- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2A-1035-479/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00372-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Aušra Maškevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- G. N.
- Atsakovas
- Z. N.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. N. ieškinį atsakovui Z. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo Z. N. priešieškinį ieškovei G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucijos, teikiančios išvadas byloje, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. N. 2013-03-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Z. N. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 2006-07-21 tarp šalių buvo sudaryta santuoka, šalių tarpusavio santykiai iš pradžių buvo geri. Santuokoje gimė vaikai Z., gim. 2007-05-13, ir O., gim. 2008-08-25. Vėliau atsakovas ėmė nepagarbiai elgtis su ieškove, naudoti psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu – grasindavo, kad atims iš ieškovės vaikus ir neleis su jais matytis. Ieškovė nurodė ir tai, kad atsakovas nesaikingai vartojo alkoholį, laisvą laiką skirdavo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas taip pat nedalyvaudavo vaikų auklėjime, vaikus nuolat bausdavo, naudodavo prieš juos smurtą. Ieškovė paaiškino, jog šeima buvo išvykusi gyventi į Jungtinę Karalystę, abu ten dirbo, augino vaikus. Tarp šalių kilus konfliktui, atsakovas paslėpė vaikų dokumentus, ieškovei uždraudė grįžti į namus, kuriuose šeima gyveno. Ieškovė grįžo į Lietuvą, o atsakovas su vaikais liko užsienyje ir į Lietuvą grįžo 2013-02-01. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas. Ieškovė nurodė ir tai, kad šalių vaikai gyvena su atsakovu, tačiau atsakovas neleidžia ieškovei su jais bendrauti. Dėl to, kad atsakovas naudodavo smurtą prieš vaikus, jais tinkamai nesirūpino, vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovė prašė teismo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo vaikams išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas Z. N. su ieškinio reikalavimais nesutiko, pareiškė priešieškinį ieškovei G. N. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Atsakovas nurodė, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, tai yra dėl ieškovės neištikimybės ir dėl to, kad ieškovė 2011-06-11 paliko šeimą ir nuo tada ja nesirūpina. Atsakovas paaiškino, kad atsakovė piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neištikima. Atsakovas, norėdamas išsaugoti šeimą, pasiūlė ieškovei išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau ten ieškovės elgesys nepasikeitė. Po tarp šalių kilusio konflikto ieškovė 2011-06-11 viena išvyko gyventi į Lietuvą, o atsakovą su vaikais paliko gyventi Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas nurodė ir tai, kad ieškovė vaikais nesirūpino, jų nerėmė materialiai, bendrauti su vaikais pradėjo nuo 2013 metų sausio mėnesio, kai atsakovas grįžo į Lietuvą. Atsakovas nurodė, kad vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes vaikus sieja glaudūs tarpusavio emociniai ryšiai, atsakovas gali teikti vaikams materialinį išlaikymą bei sudaryti jiems tinkamas sąlygas. Atsakovas prašė teismo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, priteisti atsakovui iš ieškovės 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš ieškovės vaikams išlaikyti po 500 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jų pilnametystės, priteisti atsakovui iš ieškovės 17 600 Lt turtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-12 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės, priteisė atsakovui iš ieškovės 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, nustatė ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, iš ieškovės priteisė po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui išlaikyti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės bei 17 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas konstatavo, jog atsakovas įrodė, kad ieškovė paliko šeimą ir daugiau nei metus ja nesirūpino. Teismas sprendė, kad vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, nes paskutinius dvejus metus vaikai gyveno su atsakovu, ieškovė vaikais nesirūpino, tarp vaikų ir atsakovo yra emocinis ryšys. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, poreikius ir šalių turtinę padėtį, pripažino, jog ieškovė turi mokėti kiekvienam vaikui išlaikyti po 400 Lt kas mėnesį. Ieškinį ir kitas priešieškinio dalis teismas pripažino neįrodytomis ir jas atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė G. N. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo neištikimybe. Teismas taip pat neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo naudotą psichologinį smurtą. Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo, kad ieškovė paliko šeimą ir nesirūpino vaikais. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tuo pažeistos procesinės teisės normos. Teismas privalėjo vadovautis liudytojos L. K. parodymais, nes ši liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi ir jos parodymai yra objektyvūs. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijų išvadomis: nurodytos institucijos netyrė ieškovės gyvenimo sąlygų, neįvertino ieškovės ir vaikų tarpusavio santykių. Ieškovė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovo pateiktą psichologo išvadą. Ieškovė prašė panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Z. N. prašė ieškovės G. N. apeliacinį skundą atmesti, o 2014-03-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepažeidė įstatymo reikalavimų.
Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame nurodė, kad ieškovės skunde nurodytos aplinkybės apie institucijų, teikiančių išvadą, šališkumą yra deklaratyvios ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. LR CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. LR CK 3. 60 str. 3 d. yra nustatyta prezumpcija, kad santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Taigi byloje teismui turėjo būti pateikti įrodymai apie tai, kad ieškovės kalti veiksmai nulėmė santuokinių ryšių nutrūkimą. Bylos medžiagoje nustatyta, jog šalys gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau po tarp šalių kilusio konflikto ieškovė 2011-06-11 išvyko gyventi į Lietuvą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas su vaikais liko gyventi Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą grįžo 2013 metų sausį. Taigi šalims gyvenant skyrium ieškovė nepilnamečių vaikų materialiai nerėmė, jais nesirūpino, nebendravo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog vaikams esant užsienyje ieškovė teisėtais būdais būtų siekusi vaikus susigrąžinti ir išsaugoti šeimą. Neįrodytos bylos aplinkybės ir dėl to, jog atsakovas ieškovei draudė grįžti į namus, draudė matytis su vaikais (LR CPK 178 str.). Laiškuose, adresuotuose atsakovui, ieškovė pripažįsta, jog ji yra kalta dėl tarp šalių kilusio konflikto, dėl ieškovės išvykimo į Lietuvą ir dėl žalos, padarytos atsakovui bei vaikams (b. l. 41-46, t. 1). Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė be svarbios priežasties paliko šeimą ir ja nesirūpino daugiau kaip vienerius metus. Dėl to pripažintina, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės ir tai teisingai nustatė teismas (LR CK 3.60 str. 3 d.).
