Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei U. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, tėvystės nuginčijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės U. B. priešieškinį ieškovui O. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas ieškovo O. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais O. B. ir O. B. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesą bendrauti su abiem tėvais, į tai, kad šalių vaikai yra mažamečiai, į aplinkybę, kad atsakovė su vaikais gyvena užsienio valstybėje, nustatė laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką Skype programa tris dienas per savaitę nuo 18 val. Lietuvos laiku ir tiesiogiai atvykstant į Jungtinę Karalystę, bendravimui užsienio valstybėje vykstant neutralioje vietoje (ne atsakovės gyvenamojoje vietoje), dalyvaujant vaikų motinai arba kitam vaikams artimam asmeniui.Apeliantas (ieškovas) O. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka apriboja ieškovo teises bendrauti su vaikais labiau, nei tai būtina, pažeidžia vaikų interesus, ieškovo bendravimas su vaikais apsunkintas ir dėl papildomų išlaidų vykimui į Jungtinę Karalystę, derinimosi su darbdaviu, be to, bendravimas su vaikais Skype programa nepagrįstai ribojamas atsakovės.

Dėl nustatytos laikinos bendravimo tvarkos (ne)pagrįstumo

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis), t. y. įstatymo leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad labiausiai nepilnamečio vaiko interesams atitinka maksimalus, kiek tai įmanoma, bendravimas su abiem tėvais.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į tai, kad šalių vaikai yra mažamečiai, be to, tėvas su savo sūnumi pastaruoju metu tiesiogiai nebendravo, o su mažamete dukra O. B. tėvas betarpiškai iš viso nėra bendravęs, sprendė, jog šiuo atveju ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovui būtų numatyta galimybė bendrauti su vaikais perkeliant vaikus iš jų gyvenamosios vietos užsienio valstybėje į Lietuvą ir ieškovui bendraujant su vaikais nedalyvaujant vaikų motinai, būtų neracionali, nes, tikėtina, jog tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšys yra susilpnėjęs, o tėvo ir dukters ryšys nesusiformavęs, be to, mažamečiai vaikai yra globojami motinos, yra prie jos prisirišę. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė laikiną ieškovo bendravimo su mažamečiais vaikais tvarką ieškovui bendraujant su vaikais Skype programa ir jam atvykstant į Jungtinę Karalystę.Apeliantas (ieškovas) O. B. atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka tik Jungtinėje Karalystėje apriboja bendravimą labiau, nei tai yra būtina vaikų interesams apsaugoti, pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus, neužtikrina skyrium gyvenančio tėvo galimybės dalyvauti vaikų gyvenime ir juos auklėti (neformuojamas tėvo ir vaikų ryšys). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių sūnus O. B. yra 4 metų ir 3 mėnesių, o dukra O. B. – 1 metų ir 9 mėnesių amžiaus. Tokio amžiaus vaikai paprastai yra labiau prisirišę prie motinos, juos sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, juolab, kad šiuo atveju ieškovas (vaikų tėvas) O. B. su sūnumi pastaruoju metu tiesiogiai nebendravo (nėra susiformavęs ir išlikęs stiprus emocinis ryšys), o su mažamete dukra O. B. iš viso nėra bendravęs (emocinis ryšys nėra susiformavęs). Vaiko raidai yra reikšmingas nuolatinis, nenutrūkstamas motinos ir vaiko bendravimas, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa. Be to, tokio amžiaus vaikai gyvena pagal tam tikrą nusistovėjusį dienos režimą (miego, poilsio, valgymo, ugdymo ir pan.), užtikrinantį jų gerovę, fizinę ir psichinę sveikatą. Vaikams yra reikalingas tam tikras pastovumas, gyvenamoji aplinka, prie kurios jie būtų įpratę, o vaikų kilnojimas iš vienos gyvenamosios vietos į kitą (šiuo atveju netgi į kitą valstybę) gali sutrikdyti vaikams įprastą, nusistovėjusį dienos režimą, gali būti žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaikų sveikatai bei neatitikti vaikų interesų. Aplinkos keitimas vaikams sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai konstatavo, jog ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią ieškovui būtų numatyta galimybė bendrauti su vaikais perkeliant vaikus iš jų gyvenamosios vietos užsienio valstybėje į Lietuvą ir ieškovui bendraujant su vaikais nedalyvaujant vaikų motinai, būtų neracionali ir galimai pažeistų prioritetiniais laikytinus nepilnamečių vaikų interesus. Vaikams gali būti per didelė trauma staiga išvažiuoti pas ieškovą ir likti kelioms nakvynėms svetimoje (neįprastoje) jiems aplinkoje. Staigus išsiskyrimas su motina ilgesniam laikotarpiui (kelioms dienoms), kelionės pas ieškovą į kitą šalį (Lietuvą), į vaikams nežinomą aplinką gali sukelti jiems neigiamas emocijas, psichologinį nestabilumą, nesaugumo jausmą. Be to, byloje nėra duomenų apie ieškovo O. B. gyvenamosios vietos sąlygas.