir 4 komercinės paskirties patalpos, pasatas administruojamas Vilniaus miesto savivaldybės paskirto administratoriaus, nes daugiabučio namo savininkų bendrija neįkurta.

48.Ginčo namas pastatytas XX amžiaus pradžios Moderno stiliumi, pagal pradinį planą kiekviename aukšte buvo po du butus ir nuo pat pastatymo (1914 metų) buvo dvi laiptinės paradinė iš Teatro gatvės pusės (rytinė) ir taip vadinama juodoji arba tarnų laiptinė iš kiemo pusės (vakarinė). Po antrojo pasaulinio karo, tarybiniais metais butai ginčo name buvo padalinti į atskirus mažesnius butus. Vietoj vieno buto Nr. atsirado 2 butai Nr. ir Nr..

49.Atsakovas įsigytame bute darydamas kapitalinį įsigyto buto remontą pagal dar ankstesnio savininko paruoštą dokumentaciją iškirto duris į paradinę (rytinę) laiptinę.

50. Šalys skirtingai supranta ir aiškina daugiabučio namo butų savininkų valdant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas.

51. Apeliantai teigia, jog pagal galiojantį teisinį reguliavimą atsakovas, iškirsdamas duris į rytinę laiptinę turėjo gauti savininkų besinaudojančių rytine laiptine sutikimus. Su tokiu įstatymo aiškinimu negalima sutikti.

52. Namo laiptinės, rūsiai mansardos ir kt., patalpos inžinerinė ir kt. įranga valdomi butų savininkų dalinės nuosavybės teise. Pagal bendrąją CK 4.75 straipsnio 1 dalyje suformuluotą taisykles bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal, bet kurio iš bendraturčių ieškinį. analogiška nuostata įtvirtinta CK 4.81 straipsnyje nustatant naudojimosi namais, butais ar kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato jog namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

53.CK 4.85 straipsnio kuriame sukonkretinama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka 1 dalyje nustatant, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, gali būti priimami tik visuotiniam butų ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių susirinkimui pritarus tokiai tvarkai. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų pritarę tvarkai nustatančiai, kad sprendimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų esančių rytinėje namo laiptinėje gali būti priimami tik šioje laiptinėje esančių butų savininkų balsų dauguma. Todėl teismo išvada, jog šiuo atveju reikėjo gauti visų namo patalpų savininkų daugumos, o ne rytine laiptine besinaudojančių savininkų sutikimą kolegija laiko teisinga, o šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

55.Apeliacinio skundo argumentai, kuriais atkartojami ieškinyje išsakyti argumentai dėl įgaliojimo ribų peržengimo balsuojant M. J., kuri nebuvo bendrasavininkė taip atmetamas, remiantis įgaliojimo turiniu ir apimtimi: 2010 12 22 buto 8A savininkės M. D. išduotas ir Vilnaus miesto 18 notarų biuro patvirtintas įgaliojimas suteikė M. J. butą Nr. valdyti ir naudotis, atstovauti minėto buto savininkę visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, valstybės ir savivaldybės institucijose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis ir kt., atlikti už savininkę ir jos vardu eilę veiksmų, tame tarpe ir rašyti sutikimus. Todėl įgaliotinė turėjo teisę buto Nr. savininkės vardu balsuoti dėl leidimo bendrasavininkiui atlikti ginčo statybos darbus (įsirengti duris rytinėje laiptinėje).

