Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-03-12 · Civilinė byla Nr. 2-88-904/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-12
Bylos Nr.
2-88-904/2014
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00372-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Ieškovas
G. N.
Atsakovas
Z. N.
Advokatai
Robertas Skėrys, Marius Kairys
Civilinė byla Nr. 2-88-904/2014Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00372-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 12 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, dalyvaujant ieškovei G. N., jos atstovui advokato padėjėjui Mariui Kairiu, atsakovui Z. N., jo atstovui advokatui Robertui Skėriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui Z. N. ir atsakovo Z. N. priešieškinį ieškovei G. N. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių, institucijos išvadai pateikti Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-03-28 G. N. pateiktas ieškinys buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teisme (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 3-4 b.l.). 2013-04-16 Z. N. pateiktas ieškinys buvo priimtas Kretingos rajono apylinkės teisme (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 3-12 b.l.). 2013-07-23 Klaipėdos apygardos teismas šias civilines bylas sujungė ir nagrinėti perdavė Klaipėdos rajono apylinkės teismui (1t., 41-42 b.l.). Teismo protokoline nutartimi G. N. buvo pripažinta ieškovė, o Z. N. atsakovu ir jo pateiktas ieškinys, pripažintas priešieškiniu (2 t., 13 b.l.).

Ieškovė G. N. pareiškė reikalavimus: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti mergautinę pavardę - Ž, atsakovui palikti jo pavardę – N; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, G. N.; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 500 Lt kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje teigiama, kad santuokos pradžioje šalių tarpusavio santykiai buvo geri, vėliau santykiai pablogėjo, buvo reiškiama nepagarba ieškovės atžvilgiu, atsakovas nerodė jokio lojalumo ir pagarbos šeimos vertybėms. Nuolatos naudojo psichologinį smurtą prieš ieškovę: nuolatos grasindavo, kad atims vaikus ir nebeleis su jais matytis. Santuokos metu pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, laisvą laiką skirdavo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, sėdėdavo prie kompiuterio, nedalyvaudavo vaikų auklėjime. Vaikus nuolatos bausdavo, naudodavo prieš juos smurtą už kiekvieną jų išdaigą. Ieškovė stengėsi išsaugoti šeimą, tikėjo, kad atsakovas nustos vartoti alkoholį, pradės rūpintis šeima. Ieškovė ir atsakovas kartu su vaikais buvo išvykę į Angliją. Abu dirbo, išlaikė vaikus. Atsiradus nesutarimams, ieškovas paėmė vaikų dokumentus, juos paslėpė, o ieškovę išvarė iš namų. Ieškovė neturėdama kur dingti, grįžo į Lietuvą. Atsakovas su vaikais 2013-02-01 grįžo į Lietuvą. Šiuo metu, vaikai gyvena su atsakovu. Atsakovas ieškovei neleidžia matytis su vaikais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, santuokos metu neskirdavo pakankamai dėmesio vaikams, nedalyvaudavo vaikų auklėjime, vaikus nuolatos bausdavo ir naudodavo prieš juos smurtą, kuriuos dabar nuo ieškovės slepia, prašo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto nėra. Ieškovė asmeninio turto taip pat neturi. Ieškovė kreditorinių įsipareigojimų neturi (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 3-4 b.l.).

Šalies argumentai

Atsakovas Z. N. pateikė priešieškinį, kurio prašo: santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų Z. N., gim. 2007-05-13 ir O. N., gim. 2008-08-25 gyvenamąją vietą su atsakovu, Z. N.; priteisti iš ieškovės G. N. vaikų Z. N. ir O. N., išlaikymui po 500 Lt per mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės. Paskirti atsakovą Z. N. lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoju; priteisti atsakovo naudai iš ieškovės G. N. 17 600 Lt turtinės žalos atlyginimui; priteisti Z. N. naudai iš ieškovės G. N. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašo nustatyti tokią ieškovės, G. N., bendravimo su vaikais tvarką: 1) leisti bendrauti su vaikais neribojant susitikimų skaičiaus, tačiau suderinus iš anksto dėl susitikimo laiko, vietos bei atsižvelgiant į vaikų sveikatą bei užimtumą; 2) susitikimo laikas turi būti apibrėžtas protingumo kriterijais (šalių susitarimu); 3) jeigu šalys nesutaria kitaip, ieškovė pasiima vaikus iš atsakovo gyvenamosios vietos ir ten pat grąžina vaikus, pasibaigus susitikimo laikui; Priešieškinyje atsakovas prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kadangi sutuoktinė buvo jam neištikima, paliko šeimą ilgiau kaip vienerius metus ir ja nesirūpino. Ieškovė neteikė šeimai nei moralinės, nei materialinės paramos, mažamečius vaikus augina ir jais rūpinasi vienas pats atsakovas. Santuokoje su ieškove išgyveno beveik 5 metus. Iš pradžių gyveno normalų santuokinį gyvenimą, gimė du vaikai. Po vaikų gimimo atsakovė mėgo išeiti iš namų, pasilinksminti su draugais, po ko negrįždavo namo. Dėl tokio ieškovės elgesio nuolat kildavo konfliktai. Iš draugų nuolat girdėdavo, kad ieškovė yra atsakovui neištikima. Norėdamas išsaugoti šeimą ir tikėdamasis, kad pasikeitus aplinkai, pasikeis ir sutuoktinės elgesys, 2011-04-09 kartu išvyko į Angliją. Abu įsidarbino, tačiau ieškovė realiai išdirbo tik dvi savaites, kitą laiką ji tik imitavo, kad eina į darbą. Praėjus kelioms savaitėms po atvykimo į Angliją, G. N. elgesys vėl ėmė kartotis. Pažįstami asmenys kalbėdavo apie ieškovės neištikimybę. Be to, keletą kartų G. N. atsakovo akivaizdoje glamonėjosi ir bučiavosi su kitais vyrais bei kitaip nederamai elgėsi, rodydama visišką nepagarbą atsakovui. Toks ieškovės elgesys vėliau tik dažnėjo, jai vis dažniau norėdavosi eiti linksmintis bei užmegzti naujas pažintis su kitais vyrais. Ieškovė pati prisipažino atsakovui, kad turėjo lytinių santykių su kitais asmenimis. Vėliau atsakovė išėjo iš namų, apsistojo pas draugus, kur linksminosi ir girtavo, vaikais visiškai nesirūpino. Išėjusi iš draugų namų, kur buvo laikinai apsistojusi, G. N. miegojo kur papuolė, bendravo su nepažįstamais vyrais, toliau girtavo ir buvo atsakovui neištikima. Po to, G. N. išvyko į Lietuvą palikdama svetimoje šalyje atsakovą su vaikais. Po 7 mėnesių nuo išvykimo, G. N. pirmą kartą paskambino paklausti, kaip laikosi vaikai. Apie dvejus metus, ieškovė nei karto nebuvo susitikusi su vaikais. Gyvendamas Anglijoje vaikais rūpinosi atsakovas vienas, kai atsakovas dirbo juos prižiūrėdavo auklė. Vaikai Anglijoje lankė pradinę mokyklą, buvo registruoti medicinos įstaigoje. Atsakovo teigimu ieškovės neištikimybę sutuoktiniui patvirtina ieškovės rašyti laiškai, kuriuose G. N. prašo atleidimo už savo veiksmus, šlykštisi savo poelgiais, prašo atsakovo saugoti bei mylėti vaikus. 2013 m. sausio mėnesį atsakovui su vaikais grįžus į Lietuvą, G. N., apie dvi savaites lankė vaikus, vieną kartą buvo juos pasiėmusi iš namų nakčiai. Pradžioje atsakovė vaikus lankė nuolat, po to apsilankymai vis retėjo, kol galiausiai visiškai nebelankė ir dingo. Vaikus sieja glaudus ryšys su atsakovo mama. Močiutė labai myli anūkus, padeda juos prižiūrėti bei auklėti. Vaikai yra aprūpinti gyvenamąja vieta, kur vaikams gyventi yra sudarytos visos tinkamos sąlygos. Dukra O. N. ir sūnus Z. N. lanko vaikų šokių studiją „Trepsiukas“ Gargždų kultūros centre, be to, sūnus dar lanko ir karate būrelį Gargždų Vaivorykštės gimnazijoje. Atsakovas dirba UAB „Headex“ paletavimo ir nukrovimo mechanizmų operatoriumi. Atsakovą ir vaikus sieja glaudūs tarpusavio emociniai ryšiai, tėvas gali teikti vaikams materialinį išlaikymą bei sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Atsakovas įsipareigoja netrukdyti ieškovei bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, prašo patvirtinti nurodytą mamos bendravimo su vaikais tvarką. Atsakovas prašo priteisti 17 600 Lt turtinės žalos, kadangi ieškovė iki priešieškinio pateikimo teismui, šeima nesirūpino 1 metus ir 10 mėn. Šią sumą sudaro nuo 2011-06-11 praėję 22 mėnesiai skaičiuojant kas mėnesį po 800 Lt, t.y. (kas mėn. po 400 Lt kiekvienam vaikui). Atsakovas taip pat prašo iš G. N. priteisti 20 000 Lt neturtinę žalą. Neturtinė žala pasireiškė atsakovo dvasiniais išgyvenimais, nepatogumu, emocine depresija ir pažeminimu, kuriuos patyrė sužinojęs, kad G. N. yra jam neištikima, paliko šeimą bei mažamečius vaikus, kuriais visiškai nesirūpina (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 3-12 b.l.).

