Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1N-39-197/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-23
Bylos Nr.: 1N-39-197/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-06003-2010-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laima Garnelienė
Kaltinamasis: R. Ž., A. G. A.
Advokatai: Laura Daumantaitė, Egidijus Losis, Rimas Andrikis

Kategorijos

2.3.2.1.3.1Bylos perdavimas prokurorui (BPK 234 str., 254 str.)

Byla Nr. 1N-39-197/2015

Proceso Nr. 1-06-1-06003-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.1.3.1.; 2.3.2.1.3.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laima Garnelienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorei Sigutei Malinauskienei,kaltinamiesiems R. Ž., A. G. A.,kaltinamojo R. Ž. gynėjui advokatui Egidijui Losiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Sauliaus Striaušos ir kaltinamųjų R. Ž. bei A. G. A. skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-162-397/2015 perduota prokurorui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme pagal teismingumą iš Marijampolės rajono apylinkės teismo gauta baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu bei Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. spalio 27 d. prašymu pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, nurodant, kad Ž. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, M. V., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, A. P. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, R. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje ir R. Ž. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimo A. G. A. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį atsisakyta, kadangi įrodymų tyrimo teisme metu nesurinkta duomenų, jog jis įvykdė nusikaltimą pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, o nusikaltimui pagal BK 223 straipsnio 1 dalį suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-83-537/2014 Ž. B., kaip valdybos pirmininkas, M. V., A. P., R. K., kaip valdybos nariai, o R. Ž., kaip generalinis įmonės direktorius, buvo kaltinami bendrininkų grupėje padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnį, t. y. Ž. B., M. V., A. P. ir R. K. buvo kaltinami, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., Ž. B. esant UAB „M“, (duomenys neskelbtini), valdybos pirmininkui, veikiant bendrininkų grupėje su valdybos nariais R. K., A. P., M. V., kuris būdamas vieninteliu UAB „A“, (duomenys neskelbtini), akcininku, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų bei generaliniu direktoriumi R. Ž., taip faktiškai valdant UAB „M“, iš anksto susitarė daryti nusikalstamą veiką – tyčia, sąmoningai blogai valdant įmonę, nulemti UAB „M“ bankrotą, padarant didelės turtinės žalos kreditoriams, būdami atsakingi už UAB „M“ komercinę - ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdami UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimą (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimą (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdami tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje įmonė tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais bankroto įsiteisėjimo 2009 m. rugsėjo 10 dienai, padarė didelės 5 609 693 Lt turtinės žalos kreditoriams, o būtent, žinodami apie UAB „M“ sunkią finansinę padėtį, įsiskolinimus, atliko sandorius, kurie buvo nuostolingi ir turėjo įtakos bendrovės nemokumui bei bankroto privedimui:

l. UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio protokolais 2007 m. gegužės 18 d.Nr. 4, 2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 18, 2008 m. gruodžio 11 d. Nr. 20 nutarus, jų pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nurašinėjo nepilnai nusidėvėjusį ilgalaikį turtą, kurio įsigijimo vertė buvo 111 417,77 Lt, likutinė turto vertė – 69 503,26 Lt, dėl to įmonė patyrė 69 503,26 Lt nuostolio. 2008 m. nurašė nepilnai nusidėvėjusio ilgalaikio turto, kurio įsigijimo vertė buvo 6 462,34 Lt, o likutinė turto vertė 3 089,74 Lt, dėl to įmonė patyrė 3 089,74 Lt nuostolio. 2009 m. sausio 31 d. ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr.54187-1 UAB „M“ nurašė garo katilą, kuris buvo pradėtas naudoti 1990 m. sausio 1 d. ir įsigijimo vertė – 14 500 Lt, o likutinė vertė – 2 884,31 Lt, dėl to įmonė patyrė 2 884,31 Lt nuostolio. UAB „M“ tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d.) dėl nepilnai nusidėvėjusio ilgalaikio turto nurašymo patyrė viso nuostolio 75 477,31 Lt. bei pardavė įmonėms ir fiziniams asmenims už 4 520 343,06 Lt ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė buvo 2 434 993,64 Lt. Bendrovė pardavusi ilgalaikį turtą didesne verte negu likutinė vertė, gavo 2 550 646,41 Lt pelno, pardavusi ilgalaikį turtą mažesne verte negu likutinė vertė, bendrovė patyrė 465 296,99 Lt nuostolio.

2. UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio protokolais 2007 m. rugsėjo 10 d.Nr.7, 2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. 8, 2007 m. spalio 4 d. Nr. 10 bei 2007 m. spalio 12 d. UAB „M“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 2 nutarus, kurių pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pardavė UAB „M“ pastatus, esančius Stoties g. 49, Marijampolėje ir kurių likutinė vertė 1 662 961,63 Lt, už 6 000 000 Lt, į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Ūkio bankas“, pateko tik 1 700 000,15 Lt.

3. UAB „M“valdybai valdybos posėdžio protokolu 2007 m. lapkričio 19 d. Nr. 11 nutarus, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. 2007 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „E“ pardavė UAB „M“ priklausančius pastatus tik už 17 000 Lt, esančius Stoties g. 49, Marijampolėje ir kurių vidutinė rinkos vertė 312 210 Lt, likutinė vertė – 449 785,02 Lt. Prieš pardavimą buvo atliktas plovyklos remontas (plovyklos cinkuotų plieno konstrukcijų gamyba ir montažas) už 35 400 Lt. Šie darbai užfiksuoti 2007 m. spalio mėn. pirkimo dokumentų registre 2007 m. liepos 26 d. UAB „U“ PVM sąskaita faktūra Nr.UNT0004580, tačiau UAB „M“ ne tik kad parduodama pastatus mažesne verte negu buvo jų likutinė vertė, patyrė 436 225,69 Lt nuostolio, tačiau ir atliko remontą dar už 30 000 Lt.

4. UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį pirko iš UAB E“ įkeistą AB „Šiaulių bankas“ 0,3316 ha sklypą, esantį Gen. Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinės rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo – 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182 636 Lt.

5. UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 11 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 20 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. 2009 m. vasario 5 d. pasirašė „Dvišalę reikalavimų įskaitymo sutartį“, kurioje UAB „E“ (paskolos davėjas), o UAB „M“ (naujasis paskolos davėjas), pagal kurią UAB „M“ 188 000 Lt sumažino UAB „E“ įsiskolinimą už prekes, o UAB „E“ liko skolinga UAB „M“ 188 000 Lt. Pagal pateiktus tyrimui UAB „M“ „Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 10 d. “ duomenis, 2009 m. vasario 5 d., t. y. prieš užskaitymą, UAB „E“ skolinga buvo 307 169,51 Lt, po užskaitymo UAB „E“ liko skolinga UAB „M“ 119 169,51 Lt. UAB „E“ liko skolinga UAB „M“ 188 000 Lt.

6. UAB „M“ valdyba 2007 m. rugsėjo 19 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 9 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. atliko darbus pastatuose, kurie nepriklausė UAB „M“. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos pirkimo dokumentus buvo atlikta tokių darbų už 3 124 Lt pastatuose, esančiuose Vytauto gatvėje, Marijampolėje. Tai nebuvo UAB „M“ statybos objektas, nes nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros užsakovams.

7. UAB „M“ valdyba 2008 m. lapkričio 24 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 17 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. 2008 m. lapkričio 26 d. AB „A“ (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „M“ pirko UAB „Alytaus tekstilė“ 10 000 000 paprastų vardinių akcijų iš UAB „A“ už 290 000 Lt. Šios akcijos buvo bevertės, nes pagal Įmonių bankroto valdymo departamento informaciją 2007 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta AB „Alytaus tekstilė“ bankroto byla, nutarimo likviduoti data - 2009 m. birželio 3 d. . Taip pat UAB „M“ 2007 m. birželio 21 d. iš B. B. už 100000 buvo įsigijusi AB „A“ akcijų.

