Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei G. Ž. dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo ir priteisto išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra Z. N., gimusio (duomenys neskelbtini) ir O. N., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, vaikų tėvas, buvęs atsakovės sutuoktinis, Z. N., mirė (duomenys neskelbtini). Iš įsiteisėjusio 2014 m. kovo 12 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad atsakovės ir Z. N. santuoka buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, o vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu Z. N. ir iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas bei 5 097,31 Eur (17 600,00 Lt) išlaikymo įsiskolinimas. 2017 m. gruodžio 7 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-2679 Z. N. ir O. N. likusiems be tėvų globos nustatyta laikina globa ir laikina globėja paskirta močiutė V. N.. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo nustatyta, kad atsakovė nėra teista. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje. Atsakovė turi dar viena nepilnametį vaiką D. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai, jos gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius 2018 metais per mėnesį buvo apie 419,38 Eur, teismo posėdžio metu atsakovė tvirtino, kad jos darbo užmokestis yra nuo 400,00 iki 600,00 Eur per mėnesį. Tesimo turimais duomenimis iš VDSDFV laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atsakovės gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai neatskaičius mokesčius buvo apie 1134,92 Eur bei atsakovė gavo vasario mėnesį 183,08 Eur iš VSDFV.

Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės motinos valdžios apribojimas grindžiamas tuo, kad atsakovė visiškai yra nusišalinusi nuo vaikų Z. N. ir O. N. auklėjimo, jų priežiūros ir tarp atsakovės ir jos vaikų yra nutrūkęs ryšys. Atsakovė nesutikdama su ieškiniu prašė terminuotai apriboti jos motinos valdžią, kol bus atstatytas jos ir vaikų tarpusavio ryšys.