Atsiliepimas

Ieškovė G. N. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei nurodė, kad atsakovo kaltinimai neištikimybe yra nepagrįsti, tai tik ieškovo prasimanymai. Dėl tokio atsakovo elgesio šeimoje kildavo nuolatiniai barniai, kurių metu atsakovas naudodavo smurtą prieš ieškovę ir vaikus. Išvykus gyventi į Angliją, atsakovo elgesys nepasikeitė, jis ir toliau ieškovę kaltino neištikimybe, kilus konfliktui naudodavo smurtą. Anglijoje abu dirbo, išlaikė vaikus. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo viena realiai rūpinosi vaikais, juos prižiūrėjo, auklėjo. Kilus eiliniams nesutarimams ir barniams atsakovas paėmė vaikų dokumentus, juos paslėpė, o ieškovę išvarė iš namų. Ieškovė neturėdama kur dingti, grįžo i Lietuvą. Šiuo metu, vaikai gyvena su atsakovu. Atsakovas neleidžia bendrauti su vaikais ir net matytis. Ieškovė dėjo visas pastangas išsaugoti šeimą, tikėjo, kad atsakovas nustos vartoti alkoholį, pradės rūpintis šeima (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 58-59 b.l.).

Atsakovas Z. N. nesutikdamas su ieškiniu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį. Atsakovas Z. N. nurodė priešingai, kad pati ieškovė po vaikų gimimo pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, kas iššaukė jos neištikimybę sutuoktiniui. Būtent alkoholio vartojimas iššaukdavo neadekvatų ieškovės elgesį, kuomet ji po vakarėlio negrįždavo naktį arba atsakovo akivaizdoje glamonėdavosi ir bučiuodavosi su kitais vyrais bei kitaip nederamai elgdavosi. Atsakovas Z. N. nesutinka ir su ieškovės teiginiais, kad jis neskirdavo dėmesio šeimai, o tik sėdėdavo prie kompiuterio. Ieškovės nurodyti argumentai, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę ir vaikus yra niekuo neparemti. Atsakovas niekada negrasino, kad atims vaikus iš ieškovės. Atsakovas daug kartų su ieškove kalbėjosi, kad ieškovės elgesys daro žalą vaikams ir kad toliau taip tęstis nebegali, kad ji turi priimti sprendimą, kaip nori toliau gyventi ir nežaloti tokiu savo lengvabūdišku elgesiu vaikų. Tai nebuvo psichologinis smurtas, o bandymas sureguliuoti krizinę šeimos situaciją. Šnekėdamas su ieškove, atsakovas bandė keisti šeimos aplinką, ieškovės požiūrį į šeimą ir vaikus. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, kad atsakovas paslėpė vaikų dokumentus ir ieškovę išvarė iš namų, dėl ko G. N. turėjo grįžti į Lietuvą. Atsakovas tvirtina, kad ieškovė pati savo noru išėjo iš namų ir po kurio laiko išvyko į Lietuvą (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 26-31 b.l.).

2013-04-17 Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo - priteisti iš G. N., laikiną išlaikymą sūnui Z. N., gim. 2007-05-13 ir dukrai O. N., gim. 2008-08-25, išlaikyti mokamą periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui atskirai, išlaikymą priteisiant nuo 2013-04-17 iki bus išspręsta civilinė byla. Z. N. buvo paskirtas lėšų, skirtų nepilnamečiams vaikams išlaikyti, tvarkytoju (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 52-53 b.l.).

2013-08-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, nustatyti ieškovei G. N. ir atsakovui Z. N., bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (2t., 3-4 b.l.).

