- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-39-230/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06297-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- O. B.
- Atsakovas
- U. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. patikslintą ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei pagal atsakovės U. B. priešieškinį ieškovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas O. B. ieškinyje teismo prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovo O. B. ir atsakovės U. B., nutraukti dėl atsakovės kaltės, priteisti ieškovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės, ieškovui palikti B., atsakovei – B. pavardes, nepriteisti atsakovei iš ieškovo ir ieškovui iš atsakovės materialinio išlaikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė U. B. priešieškinyje teismo prašė nutraukti ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo palikti šalių turimas pavardes – B. ir B., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai, nutraukė santuoką tarp ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovui O. B. paliko pavardę B., atsakovei U. B. – B., likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo O. B. 2 376,84 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovės U. B. naudai, priteisė iš ieškovo O. B. 45,10 Eur, o iš atsakovės U. B. 22,22 Eur pašto išlaidas valstybei.
4. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai daugiau kaip vienerius metus neveda bendro ūkio, jų santuokiniai ryšiai yra nutrūkę, tarpusavio santykiai yra priešiški, todėl santuoka nutrauktina. Šalys pripažino, kad šeima yra iširusi, tačiau skirtingai nurodė, kas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad atsakovė buvo jam neištikima, be to, darė ir daro kliūtis bendrauti su vaikais. Atsakovė su išimtinai jos kalte dėl santuokos nutrūkimo nesutiko, priešieškinyje nurodė ir jos atstovas, palaikydamas priešieškinio argumentus, paaiškino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovės atstovas nurodė, jog atsakovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji, sudarydama santuoką, buvo dar labai jauna, nepakankamai brandi, tiek ištekėjo, tiek pagimdė dar būdama nepilnamete, ji nebuvo pasirengusi santuokai, neįvertino atsakomybės.
5. Teismo vertinimu, nors ieškovas atsakovės kaltę grindė tuo, kad jam 2014 m. balandžio 22 d. išvykus dirbti į Angliją, atsakovė telefonu naktimis bendravo su kitais asmenimis, pateikė atsakovės telefono išklotines laikotarpiu 2015-03-15 – 2015-05-16, tačiau jos niekaip neįrodo ir nepatvirtina, kad atsakovė buvo neištikima ieškovui. Be to, ieškovas ieškinyje nurodo, kad po šio įvykio ieškovas atsakovei atleido ir pakvietė ją atvykti gyventi pas save į Didžiąją Britaniją. Taigi, kaip matyti iš paties ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių, šalys susitaikė, ieškovas atleido, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtas atsakovės bendravimas su kitais asmenimis, ką neva patvirtina telefono išklotinės, būtų buvęs santuokos iširimo priežastimi. Be to, telefono išklotinės nepatvirtina, su kokiu (kokiais) asmenimis buvo bendrauta, ir ši teismui pateikta informacija nepagrindžia objektyviai egzistavusio neištikimybės fakto. Kaip nurodė ieškovas, šalys susitaikė ir dar ketino gyventi toliau. Teismas vertino ir atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, pagrįstą rašytiniais įrodymais, kad pagal atsakovę šeima faktiškai iširo dar 2015 m. sausio pabaigoje, kai ieškovas išvijo atsakovę iš namų ir jos neįsileido, ką patvirtina byloje pateiktas atsakovės prašymas Kauno m. Vaiko teisių skyriui „Dėl smurto šeimoje“. Kiti tarpusavio bendravimai buvo tik epizodiniai, šalys bandė taikytis, išsaugoti šeimą, ją atkurti, tačiau nepavyko. Taip pat iš paties ieškovo pateiktos jo susirašinėjimo su atsakove medžiagos matyti, kad dar 2015-05-19 šalys rašė vienas kitam elektroninius laiškus, kur sprendė, su kuo augs sūnus. Tai, jog šalys pašlijus santykiams bandė taikytis, kad atsakovė buvo nuvykusi į Jungtinę Karalystę su sūnumi, keletą mėnesių kartu gyveno su ieškovu, nustatytų faktinių aplinkybių nekeičia ir abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nepaneigia.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog nuo 2015 m. rugpjūčio pabaigos šalys kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė santuokinių ryšių. Visgi atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo ieškovas grindė atsakovės susirašinėjimu su asmeniu, internete pasivadinusiu „T. M.