Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. T., gimusios (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini) muitinės tarpininko atstove, gyvenančios (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, skundą dėl Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK: 18092008228.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje ROIK:18092008228 R. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą paskirta 1200 Eur bauda už tai, kad 2018-09-20 muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atstovė R. T. pateikė eksporto deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis kaip to reikalauja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintos „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės“, kur nurodė prekę 23100 kg. (bruto) gliukozės sirupo, transporto priemonę DAF, valst. Nr. AP2658EI//AP2559XO, prekių patikrinimo vietą MTV prie Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto. Remiantis minėtų Taisyklių 4.5 p. muitinės tarpininko atstovės R. T. pateikta eksporto deklaracija 13.10 val. buvo užregistruota MDAS sistemoje suteikiant jai registracijos Nr. 18LTKC0100EK102E73. Rizikos valdymo sistema RATIS nukreipė prekes į raudoną tikrinimo kanalą, t. y. priėmusi deklaraciją muitinės įstaiga nusprendė, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, tačiau transporto priemonės DAF, valst. Nr. AP2658EI//AP2559XO su nurodytomis eksporto deklaracijoje Nr. 18LTKC0100EK102E73 prekėmis (gliukozės sirupas) prekių pateikimo vietoje nebuvo rasta. Nustatyta, jog deklaruotos prekės po sprendimo jas fiziškai patikrinti priėmimo, į prekių pateikimo vietą dar nebuvo atgabentos.

Administracinėn atsakomybėn patraukta R. T. dėl šio Kauno teritorinės muitinės nutarimo pateikė skundą teismui. Skunde nurodė, kad ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jos veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties. ATPK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui atlikti arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Institucija skundžiamame nutarime konstatavo, kad R. T. 2018-09-20 pateikdama eksporto deklaraciją Nr. 18LTKC0100EK102E73, ankščiau nei prekės iš tikrųjų fiziškai buvo pristatytos į muitinės įstaigą, pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies, 217 straipsnio 1 dalies ir 267 straipsnio nuostatas ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte. Visų pirma atkreipia teismo dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju R. T. apskritai negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes jos veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Kaltu dėl administracinio nusižengimo pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Būtina vadovautis principu, kad visos nepašalintos abejonės administracinio nusižengimo pažeidimo byloje vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (LVAT 2012-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012-08-24 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.). Taigi, norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktą, būtina nustatyti faktą, kad deklaruotos prekės apskritai nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, tačiau šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, kad eksporto deklaracijoje Nr. 18LTKC0100EK102E73 deklaruotos prekės muitiniam tikrinimui buvo pateiktos 2018-09-20, 13 val. 50 min., t. y. keletą minučių vėliau nei ginčo eksporto deklaracija buvo pateikta muitinei (13 val. 7 min., elektroninis pranešimas IE515LT). Šiame kontekste atkreikia dėmesį j tai, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas analogišką administracinio nusižengimo bylą 2016-10-25 nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. A TP-472-337/2016 konstatavo, kad jokiame teisė akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Be to, skundžiamame nutarime nurodyta, kad eksporto deklaracijoje Nr. 18LTKC0100EK102E73 deklaruotos prekės vis dėlto buvo fiziškai pristatytos į muitinės įstaigą. Dar daugiau, iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo“ 3 skyriaus 3.33 p. matyti, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Taigi ir šiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Elektroninių eksporto deklaracijų pateikimo tvarka reglamentuota Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362, kuriuo patvirtintos Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės (toliau - Taisyklės). Taisyklių 4.1. punkte be kita ko nurodyta, kad <...elektroninė deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai arba iki galimybės jas patikrinti sudarymo)...