Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Samalita“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Samalita“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovui UAB „Samalita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Samalita“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovui UAB „Samalita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M., 2016-06-08 sprendimu priešieškinį tenkino. Iš ieškovo UAB „Samalita“ atsakovo S. Z. naudai priteisės 2012,04 Eur. Ieškinį atmetė (t.1, b.l. 176-181).

2016-06-15 Kauno apylinkės teisme buvo gautas atsakovo S. Z. prašymas dėl rašymo pasirikimo ištaisymo, kuriuo prašoma ištaisyti rašymo apsirikimą rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodant atsakovui iš ieškovo priteisiamą 660 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Nurodo, kad 2016-06-08 sprendimo motyvuojamojoje dalyje išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl jų nepasisakyta, kas laikytina rašymo pasirikimu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą turi teisę tikrinti tik aukštesnės instancijos teismas. Sprendimą priėmęs teismas neturi teisės jo panaikinti ar pakeisti.

Rašymo apsirikimais laikytinos aiškios aritmetinės ar kitokios klaidos, kurios nekeičia sprendimo esmės, t.y. klaidos neteisingai nurodžius vardus, pavardes, valiutą, sąskaitos numerį, skaičiavimo suklydimai ir pan. (CPK 276 str.).

2016-06-08 sprendimu 660 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteista nebuvo, o priėmus 2016-06-16 nutartį, jos atsiranda , ir taip iš esmės keičiama sprendimo esmė. T.y. nagrinėjamu atveju tai nelaikytina rašymo apsirikimu dėl klaidos, todėl 2016-06-16 nutartis laikytina neteisėta.

Apie bylos nagrinėjimą turėjo būti pranešta trečiajam asmeniui, paskirtas posėdis, tačiau tai padaryta nebuvo (CPK 277 str.). Be to, teismas turėjo priimti papildomą sprendimą, o ne nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, yra pagrįsta ir teisėta.

Priimdamas sprendimą teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 270 str. 5 d. 3 p.). Byloje gali būti priimamas papildomas sprendimas, kai teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.). T.y. papildomas sprendimas gali būti priimamas, kai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas neišsprendžiamas priimant teismo sprendimą. Tuo tarpu CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų, o gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą.

Baigiamasis teismo aktas (galutinis teismo sprendimas CPK aspektu) yra vientisas teisės aktas, kuriame nutariamoji (rezoliucinė CPK aspektu) dalis yra grindžiama motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais ir išvadomis (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad baigiamasis teismo aktas negali būti nevientisas ir kad iš Konstitucijos kylantis vientisumo reikalavimas reiškia ir tai, jog tokio akto rezoliucinę dalį visada, be jokių išimčių, privalu grįsti aplinkybėmis ir argumentais, tiesiogiai išdėstytais aprašomojoje ir (arba) motyvuojamojoje dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2010).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Samalita“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovui UAB „Samalita“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo S. M., ir 2016-06-08 priėmė sprendimą. Kauno apylinkės teismas 2016-06-08 sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t.y. išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nurodė, kad atsakovui iš ieškovo priteistina 660 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau šios priteistinos išlaidos nenurodytos teismo rezoliucinėje dalyje (t.1, b.l. 180-181). Tai, kad rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų nereiškia, kad šis klausimas nebuvo išanalizuotas ir tai nelaikytina neišspręstu reikalavimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad priėmus skundžiamą 2016-06-16 nutartį dėl rašymo apsirikimo buvo pakeista sprendimo esmė. T.y. skundžiamos nutarties priėmimas nekeičia bylos esmės.

Pažymėtina, kad 2016-06-16 nutartyje nurodyta, jog ši nutartis yra 2016-06-08 sprendimo dalis. Byloje yra paduotas apeliacinis skundas. CPK 93 str. 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kaip jau nurodyta, byloje yra paduotas apeliacinis skundas. Apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus bylą pagal pateiktą apeliacinį skundą (neperdavus bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui), atitinkamai bus išspręstas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.