8. UAB „M“ valdyba 2008 m. kovo 14 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 12 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. atstovaudamas UAB „M“ sudarė su AB „Ūkio bankas“ 2008 m. birželio 5 d. Kredito sutartį Nr.KR07-121/08 dėl 1 071 000 EUR (3 697 948,80 Lt), kurios paskirtis - betoninių žiedų gamybos linijos „MAGIC 2500“ įsigijimas pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. Prekybos sutartį Nr.AB-20141-01 su Austrijos firma „S. T. GmbH&CoKG“, tačiau kaip buvo sudaroma kredito sutartis UAB „M“ jau jokio nekilnojamo turto neturėjo, nes 2007 m. spalio - lapkričio mėn. turtas buvo parduotas, todėl paimant paskolą buvo įkeičiamas turtas - esamos lėšos ir būsimos įplaukos į Kredito gavėjo banko sąskaitą banke bei žemės sklypai, priklausantys UAB „A“ direktoriui M. V., bei pastatai ir žemės sklypai priklausantys UAB „A“.

Šiais savo veiksmais sąmoningai blogai valdydami įmonę, sudarė bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus sandorius, atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo - pelno gavimo. Šiais savo veiksmais nulėmė UAB „M“ bankrotą ir dėl to padarė didelę 5 609 693 Lt turtinę žalą įvairiems kreditoriams, t. y. darbo užmokesčio, darbuotojams – 28 233,27 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui – 89 049,85 Lt, Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 386 571,32 Lt, AB „Šiaulių bankas“ – 191 464,81 Lt, AB „Ūkio bankas“ – 4 366 009,80 Lt, ACP „Lietuvos paštas“ Marijampolės filialas – 280,77 Lt, UAB „Apsaugos komanda“ – 900,93 Lt, UAB „BASF“ – 2 082,70 Lt, UAB „Bitė Lietuva“ – 2 716,80 Lt, UAB „Cemeka“ – 67 362,47 Lt, UAB „Gerdukas“ – 97 616,32 Lt, UAB „Jonapolė“ – 4 694,65 Lt, UAB „Kelių remonto grupė“ – 16 852,29 Lt, UAB „Kompresorių centras“ – 13 611,48 Lt, UAB „Marijampolės švara“ – 788,50 Lt, UAB „Mastermann“ – 832,59 Lt, UAB „Nirlita“ – 63 648,54 Lt, UAB „LVG“ – 121,00 Lt Lt, AB „TEO LT“ – 613,76 Lt, UAB „Transrifus“ – 805,55 Lt, UAB „Žalvaris“ – 2 014,57 Lt, UAB „Arinta“ – 218 134,80 Lt, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ – 199,68 Lt, UAB „Linolitas“ – 392,70 Lt, UAB „Paradis“ – 2 148,30 Lt, PUHP IMPORT-EXPOR A. B. – 6 770,42 Lt, „Schlusselbauer technology GmbH CO KG“ – 3 280,16 Lt, Zaklad P. K. ZPK – 42 488,59 Lt, viso 28 įmonėms padaryta 5 609 693 Lt žala.

R. Ž. byloje buvo kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. , būdamas UAB „M“, (duomenys neskelbtini), generaliniu direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su valdybos pirmininku Ž. B., valdybos nariais R. K., A. P., M. V., kuris būdamas vieninteliu UAB „A“, (duomenys neskelbtini), akcininku, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų, taip faktiškai valdant UAB „M“, iš anksto susitarė daryti nusikalstamą veiką - tyčia sąmoningai blogai valdant įmonę nulemti UAB „M“ bankrotą, padarant didelės turtinės žalos kreditoriams, būdamas atsakingas už UAB „M“ komercinę - ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalį (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdamas UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimus (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimus (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje įmonė tapo nemoki ir negalėjo atsiskaityti su kreditoriais bankroto įsiteisinimo 2009 m. rugsėjo 10 dienai, padarė didelės 5 609 693 Lt turtinės žalos kreditoriams, o būtent žinodamas apie UAB „M“ sunkią finansinę padėtį, įsiskolinimus, atliko sandorius, kurie buvo nuostolingi, ir turėjo įtakos bendrovės nemokumui bei bankroto privedimui:

l. UAB „M“ iš savo atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB „Ūkio bankas“, 2007 m. lapkričio 15 d. pravedė 690 560 Lt (200 000 EUR) į įmonės „B. G.“ bankinę sąskaitą Nr.IBAN (duomenys neskelbtini), esančią „Dresdner Bank AG“ pagal 2007-10-31 sudarytą kontraktą Nr.97199, kuriame nurodyta, kad bendrovė perka technologinę liniją „O. T./80“ įvairioms smulkioms statybinėms medžiagoms iš betono ir kurios vertė 2 087 000 EUR (7 205 994 Lt). Vokietijos įmonė „B. G.“ technologijos linijos „O. T./80“ UAB „M“ nepateikė, o avanso 690 560 Lt (200 000 EUR) negrąžino. Jis kaip UAB „M“ generalinis direktorius nepateikė jokių juridinių dokumentų, įrodančių, kad bent bandė iš Vokietijos „B. G.“ išieškoti avansu sumokėtus 690 560 Lt (200 000 EUR).

2. UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio protokolais 2007 m. gegužės 18 d. Nr. 4, 2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 18, 2008 m. gruodžio 11 d. Nr. 20 nutarus, jų pagrindu jis laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 11 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. nurašinėjo nepilnai nusidėvėjusį ilgalaikį turą, kurio įsigijimo vertė buvo 111 417,77 Lt, likutinė turto vertė - 69 503,26 Lt, dėl to įmonė patyrė 69 503,26 Lt nuostolio. 2008 m. nurašė nepilnai nusidėvėjusio ilgalaikio turto, kurio įsigijimo vertė buvo 6 462,34 Lt, o likutinė turto vertė 3 089,74 Lt, dėl to įmonė patyrė 3 089,74 Lt nuostolio. 2009 m. sausio 31 d. Ilgalaikio turto nurašymo aktu Nr.54187-1 UAB „M“ nurašė garo katilą, kuris buvo pradėtas naudoti 1990 m. sausio 1 d. ir įsigijimo vertė - 14 500 Lt, o likutinė vertė - 2 884,31 Lt, dėl to įmonė patyrė 2 884,31 Lt nuostolio. UAB „M“ tiriamuoju laikotarpiu dėl nepilnai nusidėvėjusio ilgalaikio turto nurašymo patyrė viso nuostolio 75 477,31 Lt, bei pardavė įmonėms ir fiziniams asmenims už 4 520 343,06 Lt ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė buvo 2 434 993,64 Lt. Bendrovė pardavusi ilgalaikį turtą didesne verte negu likutinė vertė, gavo 2 550 646,41 Lt pelno, pardavusi ilgalaikį turtą mažesne verte negu likutinė vertė, bendrovė patyrė 465 296,99 Lt nuostolio.

3. UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio protokolais 2007 m. rugsėjo 10 d. Nr.7, 2007 m. rugsėjo 12 d. Nr. 8, 2007 m. spalio 4 d. Nr. 10 bei 2007 m. spalio 12 d. UAB „M“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 2 nutarus, jų pagrindu jis pardavė UAB „M“ pastatus, esančius Stoties g. 49, Marijampolėje, kurių likutinė vertė 1 662 961,63 Lt, už 6 000 000 Lt, į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB „Ūkio bankas“, pateko tik 1 700 000,15 Lt.

