Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno teritorinės muitinės 2016-05-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-KM00N-61755588-16, G. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 209¹ str. 1 d. 2 p. paskirta 868 Eur bauda už tai, kad jis 2016 m. gegužės 12 d. apie 11.17 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), esančiam Kauno teritorinės muitinės Panevėžio pirmos kategorijos krovinių postui pateikė eksporto deklaraciją elektroniniu būdu, tačiau fizinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad deklaruojamo krovinio tikrinimo vietoje nėra.

Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patrauko G. Š. atstovo advokato E. Vinckaus skundas. Apylinkės teismas 2015-08-25 nutarimu tenkino skundą ir Kauno teritorinės muitinės 2016-05-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikino ir bylą G. Š. atžvilgiu pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

2016-09-14 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Institucijos skundas, kuriuo aukštesnės instancijos teismo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują nutarimą minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje – atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto G. Š. gynėjo skundą ir palikti galioti Institucijos 2016-05-26 nutarimą. Institucija savo skunde teigia, jog norint nustatyti, ar G. Š. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo požymių, svarbu atkreipti dėmesį į administracinio teisės pažeidimo subjektyvinę pusę. Institucijos manymu, tokio pobūdžio pažeidimas, koks įvardintas nagrinėjamojoje situacijoje, yra laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo konstatavimas, kad G. Š. neturėjo jokio tikslo suklaidinti muitinės įstaigos ir pasielgti neteisėtai, pasak Institucijos, vertintinas kritiškai. Juolab, kaip skunde pažymima, pats G. Š. neginčija aplinkybės, kad prieš teikiant muitinei deklaraciją jam buvo žinoma, kad deklaruojamos prekės dar kraunamos sandėlyje ir tikėjosi, kad į prekių tikrinimo vietą atvyks laiku, tačiau vis tiek teikė muitinei informaciją apie deklaruojamų prekių buvimo vietą. Institucija skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas nepaneigė Kauno teritorinės muitinės motyvuotų išvadų dėl G. Š. kaltės. Toliau skunde dėstoma minima įvykio eiga. Nurodo, jog Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-362 patvirtintų Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 punkte nurodyta visa eksporto prekių deklaracijos pateikimo muitinės įstaigai tvarka. Skunde pažymima, kad remiantis minėtomis Taisyklėmis pateikiama deklarantas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu. Pasak Institucijos, iš to seka, jog deklarantas privalo teikti prekes muitinei prieš pateikdamas (arba tuo pačiu momentu) elektroninę deklaraciją su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei, o ne gavęs elektroninį pranešimą (duomenys neskelbtini), apie jų patikrinimą. Skunde pažymima, kad atsakomybė už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą kyla tuomet, kai prekės nepateikiamos muitiniam tikrinimui, todėl, pasak Institucijos, svarbu nustatyti, nuo kada pareiga kyla deklarantui. Teigia, kad pareiga būti pateikus prekes kyla nuo elektroninės deklaracijos su pranešimu apie prekių pateikimą muitinei pateikimo momento. Toliau skunde dėstoma deklaranto skundžiamų veiksmų seka laiko atžvilgiu ir pažymima, jog G. Š. pranešimas apie prekių pateikimą muitinei buvo išsiųstas 2016-05-12 11:14 val., 30 deklaracijos langelyje nurodant, kad prekės yra TPR2000 (Kauno teritorinės muitinės Panevėžio I kategorijos postas), sprendimas tikrinti prekes pradėtas vykdyti 2016-05-12 11:31 val., o prekės realiai pateiktos tik 2016-05-12 12:07 val. Taigi, nustačius, kad 2016-05-12 11:14 val. G. Š. nusiuntus deklaraciją su pranešimu apie prekių įteikimą muitinei, prekės nebuvo pateiktos ir būtent tuo momentu buvo konstatuota, kad padarytas pažeidimas, todėl aplinkybė, kad prekes spėta pateikti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo (2016-05-12 13:20 val.), sprendžiant G. Š. pažeidimo padarymo klausimą, Institucijos vertinimu, įtakos neturi. Skunde taip pat pabrėžiama, jog nagrinėjamu atveju G. Š. turėjo užtikrinti deklaruojamų prekių buvimą deklaracijos nurodytoje vietoje, kai muitinės įstaiga priima sprendimą tikrinti prekes. Todėl G. Š. veiksmai, Institucijos teigimu, vertinami, kaip administracinis teisės pažeidimas, kurio objektyvinę pusę sudaro tik pati veika nepriklausomai nuo padarinių (LR ATPK 209¹ str. 1 d., 2 p.), kuriuos ši veika sukelia.