Tiek iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tai yra įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovės santuokos nutraukimo byloje, tiek ir atsakovės teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai atsakovė savo vaikų Z. N. ir O. N. neaugina nuo to laiko, kai Z. N. buvo 4 metukai, o O. N. 3 metukai, tai yra atsakovė kartu su vaikais negyvena jau aštuoneri metai laiko. Atsakovė pati pripažino ir neginčijo aplinkybių, kad šiuo metu jos ir vaikų ryšys yra visiškai nutrūkęs. Teismo posėdžio metu išklausyti abu atsakovės nepilnamečiai vaikai nurodė, kad šiuo metu jie nori gyventi kartu su močiute ir seneliu, nes mama jų nelanko ir jais nesidomi, jei ji ir pažada, kad atvažiuos, tačiau neatvažiuoja. Atsakovės sūnus Z. N. nurodė, kad gal jei jo mama dažniau juos lankytų, gal ir norėtų su ja bendrauti, tačiau šiuo metu jis nenori su ja net kalbėti telefonu. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad jai kartais trukdoma bendrauti su vaikais yra atmestinos kaip nepagrįstos, nes apklausta liudytoja vaikų močiutė V. N. patvirtino, kad ji niekada nedraudė bendrauti atsakovei ar jos giminėms su vaikais ir nedraudžia, priešingai ji pati dėjo pastangas ir jos iniciatyva vaikai po tėvo mirties vasaros atostogų metu buvo perduoti atsakovei, tačiau vaikai grįžę iš atsakovės kategoriškai atsisako gyventi su atsakove ar net bendrauti su ja. Šių liudytojos nurodytų aplinkybių atsakovė neginčijo. Tai, kad vaikų močiutė nedraudžia atsakovei matytis su vaikais ir su jais bendrauti patvirtino ir liudytoja apklausta atsakovės brolio sugyventinė E. B., kuri nurodė, kad jos manymu atsakovė nededa jokių pastangų bendrauti su vaikais, net būnant kartu ji nerodo inciatyvos. Patvirtino, kad atsakovės vaikų močiutė V. N. leidžia bendrauti su Z. ir O. ir ji kartu su atsakovės broliu, kuris yra Zenono krikšto tėvas, lanko vaikus, juos pasiima pas save, sveikina juos švenčių progomis. Iš įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovės santuokos nutraukimo byloje taip pat nustatyta, kad nutraukiant santuoką, tai yra 2014 metais atsakovės ir vaikų ryšys buvo nutrūkęs, nes tai patvirtina santuokos nutraukimo byloje esanti UAB ,,Tavo Psichologas“ surašyta Psichologo pirminio vertinimo prognostinė išvada, kurioje nurodoma, kad vaikų protarpinis nereguliarus kontaktas su mama yra iššaukęs vaikų pykčio, protesto reakcijas mamos atžvilgiu. Dominuoja nusivylimo nuotaikos. Palaikomos neigiamos emocijos dėl santykių su mama; vaikams pažeistas saugumo mamai jausmas. Nereguliarūs susitikimai trikdo vaikų psichologinės būsenos pusiausvyrą, išbalansuojami įpročiai, dienotvarkės rėžimas. Mamos iniciatyvos nebuvimas ir lankymosi nereguliarumas slopina vaikų auklėjimą; vaikams gali kilti stresinių išgyvenimų, mamai nepalaikant pastovaus santykio bei domėjimosi vaikais, kai sutrikdomas įprastinis saugios aplinkos režimas, dienotvarkė (c.b. Nr. 2-604-325/2013, b.l. 38-39). Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė nuo 2014 metų net ir esant nustatytai jos ir vaikų bendravimo tvarkai būtų atstačiusi jos ir vaikų tarpusavio ryšį, priešingai abu atsakovės nepilnamečiai vaikai apklausti teismo posėdžio metu nurodė, kad paskutinį kartą mamą matė po tėčio mirties kai lankėsi pas ją svečiuose, kuri, jų pasakojimais, neskyrė pakankamai dėmesio jiems, nes buvo vis užimta kuom nors ar išėjusi. Atsakovė tik nurodo, kad ji nori gyventi kartu su vaikais, tačiau teismui nepateikė jokių įrodymų, kad ji deda pastangas, siekdama susigrąžinti vaikus. Nustatyta, kad byla teisme iškelta 2018 m. gruodžio 27 d., byloje buvo viso keturi posėdžiai, į kuriuos atsakovė buvo atvykusi, tačiau per visą šį laikotarpį, tai yra per penkis mėnesius atsakovė su vaikais buvo susitikusi tik 2019 m. kovo 28 d., kai vaikai buvo atvykę į teismo posėdį, kad būtų apklausti ir teismas sudarė galimybę atsakovei pabendrauti per pertrauką. Dar vieną kartą atsakovė matėsi su dukra O. N., kai jos susitiko bažnyčioje per metines, tačiau kaip patvirtino pati atsakovė ji su dukra tik pasisveikino, nes dukra nuėjo ir pabendrauti nepavyko. Tai yra bylos nagrinėjimo metu atsakovei jau esant atvykus iš Kretingos į Gargždus buvo sudarytos visos galimybės nors trumpam pasimatyti su vaikais, tačiau šiomis galimybės atsakovė nepasinaudojo, vis pasiteisindama, kad serga mažasis sūnus ar reikia į drabą. Atsakovė tiek iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tiek ir bylos nagrinėjimo metu nedėjo jokių pastangų, kad jos ir vaikų nutrūkęs ryšys būtų atstatytas. Teismo vertinimu, atsakovės paaiškinimas, kad jai sunku aplankyti vaikus dėl atstumo, nes pati nevairuoja ir reikia važiuoti iš Kretingos iki Gargždų su trimis persėdimais yra nepateisinami, be to, kaip matyti atsakovės brolis su savo šeima lanko atsakovės vaikus tiek Gargžduose, tiek pasiima juos ir pas save. Atsakovės užimtumas ar jos kito sūnaus liga taip pat nelaikyti svarbiomis aplinkybėmis, dėl kurių atsakovė negali įgyvendinti savo kaip motinos valdžios kitų savo dviejų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Tai, kad atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo ir nesidomi jų sveikata ir mokymosi patvirtina ne tik byloje esantys ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai iš atsakovės vaikų mokymosi įstaigų, kurie patvirtina, kad vaikų pasiekimais atsakovė nesidomi ir į susirinkimus nevaikšto, bet ir teismo posėdžio metu atsakovės duoti paaiškinimai, kad ji nežino kokioje mokykloje šiuo metu vaikai mokosi ir nežino mokytojų telefonų, nes ji yra nevietinė. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovė, siekdama išsaugoti motinos valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad atsakovė tinkamai neatlieka savo kaip motinos pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje. Atsakovė savo veiksmais daro žalą vaikams, nesugeba tinkamai jais pasirūpinti, dėl ko vaikai auga atskirti nuo motinos priežiūros. Nors atsakovė ir tvirtina, kad ji nori auginti vaikus, tačiau dėl vaikų to nededa jokių pastangų, net mirus vaikų tėvui atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad susigrąžinti vaikus, atsakovei buvo sudaryta galimybė pasiimti vaikus po jų tėvo mirties, tačiau tai truko labai neilgai, be to, kaip patvirtino liudytoja V. N., iniciatyva pasiimti vaikus buvo ne atsakovės, o jos kaip močiutės. Atsakovė net po bylos iškėlimo iš esmės nesiėmė jokių aktyvių priemonių, kad teismas galėtų pagrįstai manyti, kad situacija gali pasikeisti. Atsakovė nesistengia įvykdyti įsipareigojimų, kurie jai buvo skirti dar 2017 m. liepos mėnesį, tai yra nesistengia atkurti nutrūkusio vaikų ir jos ryšio, nors kaip matyti iš byloje esančių duomenų yra dirbanti ir nėra jokių duomenų, kad ji negalėtų rūpintis savo vaikais. Teismo vertinimu atsakovei trūksta socialinių įgūdžių, todėl pripažintina, kad dėl savo gyvenimo būdo ji negali auginti vaikų, visapusiškai jais rūpintis, nepažeidžiant jų teisių ir interesų, siekiant sukurti jiems saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad šiuo atveju vaikų interesus geriausiai atitiktų neterminuotas motinos valdžios apribojimas, nes atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jos padėtis dėl bendravimo su vaikais gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai). Atsakovės vaikai yra labai pažeidžiami, nes jie jau yra netekę tėvo, todėl jiems būtina stabili ir saugi aplinka, kurioje jie jaustųsi mylimi ir saugūs ir jiems būtų skiriamas pakankamas dėmesys.