4. UAB „M“ valdybai 2007 m. lapkričio 19 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 11 nutarus jo pagrindu jis 2007 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartimi UAB „E“ pardavė UAB „M“ priklausančius pastatus tik už 17 000 Lt, esančius Stoties g. 49, Marijampolėje, kurių vidutinė rinkos vertė 312 210 Lt, likutinė vertė – 449 785,02 Lt. Prieš pardavimą buvo atliktas plovyklos remontas (plovyklos cinkuotų plieno konstrukcijų gamyba ir montažas) už 35 400 Lt. Šie darbai užfiksuoti 2007 m. spalio mėn. pirkimo dokumentų registre 2007 m. liepos 26 d. UAB „U“ PVM sąskaita faktūra Nr.UNT0004580, tačiau UAB „M“ ne tik kad parduodama pastatus mažesne verte negu buvo jų likutinė vertė, patyrė 436 225,69 Lt nuostolio, tačiau ir atliko remontą dar už 30 000 Lt.

5. UAB „M“ valdybai 2008 m. gruodžio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 nutarus, jo pagrindu jis pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, atstovaudamas UAB „M“, pirko iš UAB E“ įkeistą AB „Šiaulių bankui“ 0,3316 ha. sklypą, esant Gen. Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinės rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo - 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182 636 Lt.

6. UAB „M“ valdybai 2008 m. gruodžio 11 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 20 nutarus, jo pagrindu jis 2009 m. vasario 5 d. pasirašė „Dvišalę reikalavimų įskaitymų sutartį“, pagal kurią UAB „M“ 188 000 Lt sumažino UAB „E“ įsiskolinimą už prekes, o UAB „E“ liko skolinga UAB „M“ 188 000 Lt. Pagal pateiktus tyrimui UAB „M“ „Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. spalio 10 d.“ duomenis, 2009 m. vasario 5 d., t. y. prieš užskaitymą, UAB „E“ skolinga buvo 307 169,51 Lt, po užskaitymo UAB „E“ liko skolinga UAB „M“ 119 169,51 Lt. UAB „E“ liko skolinga UAB „M“ 188 000 Lt.

7. UAB „M“ valdyba 2007 m. rugsėjo 19 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 9 nutarė, kurio pagrindu jis, kaip UAB „M“ generalinis direktorius, atliko darbus pastatuose, kurie nepriklausė UAB „M“. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos pirkimo dokumentus buvo atlikta tokių darbų už 3 124 Lt pastatuose, esančiuose Vytauto gatvėje, Marijampolėje. Tai nebuvo UAB „M“ statybos objektas, nes nebuvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros užsakovams.

8. UAB „M“ valdybai 2008 m. lapkričio 24 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 17 nutarus, jo pagrindu jis 2008 m. lapkričio 26 d. AB „A“ (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi atstovaudamas UAB „M“ pirko UAB „A“ 10 000 000 paprastų vardinių akcijų iš UAB „A“ už 290 000 Lt. Šios akcijos buvo bevertės, nes pagal įmonių bankroto valdymo departamento informaciją 2007 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi iškelta AB „A“ bankroto byla, nutarimo likviduoti data - 2009 m. birželio 3 d. Taip pat UAB „M“ 2007 m. birželio 21 d. iš B. B. už 100 000 buvo įsigijusi AB „A“ akcijų.

9. Jis, kaip UAB „M“ generalinis direktorius, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 24 d. pardavė UAB „D“ už 70 011,10 Lt prekių, kurioms suteikė nuolaidą - 11 659,95 Lt, UAB „Titanas NT“ parduotų prekių suma 250 896,82 Lt, joms suteikta nuolaidos suma - 114 031,27 Lt, UAB „G“ parduotų prekių suma - 90 148,44 Lt, joms suteikta nuolaidų suma - 7 787,02 Lt, UAB „E“ parduotų prekių suma - 258 743,09 Lt, joms suteikta nuolaidų suma - 100 073,72 Lt. Šioms įmonėms viso suteikė nuolaidų 233 551,96 Lt. Parduodant prekes buvo suteikiamos nuolaidos ir kitoms įmonėms, tačiau šioms minėtoms, susijusioms su UAB „M“ , įmonėms buvo suteikiamos nuolaidos, pritaikant didesnį koeficientą. Ypatingai 2009 m. buvo taikomos UAB „E“ ir UAB „T NT“ didesnės nuolaidos, net iki 29,4 proc., todėl suteikus nuolaidas, bendrovė gavo daug mažesnes pajamas.

10. UAB „M“ valdybai 2008 m. kovo 14 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 12 nutarus, jo pagrindu jis sudarė su AB „Ūkio bankas“ 2008 m. birželio 5 d. Kredito sutartį Nr.KR07-121/08 dėl 1 071 000 EUR (3 697 948,80 Lt), kurios paskirtis - betoninių žiedų gamybos linijos „MAGIC 2500“ įsigijimas pagal 2007 m. rugsėjo 13 d. Prekybos sutartį Nr.AB-20141-01 su Austrijos firmos „S. T. GmbH&CoKG“, tačiau kaip buvo sudaroma kredito sutartis UAB „M“ jau jokio nekilnojamo turto neturėjo, nes 2007 m. spalio - lapkričio mėn. turtas buvo parduotas, todėl paimant paskolą buvo įkeičiamas turtas – esamos lėšos ir būsimos įplaukos į UAB „M“ banko sąskaitą banke bei žemės sklypai, priklausantys UAB „A“ direktoriui M. V., bei pastatai ir žemės sklypai priklausantys UAB „A“.

Šiais savo veiksmais sąmoningai blogai valdydamas įmonę sudarė bendrovei akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingus sandorius, atitraukė bendrovės apyvartines lėšas, kurios galėjo būti panaudotos pajamų gavimui, apsunkino savalaikį atsiskaitymą su tiekėjais ir kreditoriais, darė lemiamą įtaką mokumui bei trukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo -pelno gavimo. Šiais savo veiksmais jis nulėmė UAB „M“ bankrotą ir dėl to padarė didelę 5 609 693 Lt turtinę žalą įvairiems kreditoriams, t. y. darbo užmokesčio, darbuotojams – 2 8233,27 Lt, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui – 89 049,85 Lt, Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 38 6571,32 Lt, AB „Šiaulių bankas“ – 191 464,81 Lt, AB „Ūkio bankas“ – 4 366 009,80 Lt, ACP „Lietuvos paštas“ Marijampolės filialas – 280,77 Lt, UAB „Apsaugos komanda“ – 900,93 Lt, UAB „BASF“ – 2 082,70 Lt, UAB „Bitė Lietuva“ – 2 716,80 Lt, UAB „Cemeka“ – 67 362,47 Lt, UAB „Gerdukas“ – 97 616,32 Lt, UAB „Jonapolė“ – 4 694,65 Lt, UAB „Kelių remonto grupė“ – 16 852,29 Lt, UAB „Kompresorių centras“ – 13 611,48 Lt, UAB „Marijampolės švara“ – 788,50 Lt, UAB „Mastermann“ – 832,59 Lt, UAB „Nirlita“ – 63 648,54 Lt, UAB „LVG“ – 121 Lt Lt, AB „TEO LT“ – 613,76 Lt, UAB „Transrifus“ – 805,55 Lt, UAB „Žalvaris“ – 2 014,57 Lt, UAB „Arinta“ – 218 134,80 Lt, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ – 199,68 Lt, UAB „Linolitas“ – 392,70 Lt, UAB „Paradis“ – 2 148,30 Lt, PUHP IMPORT-EXPOR A. B. – 6 770,42 Lt, „Schlusselbauer technology GmbH CO KG“ – 3 280,16 Lt, Zaklad P. K. ZPK – 42 488,59 Lt viso 28 įmonėms padaryta 5 609 693 Lt žala.