“, tačiau kaip matyti iš pateiktų susirašinėjimo duomenų, susirašinėjimas vyko laikotarpiu 2015-10-30 – 2015-10-31, 2016-01-25, 2016-01-27, 2016-02-02, 2016-02-04, t. y. jau po to, kai pats ieškovas nurodo, jog santuoka tarp šalių buvo faktiškai iširusi. Nustačius, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, ką pripažįsta abi šalys, įrodomąją reikšmę turi tik tie įrodymai, kurie pagrindžia aplinkybes (faktus) įvykusius iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, t. y. sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi. Todėl taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prezumpciją ir kalta dėl santuokos iširimo pripažinti tik atsakovę nėra pakankamo pagrindo. Atsakovės elgesį teismas vertino kaip jos nepagarbą ieškovui – sutuoktinės pareigų, nustatytų CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, pažeidimą, dėl ko konstatavo santuoką nutrūkus ir dėl atsakovės kaltės.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas santuokos nutrūkimo dėl atsakovės kaltės priežastimi taip pat nurodė ir tai, jog atsakovė daro kliūtis ieškovui bendrauti su vaikais, be to, slepia nuo ieškovo savo gyvenamosios vietos adresą. Tiek bylos duomenys, tiek šalių atstovų paaiškinimai nekelia abejonių, kad tiek tarp pačių šalių, tiek tarp skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bei vaikų normalus bendravimas yra sutrikęs dėl to, jog tarp šalių santuoka faktiškai yra iširusi, šalys gyvena skirtingose valstybėse, santykiai itin konfliktiški, šalys negeba bendrauti, susitarti ir tai yra nutrūkusios santuokos pasekmė, tačiau ne nutrūkimo priežastis. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi byloje esančius dokumentus, kuriuose nurodyta atsakovės U. B. gyvenamoji vieta, paskelbė nevieša medžiaga ir su ja uždraudė susipažinti visiems asmenims, įskaitant ir ieškovą. Tokia teismo nutartis priimta po to, kai teismas gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 1 d. raštą, kuriame pateikta informacija apie atsakovės gyvenamąją vietą ir Tarnyba teismą informavo, kad 2016 m. lapkričio 10 d. Tarnyboje gautas Jungtinės Karalystės pranešimas, kuriame nurodyta U. B. gyvenamoji vieta. Jungtinės Karalystės centrinė institucija nurodė Tarnybai, jog tikslu užtikrinti šiuo adresu gyvenančių asmenų saugumą, minėtas adresas jokiu būdu negali būti atskleistas pareiškėjui O. B., dėl ko Tarnyba prašė teismo neatskleisti U. B. ir mažamečio O. B. gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adreso O. B.. Todėl ieškovo kaltinimai atsakovei, kad ji slepia savo gyvenamosios vietos adresą, nepagrįsti.
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių atstovų paaiškinimus, sprendė, kad abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, moraliai nepalaikė vienas kito, atsiradus nesutarimų, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis. Abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralės pagarbos viena kitai, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Teismas sprendė, kad pagrindinė šalių santuokos iširimo priežastis šiuo atveju yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi charakteriai, bendro intereso ir susitarimo nebuvimas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, dėl ko kildavo konfliktai ir tai bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu, o sutuoktiniai, nebenorėdami toliau ieškoti kompromiso, apsisprendė gyventi atskirai ir nutraukti santuoką. Nagrinėjamu atveju dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tiek tarpusavio nuolatinis bendravimas, tiek bendravimas su vaikais, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl kaltais dėl santuokos iširimo laikytini abu sutuoktiniai ir ieškovo bei atsakovės santuoka laikoma iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
9. Teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei vienas iš sutuoktinių neturi teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovas O. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – nutraukti ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1.1. Teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės byloje esant neginčijamiems įrodymams, kad atsakovė buvo ieškovui neištikima ir kad santuoka iširo dėl atsakovės neištikimybės. Taigi teismas įrodymus vertino subjektyviai, rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais ir be pagrindo kritiškai vertino ieškovo paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių.