Įvertinus byloje esančius duomenis – šalių paaiškinimus, VTAS specialistų išvadas, kitus rašytinius įrodymus, apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo O. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į vaikų amžių bei laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta bei nepažeidžianti prioritetiniais laikytinų vaikų interesų ir ieškovo teisės bendrauti su vaikais bei dalyvauti jų auklėjime. Pirmosios instancijos teismas, rūpindamasis išskirtinai vaikų interesais, siekdamas nekelti jiems streso, kartu užtikrindamas saugų bendravimą su tėvu, nustatė tokią tėvo bendravimo su vaikais tvarką, kurios metu palaipsniui bus atstatytas ir stiprinamas tėvo bei vaikų ryšys, t. y. teismas sukūrė nuoseklias ieškovo ir vaikų bendravimo priemones, galinčias užtikrinti jų tarpusavio ryšio atkūrimą bei stiprinimą, nepažeidžiant vaikų interesų. Tuo tarpu ieškovo atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nustatyta laikina bendravimo tvarka pažeidžia jo ir vaikų teises ir teisėtus interesus, laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais jokiais duomenimis (CPK 178 straipsnis).Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas, siekdamas tinkamai vykdyti jam nustatytas teises ir pareigas bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, neturėtų siekti patenkinti vien savo poreikį bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, bet tai turėtų daryti palaipsniui ir paisydamas mažamečių vaikų interesų to proceso metu jaustis saugiems, todėl pradžioje jiems žinomoje aplinkoje ir jaučiant itin stipriu emociniu ryšiu su jais susijusių asmenų (šiuo atveju motinos) artumą ir palaikymą, o vėliau (sustiprėjus vaikų ir tėvo emociniam ryšiui) nustatant ir bendravimą tėvo aplinkoje. Nors apeliantas O. B. atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo teisingumo teismo Šeimos bylų teismo priimtais procesiniais dokumentais, tačiau, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog šie teismo priimti procesiniai sprendimai būtų nuginčyti (nėra įsiteisėję), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, turėjo pagrindą remtis juose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi ne tik minėtais teismo sprendimais, bet ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais (CPK 185 straipsnis).Apeliantas (ieškovas) O. B. atskirajame skunde taip pat teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka tik Jungtinėje Karalystėje apriboja vaikų judėjimo laisvę, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatyti apribojimai dėl tėvo ir vaikų bendravimo tik Jungtinėje Karalystėje (įvertinus tai, kad jie yra tik laikino pobūdžio) laikytini pateisinamu nukrypimu nuo tėvų valdžios lygybės principo ir pagrįstu bendravimo teisių suvaržymu, susijusiu su asmens judėjimo laisvės ribojimais. Tokių ribojimų poreikis nustatytas atsižvelgiant į vaikų amžių, jų psichologinę būseną, tėvų santykius ir pan. Manytina, kad pirmiau nurodytos aplinkybės (vaikų amžius, jų psichologinė būsena, tėvų santykių konfliktiškumas) yra proporcingos priemonės laikinam ieškovo šeimos gyvenimo (tėvų valdžios lygybės) ir judėjimo laisvės su vaikais (jo paties judėjimo laisvė nėra ribojama) ribojimo atžvilgiu. Apelianto (ieškovo) O. B. atskirojo skundo argumentai, susiję su bendravimo tvarkos apsunkinimu dėl papildomų išlaidų (lėktuvo ar autobuso į Jungtinę Karalystę bilietams, viešbučiui) atsiradimo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje nevertinami. Pažymėtina, kad bendravimas su vaikais ir jų ugdymas yra tėvo teisė ir pareiga, o visos išlaidos, susijusios su ieškovo pareigos bendrauti su vaikais ir juos ugdyti įgyvendinimu, laikytinos