> . Taisyklių 4.6. p. numatyta, kad, jei eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto deklaraciją, nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu, t. y. fiziškai pateikti prekes muitiniam tikrinimui, tačiau ši žinutė jokiu būdu nereiškia, kad tik ją gavus, reikia pateikti prekes muitiniam tikrinimui. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad muitinės įstaigos LTKC0100 sprendimas patikrinti prekes eksporto įstaigoje registruotas 13 val. 11 min. (žinutė IE560LT), fiziškai prekės muitiniam tikrinimui minėtoje muitinės įstaigoje pateiktos 13 val. 50 min. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiama R. T. apie muitinės sprendimą tikrinti prekes buvo informuota 13 val. 11 min., po to jis nedelsiant susisiekė su transporto priemonės vairuotoju, kuris informavo ją, kad yra pakeliui ir netrukus bus muitinio tikrinimo vietoje, nes pasiklydo. Kaip jau buvo minėta, prekės muitiniam tikrinimui buvo pristatytos 13 val. 50 min. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad atsakomybė už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą galėtų kilti tik tuomet, kai prekės apskritai nepateikiamos muitiniam tikrinimui, tačiau šiuo atveju ginčo, kad eksporto deklaracijoje deklaruotos prekės nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, nėra. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad ginčo prekės 2018-09-20, 17 val. 18 min. (žinutė IE529LT) buvo išleistos eksportui, muitinės nurodymu pateikus naują eksporto deklaraciją Nr. 18LTKC0100EK103AC1. Elektroninio pranešimo IE529LT išsiuntimas deklarantui reiškia, kad atitinkamos eksporto deklaracijos muitinis Įforminimas eksporto įstaigoje laikomas baigtu (Taisyklių 4.7. p.). Atsižvelgiant į tai, teigia, kad minėtos veikos kvalifikavimas pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra negalimas, nes, kaip jau buvo minėta, R. T., nepažeisdama muitinio tikrinimo tvarkos, suteikė eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti, ir fiziškai pateikė prekes muitiniam tikrinimui. Aplinkybė, kad eksportuojamos prekės po muitinės sprendimo patikrinti prekes priėmimo (13 val. 11 min.) buvo pateiktos muitinei ne tuo pačiu metu, kai buvo gautas pranešimas, neturi ir negali būti laikoma pagrindu asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad nei skundžiamame nutarime nurodytos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nei Taisyklių nuostatos nenumato, kad tik gavus muitinės pranešimą apie sprendimą patikrinti prekes (žinutė IE560LT), jos turi būti pateiktos tą pačią akimirką, todėl deklaratyvus KTM teiginys, kad prekės nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui, neatitinka tikrovės ir prieštarauja bylos medžiagai. Kaip jau buvo minėta, 211 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato administracinę atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, eksportui deklaruotos prekės vis dėlto buvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Be to, neabejotinų R. T. kaltę įrodančių duomenų nėra, todėl akivaizdu, kad nėra ir 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto administracinio nusižengimo sudėties. R. T. 2018-09-20 muitiniam įforminimui pateikdama eksporto deklaraciją nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika (žinutės IE515LT išsiuntimas) neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Atsakomybė jai galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad prekės apskritai nebuvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklarantas sąmoningai ar dėl neatsargumo siekė suklaidinti muitinę. Toks muitinės pareigūnų elgesys, kuomet reikalaujama, kad prekės muitiniam tikrinimui būtų pateiktos tuo pačiu metu, kai tik išsiunčiamas pranešimas apie sprendimą tikrinti prekes, vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, dėl vairuotojo veiksmų prekes fiziškai pristačius muitiniam tikrinimui šiek tiek vėliau nei buvo išsiųstas sprendimas tikrinti prekes, R. T. negalėjo numatyti, kad toks jos veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei, juo labiau, kad dėl kelių minučių vėlavimo, jokių neigiamų padarinių neatsirado. Apibendrinant vienareikšmiška teigia, kad R. T. veiksmų kvalifikavimas pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra negalimas, nes, kaip jau buvo minėta, jos veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, todėl jos atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena turėtų būti nutraukta.