1.2. Teismas pažeidė CK 3.60 straipsnio 3 dalies nuostatas, o būtent, jog dėl santuokos iširimo pripažino ir ieškovo kaltę, kai tam nebuvo pakankamo pagrindo.
1.3. Teismas, pripažindamas santuoką iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sprendime iš esmės tik abstrakčiais išsireiškimais (nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, gyveno atskirai ir pan.) apibūdino tarp šalių susiklosčiusią padėtį, tačiau savo sprendimo neparėmė jokiais konkrečiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais.
1.4. Ieškovas dėjo pastangas šeimai išsaugoti ir pakvietė atsakovę gyventi į Didžiąją Britaniją, t. y. atsiradus nesutarimams, jis pasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad sutuoktiniai (šiuo atveju ieškovas), nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti.
1.5. Nors atsakovė 2015 m. birželio 11 d. su sūnumi atskrido į Angliją, tačiau 2015 m. rugpjūčio 27 d. kartu su savimi pasiėmusi sūnų ir nieko nepasakiusi, paliko ieškovą, t. y. ji neteisėtai išsivežė vaiką ir šie įrodymai sudaro pagrindą teisinei prezumpcijai – tai taip pat yra pačios atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo.
1.6. Atsakovės neištikimybės faktas buvo grindžiamas rašytiniais įrodymais – susirašinėjimo medžiaga, be to, be minėtų žinučių teismui buvo pateikti susirašinėjimai www.facebook.com paskyroje laikotarpiu nuo 2015-10-30 – 2015-10-31, 2016-01-25, 2016-01-27, 2016-02-02, 2016-02-04. Todėl teismo išvada, jog atsakovės susirašinėjimas vyko jau po to, t. y. faktiškai jau nebevedant su ieškovu bendro ūkio, nepagrįsta įrodymų viseto tinkamu įvertinimu iš esmės. Būtent atsakovė pažeidė savo (sutuoktinės) pareigas, būdama santuokoje, artimai, slėpdamasi nuo sutuoktinio, bendravo su kitu vyru, kuomet laukėsi antrojo vaiko, susirašinėjo intymaus pobūdžio žinutėmis. Be to, pati atsakovė yra prisipažinusi apeliantui, jog nėštumo laikotarpiu ji susirašinėjo ir bendravo su kitais vyrais elektroniniais laiškais, skype programa, facebook paskyroje. Toks atsakovės elgesys yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis atsakovės nepagarbą ieškovui ir sutuoktinio pareigų pažeidimą.
1.7. Teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės nustatymo klausimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje nurodyta, kad teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Šiuo atveju byloje yra pakankamai duomenų padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl netinkamo atsakovės elgesio.
1.8. Teismas nesudarė galimybės ieškovui duoti paaiškinimų, kuris dėl ligos negalėjo atvykti į teismo posėdį, taigi teismas pažeidė šalies teisę teikti paaiškinimus, užduoti klausimus.
1.9. Teismas nepagrįstai netenkino ieškovo atstovės prašymo atidėti teismo posėdį ir bylą nagrinėjo ieškovui nedalyvaujant, neišklausius jo paaiškinimų, nepateikus rašytinių įrodymų, neapklausus liudytojos R. K., kurią ieškovas norėjo atsivesti į teismo posėdį.
