Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „L. B.“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 18 d. (2024 m. liepos 17 d.) nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3905-805/2024, kuria atmestas ieškovės UAB „L. B.“ prašymas dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Skųsdama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „L. B.“ prašo teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirajame skunde teigiama, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įvyko akivaizdi rašybos klaida.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl rašymo apsirikimo klaidos ištaisymo.

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „L. B.“ patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 655,24 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. balandžio 20 d.).

9. Pagal CPK 270 straipsnio 1 dalį sprendimą sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys.

10. Baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, tiesiogiai išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010).

11. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015).

12. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimo už akių aprašomojoje dalyje nurodė, kad ieškovė UAB „L. B.“ patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovės 655,24 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos (2023 m. rugpjūčio 7 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2029 m. balandžio 20 d.). Teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pažymėjo, kad sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, taip pat sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti 655,24 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2023 m. rugpjūčio 7 d. iki sutarties termino pasibaigimo dienos 2024 m. birželio 27 d. pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra tenkintinas visiškai.

13. Taigi, byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir sprendime už akių išsprendė 655,24 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ieškovei iš atsakovės klausimą, tačiau teismo sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl šių negautų pajamų priteisimo.

14. Pagal CPK 276 straipsnio 1 dalį, paskelbus bylos sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

15. Iš ieškovės prašymo dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo nustatyta, kad ieškovė neprašė peržengti CPK 276 straipsnyje apibrėžtas rašymo apsirikimų taisymu galimas ribas, prašyme nesuformulavo naujų reikalavimų, kurių pirmosios instancijos teismas nesprendė, nesiekė, kad būtų nustatyti nauji faktai ir aplinkybės, taip pat neprašė papildomai spręsti klausimus, kurių teismas sprendime už akių nenustatė ir nesprendė.

16. Iš esmės analogiškose savo teisine problematika civilinėse bylose apeliacinės instancijos teismai išaiškino, kad, kai sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė dėl tam tikrų sumų paskirstymo, tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė šių priteistinų sumų, nereiškia, kad šis klausimas nebuvo teismo išanalizuotas ir tai nelaikytina neišspręstu reikalavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad priėmus nutartį dėl rašymo apsirikimo būtų pakeista sprendimo esmė (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-91-173/2017, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1878-855/2019 ir kt.).

17. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis (nutartyje nurodyta 2024 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo data) panaikintina ir rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo klausimas perduotinas teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį (nutartyje nurodyta 2024 m. liepos 17 d. nutarties priėmimo data) ir rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.