Atsiliepimas

Ieškovė G. N. teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, patvirtino ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad fizinio smurto jos atžvilgiu atsakovas nenaudojo, kartą jos atžvilgiu buvo pavartotas psichologinis smurtas. Prieš vaikus atsakovas vartojo fizinį smurtą, dėl jų netinkamo elgesio. Pinigus šeimoje uždirbdavo atsakovas, ieškovė augino ir prižiūrėjo vaikus. Anglijoje paliko šeimą, nes vyras jos neįleido į namus. Pripažino, kad sūnus nenori bendrauti su mama. Su dukra santykiai geri. Šiuo metu gyvena Kretingoje dviejų kambarių bute su sugyventiniu D. M., kuris ją išlaiko. Pripažino, kad byloje pateikti laiškai yra rašyti pačios ieškovės, tačiau paaiškino, kad juose nurodytos aplinkybės nėra teisingos, nes laiškai buvo rašyti nusivylimo būsenoje. Pripažįsta, kad šeimą paliko 2010 metų liepos mėnesį. Per šį laikotarpį išlaikymo neteikė, tik nupirko vaikams rūbų. Šiuo metu, antstolis išlaikymą vaikams išieško iš jos gaunamo uždarbio (2t., 40-42 b.l.). Papildomai paaiškino, kad pati vaikams į atsakovo sąskaitą yra pervedus iš viso tik 100 Lt. Patvirtino, kad vaikai tarpusavyje yra prisirišę, tačiau galėtų gyventi atskirai. Berniukas su atsakovu, o mergaitė su ja. Ieškovė sūnų nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio buvo paėmusi 3-4 kartus, nes tėvas už tai sūnų vadina išdaviku. Su dukra bendrauja savaitgaliais, ją pasiima į savo namus. Mano, kad ieškovė vaikais galėtų pasirūpinti geriau, nes jai padėtų sugyventinis ir sesuo. Ieškovė patvirtino, kad sugyventinio uždirbti pinigai yra bendras jų turtas. Sugyventinio uždirbamų pinigų vaikų išlaikymui neskiria. Su sugyventiniu planuoja turėti bendrų vaikų. Ieškovė pripažino, kad sūnaus vaikų darželyje nėra buvusi, su sūnaus auklėtojais nėra bendravusi. Vaikų užklasiniuose renginiuose nėra dalyvavusi.

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas advokato padėjėjas Marius Kairys prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Nesutiko su institucijos teikiančios išvadą poziciją dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, su atsakovu. Nurodė, kad ieškovė visą laiką rūpinosi vaikais, atsakovas šią pareigą užkraudavo savo tėvams bei sugyventinei, mano, kad vaikų interesai labiau bus apginti nustačius vaikų gyvenamąją vietą su mama (ieškove).

Atsiliepimas

Atsakovas Z. N. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, patvirtino priešieškinyje bei atsiliepime į ieškinį išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad ieškovė vaikais nesirūpina nuo 2010 m. liepos mėnesio, kai šeimą paliko Anglijoje, o pati išvyko į Lietuvą, tuo metu sūnui buvo 4 metai, o dukrai 3 metai. Išlaikymą vaikams išieško antstolis iš ieškovės pajamų pagal teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė sūnui yra nupirkusi marškinėlius, o dukrai striukę. Atsakovas neigia, jog išvarė sutuoktinę iš namų, pripažįsta, jog buvo pasakyta, kad grįžtu blaivi, nes sutuoktinė ištisai gerdavo. Patvirtino, kad vaikai yra labai artimi, jie atskirai gyventi negali. Abu vaikai Gargžduose lanko šokių būrelį. Vaikai sveiki (2t., 43-45 b.l.). Papildomai atsakovas paaiškino, kad su sugyventine L. K. išsiskyrė dėl jos nesutarimų su jo motina, sugyventinė nori gyventi atskirai. Atsakovas ateitį planuoja su L. K., kartu turi sūnų. Atsakovas patvirtino, kad vaikai jam papasakoję, kad vaikams būnant pas ieškovę namuose, ant jų buvo rėkiama. Dukra yra sakiusi, kad mama trenkė ranka per užpakalį. Sūnus nenori bendrauti su mama (ieškove), dukra labiau prisirišusi prie mamos nei sūnus. Mama sūnui dovanų neperka. Ieškovė dukrą pasiima savaitgaliais, tris kartus per mėnesį, telefonu ar elektroninio ryšio priemonių pagalba su vaikais nebendrauja. Ieškovei grąžinant vaikus, pastebėjo, jog ieškovė buvo neblaivi. Ieškovė vaikų išlaikymui į jo sąskaitą yra pervedusi iš viso tik 100 Lt, kitus pinigus gauna per antstolį.

Atsakovo Z. N. atstovas advokatas Robertas Skėrys prašė priešieškinį patenkinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad tiesioginių įrodymų patvirtinančių ieškovės neištikimybę bei alkoholio vartojimą nėra, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, tai yra liudytojų apklausa, ieškovės laiškai, atsakovo parodymai patvirtina, šį ieškovės elgesį. Atsakovas vienas su mažamečiais vaikais buvo paliktas svetimoje šalyje, kai vaikams mamos labai reikėjo ir daugiau nei vienerius metus ieškovė savo vaikais nesirūpino, ko pasekmėje atsakovas labai pergyveno, patyrė emocines neigiamas pasekmes, dėl ko prašo priteisti neturtinę žalą. Atsakovo santykiai su L. K. nėra nutraukti, konfliktas įvyko tik dėl gyvenamosios vietos ar gyventi su atsakovo tėvais, ar atskirai. Atsakovas Z. N. planuoja ateitį su L. K..

Liudytojas J. M. paaiškino, kad yra ieškovės G. N. tėvas. Paaiškino, kad nematė, jog Z. N. smurtautų prieš G. N. ar savo vaikus, tačiau kaip teigia yra matęs ant anūkų kūno mušimo žymių (2t., 45 b.l.).

Liudytoja R. G. paaiškino, kad Norvilams padėjo įsidarbinti Anglijoje. G. N. Anglijoje išdirbo apie porą savaičių, toliau į darbą nėjo, nors sutuoktiniui sakydavo, jog eina į darbą. G. N. pijokaudavo, leisdavo laiką su svetimais vyrais, iš kurių vienas gyrėsi liudytojai, jog turėjo lytinių santykių su G. N.. Z. N. neištikimybę sutuoktinei atleisdavo. G. N. vaikais nesirūpino, pinigų šeimai neparnešdavo, matė, jog parduotuvėje pirko alų ir cigaretes, kartu buvusiems vaikams nieko nepirko. Vaikais rūpinosi Z. N., G. N. išvyko į Lietuvą paklikusi sutuoktinį bei vaikus. Prieš vaikus smurtas vartojamas nebuvo (2t., 46 b.l.).

Liudytoja V. N. paaiškino, kad ji yra atsakovo Z. N. mama. Patvirtino, kad iki išvykstant į Angliją, G. N. piktnaudžiavo alkoholiu, vaikų neprižiūrėjo. Vaikai dažniausiai būdavo pas ją ar G. N. tėvus. Grįžus sūnui su vaikais iš Anglijos, vaikai motiną vadina vardu. G. N. vaikais nesirūpina nuo tada, kai ji Anglijoje paliko šeimą ir pati išvyko į Lietuvą. Vaikais domėtis pradėjo iškėlus bylą teisme. Liudytoja mano, kad jei teismas vaikų gyvenamąją vietą nustatys su G. N., tai pastaroji vaikų neaugins, o juos auginti ir auklėti atiduos savo tėvams (2t., 46-47 b.l.).

