- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-08
- Bylos Nr.
- e2-669-848/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16620-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Atsakovas
- S. Z.
- Ieškovas
- UAB „Samalita“
- Trečiasis asmuo
- S. M.
- Advokatai
- Darius Jurgutis
Kauno apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Vaidai Ambrozevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui A. T. Paruliui, atsakovui S. Z., atsakovo atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, vertėjai Violetai Dobrovolskienei viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Samalita“ ieškinį atsakovui S. Z. dėl skolos ir netesybų priteisimo ir atsakovo S. Z. priešieškinį ieškovei UAB „Samalita“, tretysis asmuo S. M., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Samalita“ kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 6096,01 Eur neapmokėtą įsiskolinimą už prekes; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 151,98 Eur netesybų už paskutinių 6 mėnesių laikotarpį; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. procesines palūkanas (LR CPK 6.37 str.) nuo visos ieškovo naudai teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Ieškovė ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pagal pateiktus atsakovo kosmetikos gaminių 2011-02-22 ir 2011-06-08 užsakymus, atsakovui pristatė prekes ir pateikė 2011-04-21 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr.0001891, 2011-10-28 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr.0001896, 2011-12-01 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr.0001897, 2012-02-01 PVM sąskaitą-faktūrą Nr.0001898, 2012-02-20 PVM sąskaitą-faktūrą SAM Nr.0001900, kurių pagrindu susidarė 21 048,30 litų su PVM (6096,01 Eur) įsiskolinimas. Dalyje atsakovas apmokėjo pateiktas ieškovės sąskaitas. 2013-07-31 atsakovas su ieškove pasirašė skolų suderinimo aktą, todėl laikytina, kad patvirtino savo įsiskolinimą ieškovui sumoje 25 548,30 Lt su PVM, t.y. 7 399,30 Eur, iš kurio 2013-06-04 ir 2013-08-22 banko pavedimais apmokėjo po 1 000 Lt ir 2013-11-07, 2014-01-23, 2014-03-07, 2014-05-29 bei 2014-07-11 banko pavedimais ieškovui papildomai apmokėjo po 500 Lt, iš viso iki ieškinio pateikimo liko neapmokėta 21 048,30 Lt su PVM (6 096,01 Eur). Atsakovo pateikti duomenys apie atliktus mokėjimus bei mokėjimus trečiajam asmeniui nepatvirtina pilno atsiskaitymo su ieškove. Mokėjimo pavedimuose yra nurodyta skolos ar kiti tarp fizinių asmenų buvę santykiai, kurie niekaip nesusiję su mokėjimu už pateiktas prekes (b.l.28-30, 109).
Atsiliepimas
Pateiktame teismui atsiliepime į priešieškinį dėl skolos priteisimo ieškovė nurodo, kad priešieškinys nepagrįstas, neįrodytas jokiais įrodymais, todėl atmestinas (b.l.120-121, 146-147).
Šalies argumentai
Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Tarp ieškovės ir atsakovo vyko prekybiniai santykiai pagal 2008-09-03 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Kadangi ieškovės vadovas S. M. gyveno užsienyje, o jokio ofiso Lietuvoje neturėjo, atsakovas iš jo prekes užsakydavo telefonu arba elektroniniu paštu. Ieškovės vadovas prekes tiekdavo iš Lenkijos Respublikos, jas ir sąskaitas atsakovui perduodavo asmeniškai. Vadovo nurodymu atsakovas dalį mokėjimų už prekes atliko ir tiesiogiai į vadovo sąskaitą, kitą dalį į UAB „Samalita“ sąskaitą. Atsakovo ir ieškovės vadovo nesiejo jokie kiti santykiai, išskyrus 2008-09-03 sudarytą sutartį, paskolų iš ieškovės vadovo neėmė. Kadangi ieškovės vadovas buvo vienintelis UAB „Samalita“ atstovas, atsakovo atlikti pavedimai tiesiogiai į jo sąskaitą laikytini tinkamu piniginės prievolės įvykdymu pagal sutartį. Ieškovė skolą grindžia išvestiniu dokumentu 2013-07-31 skolų suderinimo aktu, kuris iš esmės neatspindi pilno šalių prekybos turinio ir rezultato. Šį aktą atsakovas pasirašė ieškovės savininko S. M. verčiamas ir kartu patikintas, kad toks aktas reikalingas jo įmonių finansinėms atskaitomybėms pagrįsti, kad atsakovui jis jokių pasekmių nesukels, nes jiems abiems tarpusavio prekybos balansai yra žinomi. Be to atsakovas buvo nuo ieškovės vadovo priklausomas, jo tiekiamų prekių platinimas buvo vienintelis atsakovo pragyvenimo šaltinis. Toks realių duomenų neatitinkantis aktas prieštarauja ne tik viešajai tvarkai ir gerai moralei, bet ir įstatymams, todėl laikytinas niekiniu (b.l.74-75).
