- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 2S-396-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01389-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- A. E.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. E. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. E. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė Asta Pliuškevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę Astą Pliuškevičienę su skundu, kuriuo prašo nutraukti vykdomąja bylą suėjus vykdymo senaties terminui, grąžinti ją išieškotojui ir grąžinti neteisėtai nuskaičiuotas lėšas. Nurodo, jog vadovaujantis teismų praktika, jeigu per 2 metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas byloje turi būti nutrauktas. Vykdomojoje byloje Nr. 0124/09/03426/1 jau yra suėjęs vykdymo senaties terminas, todėl antstolės veiksmai vykdomojoje byloje suėjus senaties terminui yra neteisėti.
2. Antstolė Asta Pliuškevičienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2018 m. liepos 27 d. patvarkymu (Nr. S-91) nustačiusi, jog skundas yra nepagrįstas, jo netenkino bei kartu su vykdomąja byla perdavė teismui. Patvarkyme nurodė, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0124/09/03426/1 pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 11244 išduotą 2004 m. rugpjūčio 12 d. dėl 1158,48 EUR (4000 LT) išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomoji byla užvesta 2004 m. spalio 19 d., o išieškojimo senaties terminas vykdomam išieškojimui nėra nustatytas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu prašo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Nurodo, kad antstolės veiksmai ir 2018 m. liepos 27 d. patvarkyme nurodyti argumentai yra teisėti bei pagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl procesinių teisės normų taikymo nurodė, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Šiuo metu galiojančios ANK redakcijos 672 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos. Pažymi, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d., ir juo pakeistas nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojęs įstatymas Nr. XII-601, tačiau vadovaujantis 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymu Nr. XII-601 nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl senaties termino nurodė, kad sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2004 m. rugpjūčio 12 d. vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje priimtas 2004 m. spalio 19 d., todėl trijų mėnesių dokumento perdavimo terminas yra nepažeistas. Dėl dviejų metų vykdymo termino pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vykdomosios bylos duomenys patvirtino, kad antstolė nuolat tikrino skolininko turtinę padėtį ir ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo, nėra, todėl nėra pagrindo taikyti senatį.
4.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjui buvo žinoma apie jam paskirtą baudą ir faktą, kad jis baudos nėra sumokėjęs. Pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstolei vykdyti, ir skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. E. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir tenkinant pareiškėjo skundą nutraukti vykdomą išieškojimą suėjus senaties terminui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantas dėl senaties termino taikymo nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 12 d. vykdomasis dokumentas antstolei perduotas ir pradėtas vykdyti 2004 m. spalio 19 d., tai yra po dviejų mėnesių laikotarpio, taip pat pažymi, kad išieškojimas tęsiasi daugiau kaip keturiolika metų, dėl to yra praleisti Civilinio proceso kodekse įtvirtinti senaties terminai.
5.2. Apeliantas dėl paskirtos baudos išieškojimo aplinkybių nurodo, kad paskirtos baudos išieškojimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę ir antstolė vykdydama vykdomąją bylą apeliantui neįteikė vykdomojo rašto ir ši aplinkybė įrodo faktą, kad apeliantas baudos išieškojimo metu nesislapstė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Faktinės bylos aplinkybės
8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės Astos Pliuškevičienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0124/09/03426/1, vykdoma pagal 2004 m. rugpjūčio 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą Nr. 11244 dėl 1158,48 EUR (4 000 LT) išieškojimo iš skolininko A. E. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomasis dokumentas antstolės kontoroje gautas 2004 m. spalio 19 d.. Pareiškėjui 2004 m. spalio 19 d. išsiųstas pranešimas įvykdyti vykdomąjį raštą išaiškinant, kad pareiškėjas privalo nekliudyti antstolei atlikti vykdymo veiksmus, domėtis vykdymo eiga. Antstolė 2004 m. spalio 19 d., 2005 m. rugsėjo 27 d., 2007 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. gegužės 4 d., 2009 m. lapkričio 2 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. balandžio 1 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. liepos 1 d., 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. liepos 1 d., 2017 m. liepos 4 d., 2018 m. sausio 1 d. teikė užklausas Registrų centrams apie pareiškėjo gaunamas pajamas, registruotą gyvenamosios vietos adresą.