Liudytojas D. M. patvirtino, kad jis apie metus laiko yra ieškovės G. N. sugyventinis. Ateityje planuoja kartu susituokti, turėti bendrų vaikų. Dirba Norvegijoje, tris mėnesius būna užsienyje, tris mėnesius Lietuvoje. Per metus uždirba apie 70-80 tūkstančių litų. D. M. pripažino, kad jis išlaiko sugyventinę. Anksčiau šeimos neturėjo, vaikų neturi. Kartu su G. N. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais. Su G. N. vaikais sutaria gerai, sutinka, kad vaikai gyventų jų šeimoje. Vaikai jį vadina dėde. Mergaitė labai prisirišusi prie mamos, susitinka beveik kiekvieną savaitgalį. Sūnų G. N. nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio buvo paėmusi 3-4 kartus. Berniukas labiau prisirišęs prie tėvo. Vaikai tarpusavyje sutaria gerai. Kodėl G. N. neskiria teismo nurodyto laikino išlaikymo vaikams, liudytojas D. M. paaiškinti negalėjo. G. N. vaikams yra pirkusi rūbų. Liudytojas D. M. patvirtino, kad neturi duomenų, kad vaikų tėvas būtų naudojęs fizinį smurtą prieš vaikus.

Liudytoja L. K. patvirtino, kad ji yra atsakovo Z. N. sugyventinė, karu gyveno nuo 2013 birželio mėn. iki 2014 m. sausio mėn. Gyvenant kartu susilaukė sūnaus E. N., gim. 2013-11-29. L. K. su vaiku šiuo metu gyvena atskirai. Atsakovas Z. N. sugyventine bei jų bendru sūnumi nesirūpina. Gyvenant kartu fizinio ir psichologinio smurto Z. N. nevartojo, alkoholiu nepiktnaudžiavo. Liudytoja L. K. palikusi Z. N., nes nenorėjo kartu gyventi su jo mama, dėl kylančių barnių. Ar ateityje planuoja gyventi kartu su Z. N., liudytoja negalėjo atsakyti, nurodydama, kad Z. N. pats turi apsispręsti su kuo jam gyventi. Liudytoja patvirtino, kad Z. N. tėvai padeda prižiūrėti vaikus, abu vaikai tarpusavyje prisirišę. Liudytoja L. K. patvirtino, kad gyvenant kartu, Z. N., sakydavo, jog po darbų yra pavargęs, todėl dažnai vaikų priežiūrą perleisdavo jai. Liudytoja L. K. mananti, kad vaikai turi gyventi su mama, kadangi mananti, kad visais atvejais vaikams yra geriau gyventi su mama. Apie šalių gyvenimą Anglijoje, liudytoja teigia nieko nežinanti.

Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad atsakovas Z. N., gyv. (duomenys neskelbtini), turi du vaikus: Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25. G. N. ir Z. N. niekada nebuvo ir nėra įrašyti į rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2013-07-04 apsilankymo pas atsakovą metu rasta Z. N. mama V. N. ir jo vaikai Z. N. ir O. N.. Atsakovas buvo išvykęs į darbą. Nustatyta, kad Z. N. su vaikais Zenonu ir Orijana gyvena Z. N. mamos tėvui nuosavybės teise priklausančiame name. Vaikams Zenonui ir Orijanai skirtas atskiras kambarys. Jie turi atskiras lovas, yra stalas, kėdės, sekcija, televizorius ir kiti reikiami baldai ir daiktai. Prireikus Z. N. ir jo vaikai naudojasi ir kitomis name esančiomis patalpomis. Virtuvėje yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, buitinė technika, patalynė švari, pakankamai maisto. Z. N. su vaikais virtuve naudojasi kartu su tėvų šeima. Sugrįžęs iš darbo, atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuo 2013-01-11 iki 2013 m. vasario mėnesio pradžios savo vaikus Zenoną ir O. N. aplankė 3 kartus. Vieną kartą mama G. N. vaikus buvo išsivežusi į savo namus. Tėvai buvo sutarę, kad Zenonas ir Orijana gali nakvoti pas mamą, tačiau ieškovė vakare vaikus atvežė atgal. Atsakovas Z. N. teigė, jog jis neprieštarauja, kad vaikų mama G. N. lankytų savo vaikus Zenoną ir Orijaną, tačiau nenorėtų, kad juos išsivežtų į savo gyvenamąją vietą, kol jis nežino, kur ieškovė gyvena, nepatikrintos jos buities ir gyvenimo sąlygos (1t., 32-33 b.l.). Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė Violeta Šuminienė nurodė, kad bendraujant su berniuku, supratusi iš jo kalbos, kad jis nori gyventi su tėvu, jo namuose. Vaikai yra labai prisirišęs vienas prie kito, vaikų atskirtis neigiamai paveiktų jų psichologinę būseną. Vaikai namuose yra prižiūrėti, tėvui būnant darbe vaikus prižiūri močiutė, vaikai neskriaudžiami ir jų interesai kitaip nėra pažeidžiami. Teikiant išvadą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, institucijos atstovė Violeta Šuminienė nurodė, kad vaikai su atsakovu gyveno visą laiką. Sūnus lanko darželį Gargžduose. Abu vaikai Gargžduose lanko šokių būrelius. Vaikai su motina gyveno epizodiškai, mama vaikais nesirūpino apie 2,5 metų, vaikai vienas prie kito prisirišę, abiejų emocinis ir psichologinis ryšys yra labai stiprus, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, mano, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, sudarant galimybę ieškovei maksimaliai bendrauti su vaikais.

Žemesnės instancijos teismas

Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad ieškovė G. N. tarnybai paaiškinusi, jog 2011 m. liepos mėnesį grįžo iš Anglijos į Lietuvą. Vaikai Zenonas ir Orijana liko gyventi su tėvu Z. N. Anglijoje ir į Lietuvą grįžo tik 2013 metų pradžioje. Visą šį laikotarpį abiem vaikais rūpinosi atsakovas Z. N.. G. N. teigimu, ji vaikams išlaikymo neteikė, su vaikais pradėjo bendrauti tik jiems grįžus į Lietuvą, tačiau po konflikto su ieškovu Z. N. nuo 2013 m. vasario mėnesio vaikų nelanko (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 52-53 b.l.). Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą atstovė Rasa Piekienė nurodė, kad išklausius liudytojus, proceso dalyvius, Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, mano, kad geriausiai vaikų interesai bus apsaugoti vaikų gyvenamąją vietą nustačius su tėvu ir nustačius maksimalų mamos bendravimo su vaikais tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatytos faktinės bylos aplinkybės. 2006-07-21 Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruota santuoka, įrašo Nr.123, tarp Z. N. ir G. N. (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 8 b.l.). Gimimo liudijime Z. N., gim. 2007-05-13, tėvas nurodytas atsakovas - Z. N., motina, ieškovė – G. N. (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 9 b.l.). Gimimo liudijime O. N., gim. 2008-08-25, tėvas nurodytas atsakovas - Z. N., motina, ieškovė – G. N. (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 10 b.l.). Linaker pradinės mokyklos ir vaikų centro pažymos patvirtina, kad O. N. ir Z. N. nuo 2012-09-06 iki 2013-01-24 lankė Linaker pradinę mokyklą (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 32-34 b.l.).