Teismui pateiktame atsakovo priešieškinyje nurodyta, kad pagal minėtą sutartį ieškovas pateikė atsakovui viso prekių už 152 065,31 Lt sumą, o atsakovas ieškovei yra sumokėjęs viso 159 323,26 Lt, t. y. 7257,95 Lt (2012,04 Eur) permokėjęs. Šią aplinkybę patvirtina teismui pateikti dokumentai. Permoka susidarė dėl to, kad ieškovei perduodamų prekių kiekiai koreguodavosi, ieškovės vadovas dažnai keisdavo ir priimdavo atgal atsakovui duotas prekes, todėl tik po kurio laiko būdavo nustatomos faktiškai perduotos prekės ir ieškovo atsakovui išrašoma ir pateikta sąskaita-faktūra. Dėl šių priežasčių vėliau negu perduotos prekės išrašyta sąskaita faktūra dažniausiai neatitikdavo realiai perduotų prekių nei rūšies nei kiekio, atitikdavo tik perduotų prekių vertė, sąskaitos suma. Dažnai atsakovas ieškovui sumokėdavo ir iki sąskaitos pateikimo. Galutinis rezultatas paaiškėjo atsakovui suskaičiavus visus faktinius prekių gavimus ir mokėjimus už jas. Dėl permokos atsakovas ieškovės atstovui pretenzijų nereiškė, kadangi sąžiningai klydo dėl permokėtos sumos, jog ji yra didesnė tiksliai apskaičiavo tik jau nagrinėjant ieškinį teisme (b.l.137-138).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo S. M. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad jis su atsakovu buvo pažįstamas ir anksčiau, todėl esant savitarpio pasitikėjimo santykiams tarp jų buvo susiklostę paskolos tiekėjo ir gavėjo kreditiniai santykiai. Dėl sunkmečio jis atsakovui skolino pinigų, o atsakovas juos grąžino į jo sąskaitą pavedimuose nurodydamas, kad tai skola ar skolos grąžinimas. Todėl teiginiai, jog šie mokėjimai susiję su ieškovės tiektomis prekėmis atsakovui yra nepagrįsti. Tretysis asmuo bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (b.l.149-150, CPK 247 str. 2 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta: 2008-09-03 tarp UAB „Samalita“, atstovaujamos vadovo S. M., ir S. Z. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis (b.l.123-125). Sutartimi ieškovė įsipareigojo perduoti nuosavybės teise priklausančias prekes atsakovo nuosavybėn, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis. 2013-07-31 UAB „Samalita“ ir S. Z. pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą 25 548,30 Lt sumai.
Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl susidariusių skolų pagal tarp šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
Ieškovės teigimu atsakovas, 2013-07-31 suderinus skolas ir pasirašius 25 548,30 Lt sumai skolų suderinimo aktą, ieškovei 7 banko pavedimais pervedė 4 500 Lt, tačiau viso susidariusio įsiskolinimo ieškovei nepadengė ir liko skolingas 21 048,30 Lt (6096,01 Eur). Atsakovo teigimu prekybai ir atsiskaitymams vykstant nereguliariai, ne atsakovas liko skolingas ieškovei, o atsakovui pervedus daugiau pinigų, negu nurodyta jam pateiktose sąskaitose faktūrose, ieškovė yra skolinga 2012,04 Eur atsakovui.
Kaip minėta šalių tarpusavio teisės ir pareigos yra kilusios iš pirkimo–pardavimo sutarties (CK 6.305 str.). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atsakovui tiekti prekes, o atsakovas įsipareigojo už prekes sumokėti pagal pateiktas sąskaitas.