1.10. Teismas vertino atsakovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad neva ieškovas išvijo atsakovę iš namų ir jos neįsileido, ką patvirtina byloje pateiktas atsakovės prašymas Kauno miesto Vaiko teisių skyriui „Dėl smurto šeimoje“. Tačiau atsakovė tyčia, sąmoningai ir melagingai informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių apie tai, kad neva ieškovas šeimoje triukšmauja, girtauja, neprižiūri savo nepilnamečio sūnaus, smurtauja prieš sūnų, ieškovui esant girtam namuose, atsakovė rado vaiko burnoje stiklo šukę ir t. t. Šis atsakovės prašymas buvo perduotas į Šilainių policijos nuovadą, ko pasėkoje dėl tokio melagingo pranešimo apie neva tariamus ieškovo daromus pažeidimus, jis buvo apklaustas. Tačiau atsakovė apklausos metu tyrėjai prisipažino, jog jos motina nusivežė atsakovę pas advokatę ir už pareiškimo surašymą sumokėjo 50 Lt, kurį savo ranka atsakovė perrašė Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Atsakovė buvo informuota apie tai, kad už melagingų parodymų davimą jai gali būti iškelta baudžiamoji byla, tačiau šiuo atveju byla buvo nutraukta.
1.11. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo argumentus, jog atsakovė daro kliūtis jam bendrauti su vaikais ir slepia savo gyvenamosios vietos adresą.
1.12. Teismas atmetė ieškovo ir jo atstovo daugkartinius prašymus pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tokiu būdu apribojant ieškovo teisę į teisingą procesą, nes jei bylos dėl santuokos nutraukimo teismingumas buvo Lietuvos Respublikoje, atsakovė turėjo pareigą nesutikdama su ieškiniu atvykti ir teikti parodymus, o jos atstovas į daugybę užduotų klausimų negalėjo atsakyti.
1.13. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą.
11. Atsakovė U. B. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Sprendžiant klausimą, kuris iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, byloje paprastai nagrinėjamos aplinkybės, buvusios iki faktinio šeimos iširimo ir sutuoktinių gyvenimo skyriumi pradžios. Šiuo atveju nuo 2015 metų sausio pabaigos bylos šalių šeimos santykiai faktiškai buvo nutrūkę, šalys konfliktavo, nors bandė šeimos santykius atkurti ir susitaikyti, atskirais laikotarpiais vėl būdami kartu, tačiau šeimos nepavykus atkurti, nuo 2015 metų rugpjūčio mėnesio pabaigos gyveno atskirai, todėl ieškovo nurodytos faktinės aplinkybės ir įvykiai, buvę po šeimos faktinio iširimo, bei juos patvirtinantys įrodymai, nėra reikšmingi įrodinėjant atsakovės kaip sutuoktinės kaltę dėl santuokos nutraukimo.
Atsiliepimas
2.2. Ieškovo pateiktos atsakovės mobilaus telefono skambučių išklotinės nepatvirtina ir nepaneigia jokių reikšmingų faktinių aplinkybių byloje. Šiose išklotinėse yra užfiksuota tik atskirų telefono abonentų kontaktas ir laikas, nepateikiant jokio žinučių ar pokalbių turinio.
2.3. Ieškovo pateikti duomenys iš atsakovės elektroninio pašto, ieškovo teigimu, patvirtinantys atsakovės neištikimybę su byloje nedalyvaujančiu asmeniu, iš tikrųjų nepatvirtina atsakovės kaltės, kadangi atspindi galimai vykusius įvykius po galutinio bylos šalių santuokos iširimo.
Šalies argumentai
2.4. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad 2015 m. vasario 3 d. pareiškimas Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui yra surašytas advokatės, o atsakovės tik perrašytas, nepagrįstas. Atsakovė pareiškimą surašė savo ranka Vaiko teisių apsaugos skyriuje ant darbuotojų pateikto blanko. Pareiškime nurodytos aplinkybės yra tikros ir ieškovo nenuginčytos.