A. G. A. šioje byloje buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M“, neteisėtai bendrovės turtą perleisdamas kitiems asmenims, o būtent, žinodamas, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir viso UAB „M“ turto areštavimo, žinodamas, kad ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 20 d., jis privalo perduoti visą UAB „M“ turtą bankroto administratoriui, atsisakė perduoti UAB „Jupoga“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens J. D. žinion UAB „M“ priklausantį turtą: kampinę šlifavimo mašiną „Makita“, smūginį sukėją „Makita“, betono maišyklę „Optimix M 190E“, akumuliatorinį grąžtą, deimantinį pjūklą „BS350“ su stalu, Gesintuvą MG-4, o juos pardavė: pagal 2009-10-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010042, kampinę šlifavimo mašiną „Makita“, smūginį sukėją „Makita“ už 907,50 Lt, 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010041 betono maišyklę „Optimix M 190E“ už 1 815 Lt, 2009 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010043 akumuliatorinį grąžtą, deimantinį pjūklą „BS350“ su stalu, Gesintuvą MG-4 už 4 585,95 Lt, taip neteisėtai perleido tretiesiems asmenims Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi areštuotą – 7 308,45 Lt vertės, UAB „M“ priklausantį turtą.

A. G. A. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. G. A. buvo kaltinamas tuo, jog atliko aplaidų apskaitos tvarkymą, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dėl UAB „M“ bankroto bylos iškėlimo, laikinai eidamas UAB „M“, (duomenys neskelbtini), generalinio direktoriaus pareigas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymo:

- pažeidė Lietuvos Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymą Nr. 13.“...Nustatyti, kad individualios (personalinės) įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės ... privalo saugoti 10 metų šiuos dokumentus: Apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus: kasos, banko dokumentus, bankų pranešimus ir pavedimus bankams, paskyras, tabelius, materialinių vertybių priėmimo, perdavimo ir nurašymo aktus, kvitus, važtaraščius, sąskaitas-faktūras, avansines apyskaitas“;

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 19 straipsnio reikalavimus: „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalies „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies „patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.“ Jis neišsaugojo 2007 m. lapkričio ir gruodžio pardavimo dokumentų, 2007 m. - 2009 m. kasos aparatų žurnalų, buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų;

Žemesnės instancijos teismas

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pardavė UAB „E“ ir UAB „Titanas NT“ turto, kuris pateiktuose ilgalaikio turto žiniaraščiuose, kaip ilgalaikis turtas nebuvo fiksuotas. Nėra duomenų apie parduoto turto įsigijimą. UAB „M“ pardavė: UAB „E“ pagal 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010042 kampinę šlifavimo mašiną „Makita“ ir smūginį sukėją „Makita“ už 907 Lt, UAB „Titanas NT“ pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą REA Nr. 1010005 įvairių daiktų už 45 267,08 Lt, 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą REA Nr. 1010041 betono maišyklę „Optimix M 190E“ už 1 815 Lt, 2009 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą REA Nr. 1010043 akumuliatorinį grąžtą, deimantinį pjūklą „BS350“ su stalu, gesintuvą MG-4 už 4 585,95 Lt.;

- pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 4 straipsnio reikalavimus: „Reikalavimai apskaitos informacijai“, tvarkoma buhalterinė apskaita nebuvo tinkama, objektyvi ir palyginama, bei išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

A. G. A. buvo kaltinamas aplaidžiai tvarkęs teisės aktų reikalaujamą UAB „M“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. G. A. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras Marijampolės rajono apylinkės teisme įrodymų tyrimo metu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnio 2 dalimi, pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinamųjų R. Ž., M. V., A. P., R. K. bei Ž. B. kaltinime nurodytos veikos, numatytos BK 209 straipsnyje, kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t. y. į kaltinimą, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės svetimo turto iššvaistymas).

Šalies argumentai

Be to, prokuroras prašyme nurodė, jog atsisako A. G. A. kaltinimo pagal BK 246 straipsnio 1 dalį, nes nesurinkta duomenų, kad būtų padaręs šią veiką, taip pat ir kaltinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Prokuroro prašyme išdėstyti nauji kaltinimai visiems kaltinamiesiems.

Ž. B. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., būdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „M“ valdybos nariais R. K., A. P., M. V., kuris buvo vieninteliu AB „A“ (duomenys neskelbtini) akcininku, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų bei UAB M“ generaliniu direktoriumi R. Ž., taip faktiškai valdant UAB „M“, būdamas atsakingas už UAB „M“ komercinę – ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys turi -būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdamas UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimą (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimą (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje tyčia išvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės 1 236 225,69 Lt UAB „M“ priklausantį turtą:

UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio 2007 m. lapkričio 19 protokolo Nr. 11 pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. 2007 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „E“ pardavė UAB „M“ priklausančius pastatus už 17 000 Lt, rančius Stoties g. 49, Marijampolėje ir kurių vidutinė rinkos vertė 312 210 Lt, likutinė vertė – 449 785,02 Lt. Prieš pardavimą buvo atliktas UAB „M“ priklausančios plovyklos remontas (plovyklos cinkuotų plieno konstrukcijų gamyba ir montažas) už 35 400 Lt (su PVM). Šie darbai užfiksuoti 2007 m. spalio mėn. pirkimo dokumentų registre 2007 m. liepos 26 d. UAB „U“„ PVM sąskaita faktūra Nr. UNT0004580, tačiau UAB „M“ ne tik kad parduodama pastatus mažesne verte negu buvo jų likutinė vertė patyrė 436 225,69 Lt nuostolio, tačiau ir atliko remontą dar už 30 000 Lt.

Tęsiant nusikalstamą veiką UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 5 d. valdybos posėdžio protokolo Nr. 19 pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pirko iš UAB „E“ įkeistą AB „Šiaulių bankas” 0,3316 ha sklypą, esantį Gen. Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinės rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo – 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182636 Lt. Šis sandoris pažeidė kreditorių teises, kadangi sudarant sutartį UAB „M“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams, su kuriais negalėjo atsiskaityti, įmonės finansinė padėtis buvo bloga: 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 5 596 760 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 282 302 Lt), o turimas turtas 6 526 978 Lt. 2008 m. bendrovė patyrė 1 046 577 Lt nuostolių.

M. V. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., būdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) valdybos nariu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „M“ valdybos – pirmininku Ž. B., valdybos nariais R. K., A. P., būdamas vieninteliu UAB „A“ (duomenys neskelbtini) akcininku, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų bei generaliniu direktoriumi R. Ž., taip faktiškai valdant UAB „M“, būdamas atsakingas už UAB „M“ komercinę – ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdamas UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimus (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimus (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės 1 236 225,69 Lt UAB „M“ priklausantį turtą:

UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio 2007 m. lapkričio 19 d. protokolu Nr. 11 nutarus, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. 2007 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „E“ pardavė UAB „M“ priklausančius pastatus už 17 000 Lt, esančius Stoties g. 49, Marijampolėje ir kurių vidutinė rinkos vertė 312 210 Lt, likutinė vertė – 449 785,02 Lt. Prieš pardavimą buvo atliktas UAB „M“ priklausančios plovyklos remontas (plovyklos cinkuotų plieno konstrukcijų gamyba ir montažas) už 35 400 Lt (su PVM). Šie darbai užfiksuoti 2007 m. spalio mėn. pirkimo dokumentų registre 2007 m. liepos 26 d. UAB „U“ PVM sąskaita faktūra Nr.UNT0004580, tačiau UAB „M“ ne tik kad parduodama pastatus mažesne verte negu buvo jų likutinė vertė patyrė 436 225,69 Lt nuostolio, tačiau ir atliko remontą dar už 30 000 Lt.