Ieškovas savo ieškinį grindžia skolų suderinimo aktu bei po to atliktais mokėjimais į ieškovės sąskaitą, kurie, ieškovės teigimu, nepadengė įsiskolinimo numatyto skolų suderinimo akte. Tuo tarpu, kaip jau minėta, atsakovas nurodo, jog skolų suderinimo aktas neatspindi realios atsiskaitymo su ieškove situacijos ir šiems savo teiginiams pagrįsti pateikia teismui visas nuo sutarties pasirašymo momento ieškovės atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras ir į ieškovės sąskaitą bei ieškovės vadovo sąskaitą atliktų mokėjimų kopijas. Teismui ištyrus visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovė atsakovui pateikė kosmetikos prekių už 152 894,31 Lt. Tiektoms prekėms pritaikius 95 Lt ir 734 Lt nuolaidą (2008-09-26 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr.0000012 ir 2008-10-29 PVM sąskaita faktūra SMKR Nr.0000014) už prekes ieškovei mokėtina suma sudarė 152 065,31 Lt. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra. Ieškovė teismui pateiktame skolų apyvartos žiniaraštyje yra įtraukusi visas atsakovo teismui pateiktas 28 sąskaitas faktūras ir sutinka su jose nurodytomis apmokėti sumomis. Ieškovės teigimu atsakovė ieškovei už prekes yra sumokėjusi 131 846,01 Lt (skolų apyvartos žiniaraštyje nurodyta suma apskaičiuota su ieškovės padarytomis nuolaidomis prekėms – 95 Lt., 734 Lt ir 140,76 Lt užskaitomis, kurias atėmus gaunama apmokėta suma 130 876,25 Lt). Dėl šių aplinkybių tarp šalių taip pat ginčo nėra. Tačiau atsakovas nurodo, jog 2009-05-08 bankiniu pavedimu dar yra sumokėjęs į ieškovės sąskaitą 447,01 Lt, todėl viso atsakovas į ieškovės sąskaitą yra pervedęs 131 323,26 Lt (130 876,25 + 447,01=131 323,26 Lt). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog duomenų, kad 447,01 Lt suma buvo gauta į ieškovės sąskaitą neturi, todėl nesutinka su ta aplinkybe, jog ši suma buvo apmokėta už pateiktas prekes. Atsakovas teismui pateikė rašytinį įrodymą apie į ieškovės sąskaitą 2009-05-08 pervestus 447,01 Lt (2009-05-08 Swedbank nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus), šis pavedimas padarytas šalių sutartinių santykių metu, mokėjimo paskirtyje nurodyta (kaip ir kituose mokėjimo nurodymuose) „prekybinės pajamos“, nurodytas UAB „Samalita“ sąskaitos numeris, todėl laikytina jog ir ši suma buvo sumokėta ieškovei už pateiktas prekes. Įvertinus tai kas nurodyta darytina išvada, kad atsakovo ieškovei UAB „Samalita“ sumokėta suma už pateiktas prekes sudaro viso 131 323,26 Lt (skolų apyvartos žiniaraštyje nurodyta 131 846,01 – 95 – 734 - 140,76 + 447,01 = 131 323,26). Nustačius, jog už prekes UAB „Samalita“ apmokėta suma sudaro 131 323,26 Lt, likusi suma yra 20 742,05 Lt. Atsakovas teigia, jog likusią dalį mokėjimų už pateiktas prekes S. M. nurodymu jis yra atlikęs į jo asmeninę sąskaitą. Viso atsakovas į S. M. sąskaitą yra pervedęs 28 000 Lt (2008-12-23, 2009-01-31, 2009-02-23, 2009-06-23, 2009-06-19, 2009-04-08, 2010-05-05, 2009-07-15, 2009-06-29, 2010-06-01, 2010-05-20, 2010-05-14, 2010-07-12, 2010-07-02, 2010-06-23, 2010-07-16, 2013-11-07 mokėjimo nurodymai). Todėl, atsakovo vertinimu, atsižvelgiant į visus atsakovo ieškovei ir ieškovės vadovui atliktus mokėjimus, jis ieškovei yra permokėjęs 7 257,95 Lt (152 065,31 – 131 323,26 – 28 000 =
- 7 257,95 Lt).
Ieškinys atmestinas, o priešieškinys tenkintinas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo akto. Ieškovė teigia, jog atsakovas pagal 2013-07-31 skolų suderinimo aktą liko skolingas 25 548,30 Lt. Ieškovei 7 banko pavedimais atsakovui pervedus 4 500 Lt, likęs įsiskolinimas sudaro 21 048,30 Lt (6096,01 Eur). Taip pat ieškovė skolai pagrįsti teismui pateikė tik ieškovės įgalioto asmens pasirašytą 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktą 21 048,30 Lt sumai, kuriame nurodytos ieškiniui pagrįsti 2011-04-21, 2011-10-28, 2011-12-01, 2012-02-01, 2012-02-20 sąskaitos faktūros, pagal kurias susidarė likusi neapmokėta suma.