2.5. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas ketina įrodinėti ieškinį dokumentais, gautais iš Jungtinės Karalystės, tačiau tų dokumentų neįvardino ir teismui nepateikė. Taip pat ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas ketina ieškinio reikalavimus įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau liudytojų į teismo posėdį neatsivedė, nenurodė jų duomenų ir kokias faktines aplinkybes jie galėtų paliudyti. Taigi teismas pagrįstai atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą.
2.6. 2018 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas serga ir dėl to negalėjo atvykti į teismo posėdį. Tačiau ieškovo atstovė nepateikė jokių ieškovo ligą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovas, net ir savo apeliaciniame skunde remdamasis savo ligos faktu ir juo argumentuodamas procesinį pažeidimą, kad nebuvo jam leista dalyvauti teismo posėdyje, nepateikė nustatytos formos medicininės pažymos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
13. Byloje ginčas kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstumo.
14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių – ieškovo O. B. ir atsakovės U. B. – santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), ieškovas 2016 m. balandžio 1 d. kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo nesutinka ieškovas, apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismas visapusiškai neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
Dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
16. Ieškovas apeliaciniame skunde ir prieš teismo posėdį pateiktame pareiškime prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino aplinkybes, jas neteisingai interpretavo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, dėl ko būtina išklausyti šalių paaiškinimus. Be to, ieškovas prašo pripažinti atsakovės U. B. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kadangi nori išgirsti atsakovės paaiškinimus, užduoti jai klausimus, nes, nors ji ir teigė neturinti lėšų atvykti į teismo posėdį, tačiau iš tiesų ne kartą lankėsi Lietuvoje, ką galėtų patvirtinti liudytojas J. S..
17. CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra išimtinė forma (CPK 322 straipsnis). CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo nurodytus argumentus, sprendžia, kad ieškovo prašymas netenkinamas. Ieškovo ieškinys paduotas dar 2016 m. balandžio 1 d., šalys per bylos nagrinėjimo laikotarpį turėjo galimybę išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu ir pateikti savo paaiškinimus (tame tarpe ir rašytinius paaiškinimus). Šalys yra pasinaudoję tokiomis teisėmis, ieškovas, pateikdamas ieškinį ir patikslintą ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, o atsakovė, pateikdama priešieškinį ir atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Taigi šalys grįsdamos procesinius dokumentus yra nurodę ir savo paaiškinimus dėl faktinių aplinkybių, todėl nėra būtinybės tai pakartotinai aiškintis.
19. Be to, teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. vasario 13 d., buvo spręstas klausimas dėl atsakovės dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu ir atsakovės dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Toks ieškovo prašymas pakartotinai buvo spręstas ir 2017 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje, tačiau jis buvo atmestas, teismui nenustačius aplinkybių, dėl kurių atsakovės dalyvavimas teismo posėdyje būtų būtinas, analogiškai spręsta ir 2017 m. lapkričio 29 d. posėdyje. Pažymėtina, kad atsakovė gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl jos atvykimo į teismo posėdį būtinumas turėtų būti neabejotinai pagrįstas, nes tai susiję ne tik su papildomomis išlaidomis, bet ir su kitomis atsakovės atvykimą galimai sunkinančiomis aplinkybėmis, pvz. susijusiomis su mažamečių vaikų priežiūra ir galimybe patikėti jų priežiūrą kitiems asmenims ar kitokiu atsakovės užimtumu kitoje valstybėje. Ieškovas nenurodo, kokios aplinkybės galėtų būti išsiaiškintos būtent tik atsakovės paaiškinimų pagalba, o jo noras išklausyti atsakovės paaiškinimų negali būti sąlygotas vien jo noro. Be to, šalies paaiškinimai yra tik viena iš įrodymų rūšių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl aplinkybės gali būti nustatytos ir kitų įrodymų pagalba, o šalių paaiškinimai dėl faktinių aplinkybių dažniausiai skiriasi, nes tai nulemia jų priešinga pozicija byloje. Todėl šiuo atveju nebuvo ir nėra jokio objektyvaus pagrindo pripažinti atsakovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir dėl to skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
20. Kitas ieškovo argumentas, kuriuo grindžiamas parašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes, jas neteisingai interpretavo, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, nereikalauja pakartotinio ir betarpiško šalių ir jo atsakovų paaiškinimų išklausymo.