56.Civiliniame procese vyrauja rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) reiškiantys, jog kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti ir kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi civilinio proceso kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK suformuluotos įrodinėjimo teisme taisyklės lemia tai, jog įrodyti tam tikrą aplinkybę esant turi pareigą ta šalis, kuri teigia, todėl būtent ieškovai turėjo pareigą pateikti tinkamai įformintus įrodymus. Teismui pateikti rašytiniai namo rytinės laiptinės gyventojų liudijimai teismo buvo pagrįstai atmesti, kaip neatitinkantys tokiems rašytiniams parodymams CPK 192 straipsnio 8 dalyje keliamiems reikalavimams, liudytojai nebuvo prisaikdinti, įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, parodymai nebuvo duoti notaro akivaizdoje ir notarine tvarka nepatvirtinti net nenustatyta jų tapatybė. Beje, su apeliaciniu skundu pateikti parašų patvirtinimai taip pat neatitinka minėtų procesinio įstatymo reikalavimų. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 192 straipsnio 8 dalies nuostatas tokius rašytinius liudytojų parodymus teismas gali priimti ir vertinti tik išimtinais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovai nenurodė jokių priežasčių, dėl kurių šie asmenys, pasirašę minėtus rašytiniams įrodymus, negali duoti parodymų teismo posėdyje, davę priesaiką ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Todėl teismas pagrįstai minėtais rašytiniais liudijimais nesirėmė. Ta aplinkybė jog teismas nepasinaudojo jam CPK 184 suteikta diskrecijos teise skirti ekspertizę minėtų liudytojų parašų tikrumui tirti nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos CPK nustatytos įrodymų vertinimo ir rinkimo taisyklės, nes teismas šiuo atveju nėra privalomai įpareigotas ex officio už ieškovus įrinkti įrodymus.

57. Apeliantų teikiami argumentai, kad jie prižiūri rytinę laiptinę yra ją suremontavę, pagerinę sprendžiant šalių ginčą šioje byloje neturi jokios įrodomosios vertės ir nėra susiję su ginčo dalyku, nes šioje byloje nesprendžiami turtiniai laiptinės butų savininkų ginčai dėl išlaidų turėtų laiptinės priežiūrai ir pagerinimams.

58. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai atsakovo atliktus statybos darbus priskyrė prie SĮ 2 straipsnio 22 dalyje numatytų kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų, atliekamų kultūros paveldo statinyje ar jo teritorijoje ir konstatavo jog projektuojant minėtus darbus buvo laikomasi SĮ 20 straipsnyje, 23 straipsnio 30 ir 36 dalyse nustatytos tvarkos ir reikalavimų.

59. Iš pateiktų įrodymų teismas pagrįstai sprendė, kad paveldo apsauginę reikšmę name turi ir yra saugoma vertybė namo kapitalinių sienų tinklo išsidėstymas, o ne pati siena, taip pat saugomos vertybės yra susijusios su fasadu, stogu, išorinėmis durimis, cokoliu ir kitais objektais, kurių vykdomi statybos darbai nelietė. Todėl prašomi leisti atlikti kapitalinės statybos darbai buvo nesusijęs su saugomų vertybių pažeidimu, statybos darbai susiję su durų angos kapitalinėje sienoje padarymu, toje vietoje, kur XX amžiaus antrojoje pusėje po buto padalinimo į du atskirus butus jau buvo iškirstos durys.

60. Nustatęs, kad vykdomi statybos darbai nebuvo susiję su pastato tūrio, išplanavimo pokyčiais, fasado architektūrinio sprendimo pokyčiu, konstrukcijų ir vidaus dekoro pakeitimu, teismas priėjo pagrįstos išvados jog 2015-09-17 išduotas rašytinis pritarimas statinio projektui išduotas pagrįstai, nes kapitalinės statybos darbai neturėjo įtakos statinio saugomų vertybių apsaugai, o tiesiog buvo vykdomi statybos darbai pastate, kurio kai kurie elementai įtraukti į kultūros vertybių registrą, saugomų vertybių sąraše. 2015-04-22 Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos išdavė tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, kurias atsakovas (ar buvęs buto savininkas) įvykdė. 2015-06-02 buvo išduotas leidimas atsakovui atlikti kultūros paveldo objekto arba kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus. Architektūrinių tyrimų aiškinamajame rašte nurodoma, kad bus restauruojamas buvęs išėjimas į rytinę laiptinę. Paveldosaugos ekspertizės akte siūloma pritarti projektui. Minėtame akte nurodoma, kad galimi kapitaliniai ir paprastieji remonto darbai nevertingose dalyse ir elementuose, anga atidengiama įrengtos durų angos vietoje, numatomos panaikinti durys naujos, nevertingos.