Atsakovės atstovė prašė atskirti atsakovę nuo vaikų, tačiau teismo vertinimu taikyti šio instituto nėra pagrindo, nes nėra jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų auginti ir rūpintis vaikais, atsakovės nepakankamos pastangos rūpintis vaikais ar atkurti ryšį su vaikais nelaikytinos objektyviomis aplinkybėmis dėl kurių būtų galima atskirti atsakovę nuo nepilnamečių vaikų Z. N. ir O. N..

Atsakovei neterminuotai apribojus motinos valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės vaikai yra globojami močiutės V. N. ir pas močiutę jiems yra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos, atitinkančios vaikų amžių, sveikatą ir išsivystymą, todėl siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, Z. N. ir O. N. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su jų dabartine laikine globėja, tai yra V. N..

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovei kaip motinai tenka pareiga išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukiant atsakovės ir Z. N. santuoką teismo sprendimu iš atsakovės yra priteistas išlaikymas ir atsakovė šiuo metu vieno vaiko išlaikymui moka po 115,84 Eur (400,00 Lt) per mėnesį. Ieškiniu prašoma pakeisti teismo sprendimu iš atsakovės priteistą išlaikymo dydį, padidinti jį iki 150,00 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Atsakovės sąskaitų išrašais, liudytojos V. N. duotais parodymais bei pačios atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 metų lapkričio mėnesio vaikų išlaikymui kas mėnesį į vaikų laikinos globėjos V. N. sąskaitą perveda po 232,00 Eur, tai yra teikia priteistą išlaikymą, tačiau turi išlaikymo įsiskolinimą.

CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ar atsirado papildomos vaiko išlaikymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis. Kreipiantis į teismą CK 3.201 straipsnio 1 dalies pagrindu būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytų aplinkybių (prejudicinių faktų) įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad ieškovei nagrinėjamu atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan., nes šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi labai svarbus vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas.

Šalių vaikų poreikiams bei jų patenkinimui reikalingų lėšų dydžiui reikšmingos aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais ir prejudicinę reikšmę turinčiais teismo sprendimais, tai yra 2014 m. kovo 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1035-479/2014) šalių santuokos nutraukimo byloje.

Nustatyta, kad priteisiant išlaikymą 2014 metais iš atsakovės šalių santuokos nutraukimo byloje buvo atsižvelgta į tai, kad šalių sūnus buvo septynerių metų, o dukra šešerių metų, į atsakovės tuo metu gautas pajamas, jos turtinę padėtį.

Įvertinus tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas šiuo metu yra praėję jau penkeri metai ir per tą laiką atsakovės vaikai paaugo, akivaizdu, kad augant vaikams auga ir jų poreikiai, todėl yra pagrindas keisti priteisto išlaikymo dydį, nes priteisto išlaikymo nepakanka net minimaliems vaikų poreikiams užtikrinti.

Vertinant atsakovės turinę padėtį nustatyta, kad atsakovė nei šiuo metu, nei priteisiant iš jos išlaikymą nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi, tačiau jos gaunamos pajamos šiuo metu yra išaugusios nei buvo 2014 metais. Nustatyta, kad 2014 metais atsakovės pajamos vidutiniškai per mėnesį buvo apie 202,73 Eur (700,00 Lt), o šiuo metu, tai yra nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. teismo turimais VSDFV duomenimis atsakovės gaunamas darbo užmokestis neatskaičius mokesčius buvo vidutiniškai apie 1134,92 Eur per mėnesį, be to atsakovė gavo vasario mėnesį 183,08 Eur iš F. N. atveju nustatyta, kad po sprendimo, kuriuo yra priteistas iš atsakovės išlaikymas yra išaugę vaikų poreikiai bei atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, nes jos gaunamos pajamos padidėjo, tačiau atsakovė nuo 2015 m. spalio 3 d. teikia išlaikymą dar vienam savo sūnui, tai yra D. M., tačiau jos sūnus D. M. turi tėvą, kuris taip pat turi pareigą jį išlaikyti ir kaip tvirtino atsakovė jo gaunamas darbo užmokestis yra apie 700,00-800,00 Eur.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, į atsakovės vaikų Z. N. ir O. N. išaugusius poreikius, į tai, kad vaikai yra netekę tėvo, į tai, kad atsakovė turi viso tris išlaikytinius, darytina išvada, kad yra pagrindas pakeisti priteisto išlaikymo dydį ir iš atsakovės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 21 d. priteisti išlaikymą Z. N. ir O. N., mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina laikina globėja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Atsakovei išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvas (motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvo (motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaikų interesams. Atsakovei pakeitus gyvenimo būdą ir sąlygas, pateikus pasikeitimus patvirtinančius įrodymus, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nors bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnio 1 ir 4 dalis).

Sprendimas dėl motinos valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniu, 268 - 270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaikų Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini)., ir O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečių vaikų Z. N. ir O. N. gyvenamąją vietą iki teismo procesinio sprendimo dėl vaikų globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo su laikina globėja V. N..

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-88-904/2014 iš atsakovės G. Ž. priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovės G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir O. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui, nuo ieškinio teismui padavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. gruodžio 21 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl Z. N. ir O. N. globos nustatymo įsiteisėjimo skirtina vaikų laikina globėja V. N..

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimą dalyje dėl motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.