Tęsiant nusikalstamą veiką UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pirko iš UAB „E“ įkeistą AB „Šiaulių bankas” 0,3316 ha sklypą, esantį Gen. Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinė rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo – 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182636 Lt. Šis sandoris pažeidė kreditorių teises, kadangi sudarant sutartį UAB „M“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams, su kuriais negalėjo atsiskaityti, įmonės finansinė padėtis buvo bloga: 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 5 596 760 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 282 302 Lt), o turimas turtas 6 526 978 Lt, 2008 m. bendrovė patyrė 1 046 577 Lt nuostolių.

A. P. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., būdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) valdybos nariu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „M“ valdybos – pirmininku Ž. B., valdybos nariais R. K., M. V., kuris yra vienintelis UAB „A“ (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų bei generaliniu direktoriumi R. Ž., taip faktiškai valdant UAB „M“, būdamas atsakingas už UAB „M“ komercinę – ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdamas UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimus (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimus (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės 1 236 225,69 Lt UAB „M“ priklausantį turtą:

UAB „M“ valdybai valdybos posėdžio 2007 m. lapkričio 19 protokolu Nr. 11 nutarus, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. 2007 m. lapkričio 23 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „E“ pardavė UAB „M“ priklausančius pastatus už 17 000 Lt, esančius Stoties g. 49, Marijampolėje ir kurių vidutinė rinkos vertė 312 210 Lt, likutinė vertė – 449 785,02 Lt. Prieš pardavimą buvo atliktas UAB „M“ priklausančios plovyklos remontas (plovyklos cinkuotų plieno konstrukcijų gamyba ir montažas) už 35 400 Lt (su PVM). Šie darbai užfiksuoti 2007 m. spalio mėn. pirkimo dokumentų registre 2007 m. liepos 26 d. UAB „U“ PVM sąskaita faktūra Nr. UNT0004580, tačiau UAB „M“ ne tik kad parduodama pastatus mažesne verte negu buvo jų likutinė vertė patyrė 436 225,69 Lt nuostolio, tačiau ir atliko remontą dar už 30 000 Lt.

Tęsiant nusikalstamą veiką UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pirko iš UAB „E“ įkeistą AB „Šiaulių bankas” 0,3316 ha sklypą, esantį (Gen. Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinė rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo – 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182636 Lt. Šis sandoris pažeidė kreditorių teises, kadangi sudarant sutartį UAB „M“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams, su kuriais negalėjo atsiskaityti, įmonės finansinė padėtis buvo bloga: 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 5 596 760 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 282 302 Lt), o turimas turtas 6 526 978 Lt, 2008 m. bendrovė patyrė 1 046 577 Lt nuostolių.

R. K. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d., būdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) valdybos nariu, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „M“ valdybos – pirmininku Ž. B., valdybos nariais A. P., M. V., kuris būdamas vienintelis UAB „A“ (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų bei generaliniu direktoriumi R. Ž., taip faktiškai valdant UAB „M“, būdamas atsakingas už UAB „M“ komercinę – ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdamas UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimus (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimus (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės 1 236 225,69 Lt UAB „M“ priklausantį turtą:

Tęsiant nusikalstamą veiką UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 5 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pirko iš UAB „E“ įkeistą AB „Šiaulių bankas” 0,3316 ha sklypą, esantį (Gen. Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinė rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo – 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182 636 Lt. Šis sandoris pažeidė kreditorių teises, kadangi sudarant sutartį UAB „M“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams, su kuriais negalėjo atsiskaityti, įmonės finansinė padėtis buvo bloga: 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 5 596 760 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 282 302 Lt), o turimas turtas 6 526 978 Lt, 2008 m. bendrovė patyrė 1 046 577 Lt nuostolių.

R. Ž. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 29 d., būdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe kartu su UAB „M“ valdybos – pirmininku Ž. B., valdybos nariais R. K., A. P., M. V., kuris būdamas vienintelis UAB „A“ (duomenys neskelbtini) akcininkas, kuri valdė 70 procentų UAB „M“ akcijų, taip faktiškai valdant UAB „M“, būdamas atsakingas už UAB „M“ komercinę – ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), pažeisdamas CK 2.87 straipsnio 1 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 dalies (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), pažeisdamas UAB „M“ įstatų 9.1 punkto reikalavimus (gauti pelną iš bendrovės vykdomos veiklos), įstatų 9.2 punkto reikalavimus (užtikrinti bendrovės veiklos metu sukaupto turto efektyvų panaudojimą), veikdamas tyčia, įmonės vardu sudarė akivaizdžiai įmonei ekonomiškai nenaudingus ir nuostolingus sandorius, blogino įmonės finansinę padėtį, ko pasėkoje tyčia iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės 1 236 225,69 Lt UAB „M“ priklausantį turtą:

Tęsiant nusikalstamą veiką UAB „M“ valdyba 2008 m. gruodžio 5 valdybos posėdžio protokolu Nr. 19 nutarė, kurio pagrindu UAB „M“ generalinis direktorius R. Ž. pagal 2009 m. sausio 22 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį pirko iš UAB „E“ įkeistą AB „Šiaulių bankas” 0,3316 ha sklypą, esantį Gen.Gustaičio g. 4A, Marijampolėje už 800 000 Lt, t. y. didesne verte negu vidutinė rinkos vertė, nors žemės sklypo vertė (indeksuota) sutarties sudarymo dienai buvo – 37 341 Lt, vidutinė rinkos vertė – 182636 Lt. Šis sandoris pažeidė kreditorių teises, kadangi sudarant sutartį UAB „M“ turėjo įsiskolinimų kreditoriams, su kuriais negalėjo atsiskaityti, įmonės finansinė padėtis buvo bloga: 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai sudarė 5 596 760 Lt (per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 282 302 Lt), o turimas turtas 6 526 978 Lt, 2008 m. bendrovė patyrė 1 046 577 Lt nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

A. G. A. pagal BK 246 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nevykdė Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „M“, neteisėtai bendrovės turtą perleisdamas kitiems asmenims, o būtent: žinodamas, kad 2009 m. rugsėjo 10 d. Kauno apygardos teismas priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir viso UAB „M“ turto areštavimo, žinodamas, kad ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 20 d., jis privalo perduoti visą UAB „M“ turtą bankroto administratoriui, atsisakė perduoti UAB „Jupoga“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens J. D. žinion UAB „M“ priklausantį turtą: kampinę šlifavimo mašiną „Makita“, smūginį sukėją „Makita“, betono maišyklę „Optimix M 190E“, akumuliatorinį grąžtą, deimantinį pjūklą „BS350“ su stalu, Gesintuvą MG-4, o juos pardavė: pagal 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010042, kampinę šlifavimo mašiną „Makita“, smūginį sukėją „Makita“ už 907,50 Lt, 2009 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010041 betono maišyklę „Optimix M 190E“ už 1815 Lt, 2009 m. spalio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1010043 akumuliatorinį grąžtą, deimantinį pjūklą „BS350“ su stalu, Gesintuvą MG-4 už 4 585,95 Lt, taip neteisėtai perleido tretiesiems asmenims Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartimi areštuotą – 7 308,45 Lt vertės, UAB „M“ priklausantį turtą.

Be to, A. G. A. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog atliko aplaidų apskaitos tvarkymą, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 1 d. iki Kauno apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo dėl UAB „M“ bankroto bylos iškėlimo, laikinai eidamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „Už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. laikotarpiu tyčia neorganizavo ir neužtikrino teisės aktų reikalaujamos UAB „M“ buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tokiu būdu A. G. A. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „M“ buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 10 d. laikotarpio bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi baudžiamoji byla, kurioje yra kaltinamieji Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. bei A. G. A., perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Nutartimi netenkintas kaltinamųjų Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. bei jų gynėjų prašymai bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taip pat šia nutartimi netenkinta prokuroro prašymo dalis dėl bylos nutraukimo kaltinamajam A. G. A..

