Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui S. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 16 d. gautas ieškovės R. V. prašymas dėl rašymo apsirikimo 2018 m. gegužės 28 d. sprendime ištaisymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka (CPK 276 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005). Iš nurodomo teisinio reguliavimo, kasacinio teismo praktikos akivaizdu, jog taisant rašymo apsirikimus bei aritmetines klaidas, negalima keisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų.

10. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2018 m. gegužės 28 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, jog kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc., už kuriuos mokėtinas 60 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovė viso teismui buvo sumokėjus 69 Eur žyminio mokesčio, iš kurio 6,75 Eur grąžinama ieškovei, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 60 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis, atlyginimą. Iš nurodytų teismo motyvų darytina išvada, kad teismas sprendimu priteisė ir 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Pažymėtina, kad ir rezoliucinėje dalyje teismo padarytas rašymo apsirikimas akivaizdus – „priteisti iš atsakovo S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius Eur) negrąžintos paskolos ir Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“, t. y. teismas paprasčiausiai nenurodė ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidų eurais konkrečios sumos.

11. Teismo sprendimą pagal CPK 270 str. 1 d. sudaro įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys, o tai reiškia, kad teismo sprendimas yra vientisas dokumentas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015). Nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 28 d. teismo sprendimą vertinant kaip vientisą dokumentą matyti, kad teismas neabejotinai išsprendė klausimą dėl 60,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovės naudai, tačiau rezoliucinėje dalyje padarydamas rašymo apsirikimą, nenurodė konkrečios ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos.

12. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą tenkinti ieškovės prašymą dėl klaidos ištaisymo ir priimti skundžiamą 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria rašymo apsirikimas 2018 m. gegužės 28 d. galiausiai buvo ištaisytas. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog aptariamo teismo sprendimo teisėtumas, kaip jau nurodyta aukščiau, buvo tikrinamas apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą, o šio teismo nutartyje be kita ko matyti, jog klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo nebuvo keliamas ir analizuojamas.

13. Apelianto argumentai, jog sprendime 60,00 Eur suma įrašyta nebuvo, todėl neteisėtai ir nepagrįstai padidėtų iš jo priteista suma, yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, kadangi nurodyta suma 2018 m. gegužės 28 d. teismo sprendime buvo nurodyta, motyvuotas jos priteisimas, o rašymo apsirikimas rezoliucinėje dalyje nesudaro pagrindo spręsti, jog suma iš apelianto priteista neturėtų būti, ar jog priteista nebuvo.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.