Dėl ieškovo prašymo prijungti prie bylos papildomus įrodymus
21. Ieškovas su apeliaciniu skundu ir atskirais 2018-10-08 ir 2018-12-07 rašytiniais prašymais pateikė įvairius papildomus įrodymus, kuriuos prašo priimti į bylą, o būtent: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Kauno VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus raštus, adresuotus ieškovui dėl mažamečio sūnaus buvimo vietos Jungtinėje Karalystėje nustatymo; šalių elektroninį susirašinėjimą 2016 m. birželio 13-15 d. dėl bendravimo su vaiku; Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teisingumo Teismo Šeimos skyriaus 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl vaiko pagrobimo ir globos, susirašinėjimus su atsakove facebook paskyroje; televizijos laidos kompaktinį diską; Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-05-23 raštą dėl U. B. 2015-02-03 kreipimosi į Šilainių policijos nuovadą; 2018 m. birželio 25 d. ieškovo elektroninį laišką Vaiko teisių apsaugos institucijai dėl bendravimo su sūnumi.
22. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
23. Ieškovas, prašydamas prijungti jo pateiktus papildomus įrodymus, nurodo, kad teismas užkirto jam galimybę pateikti šiuos įrodymus, kadangi byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant dėl ligos, nors jo atstovė prašė atidėti bylos nagrinėjimą ir dėl to, kad ieškovas ketina pateikti papildomus įrodymus, gautus iš Jungtinės Karalystės. Nors pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau tai nereiškia, jog teismas nepagrįstai ieškovui užkirto kelią pateikti įrodymus. Byla nagrinėjama nuo 2016 m. balandžio mėn., ji išnagrinėta teismui 2018 m. gegužės 2 d. priėmus sprendimą, todėl ieškovas teikiamus įrodymus, kuriuose jų datos yra nurodytos iki 2018 m. balandžio 12 d. posėdžio dienos, galėjo ir turėjo galimybę pateikti iki šio teismo posėdžio, o jo atstovė, prašydama atidėti bylos nagrinėjimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl planuojami pateikti įrodymai nebuvo pateikti anksčiau ir neteikiami net paskutiniame teismo posėdyje. Šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas atsisakyti šiuos įrodymus priimti ir apeliacinės instancijos teisme.
24. Nors du teikiami rašytiniai įrodymai – Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2018-05-23 raštas dėl U. B. 2015-02-03 kreipimosi į Šilainių policijos nuovadą ir 2018 m. birželio 25 d. ieškovo elektroninis laiškas Vaiko teisių apsaugos institucijai dėl bendravimo su sūnumi – ieškovo yra gauti po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, tačiau jie nėra tiesiogiai susiję su apeliacinio skundo dalyku – atsakovės kalte dėl santuokos nutraukimo, o teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Pažymėtina, kad ir kiti aukščiau nurodyti ieškovo teikiamai įrodymai labiau yra susiję su ginču dėl ieškovo bendravimo su sūnumi, tačiau juose nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų apeliacinio skundo dalyką – atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo.
25. Dėl tų pačių priežasčių netenkinamas ir ieškovo prašymas apklausti liudytoją R. K., nes toks prašymas pateiktas nesavalaikiai, o prašymas apklausti liudytoją J. S. grindžiamas aplinkybėmis, tiesiogiai nesusijusiomis su bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. kad atsakovė galimai buvo atvykusi į Lietuvą.