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. 1-162-397/2015 perdavė prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje nurodyta, kad byla perduotina prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančio pakeisto kaltinimo nėra aišku, koks konkrečiai turtas ar piniginės sumos buvo kaltinamųjų iššvaistytos, kuo pasireiškė iššvaistymas, todėl nesant konkretaus detalizavimo ir iššifravimo kokiais sandoriais ir kokias veiksmais tai padaryta, nėra galima nustatyti ar pagrįstos iššvaistymo sumos. Be to, nurodyta, kad pateikti kaltinimai Ž. B., M. V., R. K. ir R. Ž. (nusikalstamos veikos aprašymas) yra nekonkretūs, nedetalizuoti ir tuo yra esminiai pažeidžiama jų teisė žinoti, kuo konkrečiai jie yra kaltinami ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Saulius Strauša skunde teigia, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad nagrinėjant bylą Marijampolės rajono apylinkės teisme 2014 m. spalio 27 d. prokuroras pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. Ž. B., M. V., A. P., R. K., R. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 209 straipsnio (nusikalstamas bankrotas) į BK 184 straipsnio 2 dalį (didelės vertės turto iššvaistymas) BPK 256 straipsnio 2 dalies pagrindu. Prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką prilyginamas kaltinamajame aktu formuluojamam kaltinimui. Prokuroro teigimu, kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 straipsnio reikalavimus atitinkantys, reikalingi ir būtini duomenys, jis atitinka minėto reikalavimus, jame pakankamai išsamiai aprašyta nusikalstama veika, nurodyti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodytas baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą veiką.

Prokuroras skunde pažymi, kad įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje, o baudžiamojo proceso įstatymas numato pakankamai alternatyvų teisminio nagrinėjimo stadijoje, siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Vadovaujantis teismų praktika, teigiama, kad teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (kasacinė nutartis Nr. 2K-556/2012). Tokį sprendimą priėmęs teismas turi motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K- 146/2012, 2K-222/2013, 2K-223/2013, 2K-435/2013). Tuo tarpu iš skundžiamos nutarties neaišku, koks konkrečiai kaltinamojo akto trūkumas yra tas, kurio negalima ištaisyti teisme, ir kaip tai trukdo teismui bylą nagrinėti, kodėl byla turėjo būti grąžinta prokurorui.

Remiantis teismų praktika nurodoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje keliamų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-581/2011, 2K-480/2012, 2K- 222/2013, 2K-223/2013, 2K-254/2013, 2K-435/2013). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nėra aišku, koks konkrečiai turtas ar piniginės sumos buvo iššvaistytos, nėra aišku, kuo pasireiškia iššvaistymas perkant sklypą už 800 000 Lt ir kokia šiuo atveju suma buvo išvaistyta. Tuo tarpu kaltinimas grindžiamas dviem sandoriais tarp UAB „E“ ir UAB „M“, kaltinime nurodyta šių sandorių suma bei nekilnojamojo turto likutinė vertė, perkamo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, iš ko akivaizdu, jog gautas atlygis už parduotą nekilnojamąjį turtą 17 000 Lt atlygis bei žemės sklypo pirkimas už 800 000 Lt, esant jo vidutinei rinkos vertei 182636, nėra adekvatus realiai šio turto vertei. Prokuroras tvirtina, kad nepagrįstas ir nutarties motyvas, kad kaltinime nėra nurodyta konkreti iššvaistyto turto suma. Kaltinime nurodyta, jog iššvaistytas turtas sudaro 1 236 225,69 Lt, t. y. dėl 2007 m. lapkričio 23 d. sandorio UAB „M“ patyrė 436 225,69 Lt nuostolio, o dėl 2009 m. sausio 22 d. sandorio – 800 000 Lt nuostolio. Tai, jog kaltinime dėl 2009 m. sausio 22 d. sandorio nėra akcentuota iššvaistyto turto suma, nėra laikytina esminiu trūkumu, trukdančiu bylą nagrinėti teisme. Ši aplinkybė nusikaltimo kvalifikacijos nekeičia, kadangi vien pagal 2007 m. lapkričio 23 d. sandorį UAB „M“ padaryta nuostolių už 436 225,69 Lt, t. y. iššvaistyto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroras tvirtina, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais ir suformuota teismų praktika. Nagrinėjamu atveju bylos perdavimas prokurorui dėl neesminių kaltinamojo akto trūkumų pažeistų BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepateisinamai vilkintų bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Prokuroras skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Kaltinamasis R. Ž. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo nutartis yra nepagrįsta. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino, kad jis kaltinamas dėl nusikalstamos veikos įvykdymo laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2009 m. gegužės 29 d. pagal tuo metu galiojusios BK redakcijos 209 straipsnį. Pagal tos pačios redakcijos BK 11 straipsnio 3 dalį, ši nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, dėl kurios pagal BK 95 straipsnio 1 dalies „b“ punktą apkaltinamojo nuosprendžio senatis buvo penkeri metai. Todėl 2014 m. gegužės 29 d. pagal BK 209 straipsnį dėl jo suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, t. y. dar iki prokurorui kreipiantis į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu pakeisti kaltinimą. Atsižvelgiant į tai, prokuroras neturėjo teisės, suėjus senaties terminui, teikti prašymo pakeisti kaltinimą o Kauno apygardos teismas parengimo bylos nagrinėti teisme etape privalėjo ne perduoti bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, o BPK 232 straipsnio 7 punkto, 235 straipsnio 1 dalies pagrindu baudžiamąją bylą dėl jo nutraukti.

Be to, skunde pažymima, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodo, kad jis kaltinamas BK 184 straipsnyje numatytos veikos padarymu. R. Ž. tvirtina, kad iki šios dienos yra kaltinamas tariamai įvykdęs veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 209 straipsnyje numatytą veika (dėl kurios suėjęs senaties terminas) ir kaltinimas jo atžvilgiu pakeistas nėra. Kauno apygardos teismas neįvertino, kad kaltinimo pakeitimo klausimas iki šiol dėl jo yra neišspręstas. Kaltinamasis teigia, kad prokuroras Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir faktines aplinkybes iš BK 209 straipsnio į BK 184 straipsnį, suėjus senaties terminui, Marijampolės rajono apylinkės teismas šio klausimo neišsprendė ir bylą perdavė į Kauno apygardos teismą, kuris dėl to nutarties nėra priėmęs.

Kaltinamasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą nutraukti BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Kaltinamasis A. G. A. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas negalėjo priimti nutarties dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, kadangi byla Kauno apygardos teismui buvo perduota Marijampolės rajono apylinkės teismui neišsprendus prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką priimtinumo klausimo. Vadovaudamasis teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-50/2009, 2K-169/2005) pareiškėjas tvirtina, kad tik nustatęs, kad prokuroro prašymas atitinka jam keliamus reikalavimus ir jį priėmęs, Marijampolės rajono apylinkės teismas galėjo spręsti klausimą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Pasak A. G. A., tai, kad prokuroro prašymas neatitiko BPK 256 straipsnio reikalavimų, patvirtino skundžiama nutartis, todėl Marijampolės rajono apylinkės teismas privalėjo prokuroro prašymą atmesti, o jo ir kitų kaltinamųjų prašymus dėl bylos nutraukimo patenkinti.