2013-04-08 UAB ,,Tavo Psichologas“ surašytoje Psichologo pirminio vertinimo prognostinėje išvadoje nurodoma, kad vienas iš tyrimo tikslų nustatyti tėvo ir vaikų emocinį ryšį. Psichologo pirminio vertinimo išvadoje nurodoma: vaikų protarpinis nereguliarus kontaktas su mama yra iššaukęs vaikų pykčio, protesto reakcijas mamos atžvilgiu. Dominuoja nusivylimo nuotaikos. Palaikomos neigiamos emocijos dėl santykių su mama; Vaikams pažeistas saugumo mamai jausmas. Nereguliarūs susitikimai trikdo vaikų psichologinės būsenos pusiausvyrą, išbalansuojami įpročiai, dienotvarkės rėžimas. Vaikai pasiduoda mamos manipuliacinėms dėmesio palaikymo priemonėms; Vyrauja saugumo, prieraišumo jausmas palaikant santykį su tėčiu. Adekvatus bendravimas santykyje su tėčio aplinka: draugais, seneliais. Palaikoma vaidmenų pusiausvyra; Pagal amžiaus charakterį vaikai emociškai turtingi. Palaikantys kontaktą. Yra ambicingi, išreiškiantys savo valią. Prieštaravimą akivaizdžiai demonstruojantys, siekiantys tikslo patenkinimo. Linkę paklusti autoritetams – tėčiui ir močiutei; Vaikai turi įprastą nusistovėjusią dienotvarkę, ugdymosi planą, taisyklių laikymąsi, tvarkos įgūdžius. Kuriama aplinka saviraiškai ir saviugdai; Vaikai savo kaip faktinę gyvenamąją vietą suvokia gyvendami su tėčiu. Prognostinės išvados: mamos iniciatyvos nebuvimas ir lankymosi nereguliarumas slopina vaikų auklėjimą; Vaikams gali kilti stresinių išgyvenimų, mamai nepalaikant pastovaus santykio bei domėjimosi vaikais, kai sutrikdomas įprastinis saugios aplinkos režimas, dienotvarkė (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 38-39 b.l.).

Ieškovė G. N. savo gyvenamąją vietą nuo 2011-11-24 deklaruoja (duomenys neskelbtini) (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 11 b.l.). Ieškovė ir jos sugyventinis D. M. pagal 2013-10-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, gyvena 45,97 kv. m. bendro ploto gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) (2t., 23-25 b.l.). Atsakovo Z. N. ir nepilnamečių vaikų Z. N. ir O. N. gyvenamoji vieta nuo 2013-01-22 deklaruota (duomenys neskelbtini) (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 24 b.l.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu įregistruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitra duomenimis ieškovės ir atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 20-23 b.l.).

Ieškovė G. N. nuo 2012-06-19 dirba UAB ,,BIRHAD“. Ieškovės G. N. darbo užmokestis UAB ,,BIRHAD“ laikotarpiu nuo 2012 m. birželio – 2013 m. sausio vidutiniškai buvo 630,73 Lt. Ieškovės G. N. darbo užmokestis UAB ,,BIRHAD“ laikotarpiu nuo 2013 m. vasario – 2013 m. gegužės vidutiniškai buvo 1073,00 Lt (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 49-50 b.l.). Ieškovės G. N. darbo užmokestis UAB ,,BIRHAD“ laikotarpiu nuo 2013 m. sausio – 2013 m. spalio vidutiniškai buvo 430,00 Lt (2t., 26 b.l.). Klaipėdos teritorinės darbo biržos Kretingos skyriaus pažyma patvirtina, kad G. N. nuo 2014-01-08 registravosi darbo biržoje (2t., 54 b.l.). UAB ,,Langeta“ pažyma patvirtina, kad G. N. nuo 2014-02-03 dirba UAB ,,Langeta“ metalo apdirbėjos pareigose (2t., 55 b.l.).

Atsakovas Z. N. nuo 2013-02-08 dirba UAB ,,Headex“ (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 48 b.l.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Akivaizdu, kad palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus yra svarbi priežastis, ardanti šeimos gyvenimo, kuris turėtų būti grindžiamas sutuoktinių tarpusavio pagarba ir parama, pamatus, tokiomis aplinkybėmis iš kito sutuoktinio sunku reikalauti lojalumo ir supratimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovas Z. N., liudytojai R. G., V. N. paaiškino, kad ieškovė G. N. gyvendama su šeima Anglijoje didžiąją laiko dalį nedirbo, nors sutuoktiniui sakydavo, jog eina į darbą, kai tuo metu pijokaudavo, negrįždavo naktimis namo, po ko 2011-06-11 paliko sutuoktinį, svetimoje šalyje, su mažamečiais vaikais, kai sūnui Zenonui buvo tik 4 metai, o dukrai Orijanai buvo tik 3 metai, o pati išvyko į Lietuvą. Ieškovė G. N. vaikų nematė iki pat 2013 m. sausio mėnesio, iki tol, kol atsakovas Z. N. su vaikais sugižo į Lietuvą. Ieškovė G. N. išlaikymą vaikams neteikė iki pat civilinės bylos iškėlimo, 2013-04-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi vaikams iš ieškovės buvo priteistas laikinas išlaikymas. Ieškovė priteisto laikino išlaikymo gera valia nemokėjo, dėl ko atsakovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio laikino išlaikymo išieškojimo. Pati ieškovė neginčija aplinkybių, jog 2011 m. birželio mėnesį paliko šeimą ir ja nesirūpino iki pat tol, kol atsakovas su vaikais negrįžo į Lietuvą. Neginčija aplinkybių, kad laikinas išlaikymas vaikams išieškomas priverstine tvarka per antstolį.