Dėl apelianto galimai pažeistų procesinių teisių, išnagrinėjus bylą jam nedalyvaujant
26. Byla išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau dalyvaujant jo atstovei – advokatei B. P., o remiantis CPK 51 straipsnio 2 dalimi, atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovas neatvyko į teismo posėdį dėl ligos, tačiau nori pats dalyvauti teismo posėdyje, nori pateikti papildomus įrodymus, prašyti apklausti liudytojus, kadangi nebuvo pateikta ieškovo neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų, jo pozicija buvo išreikšta procesiniuose dokumentuose, be to, jį teismo posėdyje atstovavo advokatė. Kaip nurodyta teisėjų kolegijai sprendžiant ieškovo prašymus bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priimti į bylą papildomus įrodymus, tokie ieškovės atstovės pareikšti prašymai paskutiniame teismo posėdyje, kai byla jau buvo nagrinėjama du metus, pripažintini nesavalaikiais, nes juos tenkinus neabejotinai būtų užvilkintas procesas, ypač kai atstovė teismo posėdyje net negalėjo nurodyti, kokie konkretūs liudytojai turėtų būti apklausiami ir kokie konkretūs įrodymai turėtų būti pateikti.
28. Atsižvelgiant į tai, ieškovo procesinis elgesys, renkant ir teikiant įrodymus, laikytinas netinkamu, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės ir tai turėjo įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl sutuoktinių kaltės
29. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas, nutraukdamas šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padarė neteisingą išvadą, jog santuoka nutrūko ne dėl atsakovės, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
30. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais sutuoktinio kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama, todėl kitai šaliai pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę).
31. Ieškovas, grįsdamas atsakovės kaltę, teigė, kad atsakovė buvo jam neištikima, t. y. faktiškai įrodinėjo esant CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovės neištikimybės fakto. Nors ieškovas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau jis nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, o vien tai, kad teismas įrodymus įvertino ne apelianto pageidaujamu būdu ir padarė ne jo pageidaujamas išvadas, nereiškia netinkamo įrodymų vertinimo.
Žemesnės instancijos teismas
32. Atsakovės neištikimybės faktui pagrįsti ieškovas byloje yra pateikęs atsakovės telefono išklotines laikotarpiu nuo 2015-03-15 iki 2015-05-16, atsakovės susirašinėjimą su asmeniu, facebook paskyroje pasivadinusiu „T. M.“ laikotarpiu nuo 2015-10-30 iki 2016-02-04. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šiuos įrodymus, pagrįstai nurodė, kad telefono išklotinės duomenys nepatvirtina atsakovės neištikimybės faktų, kadangi nesudaro galimybių nustatyti, su kokiais asmenimis buvo bendrauta, koks tų pokalbių turinys ir pan. Teismas taip pat pagrįstai atsakovės susirašinėjimą su asmeniu, facebook paskyroje pasivadinusiu „T. M.“, nepripažino įrodymu, patvirtinančiu atsakovės neištikimybę, kadangi nustatė, jog sutuoktiniai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. nutraukė faktinius šeimos ryšius, t. y. kartu nebegyveno, nebevedė bendro ūkio, nebepalaikė santuokinių ryšių, ką nurodė ir pats ieškovas.
33. Vertindamas šiuos įrodymus, teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė ir į byloje nustatytą aplinkybę, kad ieškovas 2015 m. sausio pabaigoje atsakovę su vaiku išvarė iš namų, ką patvirtina atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui 2015-02-03 pateiktas pareiškimas „Dėl smurto šeimoje“, būtent nuo to momento ir nutrūko įprastiniai šeimos ryšiai. Ieškovas neigia šias aplinkybes, tačiau jas paneigiančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 straipsnio tvarka), net įvertinus ir ieškovo pateiktus papildomus įrodymus, kuriuos atsisakyta priimti. Nors po šio įvykio ieškovas pasikvietė atsakovę atvykti gyventi į Didžiąją Britaniją ir atsakovė nuvyko pas ieškovą su vaiku, šios abiejų šalių pripažįstamos aplinkybės patvirtina tik šalių bandymą atkurti santuokinius ryšius, tačiau toks bandymas nepavyko, nes atsakovė 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje grįžo atgal. Tai reiškia, kad faktiškai sutuoktinių bendras gyvenimas pašlijo nuo 2015 metų sausio mėn. ir visiškai nutrūko nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, todėl būtent šių aplinkybių kontekste ir vertintini sutuoktinių santykiai. Pažymėtina, kad šalys dar 2015-05-19, rašydamos viena kitai elektroninius laiškus, sprendė, su kuo augs sūnus, kas jau tuo metu patvirtino sutuoktinių faktinį apsisprendimą kartu nebegyventi.