Atsakovo teigimu, jis 2013-07-31 aktą pasirašė trečiojo asmens spaudžiamas, patikintas, jog toks dokumentas jam reikalingas tik buhalterijai ir atsakovui jokių pasekmių nesukels. Ieškovė, įrodinėdama prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, pateikė teismui 2013-07-31 ir 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktus. Šie dokumentai, ieškovo teigimu, patvirtina ne tik skolos dydį, bet ir faktą, jog atsakovas pripažino, kad atsakovas prievolės neįvykdė.
Esant kreditoriaus pateiktiems įrodymams, patvirtinantiems prievolės neįvykdymo faktą ir skolos dydį, skolininkas, teigdamas, kad prievolė yra įvykdyta tinkamai, privalo paneigti tokio teiginio įrodymus. Taigi atsakovas, norėdamas paneigti ieškovo pateiktais dokumentais patvirtintus faktus, privalėjo įrodyti savo teiginius. Skolininkas, teigdamas, jog jis prievolę įvykdė, ar ginčydamas skolos dydį, privalo savo nurodytas aplinkybes įrodyti. Kasacinio teismo praktikoje dėl tarpusavio atsiskaitymo aktų reikšmės pasisakyta, jog tokie aktai nėra buhalterinės apskaitos dokumentai, o įrodymai, patvirtinantys, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio. Šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-1326/2000, Nr.3K-3-1321/2000, Nr.3K-3-1214/2000). Patvirtinti savo teiginiams atsakovas teismui pateikė 28 mokėjimo nurodymus atliktus į ieškovės sąskaitą ir 17 mokėjimo nurodymų atliktų į trečiojo asmens S. M. sąskaitą. Todėl siekiant įvertinti ar atsakovas savo teiginius pagrindė, būtina vertinti visus atsakovo pateiktus dokumentus, atspindinčius visus prekių gavimus ir visus už juos atliktus mokėjimus. Be to atkreiptinas dėmesys jog, jog ir pats ieškovės atstovas teismui paklausus kaip jis vertina tą aplinkybę, kad pvz. 2011 metais atliktų pavedimų suma buvo didesnė už ieškovės ieškinyje nurodytų 2011 metais išrašytų ir neapmokėtų sąskaitų faktūrų sumą (ieškinyje nurodytų 2011-04-21, 2011-10-28, 2011-12-01 sąskaitose nurodyta suma sudaro 14 648,80 Lt, o nuo 2011 metų balandžio mėnesio 21 dienos atliktų mokėjimų suma yra 21 965 Lt), ieškovės atstovas teigė, kad skolos yra susidariusios iš anksčiau. Todėl atsižvelgiant ir į tai, teismo nuomone, būtina vertinti viso sutartinio laikotarpio metu vykusį prekių pateikimą ir atsiskaitymą už jas.
Įvertinus visas sąskaitas faktūras bei mokėjimo nurodymus, darytina išvada, jog atsakovas yra pilnai apmokėjęs už jam pateiktas prekes ir yra susidariusi 7 257,95 Lt permoka. Nustačius šias aplinkybes konstatuotina, kad šalių tarpusavio skolų suderinimo akte 2013-07-31 užfiksuota skolų suma yra klaidinga, neatitinka atliktų mokėjimų už atsakovui pateiktas prekes, nėra pagrįsta tiesioginiais skolą pagrindžiančiais dokumentais bei, atkreiptinas dėmesys, jog grindžiama ir atsakovo nepasirašytu 2014-12-31 tarpusavio skolų suderinimo aktu. Pagal byloje esančius įrodymus nustačius, jog 2013-07-31 tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytas skolos dydis neatitika tikrovės, nes buvo užfiksuotas neatsižvelgus į visą atsiskaitymų apimtį, toks aktas neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių, kas reiškia ieškovo teisės tik į tikrąjį skolos dydį pripažinimą. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria. Byloje nėra duomenų apie jokius tarp šalių buvusius papildomus įsipareigojimus.
Dėl mokėjimų atliktų į UAB „Samalita“ vadovo S. M. sąskaitą. Atsakovas teigdamas, jog yra pilnai atsiskaitęs nurodė, kad 28 000 Lt už prekes pervedė į trečiojo asmens ieškovės vadovo S. M. asmeninę sąskaitą. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog tai nėra tinkamas atsiskaitymas už ieškovės atsakovui pateiktas prekes, ieškovės atstovas duomenų jog minėti pinigai buvo įnešti į ieškovės sąskaitą neturi. Tretysis asmuo S. M. nurodė, kad jis yra skolinęs atsakovui pinigų, kuriuos atsakovas jam grąžindavo pavedimais per banką.