61. Kad atsakovas įvykdė 2015-04-22 Kultūros paveldo departamento Tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir specialiuosius paveldosaugos reikalavimus teismas sprendė remdamasis rašytiniai įrodymais: leidimu atlikti kultūros paveldo statinio tvarkybos darbus Architektūriniais tyrimais, ekspertize, kurioje nustatyta, kad bute T. g., Vilniuje, užmūrijama durų anga vakarinėje laiptinėje ir perkeliama į rytinę laiptinę, kur kadaise buvo užmūryta durų anga. Ekspertizės akte konstatuota, jog atliekant šiuos statybos darbus nebus keičiamos namo vertingosios savybės ir kapitalinių sienų tinklas, sienų angos, konstrukcijos, stalių gaminiai, laiptinės dekoras.

62. Iš pateiktų įrodymų visumos teismas sprendė, kad durų perkėlimas iš vakarinės laiptinės į rytinę buvusią durų vietą, nedarė poveikio saugomiems namo architektūriniams elementams, jų nepažeidė, nebuvo susijęs su fizine invazija į kultūros paveldo vertybių vertingų savybes.

63. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos kritišku specialisto T. M. išvadų vertinimu dėl tendencingai pateiktų įvairių namo inventorinės bylos plano ištraukų pateikimo pateikiant 1948 2003, 2015 metų ir tarpinius 1970 metų lapus be jokios informacijos ir be brėžinių. Šio trūkumo nepašalina ir į bylą su apeliaciniu skundu pateikta 2007 06 14 plano ištrauka, nes joje pateiktis ne atsakovui priklausančio buto Nr.7A, bet ieškovų buto planas. Pažymėtina, jog specialistas šias savo išvadas vertina tik kaip savo nuomonę dėl durų angos egzistavimo praeityje fakto tyrimo. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi Kultūros paveldo departamento darbuotojo R. V. arhitektūrinių tyrimų aiškinamajame rašte nurodytomis aplinkybėmis, kad name butai XX amžiaus antroje pusėje buvo smulkinami, plotai perplanuojami, vienur įrengiami, o kitur užmūrijami išėjimai. Sutiktina su pirmosios distancijos teismo išvada, jog specialisto T. M. išvada nepaneigia Kultūros paveldo departamento darbuotojų išvadų. Taip pat atmestinas apeliantų argumentas jog teismas be pagrindo pastarosioms išvadoms suteikė didesnę įrodomąją vertę, kadangi Kultūros paveldo departamentas be jokio abejonės yra valstybės institucija, kurios įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų reikalavimų paruošti dokumentai laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, kuriems remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi suteikiama didesnė įrodomoji galia.

64. Teismas taip pat motyvuotai ir pagrįstai atmetė ieškovų pateiktas ekspertizės išvadas, nustatęs jog ji atlikta pažeidžiant CPK ir Ekspertizės įstatymo nuostatas ekspertizę atlikant be teismo ir kitų dalyvaujančių asmenų žinios, nesudarant teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims pasisakyti dėl eksperto, kandidatūros, suformuluoti klausimus.

65. Apeliantai minėtais apeliacinio skundo teiginiais iš esmės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir kitaip nei teismas vertina tuos pačius įrodymus. Kolegija su šiomis apeliacinio skundo nuostatomis nesutinka.

66. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2011 10 18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).

67.Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (LAT 2013 02 13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.

68.Šiuo atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių trečiojo asmens paaiškinimus ir jų visumos pagrindu padarė išvadas.

69.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmestini, nes ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

70. Pažymėtina, jog bendraturčių teisė leisti ar neleisti atlikti tam tikrus statybos darbus nėra absoliuti. Atsisakydami duoti tokį leidimą bendraturčiui turi pateikti įrodymas, jog jų atsisakymas pagrįstas motyvuotas, jog statybos darbai pažeis jų interesus ir ne teismas turi tirti rūpintis tokių įrodymų rinkimu ir tyrimu kaip nurodoma atsakovų apeliaciniame skunde, bet įrodyti teiginius apie perstatytų durų keliamus pavojus priešgaisriniai apsaugai bei asmenų besinaudojančių laiptais saugumui turėjo pateikti patys apeliantai tačiau tokių įrodymų byloje kolegijos vertinimu nepateikta.

71. Ieškovo įvardijamomis kasacinio teismo nutartimis remtis teismas neturėjo pagrindo, nes jose nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytųjų.

73. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

74. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistu.

Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.