Kauno teritorinė muitinė atsiliepime su pateiktu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus visas byloje esančias faktines aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo ir prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad R. T. skunde neneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su administracinio nusižengimo numatyto 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte kvalifikavimu, kadangi pareiškėjos manymu jos veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. Kauno teritorinė muitinė mano, jog Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KMO0-ANR_N-245-2018 yra pagrįstas ir teisėtas. Muitinė tokią poziciją grindžia šiame atsiliepime pateiktais argumentais. 2018-09-20 muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini)atstovė R. T. pateikė eksporto deklaraciją Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos priemonėmis kaip to reikalauja Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintos „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės", kur nurodė prekę – 23100 kg. (bruto) gliukozės sirupo, transporto priemonę – DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)prekių patikrinimo vietą – MTV prie Panevėžio pirmos kategorijos krovinių posto. Remiantis minėtų Taisyklių 4.5 p. muitinės tarpininko atstovės R. T. pateikta eksporto deklaracija 13.10 val. buvo užregistruota MDAS sistemoje suteikiant jai registracijos Nr. 18LTKC0100EK102E73. Rizikos valdymo sistema RATIS nukreipė prekes į raudoną tikrinimo kanalą, t. y. priėmusi deklaraciją muitinės įstaiga nusprendė, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes, tačiau transporto priemonės – DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)su nurodytomis eksporto deklaracijoje Nr. 18LTKC0100EK102E73 prekėmis (gliukozės sirupas) prekių pateikimo vietoje nebuvo rasta. Nustatyta, jog deklaruotos prekės po sprendimo jas fiziškai patikrinti priėmimo, į prekių pateikimo vietą nebuvo atgabentos. Atsižvelgiant į tai Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM00-ANR_N-245-2018 muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovė R. T. buvo pripažinta kalta pažeidusi 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Reglamentas), 15 straipsnio 2 dalies, 217 straipsnio 1 dalies ir 267 straipsnio nuostatas ir patraukta administracinėn atsakomybėn pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą. R. T. savo skunde nurodo, jog nėra teisės akto, kuris apibrėžtų momentą, kada prekes reikalinga pateikti muitiniam tikrinimui bei teigia, kad atsakomybė už (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą galėtų kilti tik tuomet, kai prekės apskritai nepateikiamos muitiniam tikrinimui. Su tokiais teiginiais Muitinė nėra linkusi sutikti. Visų pirma, 211 straipsnyje įtvirtinta teisės akto norma yra blanketinė, nukreipianti į Europos Sąjungos muitinių veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Regalmento 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti. To paties straipsnio 3 dalis nurodo, jog Sąjungos prekės, deklaruotos eksporto, vidinio Sąjungos tranzito ar laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai įforminti, yra muitinės prižiūrimos nuo 1 dalyje nurodytos deklaracijos priėmimo iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, perdavimo valstybės nuosavybėn, sunaikinimo arba iki joms įformintos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia. Vienas pagrindinių uždavinių, jog muitinės institucija galėtų užtikrinti minėtos funkcijos vykdymą, yra muitinei pateiktos deklaracijos duomenų tikrinimas. Tikrinant priimtoje muitinės deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, muitinei turi būti suteikta galimybė patikrinti prekes (Reglamento 188 straipsnio c) punktas). Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 33 punktas teigia, jog prekių pateikimas muitinei yra pranešimas muitinei apie prekių pristatymą į muitinės įstaigą arba bet kurią kitą muitinės nustatytą arba muitinei priimtiną vietą ir galimybę atlikti šių prekių muitinį tikrinimą. Elektroniniu būdu pateikta deklaracija turi tokią pat juridinę galią, kaip asmens pasirašyta ir įprasta tvarka pateikta deklaracija. Tiek Reglamento 172 straipsnio 1 dalyje, tiek Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2004-04-27 įsakymo Nr. 1B-414 „Dėl bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos patvirtinimo“ 6.5 papunktyje yra įtvirtintas muitinės deklaracijos priėmimo ir prekių pateikimo sąryšis, kur nurodyta, jog muitinės deklaracija priimama, jei deklaracijoje nurodytos prekės pateiktos muitinei. Būtent Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017-11-29 įsakymo Nr. 1B-1001 „Dėl automatinio importo ir eksporto (reeksporto) deklaracijų priėmimo ir apdorojimo" 1.1.1 papunkčiu nustatyta, jog automatiškai priimamos ir apdorojamos