Taigi, įvertinus suriktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovė G. N. paliko šeimą ir nesirūpino ją daugiau kaip vienerius metus, todėl preziumuojama, kad santuoka iširo dėl ieškovės G. N. kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Atsakovas ieškovės kaltę taip pat grindė neištikimybe, nurodydamas, kad sutuoktinė iki išvykstant į Angliją bei gyvendama Anglijoje, turėjo lytinių santykių su kitais vyrais. Atsakovas tvirtina, kad apie tai jam prisipažinusi pati ieškovė, taip pat sutuoktinės neištikimybę patvirtina pačios ieškovės rašyti laiškai atsakovui, liudytojų R. G. ir V. N. paaiškinimai. Ieškovė su tokiais atsakovo Z. N. kaltinimais dėl neištikimybės nesutinka, teikdama, kad atsakovas gyvendamas santuokoje visada be jokio pagrindo ją įtarinėdavo bei kaltindavo neištikimybe, dėl ko šeimoje kildavo barniai. Ieškovė paaiškino, kad atsakovo liguistą įtarinėjimą dėl neištikimybės patvirtina ir tai, kad atsakovas reikalavo, jog būtų atliktas vaikų DNR tyrimas, tėvystei patvirtinti. Šis tyrimas atsakovo reikalavimo buvo atliktas, atsakovo tėvystė į vaikus buvo patvirtinta. Atsakovas Z. N. neginčijo aplinkybių, jog iki bylos iškėlimo buvo atliekami vaikų DNR tyrimai. Ieškovė G. N. nesutinka, kad jos rašyti laiškai atsakovui patvirtina, jog ji atsakovui buvo neištikima. G. N. paaiškino, kad šie laiškai buvo rašyti psichologinės krizės laikotarpiu, todėl jos nurodytos faktinės aplinkybės gali būti netiksliai išreikštos bei atsakovo netinkamai interpretuotos. Byloje apklausti liudytojai R. G. ir V. N. paaiškino, kad jie patys ieškovės G. N. neištikimybės sutuoktiniui fakto nematė, tačiau apie tai yra girdėję iš pašalinių asmenų. Šie pašaliniai asmenys byloje nebuvo apklausti. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo išvadai padaryti, kad ieškovė G. N. savo sutuoktiniui buvo neištikima.

Ieškovė G. N. ieškinyje įrodinėja, jog santuoka iširo dėl atsakovo Z. N. kaltės, nes atsakovas nerodė jokio lojalumo ir pagarbos šeimos vertybėms, pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, laisvą laiką skirdavo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, didžiąją dalį laisvo laiko sėdėdavo prie kompiuterio, nedalyvaudavo vaikų auklėjime. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais apie jo nesaikingą alkoholio vartojimą, atsakovo parodymus patvirtino liudytojai R. G. ir V. N.. Taip pat atmestini ieškovės G. N. teiginiai, kad atsakovas nesirūpino šeima, vaikais ir jų auklėjimu. Teismas aukščiau pripažino nustatytomis aplinkybėmis, kad ieškovė G. N. pati paliko šeimą ir daugiau kaip metus laiko ja nesirūpino. Įvertinus visas šias aplinkybes ieškovės G. N. reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo Z. N. kaltės atmestinas, kadangi bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodė aplinkybių, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl pavardžių.

Atsižvelgiant į šalių prašymus, po santuokos nutraukimo ieškovei grąžintina iki santuokos įregistravimo turėta pavardė – „Ž“, atsakovui paliktina pavardė „N“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Atsakovas prašo iš ieškovės jam priteisti 20000,00 Lt neturtinės žalos. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovas buvo vienas su mažamečiais vaikais paliktas svetimoje šalyje, kai vaikams mamos labai reikėjo ir daugiau nei vienerius metus ieškovė savo vaikais nesirūpino, ko pasekmėje atsakovas labai pergyveno, patyrė emocines neigiamas pasekmes, depresiją, pažeminimą, nepatogumų dėl ko prašo priteisti neturtinę žalą.

Lietuvos Respublikos CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Teismui pripažinus, jog santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, atsakovas turi teisę reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Šioje byloje nustatytos aplinkybes, kad ieškovė Anglijoje paliko sutuoktinį su dviem vaikais, kuriems tuo metu buvo 3 ir 4 metai, ir apie dvejus metus visiškai šeima nesirūpino. Akivaizdu, kad šis ieškovės G. N. elgesys prieš atsakovą Z. N., neabejotinai lėmė atsakovo emocinį ir fizinį skausmą bei pažeminimą, nuolatinę įtampą ir nesaugumą. Be to, atsakovas didelį emocinį sukrėtimą patyrė ir dėl savo mažamečių vaikų. 2013-04-08 UAB ,,Tavo Psichologas“ surašytoje Psichologo pirminio vertinimo prognostinėje išvadoje nurodoma, kad vaikai dėl mamos netinkamo elgesio patyrė neigiamas emocijas; vaikams buvo pažeistas saugumo mamai jausmas; mamos iniciatyvos nebuvimas ir lankymosi nereguliarumas slopina vaikų auklėjimą. Tačiau ir esant tokioms aplinkybėms, byloje nėra nustatyta, kad dėl ieškovės netinkamo elgesio, atsakovui būtų atsiradusios itin sunkios pasekmės. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir atsakovo išgyvenimų pobūdį, neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 3000,00 Lt.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, įvertinus tai, kad ieškovė G. N. gyvendama su šeima Anglijoje, 2011-06-11 paliko sutuoktiniui sūnų Zenoną, kuriam tuo metu buvo tik 4 metai ir dukrą Orijaną, kuriai buvo tik 3 metai, ir vaikų nematė iki pat 2013 m. sausio mėnesio. Vertinant tai, kad ieškovė G. N. išlaikymo vaikams neteikė nuo jų palikimo užsienio šalyje iki pat civilinės bylos iškėlimo, po ko 2013-04-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi vaikams iš ieškovės buvo priteistas laikinas išlaikymas, tačiau ieškovė priteisto laikino išlaikymo gera valia taip pat nemokėjo, dėl ko atsakovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio laikino išlaikymo išieškojimo (1t., 46 b.l.). Atsižvelgiant į 2013-04-08 UAB ,,Tavo Psichologas“ surašytoje Psichologo pirminio vertinimo prognostinėje išvadoje, nurodytas neigiamas emocines bei psichologines pasekmes, kurias dėl ieškovės netinkamo elgesio patyrė mažamečiai vaikai. Bei atsižvelgiant į šioje išvadoje nurodytas aplinkybes, kad vaikai savo kaip faktinę gyvenamąją vietą suvokia gyvendami su tėčiu (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 38-39 b.l.). Įvertinus institucijų teikiančių išvadą atstovų nuomonę, teismo posėdžio metu, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo: jog vaikai tarpusavyje yra labai prisirišę, kuriuos sieja stiprus emocinis ir psichologinis ryšys, dėl ko jie turi gyventi kartu; tai, kad vaikai nuo pat gimimo visada buvo prižiūrimi ir auklėjami tėvo, atsakovo Z. N., o ieškovė apie dvejus metus vaikais nesirūpino; tai, kad tėvas užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo bei vystymosi sąlygas; tai, kad gyvenant su tėvu prieš vaikus nėra vartojamas smurtas ar kitaip pažeidžiamos jų teisės; tai, kad bendraujant su mažamečiu Z. N., vaikas pokalbio metu išreiškė norą gyventi su tėvu ir pati ieškovė G. N. sutinka, kad sūnus Zenonas su ja bendrauti vengia, sūnus nori gyventi su tėvu. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas mano, kad vaikų interesai bus geriausiai apginti, vaikų gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, atsakovu Z. N. ir nustačius maksimalią vaikų ir motinos bendravimo tvarką.