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su atsakovo neištikimybe. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. Preziumuojama, kad santuoka nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas (LR CK 3.60 str. 3 d.). Teismas pažymi, jog nustatant apie santuokos nutraukimą nulėmusias priežastis turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad gyveno su liudytoja L. K., su ja turi sūnų E., gim. 2013-11-29. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. K. Liudytoja L. K. paaiškino teismui, kad ji gyveno kartu su atsakovu nuo 2013 metų birželio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio. Tai įrodo, kad atsakovas su L. K. apsigyveno tik tada, kai ieškovės ir atsakovės santykiai buvo nutraukti dėl ieškovės kaltės. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas be svarbios priežasties paliko šeimą, byloje nėra. Taigi ieškovės nuostata, jog atsakovas su kita moterimi turi vaiką, nėra pakankama pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (LR CPK 178 str.). Dėl to ieškovės skundo nuostata apie atsakovo neištikimybę yra nepagrįsta.
Apeliaciniame skunde nurodyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovo panaudotą psichologinį smurtą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Ieškovė įrodinėjo, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino vaikais ir nedalyvavo jų auklėjime, bausdavo vaikus fizinėmis bausmėmis, grasindavo ieškovei, jog atims vaikus ir neleis su jais bendrauti. Ieškovė nepateikė duomenų teismui, patvirtinančių šias aplinkybes (LR CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos R. G. ir V. N. šių aplinkybių nepatvirtino. Ieškovės tėvas J. M. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog yra matęs vaikų mušimo žymių, tačiau aplinkybių, kad atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę ar vaikus, patvirtinti negalėjo. Bylos medžiaga patvirtina tai, kad atsakovas rūpinosi vaikais po to, kai ieškovė 2011-06-11 išvyko gyventi į Lietuvą. Taigi ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo netinkamą elgesį su ieškove ir jų vaikais bei psichologinio smurto panaudojimą nepagrįstos byloje surinktais įrodymais. Tai pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, tai yra teismas neteisingai įvertino liudytojos L. K. parodymus. Atsižvelgtina į tai, jog atsakovas gyveno su liudytoja L. K., jie turi bendrą vaiką. Šiuo metu atsakovas su L. K. nebegyvena, tarp atsakovo ir liudytojos santykiai yra konfliktiški. Būtina įvertinti ir tai, kad liudytojos L. K. parodymai apie jos ir atsakovo santykius nėra susiję su nagrinėjama byla pagal ieškovės G. N. ieškinį. Be to, liudytoja L. K. nepatvirtino aplinkybių apie atsakovo neigiamą elgesį su santuokoje su ieškove gimusiais vaikais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog L. K. parodymai svarbių bylai aplinkybių nepatvirtina.
Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijų išvadomis. Ieškovė tvirtina, kad šios institucijos netyrė ieškovės gyvenimo sąlygų, neįvertino vaikų elgesio būnant su ieškove. Šios skundo nuostatos taip pat nepagrįstos. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius tyrė abiejų šalių gyvenimo sąlygas ir pateikė apie tai išvadas (b. l. 24-25, 32-33,71-72, t. 1). Duomenų, patvirtinančių institucijų atstovų šališkumą, byloje nėra. Akivaizdu tai, kad išvadas pateikė specialistai, jie nešališkai nustatinėjo svarbias bylai aplinkybes, todėl tikslinga šiomis išvadomis vadovautis. Teismas pažymi, jog sprendžiant ginčą įvertinamos ne tik pateiktos išvados, bet ir kiti byloje pateikti įrodymai (LR CK 3.178 str. 2 d.). Akivaizdu, kad teismas byloje pateiktoms išvadoms didesnės įrodomosios galios nesuteikė, o išvadas įvertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi vaiko teisių apsaugos institucijų išvadomis kaip vienu iš įrodymų sprendžiant šalių ginčą dėl vaikų.
Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi byloje pateikta psichologo išvada. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Šalys turi teisę teikti įrodymus siekiant patvirtinti aplinkybes, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str., 179 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina tai, jog atsakovas pateikė teismui vaikų psichologo vertinimo išvadą (b. l. 39-39, t. 1). Atsakovas paaiškino, kad psichologė, pateikusi minėtą išvadą, teikė konsultacijas vaikams. Kadangi psichologė bendravo su vaikais, ji turi specialių žinių, nenustatytas jos suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl galima pripažinti, jog pateikta psichologo išvada yra nešališka ir pagrįsta. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovė taip pat turėjo teisę teikti įrodymus, paneigiančius atsakovo įrodinėjamas aplinkybes. Kadangi ieškovė pateiktos išvados nepaneigė, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje pateikta psichologo išvada.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 800 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės G. N. atsakovui Z. N. 800 Lt bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.