34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kitos ieškovo nurodomos atsakovės kaltę pagrindžiančios santuokos iširimo priežasties – kliudymo ieškovui bendrauti su vaikais – vertinimo, todėl jų nebekartoja, tik pažymi, kad sutrikęs tiek sutuoktinių tarpusavio bendravimas, tiek skyrium gyvenančio ieškovo bendravimas su vaikais yra ne santuokos iširimo priežastis, bet faktiškai nutrūkusios santuokos pasekmė. Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas ir jos įgyvendinimas nėra šios skundžiamos bylos dalies, susijusios su santuokos nutraukimu, dalykas.
35. Kitai šaliai teigiant ir įrodinėjant, kad santuoka iš tikrųjų iširo ne dėl priežasčių, su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją, teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi kompleksiškai įvertinti ir kitas aplinkybes: sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos nutraukimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
36. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.
37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, taip byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo ne dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės, o dėl abiejų sutuoktinių pareigų netinkamo vykdymo. Bylos faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, kadangi pažeidė CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Priežasčių, lėmusių santuokos iširimą, buvo ne viena, ir jas pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai. Atsakovė santuoką sudarė ir sūnų pagimdė dar būdama nepilnametė, t. y. būdama nepakankamai subrendusi santuokos ir šeimos santykiams, todėl ieškovui, kuris yra 8 metais vyresnis už atsakovę, pradėjus santykius su nepilnamete (nuo 15 metų) tenka didesnė atsakomybė už šių santykių tinkamą susiklostymą ir jų suformavimą. Šalys santuokoje gyveno trumpą laiką (apie dvejus metus) ir ne nuolatos, tačiau ir per šį laikotarpį jų gyvenimas nebuvo stabilus, kadangi sutuoktiniai dėl įvairių aplinkybių gyveno tai pas atsakovės, tai pas ieškovo tėvus, vėliau atskirai ieškovo bute, be to, abu sutuoktiniai vienas kitą kaltino neištikimybe. Šios aplinkybės rodo, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos viena kitai, abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu. Iškilus konfliktams, sutuoktiniai nesugebėjo rasti sąlyčio taškų šeimai išsaugoti ir esant tokiai padėčiai negali būti pripažįstama vieno ar kito sutuoktinio kaltė, todėl yra pagrindas konstatuoti abipusę kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl abiejų sutuoktinių elgesio sutriko tiek tarpusavio nuolatinis bendravimas, tiek bendravimas su vaikais, todėl buvo pagrindas kaltais dėl santuokos iširimo pripažinti abu sutuoktinius ir taikyti CK 3.61 straipsnio 2 dalies, o ne CK 3.61 straipsnio 3 dalies nuostatas.
38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).
39. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).
40. Atsižvelgiant į tai, nenustačius apeliacinio skundo motyvais pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovo O. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jam neatlyginamos.
43. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė U. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui L. Š. sumokėjo 600 Eur. Atsakovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 p. nustatyto maksimalaus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydžio (1,3 x 884,8), o jos turėtas išlaidas patvirtina į bylą pateiktas įrodymas – „Swedbank“, AB, mokėjimo nurodymas. Todėl apeliacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistina 600 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
44. Iš ieškovo O. B. taip pat priteistinos 6,86 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei U. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir 6,86 Eur (šešis eurus ir 86 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.