Ieškovės teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikai galėtų gyventi atskirai vienas nuo kito, tai yra, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o sūnaus su atsakovu, teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, kadangi teismas pripažino, kad vaikus sieja stiprus emocinis ir psichologinis ryšys, be to, vaikų gyvenimas kartu yra pripažintinas prioritetiniu principu, užtikrinantis vaikų teisių apsaugą.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

Bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovas Z. N., tiek institucijų teikiančių išvadą atstovai pripažino, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, vaikų tėvu Z. N., turi būti sudarytos maksimalios motinos ir vaikų bendravimo sąlygos. Atsakovo atstovas advokatas Robertas Skėrys nurodė, kad ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka, galėtų būti nustatyta, tokia dėl kurios susitarė abi šalys ir kuri buvo patvirtinta teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas įvertina tai, kad nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai yra 2013-08-05, praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, per šį laikotarpį vaikų ir ieškovės G. N. bendravimas suaktyvėjo, ieškovė su vaikais matosi tris kartus per mėnesį, savaitgaliais. Susiformavo glaudūs mamos ir dukros santykiai, todėl teismas mano, kad siekiant užtikrinti maksimalų mamos ir vaikų bendravimo tvarką, reikalinga nustatyti platesnes ir aiškesnes bendravimo sąlygas savaitgalio ir švenčių dienomis bei vaikų atostogų metu.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas numato šias vaikų ir ieškovės G. N. bendravimo tvarką: Ieškovė G. N. pasiima vaikus Z. N. ir O. N. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, kas antrą savaitgalį, penktadienį po ugdymo, auklėjimo įstaigų darbo pabaigos, su nakvyne, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.; Ieškovė G. N. per Šv. Kalėdas ne poriniais metais pasiima vaikus Z. N. ir O. N. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, gruodžio 24 d., 16 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 16 val.; Ieškovė G. N. per Šv. Velykas porinais metais pasiima vaikus Z. N. ir O. N. iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventės dieną 11.00 val. ir grąžina vaikus į jo gyvenamąją vietą antrą šventės dieną iki 16 val.; Ieškovė G. N. vasaros atostogų metu (nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 31 d.), pasiima Z. N. ir O. N. iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, 2 savaitėm pagal iš anksto suderintą su tėvu Z. N. grafiką (2 savaitėm iš karto arba dalimis po 1 savaitę), paimant vaikus pirmadienį 10 val., grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.; Nustatyti, kad vaikų Z. N. ir O. N. ligos metu, taip pat ieškovės G. N. ligos metu, G. N. neturi teisės paimti vaikų (vaiko); įpareigoti G. N. apie tikslius vaikų Z. N. ir O. N. pasiėmimo ir grąžinimo laiką (datą, valandą ir minutes) informuoti atsakovą Z. N. telefonu prieš 2 kalendorines dienas; Ieškovė G. N. bendrauti su vaikais kitu laiku ar kitoje aplinkoje, nei nustatyta šioje bendravimo tvarkoje, gali tik sutinkant atsakovui Z. N.; Abi šalys privalo teikti viena kitai informaciją apie vaikų būklę ir kitus svarbius jų gyvenimo įvykius jų buvimo su vaiku metu telefonu arba SMS žinutėmis; Atsakovas Z. N. įpareigojamas iš anksto raštu teikti ieškovei G. N. informaciją apie ketinimą keisti vaikų gyvenamąją vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo dydį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos CK 3.3 str. numatytu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu bei Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių bei jų tėvų turtinės padėties principu. Tai yra, kiekvienu konkrečiu atveju vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams, be to, tėvų teikiamas išlaikymas turi būtį vykdomas nuolat ir pastoviai (Vaiko teisių konvencijos 3 str., 27 str., Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., 3.165 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 str., 11-14 str., 18 str.).

Pri­tei­siant vai­kui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pri­pa­žin­ti­nas bū­ti­nu minimalios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­kymo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 1000,00 Lt. ­

Atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 500,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė nuo 2011 metų birželio 11 dienos paliko šeimą ir vaikais visiškai nesirūpino. 2013-04-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi vaikams iš ieškovės buvo priteistas laikinas išlaikymas, tačiau ieškovė priteisto laikino išlaikymo gera valia taip pat nemokėjo, dėl ko atsakovas kreipėsi į antstolį dėl priverstinio laikino išlaikymo išieškojimo (1t., 46 b.l.). Ieškovė G. N. šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčijo.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, ieškovė laikotarpiu nuo 2012-06-19 iki 2013-10-04 dirbo UAB ,,BIRHAD“, vidutis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo apie 700 Lt; nuo 2013-10-15 iki 2013-10-31 ieškovė dirbo UAB ,,BARESTA“; nuo 2014-02-03 ieškovė pradėjo dirbti UAB ,,LAGNETA“, ieškovė duomenų apie šiuo metu gaunamą darbo užmokestį nepateikė. Ieškovė patvirtino, kad šiuo metu yra išlaikoma savo sugyventinio D. M., kurie gyvena kartu nuomojamame bute. Ieškovė piniginių santaupų, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Išsilavinimas pagrindinis, specialybės neįgijo, darbinga.

Atsakovas Z. N. nuo 2013-02-08 dirba UAB,,HEDEX“, jo vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra apie 1500 Lt. Atsakovas yra darbingas, su sugyventine L. K., 2014-01-13 susilaukė sūnaus E. N.. Atsakovas su vaikais gyvena tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tėvai padeda auklėti bei prižiūrėti vaikus.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad vidutiniškai vaikų poreikiams patenkinti jis per mėnesį išleidžia apie 2000 Lt. Teismas konstatuoja, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, nurodytas išlaidas. Teismas vertindamas pateiktus įrodymus bei atsižvelgdamas į vaikų amžių, jog šiais metais Orijanai sukaks 6 metai, o Zenonui - 7 metai, turint omeny, kad vaikams augant jų poreikiai didėja, atsižvelgiant į ieškovės G. N. turtinę padėtį, manytina, jog Z. N. ir O. N., tinkamo gyvenimo sąlygų užtikrinimui, šiuo metu, turėtų pakakti po 800 Lt per mėnesį, todėl pusę šios sumos tai yra po 400 Lt kiekvienam vaikui turi užtikrinti kiekvienas iš tėvų.