asmeninėmis apelianto O. B. išlaidomis, kurių paskirstymo tarp tėvų klausimas gali būti sprendžiamas nustatant nuolatinę bendravimo su vaikais tvarką (įvertinus aplinkybes, susijusias su vaikų nuolatine gyvenamąja vieta, tėvų turtine padėtimi ir pan.). Tuo tarpu apelianto argumentai dėl jo darbo grafiko derinimo prie bendravimo tvarkos, materialinių galimybių vykdyti nustatytą bendravimo tvarką buvimas šiame bylos nagrinėjimo etape taip pat nevertinami, kadangi minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertins nustatydamas nuolatinę bendravimo su vaikais tvarką išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė ieškovo bendravimo su vaikais tvarka bei jos intensyvumas.Apelianto (ieškovo) O. B. atskirojo skundo argumentai dėl atsakovės trukdymo bendrauti Skype programa yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais byloje esančiais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Atsakovė U. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad visada siekė, jog abu vaikai bendrautų su savo tėvu, vaikų prieš tėvą nenuteikinėjo, o ieškovo argumentai, kad atsakovė nesudaro tinkamų sąlygų ar kitaip trukdo bendrauti su vaikais, neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai vaikas gyvena kitoje nei tėvas ar motina valstybėje, akivaizdu, kad užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą bus sudėtinga, todėl tėvai ir teismas turi rasti kitą visoms šalims priimtiniausią alternatyvų bendravimo su vaiku būdą, pavyzdžiui, pasitelkiant internetą, telefonu, laiškais, atvažiuojant pasisvečiuoti, atostogauti ir pan. Nagrinėjamu atveju šalių vaikams gyvenant Jungtinėje Karalystėje kartu su motina (atsakove), o ieškovui (tėvui) Lietuvoje, telekomunikacijų priemonės yra optimaliausias ir priimtiniausias būdas palaikyti tėvo ir vaikų bendravimą, siekiant išlaikyti ir stiprinti vaikų ir tėvo tarpusavio ryšį. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo O. B. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka ir jos vykdymas nėra susiję su atsakovės gyvenamąja vieta, t. y. nustatyta bendravimo tvarka neapima ieškovo bendravimo su vaikais atsakovės gyvenamojoje vietoje. Priešingai, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad ieškovo ir vaikų bendravimas Jungtinėje Karalystėje vyksta neutralioje vietoje (ne atsakovės gyvenamojoje vietoje), todėl apelianto O. B. atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nekonkretizavo atsakovės adreso Jungtinėje Karalystėje, dėl ko neįmanoma vykdyti nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantas O. B. atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka riboja vaikų bendravimą su artimais giminaičiais iš tėvo pusės, tačiau toks argumentas nelaikytinas pagrįstu. Pagal CK 3.172 straipsnį tėvai turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus. Šiuo atveju skyrium gyvenantis tėvas, siekdamas tinkamai vykdyti jam nustatytas teises ir pareigas bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, neturėtų siekti patenkinti vien savo poreikį, kad vaikai greičiau pažintų jo artimųjų ratą ir tėvą supančią aplinką, bet tai turėtų daryti palaipsniui ir paisydamas mažamečių vaikų interesų, o vėliau (sustiprėjus vaikų ir tėvo emociniam ryšiui) nustatant ir bendravimą tėvo aplinkoje (tame tarpe ir su jo artimais giminaičiais bei jo aplinkoje). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje Cristescu prie Rumuniją, peticijos Nr. 13589/07), todėl nustatant bendravimo tvarką siekiama tik sudaryti sąlygas skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) dalyvauti auklėjant vaiką, jiems susitikti ir bendrauti.Atkreiptinas dėmesys į tai, jog šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Kartu pabrėžtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Kaip žinia, santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovo O. B. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo paliko nenagrinėtus, kadangi jie neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, o ieškovui išaiškino galimybę kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teisminę instituciją, taip pat panaikino 2017 m. spalio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones (nutartis apskųsta apeliacine tvarka).Kiti ieškovo atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.