Dėl senaties termino taikymo
9. Apeliantas dėl senaties termino taikymo nurodo, kad 2004 m. rugpjūčio 12 d. vykdomasis dokumentas antstolei perduotas ir pradėtas vykdyti 2004 m. spalio 19 d., tai yra po dviejų mėnesių laikotarpio, taip pat pažymi, kad išieškojimas tęsiasi daugiau kaip keturiolika metų, dėl to yra praleisti Civilinio proceso kodekse įtvirtinti senaties terminai.
10. 2015 m. liepos 1 d. ATPK 308 straipsnio 1 dalis įtvirtino nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminą. Iš vykdomosios bylos nustatyta, jog pareiškėjui priverstinis išieškojimas pradėtas 2004 m. spalio 19 d. Teismas atkreipia dėmesį, jog to paties ATPK straipsnio pakeitimo 2013 m. lapkričio 19 d. įstatymas Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280), kuriuo padaryti minėti ATPK pakeitimai ir kuriame nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui bauda paskirta iki 2015 m liepos 1 d. įstatymo pakeitimo redakcijos, todėl jos išieškojimui turi būti taikoma iki ATPK 308 straipsnio pakeitimo įstatymo galiojusi tvarka. Iki minėtų įstatymo pakeitimų ATPK nenumatė baudos išieškojimo senaties termino ir dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje suformulavo taisykles dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų ir eigos.
11. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties termino būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant klausimą, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009).
12. Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, tai yra ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abiem anksčiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.
13. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2004 m. rugpjūčio 12 d. dokumentas antstolei perduotas ir pradėtas vykdyti 2004 m. spalio 19 d., todėl sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo vykdyti terminas nepraleistas. Apeliacinės instancijos teismui patikrinus vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad antstolė nuolat teikdavo užklausas Registrų centrams apie apelianto gaunamas pajamas, pinigines lėšas, esančias jo sąskaitose, nustatinėjo apelianto gyvenamosios vietos adresą šiais laikotarpiais: 2004 m. spalio 19 d., 2005 m. rugsėjo 27 d., 2007 m. rugpjūčio 3 d., 2009 m. gegužės 4 d., 2009 m. lapkričio 2 d., 2010 m. gruodžio 1 d., 2011 m. lapkričio 21 d., 2012 m. balandžio 1 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. liepos 1 d., 2015 m. sausio 1 d., 2016 m. liepos 1 d., 2017 m. liepos 4 d., 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad negalima daryti išvados, jog antstolė dėl aplaidumo ar kitokių priežasčių ilgiau nei dvejus metus neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl konstatuojama, kad vykdomoji byla dėl šios priežasties negali būti nutraukta.
Dėl baudos išieškojimo faktinių aplinkybių
14. Apeliantas nurodo, kad paskirtos baudos išieškojimo metu atliko laisvės atėmimo bausmę ir antstolė vykdydama vykdomąją bylą apeliantui neįteikė vykdomojo rašto ir ši aplinkybė įrodo faktą, kad apeliantas baudos išieškojimo metu nesislapstė.
15. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Iš vykdomosios bylos rašytinių duomenų matyti, kad antstolė raginimą sumokėti baudą pareiškėjui išsiuntė ir išaiškino, jog pareiškėjas privalo domėtis vykdymo eiga, nekliudyti atlikti vykdymo veiksmus, todėl nesutinkama su apelianto argumentu, kad jam nėra žinoma apie vykdymo procesą.
16. Esant baudos išieškojimo faktinėms aplinkybėms ir senaties taikymo kontekstui pažymėtina, kad CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Tačiau taikant senatį šiuo pagrindu būtina nustatyti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, tai yra ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų, kaip konstatuota šios nutarties 13 punkte, negalima daryti išvados, jog antstolė dėl aplaidumo ar kitokių priežasčių ilgiau nei dvejus metus neatliko jokių vykdymo veiksmų, todėl konstatuojama, kad vykdomoji byla dėl šios priežasties negali būti nutraukta.
17. Nustatyta, kad išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas nuo 2004 metų, tačiau apeliantas per visą laikotarpį jam paskirtos baudos ar jos dalies nesumokėjo, nesidomėjo vykdomosios bylos eiga, todėl teismas mano, kad minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro pagrindą išvadai, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl antstolės aplaidumo vykdomoji byla yra neįvykdyta. Skolininkas privalėjo dėti visas pastangas siekiant vykdyti prievoles, yra pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo sumokėti baudą. Vadovaudamasis anksčiau nurodytais motyvais, teismas atmeta kaip nepagrįstus skundo argumentus dėl vykdomosios bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad praleistas vykdymo senaties terminas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant nustatytoms nutarties 13 ir 17 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.