Kaltinamasis skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Atsiliepimas

Kaltinamasis Ž. B. atsiliepime į prokuroro skundą nurodo, kad prokuroro prašymas pakeisti jam kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką iš BK 209 straipsnio į BK 184 straipsnio 2 dalį savo turiniu yra identiškas buvusiems kaltinimams dėl BK 209 straipsnyje numatytos veikos padarymo, t. y. apsiribota tik BK straipsnio pakeitimu. Prokuroras neatsižvelgia, kad tarp šių veikų yra esminis skirtumas: pirmu atveju yra žala kreditoriams, kitu – tai sumos, kurios jau yra iššvaistytos. Kauno apygardos teismas pagrįstai nutartyje nurodė, kad nėra aišku, koks konkrečiai turtas ar piniginės sumos buvo iššvaistytos, nėra aišku, kuo pasireiškia iššvaistymas perkant sklypą už 800 000 Lt ir kokia suma šiuo atveju buvo iššvaistyta. Kaltinime nurodoma, jog bendrovė patyrė 1 046 577 Lt nuostolį, tačiau tai nieko bendro neturi su iššvaistymu, nes nuostoliui susidaryti įtakos turėjo ekonominiai veiksniai, kurie nėra susiję su valdybos priimtais sprendimais. Kaltinime nėra nurodyta, kuo pasireiškė turto perleidimo neteisėtumas, o tuo labiau nėra duomenų, kad buvo nesilaikyta turto perleidimo tvarkos, todėl negalima daryti išvados, kad kaltinimas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Sutinka su kaltinamojo A. G. A. skundo argumentais, kad būtent Marijampolės rajono apylinkės teismas privalėjo spręsti prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, priėmimo klausimą ir tik jį išsprendęs galėjo perduoti bylą pagal teismingumą. Nepriėmus prokuroro prašymo, teismas privalėjo išspręsti visų kaltinamųjų, tame tarpe ir jo, prašymą nutraukti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Prašo prokuroro skundą atmesti.

Kaltinamojo R. K. gynėja advokatė Laura Daumantaitė atsiliepime į prokuroro ir kaltinamojo R. Ž. skundus nurodo, kad Kauno apygardos teismas nepagrįstai perdavė baudžiamąją bylą prokurorui, nes ignoravo, jog šioje byloje yra suėjęs kaltinamųjų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas. Teismas turėjo taikyti BPK 254 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 95 straipsnį (jo redakciją, galiojusią veikos padarymo metu) ir bylą nutraukti. Be to, teismas privalėjo nagrinėti bylą tokią, kokia ji buvo perduota teismui, tirti jau esamus duomenis, juos vertinti ir spręsti kaltinamųjų kaltumo ar nekaltumo klausimą. Procesą grąžinant į ikiteisminio tyrimo stadiją vilkinamas bylos nagrinėjimas. Prašo tenkinti prokuroro ir kaltinamojo R. Ž. skundus ir apygardos teismo nutartį panaikinti, nes ji yra nepagrįsta ir neteisėta.

Kaltinamojo M. V. gynėjas advokatas G. Č. atsiliepime į prokuroro ir kaltinamojo R. Ž. skundus išdėsto analogiškus argumentus kaip ir kaltinamojo R. K. gynėja advokatė L. D., prašo tenkinti prokuroro bei kaltinamojo R. Ž. skundus ir apygardos teismo nutartį panaikinti, nes ji yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro skundą patenkinti, o kaltinamųjų atmesti, kaltinamieji A. G. A. ir R. Ž. bei pastarojo gynėjas advokatas Egidijus Losis prašė Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti ir dėl jų skundų priimti naują sprendimą – bylą nutraukti arba perduoti nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundai atmetami.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi perduota pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Marijampolės apygardos teismas pagrįstai savo nutartyje nurodė, jog tokioje situacijoje, kai kaltinamajame akte kaltinama nusikalstamos veikos, dėl kurios byla pagal dalykinio teismingumo taisykles nagrinėtina apylinkės teisme, padarymu, tačiau iki pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio pradžios ar jam prasidėjus prokuroras ar nukentėjusysis pateikia prašymą pakeisti kaltinimą į sunkesnį ir byla pagal naujai siūlomą kaltinimą teisminga apygardos teismui, apylinkės teismas privalo priimti BPK 232 straipsnio 2 punkte numatytą nutartį perduoti bylą pagal teismingumą apygardos teismui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-1/2008) Tokiu būdu, teismų praktikoje šiuo klausimu suformuota imperatyvi nuostata. Todėl nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjantis apylinkės teismas negali išspręsti prokuroro prašymo „Pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką“, o privalo BPK 232 straipsnio 2 punkto pagrindu priimti nutartį perduoti šią bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui.

Dėl anksčiau paminėtų priežasčių, Marijampolės apylinkės teismas negalėjo taikyti BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčio ir nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui kaltinamųjų Ž. B., R. Ž., M. V., A. P., R. K. atžvilgiu, taip pat priimti analogiško sprendimo kaltinamojo A. G. A. atžvilgiu pagal prokuroro prašymą, nes netinkamai taikant ir aiškinant baudžiamąją įstatymą ir dėl to iš esmės nutraukiant procesą, neišnagrinėjus bylos bei prokuroro prašymo pakeisti kaltinimą į sunkesnį, iš esmės būtų pažeidžiami BPK 1 ir 6 straipsnių reikalavimai bei teisingumo vykdymo principai, numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apygardos teismas gavęs baudžiamąją bylą su prokuroro prašymu pakeisti kaltinimą į sunkesnį bylos parengimo nagrinėti teisme procese, įvertinus prokuroro naujai suformuluotus kaltinimus kaltinamiesiems, sprendė, ar galima bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, ar būtina ją perduoti prokurorui. Taigi, buvo vertinamas kaltinamasis aktas ir naujai suformuluoti kaltinimai kaip vienas dokumentas bei sprendžiama, ar nauji pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį pareikšti kaltinimai atitinka kaltinamajam aktui keliamus reikalavimus.

BPK 232 straipsnio 3 punkte numatyta, kad bylos parengimo nagrinėti teisme metu gali būti priimama nutartis perduoti bylą prokurorui. BPK 234 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Vadovaujantis teismų praktika, byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinės nutartys Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius: veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2014; Nr. 2K-254/2013). Pagal BPK įtvirtintą kaltinamojo akto, kaip procesinio dokumento, koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal BPK 220 straipsnio 2 dalį ir teismas bei kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos procesinis dokumentas, nuo kurio surašymo priklauso tolimesnis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, todėl jis turi būti surašomas itin kruopščiai tiek turinio, tiek formos atžvilgiu, siekiant išvengti esminių trūkumų. Todėl iš kaltinamojo akto turinio turi būti aišku, kokiais faktiniais duomenimis grindžiamas kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties ir ją kvalifikuojantis požymis. Ypatingai aiškiai turi būti nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teismui neturėtų kilti jokių dvejonių ir neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos, būdo ir kitų svarbių aplinkybių. Vadovaujantis teismų praktika, byla perduodama prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą, kai yra pagrindas manyti, kad tada kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-139/2006).

Vadovaujantis teismų praktika, baudžiamoji atsakomybė už BK 184 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką kyla tam, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2012, 2K-630/2013, 2K-451/2014). Svetimo turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą (ar jo žinioje esantį) turtą neteisėtai parduoda, dovanoja ar kitaip perleidžia tretiesiems asmenims ir taip padaro žalos turto savininkui. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto pardavimo, padovanojimo ar kitokio perleidimo trečiajam asmeniui momento. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kyla tada, kai kaltininkas iššvaisto didelės vertės, t. y. kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnis), turtą (ar turtinę teisę). Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia, kai kaltininkui patikėtas jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto (turtinės teisės) perleidimo tvarkos. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-168/2013). Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2012, Nr. 2K-373/2013, 2K-451/2014). Teismų praktikoje kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padarytas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-388/2012).

Pagal teismų praktiką, kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys Nr. 2K-413/2010, 2K-414/2010, 2K-387/2011, 2K-575/2011).