eksporto standartinės (A tipas) deklaracijos, laikant, kad deklaracijos pateikiamos kartu su prekėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, R. T. Muitinei pateikta elektroninė eksporto deklaracija Nr. 18LTKC0100EK102E73 yra A tipo (1 deklaracijos langas) ir priimant šią deklaraciją yra laikoma, kad prekės yra pateiktos deklaracijoje nurodytoje vietoje. Aptariamą prekių pateikimo faktą įrodo ir byloje pridėtos MDAS sistemos išrašo terminai ir požymiai grafoje atsiradusi prekės pateiktos žyma „TAIP". Taigi, atsižvelgiant į dedukciniu analizės metodu išnagrinėtas deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nustatytina, kad pareiga būti pateikus prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momentą, o jų nepateikimas suponuoja teisės normų pažeidimą bei užkerta Muitinei valdyti riziką tikrinant muitinės deklaracijoje pateikiamas prekes (Reglamento 46 straipsnis). Pažymi, jog muitinės deklaracijos užpildymas ir pateikimas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, pateikdamas muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Jeigu prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, kaip nurodyta to paties kodekso 267 straipsnio 2 dalies b) punkte, toks asmuo taip pat privalo vykdyti 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas. Muitinės tarpininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovė R. T., veikdama savo rizika, neįsitikinusi, jog deklaruojamos prekės eksporto deklaracijoje yra pristatytos nurodytoje prekių pateikimo vietoje, pateikė eksporto deklaraciją Nr. 8LTKC0100EK1O2E73 muitinės įstaigai ir prisiėmė atsakomybę minėto Reglamento 15 straipsnio atžvilgiu. R. T. sąmoningai pasirinko tokį elgesio modelį, tad kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Lietuvos teismų praktikoje taip pat nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad deklarantas privalo pateikti prekes muitinei prieš pateikdamas (arba tuo pačiu momentu) elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o tuo atveju, jei pateikus elektroninę deklaraciją prekės yra fiziškai nepateiktos laikoma, kad padarytas pažeidimas (Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-706-557/2015; Nr. ATP-417-557/2016). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Konstitucinio Teismo 2004-12-12, 2006-03-14, 2006-03-28 nutarimai). Reikalavimas teismams išlaikyti teisės aiškinimo ir taikymo vientisumą bei neprieštaringumą įtvirtintas ir įstatymuose. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų įstatyme nustatyta, kad teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismo praktikoje teisinio saugumo principas taip pat reiškia, kad ES teisės normos turi būti aiškios, tikslios, o jų pasekmės - nuspėjamos. Taigi teisminės praktikos ir teisės mokslo doktrinos tęstinumo išsaugojimas yra viena teisinės sistemos vertybių ir vienodos teismų praktikos formavimo priemonė, užtikrinanti teismų sprendimų prognozuojamumą, kuris savaime lemia teismų jurisprudencijos tęstinumą, būtiną teisinėje valstybėje. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylas, turi atsižvelgti į aukščiau paminėtas teisės normas, teisės principus ir teisines vertybes. Mano, jog teismui nusprendus nepatraukti asmens administracinėn atsakomybėn pagal šioje byloje išnagrinėtas aplinkybes, nutarimas galėtų tapti precedentu, praktiškai suteikiančiu galimybę asmeniui, teikiančiam elektroninę deklaraciją muitinės procedūrai įforminti, piktnaudžiauti teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, kelti grėsmę valstybės saugomiems interesams bei sudarytų pagrįstą riziką žalos valstybei atsiradimui, o taip pat 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta įstatymo leidėjo norma galimai taptų neveiksni, t. y. formaliai de jure galiojanti, bet faktiškai netaikoma. Skunde nurodoma, jog ginčo prekes išleidus eksportui pateikus naują eksporto deklaraciją ir jokių neigiamų padarinių neatsiradus kvalifikavimas pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra galimas. Pabrėžtina, kad 211 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje nėra numatyta, kad administracinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti, kad nusižengimas sukėlė neigiamų padarinių. Muitinės įstaigai nustačius neatitikimus buvo priimtas sprendimas eksportuojamų prekių, deklaruotų eksporto deklaracija Nr. 8LTKC0100EK102E73 neišleisti. Pažymi, jog minimos prekės buvo muitinės išleistos ne pagal tą pačią eksporto deklaraciją, o tik pateikus, kaip ir minima pareiškėjos skunde, naują deklaraciją muitinės įstaigai. Be to, tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (vadinama Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.43 standarte numatyta, jog nustačiusi, kad padarytas teisės pažeidimas, muitinė išleidžia prekes nelaukdama administracinio ar teismo proceso pabaigos, jei