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Priteistų Z. N. ir O. N. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoju skiriamas atsakovas Z. N. (CK 3.190 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Atsakovas prašo priteisti 17 600 Lt turtinės žalos nurodydamas, kad ieškovė iki priešieškinio pateikimo teismui dienos, šeima nesirūpino 1 metus ir 10 mėn. Ši suma skaičiuotina nuo 2011-06-11 iki 2013-04-16, po 400 Lt kiekvienam vaikui už 22 mėnesių laikotarpį. Teismas šį atsakovo reikalavimas pripažįsta kaip – išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečių vaikus išlaikymą.

Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad ieškovė nuo 2011 metų birželio 11 dienos paliko šeimą ir vaikais visiškai nesirūpino iki bylos iškėlimo. Ieškovė G. N. šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčija.

Pažymėtina, kad 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1368 (Žin., 2007, Nr. 137-5592) nuo 2008-01-01 nustatė minimaliąją mėnesinę algą – 800 Lt. 2012-06-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 718 (Žin., 2012, Nr. 70-3608) nuo 2012-08-01 nustatė minimaliąją mėnesinę algą – 850 Lt. 2012-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1543 (Žin., 2012, Nr. 152-7772) nuo 2013-01-01 nustatė minimaliąją mėnesinę algą – 1000 Lt. Teismų praktiką orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, nurodo minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Nustatant įsiskolinimo dydį atsakovo nurodytu laikotarpiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas su vaikais nuo 2011 metų birželio mėnesio iki 2013 m. sausio mėnesio gyveno Anglijoje, kur bendras pragyvenimo lygis yra didesnis nei Lietuvoje. Be to, atsakovas augino ir prižiūrėjo vaikus toli nuo Lietuvos, nesulaukdamas pagalbos iš savo artimųjų.

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos turėtas vaikų išlaikymo išlaidas nuo 2011 metų birželio 11 dienos, teismas įvertinęs atsakovo Z. N. ir ieškovės G. N., tuo metu buvusią abiejų turtinę padėtį, ieškovės darbingumą bei galimybę susirasti darbą (gauti pajamas) ir atsižvelgdamas į tuo metu nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, už įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2011 m. birželio iki 2013 m. balandžio mėnesio, tai yra už 22 mėnesių iš ieškovės, įsiskolinimą vaikų išlaikymui, priteisia po 400 Lt per mėnesį, viso 17600 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo Z. N. žyminio mokesčio išlaidos sudaro 143 Lt, teisminio atstovavimo išlaidos sudaro 3600 Lt, psichologinio konsultavimo paslaugos 380 Lt (c.b. Nr. 2-604-325/2013, 13, 15, 48 b.l.), (c.b. Nr. 2-526-666/2013, 32 b.l.). Viso bylinėjimosi išlaidos sudaro 4123 Lt.

Teismas įvertinęs bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių bei vadovaujantis 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 atsakovo pateiktas 3600 Lt atstovavimo išlaidas pripažįsta per didelėmis, todėl mažintinos iki 2700 Lt Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti 47,5 procentų, tai atsakovui iš ieškovės priteistina proporcinga – 1530,00 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą.

Iš ieškovės valstybei priteistina 47,38 Lt už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės G. N. ieškinį atmesti, atsakovo Z. N. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2006-07-21 Kretingos rajono Savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 123), tarp Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. N. (iki santuokos Ž), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltės.

Po santuokos nutraukimo Z. N. palikti pavardę „N“, G. N. grąžinti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „Ž“.

Nepilnamečio Z. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-05-13, ir dukros O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-08-25, gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti tokią ieškovės, G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi Z. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-05-13, ir dukra O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-08-25, tvarka:

Ieškovė G. N. pasiima vaikus Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25 iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, kas antrą savaitgalį, penktadienį po ugdymo, auklėjimo įstaigų darbo pabaigos, su nakvyne, grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 17.00 val.;Ieškovė G. N. per Šv. Kalėdas ne poriniais metais pasiima vaikus Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25 iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, gruodžio 24 d., 16 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 16 val.; Ieškovė G. N. per Šv. Velykas porinais metais pasiima vaikus Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25 iš jų gyvenamosios vietos pirmą šventės dieną 11.00 val. ir grąžina vaikus į jo gyvenamąją vietą antrą šventės dieną iki 16 val.;Ieškovė G. N. vasaros atostogų metu (nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 31 d.), pasiima Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25 iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, 2 savaitėm pagal iš anksto suderintą su tėvu Z. N. grafiką (2 savaitėm iš karto arba dalimis po 1 savaitę), paimant vaikus pirmadienį 10 val., grąžinant vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val.;Nustatyti, kad vaikų Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25 ligos metu, taip pat ieškovės G. N. ligos metu, G. N. neturi teisės paimti vaikų (vaiko);Įpareigoti G. N. apie tikslius vaikų Z. N., gim. 2007-05-13, ir O. N., gim. 2008-08-25 pasiėmimo ir grąžinimo laiką (datą, valandą ir minutes) informuoti atsakovą Z. N. telefonu ne vėliau, kaip prieš 2 kalendorines dienas.Ieškovė G. N. bendrauti su vaikais kitu laiku ar kitoje aplinkoje, nei nustatyta šioje bendravimo tvarkoje, gali tik sutinkant atsakovui Z. N.;Abi šalys privalo teikti viena kitai informaciją apie vaikų būklę ir kitus svarbius jų gyvenimo įvykius jų buvimo su vaiku metu telefonu arba SMS žinutėmis;Atsakovas Z. N. įpareigojamas iš anksto raštu teikti ieškovei G. N. informaciją apie ketinimą keisti vaikų gyvenamąją vietą.

Priteisti iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams Z. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-05-13, ir dukrai O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-08-25, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (po keturis šimtus Lt) kas mėnesį kiekvienam vaikui, išlaikymą pradedant mokėti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečių Z. N. ir O. N., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17.600,00 Lt (septyniolika tūkstančių šešis šimtus Lt) išlaikymo nepilnamečiams vaikams Z. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-05-13, ir O. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2008-08-25 įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011-06-11 iki šios bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2013-04-16.

Priteisti iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3000,00 Lt (tris tūkstančius Lt) neturtinės žalos atsakovui Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitose dalyse priešieškinį atmestini.

Priteisti iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1530,00 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų atsakovui Z. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 47,38 Lt (keturiasdešimt septynis Lt 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Šios valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANKAS AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

2013-04-17 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iš ieškovės G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams Z. N. ir O. N. panaikinti nuo šio sprendimo paskelbimo dienos.

2013-08-05 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nustatytą ieškovės G. N. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais Z. N. ir O. N., panaikinti nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus jo nuorašą per tris dienas išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas nuo jo paskelbimo dienos per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Mantas Ūsas