Teisme buvo gautas G. Š. atstovo advokato E. Vinskaus atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo teigiama, jog skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir prašoma Institucijos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog administracinėn atsakomybėn už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymą asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kai prekės apskritai nepateikiamos muitiniam tikrinimui. Būtent tokios išvados priėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris, be kita ko, nurodė, kad jokiame teisės akte nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento. Atsikirtime pažymima, kad Institucija neginčija, jog eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini), deklaruotos prekės vis dėlto buvo pateiktos muitiniam tikrinimui. Atsiliepime teigiama, kad G. Š. veikos kvalifikavimas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. yra negalimas, nes jis, nepažeisdamas muitinio tikrinimo tvarkos, suteikė eksporto muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti, bei fiziškai pateikė prekes muitiniam tikrinimui. Aplinkybė, kad eksportuojamos prekės po muitinės sprendimo patikrinti prekes priėmimo buvo pateiktos muitinei ne tuo pačiu metu, kai buvo gautas pranešimas, neturi ir negali būti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal 209¹ str. 1 d. 2 p., nes teisės aktuose nėra apibrėžto konkretaus prekių pateikimo fiziniam patikrinimui momento.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismas, vadovaudamasis nacionalinių bei tarptautinių teismų praktika ir sutikdamas su pirmos instancijos teismo sprendimu neprivalo atsakinėti atskirai į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą.

Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2016-05-26 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ir bylą G. Š. atžvilgiu pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. nutraukti nesant jo veikoje minimo administracinio teisės pažeidimo sudėties, įvertino visas byloje esančias aplinkybes. Be to, pažymėtina, jog Institucija savo skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka, kad G. Š. veiksmai atitinka formaliojo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas visus byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad G. Š. veiksmai šioje situacijoje nesiekė tokio neteisėtumo lygio, kad jam būtų galima inkriminuoti ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti atitinkamą nuobaudą. Pirmos instancijos teismas savo nutarime pagrįstai pasisakė, kad nei viename iš aukščiau minėtų teisės aktų, reglamentuojančių deklaruojamų prekių pateikimo procedūras muitinei, nėra apibrėžtas konkretus laiko tarpas, per kurį turi būti fiziškai pateikiamos prekės tikrinimui. Preziumuojama tik tai, kad toks patikrinimas turi būti atliekamas kuo greičiau ir tokiam patikrinimui atlikti neturėtų būti sudaromos kliūtys. Tai patvirtina ir Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos pakeitimo protokolo 3.33 p., kuris aiškiai nurodo, jog muitinei nusprendus, kad deklaruojamas prekes reikia tikrinti, toks tikrinimas atliekamas kiek įmanoma greičiau po to, kai užregistruojama prekių deklaracija. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad G. Š. pasiskambinus į prekių sandėlį ir ten dirbusiems asmenims patikinus, kad prekės jau yra pakeliui į muitinės postą, jis, t.y. G. Š., 11.14 val., pateikė muitinei privalomą eksporto deklaraciją. Sprendimas patikrinti prekes priimtas 11. 35 val. ( 19 b. l.) Prekės į muitinę pristatytos 12.07 val. Kaip matyti iš byloje esančio Institucijos pateikto prekių patikrinimo akto, prekės, šiuo atveju nepraėjus valandai laiko nuo G. Š. išsiųstos žinutės muitinės įstaigai, buvo pristatytos. Be to, Institucijai patikrinus rašytinę muitinės deklaraciją bei patikrinus prekes vizualiai neatitikimų nebuvo nustatyta, kitų kliūčių patikrinti prekes nebuvo sudaryta, prekės buvo tiesiog pavėluotai pateiktos, ką ir pati Institucija yra pažymėjusi minėtame akte. ( 14 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numato administracinę atsakomybę už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimą muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimą nustatyta tvarka. Taigi, įvertinus, kad prekės, nors ir pavėluotai, tačiau muitiniam tikrinimui buvo pateiktos, kitų pažeidimų nebuvo nustatyta, kaip ir nenustatyta jokių kitų kliūčių patikrinti prekes, konstatuotina, kad G. Š. veiksmuose nėra ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Keisti ar naikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojo Juozo Ragelio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.