Įstatymas įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą teisiškai reikšmingas išvadas dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimo arba neegzistavimo daryti laikantis įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan.
Bylos nagrinėjimo metu iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su ieškove prekybos klausimais bendravo visada kontaktuodamas tik su ieškovės vadovu S. M. tiesiogiai - jam siųsdavo užsakymus dėl prekių pateikimo, prekes ir sąskaitas faktūras atsakovui pristatydavo S. M., jam nėra žinoma ar Lietuvoje yra įmonės ofisas, S. M. santykiuose su atsakovu buvo vienintelis įmonės atstovas, todėl pinigų pervedimas į S. M. sąskaitą jam nekėlė jokių abejonių, juolab jis tai darydavo jo nurodymu ir būdamas finansiškai nuo jo priklausomas. Tarpusavio sutartiniuose santykiuose šalys laikėsi tokios praktikos, jog prekių pateikimas, sąskaitų faktūrų išrašymas, atsiskaitymai už jas vyko gan chaotiškai, be griežtos tvarkos (prekės buvo pateikiamos be sąskaitų faktūrų, vėliau vienos prekės paimamos, pritaikomos nuolaidos, sąskaitos faktūros neatitikdavo pateiktų prekių), tai vyko gan ilgą laiką nuo pat sutarties sudarymo 2008 metais, todėl tikėtina, kad ir tokie sutartiniai santykiai šalis tenkino, ir atsakovo nurodytas atsiskaitymo būdas abiems šalims buvo priimtinas. Siekdamas įrodyti, jog su ieškove yra visiškai atsiskaitęs, atsakovas pateikė mokėjimo pavedimų išrašus ((2008-12-23, 2009-01-31, 2009-02-23, 2009-06-23, 2009-06-19, 2009-04-08, 2010-05-05, 2009-07-15, 2009-06-29, 2010-06-01, 2010-05-20, 2010-05-14, 2010-07-12, 2010-07-02, 2010-06-23, 2010-07-16, 2013-11-07), pagal kuriuos atsakovas ieškovės vadovui pervedė 28 000 Lt. Patikimų įrodymų, kad tarp atsakovo ir ieškovės vadovo S. M. būtų susiklostę asmeniniai paskolos teisiniai santykiai, į bylą pateikta nebuvo. Be to atkreiptinas dėmesys, kad tretysis asmuo S. M. teigdamas, jog atsakovas iš jo skolinosi pinigus nepateikia ne tik jokių įrodymų, nenurodo net paskolos sumos. Atsakovui neigiant faktą, jog jis skolinosi iš S. M. pinigus, ieškovui, trečiajam asmeniui nepateikus pinigų skolinimąsi patvirtinančių įrodymų, atsakovo ieškovės vadovui atlikti pavedimai 28 000 Lt sumai kvalifikuotini kaip atsakovo mokėjimo prievolės pagal sutartį įvykdymas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į aukščiau nurodytus atsakovo parodymus, pateiktus rašytinius įrodymus (sąskaitas faktūras, mokėjimo nurodymus), įvertinus tą aplinkybę, jog S. M. nuo 2007-06-15 yra vienasmenis ieškovės vadovas bei vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu (CPK 185 str.).
Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog pripažinus, kad 28 000 Lt mokėjimas ieškovės vadovui buvo atliktas atsiskaitant su ieškove už pagal sutartį pateiktas prekes, ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).
Įvertinus ieškovės atsakovui pateiktas prekes, atliktus mokėjimus už jas, darytina išvada, jog atsakovas ieškovei yra permokėjęs 7 257,95 Lt (152 065,31 – 131 323,26 – 28 000 = -7 257,95 Lt), todėl atsakovo priešieškinys tenkintinas ir iš ieškovės atsakovui yra priteistina 2012,04 Eur suma (CK 6.237 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato suteiktą teisinę pagalbą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, už priešieškinio padavimą sumokėjo 60 Eur žyminį mokestį. Visiškai patenkinus priešieškinį atsakovui iš ieškovės priteistina 660 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Priešieškinį tenkinti.
Iš ieškovės UAB „Samalita“, įm. kodas 300597071, buveinė P. Vileišio g. 18A-3A, Vilnius, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, atsakovo S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2012,04 Eur (7 257,95 Lt) (du tūkstančius dvylika eurų 04 ct).
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.