Skundžiamoje nutartyje teismas teisingai nurodė, kad Ž. B., M. V., A. P., R. K. ir R. Ž. kaltinami bendrininkų grupe iššvaistę UAB „M“ priklausantį didelės vertės – 1 236 225,69 Lt turtą, tačiau kaltinime detalizuojant, kuo pasireiškė turto iššvaistymas nėra visiškai aišku, koks konkrečiai turtas ar piniginės sumos buvo iššvaistytos. Nurodomi 436 225,69 Lt nuostoliai, atsiradę 2007 m. lapkričio 23 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu pardavus įmonės pastatus mažesne negu likutinė vertė 449 785,02 Lt, taip pat prieš nuostolingą pastatų pardavimą dar atlikus remonto darbus. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (kaltinime) nurodomos net dvi tų pačių remonto darbų vertės sumos (35 400 Lt bei 30 000 Lt). Taip pat nurodoma, kad įmonės vardu 2009 m. sausio 22 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu už 800 000 Lt pirktas sklypas (t. y. už didesnę nei vidutinė rinkos vertė – 182 636 Lt sumą), ko pasėkoje įmonė 2008 m. patyrė 1046577 Lt nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad bendra inkriminuojamo iššvaistyto turto suma (1 236 225, 69 Lt) sudedama iš 436 225,69 Lt dydžio pagal pirmąjį sandorį patirtų nuostolių sumos (nors neaišku, kokiu būdu ji buvo apskaičiuota, be to – į ją neįtrauktos remonto darbų išlaidos) ir 800 000 Lt pagal antrąjį sandorį patirtų išlaidų sklypui įgyti (nors vidutinė įgyto sklypo rinkos vertė iš išlaidų sumos neišskaičiuota). Priešingai negu teigiama prokuroro skunde, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 2 dalį būtina tiksliai nustatyti šio nusikaltimo dalyką, t. y. tikslią iššvaistyto turto sumą. Nepakanka apytiksliai nurodyti iššvaistyto turto vertės ar vien konstatuoti, kad jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Teismas pagrįstai nurodė, kad iš prokuroro prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, tiksliai neaišku, kokios sumos buvo iššvaistytos. Nutartyje taip pat teisingai pažymėta, kad pasikeitus nusikaltimo objektui, svarbu nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais padaryta žala svetimai – t. y. įmonės nuosavybei, o ne konstatuoti kreditorių turtinių interesų pažeidimą. Be to, prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą tinkamai neatskleistas turto iššvaistymo neatlygintinumo požymis, nepagrindžiant, kodėl daroma išvada, jog įmonės turtas iššvaistytas aiškiai neteisingai atlyginant jo vertę. Šios aptartos aplinkybės laikytinos svarbiomis nustatant tiesą byloje, todėl bylą nagrinėjančiam teismui neturėtų kilti dėl jų jokių dvejonių ir neaiškumų.

Skundžiamoje nutartyje teismas, išsamiai išdėstęs, aptaręs ir įvertinęs prokuroro prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą esančius trūkumus, padarė teisingą išvadą, kad kaltinimas surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi prašymo pakeisti kaltinimą (atitinkančio kaltinamąjį aktą) trūkumai nėra susiję tik su įrodymų vertinimu, jų pakankamumu. Tinkamai neatskleistos nusikaltimo padarymo aplinkybės, dalykas trukdytų teismui spręsti kaltinamųjų kaltės klausimą, išnagrinėti bylą iš esmės, o šių trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą. Juo labiau, kad byloje pateikto prašymo pakeisti kaltinimą neatitikimai BPK 219 straipsnyje keliamiems reikalavimams buvo nustatyti pasirengimo nagrinėti teisme metu, teismas neperdavė bylos nagrinėti teisiamajame posėdyje, tuo pripažindamas, kad yra kliūčių nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje.

Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyti pažeidimai, neabejotinai suvaržo kaltinamųjų teisę žinoti, kuo yra kaltinami bei gintis nuo pareikštų kaltinimų, t. y. tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą.

Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog Kauno apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad aptariamoje byloje prokuroro prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą (kaltinamasis aktas) surašytas pažeidžiant BPK 219 straipsnio reikalavimus ir bylą perdavė prokurorui, tuo nepažeisdamas proceso operatyvumo principo bei kaltinamųjų teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Nepagrįsti kaltinamųjų R. Ž. ir A. G. A. skundų argumentai, kad Kauno apygardos teismo skundžiama nutartis nepagrįsta vien jau todėl, kad baudžiamoji byla Kauno apygardos teismui pagal teismingumą perduota nesilaikant BPK reikalavimų. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, baudžiamoji byla Marijampolės rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėjimo teisme, o ne bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje. Vadovaujantis BPK XIX skyriaus, reglamentuojančio bendrąsias nagrinėjimo teisme nuostatas, 256 straipsnio 1 dalimi, prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Šiame prašyme turi būti išdėstytos šios iš esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša kaltinamajam. Šio prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroro rašytinis prašymas pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, apie tokį prašymą teisėjui paskelbus teisiamajame posėdyje dalyvaujantiems asmenims, prokurorui įteikus prašymų nuorašus kaltinamiesiems ir jų gynėjams bei tinkamai tai pažymint teisiamojo posėdžio protokole (12 t., b. l. 53-55). Priešingai negu nurodoma kaltinamųjų R. Ž. ir A. G. A. skunduose, įstatyme nėra numatyta, kad teismas privalo priimti nutartį dėl kaltinimo pakeitimo, o, kaip minėta, teismo nuosprendyje gali būti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Išnagrinėjus prokuroro prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 224, 225 straipsniuose numatytomis teismingumo nustatymo taisyklėmis, priimtas sprendimas perduoti baudžiamąją bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Nutartyje taip pat nurodyta, kad klausimus, susijusius su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo bei bylos nutraukimo, kaltinimo pakeitimo į sunkesnį, turi įvertinti bei spręsti teismas, kuriam teisminga byla (12 t., b. l. 61-72). Taigi, Marijampolės rajono apylinkės teisme gavus prokuroro prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą priimtas ir motyvuotai išspręstas vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, perduodant bylą pagal teismingumą Kauno apygardos teismui. Priešingai negu teigiama kaltinamojo A. G. A. skunde, tai, kad Kauno apygardos teismo skundžiama nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui, nepatvirtina jo neatitikimo BPK 256 straipsnio reikalavimams. Motyvuotu teismo sprendimu baudžiamoji byla perduoda prokurorui, siekiant kaltinimo patikslinimo, sukonkretinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nėra aiškios ir tikslios visos tiesos nustatymui bei galimai nusikalstamos veikos kvalifikavimui byloje reikšmingos aplinkybės, esant byloje prokuroro prašymui pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant sunkesnę nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą, nepagrįsti kaltinamųjų R. Ž. ir A. G. A. skunduose bei kaltinamojo Ž. B., kaltinamųjų R. K. ir M. V. gynėjų atsiliepimuose išdėstyti argumentai dėl baudžiamosios atsakomybės senaties taikymo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teismų praktika, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) tik tais atvejais, kai senaties trukmei nustatyti svarbios aplinkybės – nusikalstamos veikos kvalifikavimas, jos padarymo laikas, senaties eigą sustabdančios ir nutraukiančios aplinkybės – nekelia abejonių. Galutinis teismo sprendimas, kuriuo byla nutraukiama, gali būti priimamas tik tada, kai pagal bylos medžiagą senaties trukmės nustatymui svarbios aplinkybės yra pakankamai akivaizdžios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-100/2008).

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose bei atsiliepimuose išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro bei kaltinamųjų R. Ž. ir A. G. A. skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Laima Garnelienė