prekės nėra konfiskuotinos arba nusavintinos ir nebus reikalingos vėliau kaip įrodymai. Taigi, nepritaria pareiškėjos nuomonei, kad išleidus prekes eksportui ir nekilus neigiamų padarinių kvalifikavimas pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra galimas. Pareiškėja taip pat skunde teigia, kad pateikdama muitiniam įforminimui eksporto deklaraciją nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo, dėl to nėra 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto administracinio nusižengimo sudėties bei remiasi Panevėžio apygardos teismo byla Nr. ATP-472-337/2016. Su tokiais pareiškėjos teiginiais muitinė nesutinka. Šiuo atveju teismas neturėtų tiesiogiai remtis vien tik pateiktos bylos nutarimo rezoliucinės dalies vertinimu ir atkreipti ypatingą dėmesį į byloje pateiktas faktines aplinkybes, kurios nėra tapačios Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. MD-KM0O-ANR_N-245-2018 nustatytoms aplinkybėms ir negali turėti prejudicinės reikšmės nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. ATP-472-337/2016 buvo nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nėra vieno iš pagrindinio subjektyviosios pusės požymio – kaltės, nes minėtas asmuo ėmėsi veiksmų įsitikinti, jog prekės yra pateiktos ir neturėjo pagrindo abejoti trečiosios šalies suteikta informacija apie prekių buvimo vietą. Teismas sutiko, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka formaliojo administracinio teisės pažeidimo sudėtį, bet vertindamas visus byloje esančius duomenis, grindė išvadą, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo numatyti, kad toks jo veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei ir remiantis tuo konstatavo, kad veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jam būtų galima inkriminuoti ATPK 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti atitinkamą nuobaudą. Administracinio nusižengimo kaltė skirstoma į dvi formas: tyčią ir neatsargumą. Tyčia ir jos rūšys reglamentuotos ANK 8 straipsnyje, o administracinio nusižengimo padarymas dėl neatsargumo - ANK 9 straipsnyje. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nerūpestingumą apibūdina du požymiai - numatytų ANK padarinių nenumatymas ir galėjimas bei turėjimas juos numatyti. Žodžiais „turėjo ir galėjo“ išreiškiamas priekaištas asmeniui dėl to, jog jis pažeidė savo pareigą būti atidus, dėmesingas, rūpestingas, elgtis tokiu būdu, kad nebūtų sukeltas pavojus įstatymo saugomoms vertybėms. Nerūpestingumo atveju, asmuo skirdamas nepakankamai dėmesio savo pareigai užtikrinti, kad nebūtų pažeistos įstatymo ginamos vertybės, tačiau turėdamas galimybę tai padaryti, nors ir nesuvokdamas visų konkretaus administracinio nusižengimo sudėčiai priskiriamų požymių, faktiškai juos realizuoja (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. AN2-319-361/2018). Būtent 2013-12-13 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Sąjungos muitų teisės pažeidimų ir sankcijų teisinės sistemos 4 straipsnio (h) dalis nurodo, jog valstybės narės privalo savo teisinėje sistemoje užtikrinti, kad muitų teisės pažeidimu būtų laikomi dėl aplaidumo įvykdyti veiksmai ar neveikimas, kai ekonominės veiklos vykdytojas išvežimo vietoje nepateikia iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamų prekių muitinei pagal Kodekso 267 straipsnio 2 dalį. Taigi nagrinėjamas administracinis teisės nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, tačiau pažymėtina, kad R. T., dirbdama muitinės tarpininke, privalo puikiai išmanyti muitinės procedūras, prekių deklaravimo tvarką, nes jai keliami didesnio rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai. Šiuo atveju R. T. tiek skunde, tiek 2018-09-20 pateiktame ir prie administracinės nusižengimo bylos pridėtame paaiškinime nurodo, jog tik sužinojusi, kad muitinės įstaiga priėmė sprendimą patikrinti deklaruotas prekes pagal elektroninę eksporto deklaraciją Nr. 8LTKC0100EK102E73 ėmėsi veiksmų, jog įsitikintų ar transporto priemonė su deklaruotomis prekėmis yra deklaracijoje nurodytoje muitinio tikrinimo vietoje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad R. T. neišnaudojo visų galimų priemonių (skambučiai, informaciniai susirašinėjimai su vairuotoju ar transportavimo paslaugas teikiančia įmone ir t. t.), kad įsitikintų, jog prekės yra deklaracijoje nurodytoje muitinio tikrinimo vietoje prieš pateikdama eksporto deklaraciją muitinės įstaigai. Toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip neatitinkantis bonus pater familias standarto (apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus) bei laikytinas lengvabūdišku. Pateikti faktiniai duomenys ir jų visuma, remiantis aptartais neatsargios kaltės instituto taikymo aspektais, leidžia konstatuoti, jog R. T. padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, tai yra, veikdama nerūpestingai.

Teismo posėdžio metu administracine tvarka nubausta R. T. palaikė skundo argumentus ir prašė skundą patenkinti.

Kauno teritorinės muitinės atstovas Aurimas Kaminskas teisme palaikė savo atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus, nurodė, kad R. T. pažeidė įstatymus, administracinėn atsakomybėn patraukta ir nubausta pagrįstai, prašė skundo netenkinti.

Skundas tenkintinas.

211 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu R. T. buvo nubausta pagal 211 straipsnio 1 dalies 2 punktą už tai, kad ji 2018-09-20, 13 val. Ramygalos g.151, Panevėžyje esančiame pirmos kategorijos krovinių poste pateikė eksporto deklaraciją elektroniniu būdu, tačiau fizinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad deklaruojamo krovinio tikrinimo vietoje nėra.

Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo tvarką bei su tuo susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, 2013-10-09, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintos „Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklės“. Šių Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad eksportuojamoms prekėms įforminant eksporto deklaracijos deklarantas ir muitinės įstaigos keičiasi elektroniniais pranešimais, nurodytais MDAS Verslininko sąsajos specifikacijoje. Taisyklių 4.1. p. numatyta, kad deklarantas elektroniniu pranešimu IE515LT pateikia eksporto muitinės įstaigai eksporto deklaraciją, kuriai turi būti suteiktas unikalus LRN. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad deklarantė R. T. Kauno teritorinei muitinei elektroniniu būdu 2018-09-20 13.07 val. pateikė eksporto deklaraciją (IE515LT), kuriai buvo suteiktas unikalus LRN: 18LTKC0100EK102E73. Vadovaudamasi Taisyklių 4.2. punktu, muitinės įstaiga, atlikusi deklarantės R. T. elektroniniu pranešimu IE515LT pateiktos eksporto deklaracijos pirminį duomenų tikrinimą, 2018-09-20 13.10 val. elektroniniu pranešimu informavo ją apie preliminarų deklaracijos priėmimą. Fizinis prekių patikrinimas buvo baigtas 13.45 val., į RATIS sistemą įvesti duomenys 14.09 val.

Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pateikus elektroninę deklaraciją muitinės įstaigai, deklaruojamas prekes ši įstaiga turi turėti galimybę patikrinti iš karto po sprendimo patikrinti prekes eksporto/importo/pristatymo įstaigoje priėmimo momento ir, ar šiuo atveju, deklaruotas prekes muitinės įstaigai patikrinti pateikus šiek tiek vėliau po elektroninės deklaracijos pateikimo, buvo padarytas R. T. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas. Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą bei priėmusi skundžiamą nutarimą, tvirtina, kad jeigu deklaracijoje pažymima, jog prekės yra muitinės įstaigoje, pareiga pateikti šias prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento. Iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo“ 3 skyriaus 3.33 punkto matyti, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija, tačiau net ir šiame teisės akte nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Šiuo atveju nėra pagrindo remtis ir Taisyklių 4.1. punktu, kuriame nurodyta, jog eksporto deklaracija gali būti pateikiama iš anksto (t. y. iki atitinkamų prekių pateikimo eksporto muitinės įstaigai arba iki galimybės jas patikrinti sudarymo) arba jau pateikus atitinkamas prekes eksporto muitinės įstaigai, kadangi, šios nuostatos gali būti taikomos tik tada, kai muitinės įstaigai pateiktoje deklaracijoje nurodoma, jog deklaruojamos prekės yra ne muitinės teritorijoje, o nagrinėjamu atveju buvo deklaruojama, kad prekės jau pristatytos į muitinės įstaigą, taigi ši nuostata pažeidėjos atžvilgiu netaikytina. Tačiau, teismo vertinimu, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju deklarantė R. T. elektroninę deklaraciją, kurioje nurodė, jog prekės jau yra muitinės įstaigoje, pateikė anksčiau nei prekės iš tikrųjų fiziškai buvo pristatytos į muitinės įstaigą ir ten patikrintos, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas jai inkriminuotas administracinis nusižengimas. Pirmiausia pažymėtina tai, kad elektroninė deklaracija buvo pateikta 2018-09-20 13.10 val., o prekės į eksporto muitinės įstaigą patikrinimui buvo pristatytos mažiau nei po valandos nuo elektroninės deklaracijos pateikimo ir muitinės sprendimo šias prekes patikrinti priėmimo, t.y. 2018-09-20, 13.50 val. Antra, R. T. paaiškino, kad elektroninę deklaraciją muitinės įstaigai ji pateikė iš vairuotojo gavusi pranešimą, patvirtinantį, kad prekės yra pristatytos į muitinio tikrinimo vietą bei įsitikinusi, kad prekės yra paskirties vietoje. Tuo tarpu faktinis prekių vežėjas uždelsė įvažiuoti į muitinę, nes pastatė transporto priemonę kitoje muitinės vietoje, be to uždelsė atvykti, nes pylėsi kuro, todėl pateikti prekes muitiniam tikrinimui pavėlavo nežymiai. Tai nepaneigia R. T. paaiškinimų, kad ji prieš deklaruodama prekes buvo užtikrinta, kad prekės jau yra muitinės įstaigoje, todėl, būdama įsitikinusi, kad minėtos prekės muitinę pasieks laiku, ir pateikė elektroninę šių prekių deklaraciją. 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto teisės pažeidimo sudėtis kalba apie deklaruotų prekių nepateikimą muitiniam tikrinimui. Tuo tarpu šiuo atveju aplinkybę, kad muitinės įstaigai patikrinimui prekės nors ir pavėluotai, bet buvo pateiktos ir dar tą pačią dieną išleistos iš eksporto muitinės įstaigos, patvirtina rašytiniai bylos įrodymai. Be to, svarbu ir tai, kad tiek elektroninėje eksporto deklaracijoje nurodytos, tiek ir fiziškai patikrinus prieš išleidžiant iš eksporto muitinės įstaigos apžiūrėtos prekės bei jų kiekis sutapo. Taigi akivaizdu, kad R. T. neturėjo jokio tikslo suklaidinti muitinės įstaigos ir pasielgti neteisėtai, o jos elektroniniu būdu deklaruotos prekės muitiniam patikrinimui buvo pateiktos vėliau nei pateikta pati deklaracija ne dėl jos neteisėtų veiksmų. Muitinės atstovas teismui taip pat negalėjo įvardyti jokios priežasties, kodėl R. T. būtų siekusi nepateikti prekių muitiniam tikrinimui ar šio tikrinimo išvengti.

Teismo nuomone Kauno teritorinė muitinė priėmė nepagrįstą ir neteisingą nutarimą, todėl šis nutarimas naikintinas, nes R. T. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte sudėties. 211 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, kai laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka. Iš minimo straipsnio dispozicijos matyti, jog ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies c punkte numatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, taigi šiuo atveju muitinės deklarantė R. T.. Byloje nustatyta, kad deklarantė R. T. Kauno teritorinei muitinei elektroniniu būdu 2018-09-20, 13.07 val. pateikė eksporto deklaraciją (IE515LT), kuriai buvo suteiktas unikalus LRN: 18LTKC0100EK102E73. Vadovaudamasi Taisyklių 4.2. punktu, muitinės įstaiga, atlikusi deklarantės R. T. elektroniniu pranešimu IE515LT pateiktos eksporto deklaracijos pirminį duomenų tikrinimą, 2018-09-20 13.10 val. elektroniniu pranešimu informavo ją apie preliminarų deklaracijos priėmimą. Fizinis prekių patikrinimas buvo baigtas 13.45 val., į RATIS sistemą įvesti duomenys 14.09 val. Dėl minėtų faktinių aplinkybių byloje ginčas nekyla. Iš Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo 3 skyriaus 3.33 punkto matyti, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Taisyklių 4.6. numatyta, kad jeigu eksporto muitinės įstaiga, tikrindama priimtą eksporto (reeksporto) deklaraciją nusprendžia, jog būtina fiziškai patikrinti jai pateiktas prekes ir (arba) paimti jų pavyzdžių, deklarantas apie tokį muitinės sprendimą informuojamas elektroniniu pranešimu IE560LT. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, jog deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu (t. y. suteikti eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tikrinimui atlikti arba pavyzdžiams paimti). Teismas pažymi, kad svarbus yra deklaranto pareigos pateikti muitiniam patikrinimui prekes atsiradimo momentas. Iš minėtų Taisyklių, Sąjungos muitinės kodekso, LR įstatymo Dėl tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo ir jo I bei II priedelių ratifikavimo analizės darytina išvada, kad asmuo prekes muitiniam patikrinimui privalo pristatyti nedelsiant. Tačiau nei šiuose teisės aktuose nei jokiame kitame teisės akte reglamentuojančiame muitinės procedūras nėra nurodyta apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju deklaracija buvo teikiama elektroniniu būdu. Toks duomenų deklaravimas reiškia veikimą per atstumą ir atitinkamai turint labai ribotas galimybes betarpiškai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis. Iš pareiškėjos paaiškinimo matyti, kad R. T. telefonu gavo duomenis iš vežėjo, kad automobilis su prekėmis yra muitinės teritorijoje tarp dviejų angarų, o vairuotojas yra ukrainietis ir tiksliai nepastatė automobilio tam skirtoje vietoje bei truputį vėlavo atvykti, nes pylėsi kuro. Taigi, vienaip ar kitaip deklarantas turi pasikliauti trečiųjų asmenų informacija, siekdamas įsitikinti krovinio pateikimu muitiniam tikrinimui. Teismui nekyla jokių abejonių, kad R. T. veikė laikydamasi visų teisės aktų reglamentuojančių muitinės procedūras reikalavimų, o tai, kad fiziškai prekės buvo pristatytos netrukus, nei pateikta informacija, jog prekės jau muitinėje, negali būti traktuojama kaip prekių nepateikimas muitiniam tikrinimui. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, R. T. neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jos nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi. Todėl esant tokioms aplinkybėms, R. T. veiksmuose nėra ne tik objektyviųjų nusižengimo požymių prekių nepateikimo muitiniam tikrinimui atlikti, bet ir subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės. Institucija skunde nurodo, kad R. T. nusižengimą padarė neatsargios kaltės forma, tačiau teismas pažymi, kad nustačius, jog R. T. veiksmuose nėra objektyviosios ir subjektyviosios nusižengimo pusės požymių, kaltės formos neanalizuoja.

Teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis priėjo prie išvados, kad pareiškėjos veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jai galima būtų inkriminuoti 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte nematytą administracinį nusižengimą ir skirti atitinkamą nuobaudą, o įvertinus, kad prekės nors ir pavėluotai, visgi muitiniam tikrinimui buvo pateiktos, kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, kaip ir nenustatyta jokių kliūčių patikrinti prekes, konstatuotina, kad R. T. veiksmuose nėra 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taigi, remdamasis tuo, kas anksčiau išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad R. T. nepažeidė 2013-09-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies b punkto, kuriame nustatyta, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos teritorijos, nuostatų ir jos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto 211 straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėties, todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu nutrauktina, o Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Nr. MD-KM00-ANR_N-245-2018 naikintinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. T. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2018-10-11 nutarimą Nr. MD-KM00-ANR_N-245-2018 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 18092008228 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.