- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-637-739/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00773-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- A. N.
- Atsakovas
- K. Š.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2120-1000/2021 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei K. Š. dėl parduoto automobilio kainos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. N. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei K. Š. (toliau – ir atsakovė) ir prašė sumažinti automobilio kainą bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1723,06 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad internetiniame puslapyje www.autoplius.lt pamatė skelbimą apie parduodamą transporto priemonę BMW 320. Skelbime buvo nurodyta, jog automobilis neturi defektų, o jo pardavimo kaina 4350 Eur. Ieškovas, susidomėjęs automobilio įsigijimu, skelbime nurodytu telefonu susisiekė su automobilio savininke K. Š.. Telefoninio pokalbio metu ieškovas teiravosi atsakovės apie automobilio defektus. Atsakovė nurodė, jog automobilis neturi jokių defektų išskyrus tai, jog keleivio pusėje nepučia šilto oro. Pažymėjo, jog keletą kartų klausė atsakovės, ar automobilis tikrai neturi jokių defektų, o konkrečiai, papildomai teiravosi apie automobilio variklio bei greičių dėžės būklę, tačiau atsakovė patikino, jog automobilis yra techniškai tvarkingas. Telefoninio pokalbio su atsakove metu ieškovas derėjosi dėl automobilio kainos, dėl ko buvo sutarta 3900 Eur kaina už automobilį. Susitaręs dėl kainos ir gavęs atsakovės patvirtinimą, jog automobilis yra techniškai tvarkingas, išskyrus atsakovės nurodytą defektą dėl šilto oro padavimo keleivio pusėje, ieškovas nuvyko atsakovės nurodytu adresu, tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis). Nurodė, kad ieškovui buvo leista atlikti tik trumpalaikį kontrolinį važiavimą šalia atsakovės gyvenamosios vietos, tad jokie defektai ar gedimai per trumpalaikį kontrolinį važiavimą nedideliu greičiu net negalėjo būti pastebėti.
3. Teigė, kad 2020 m. lapkričio 22 d. ieškovui važiuojant namo, iš automobilio variklio srities pradėjo sklisti keisti ir neįprasti garsai. Po kurio laiko automobilis tiesiog pradėjo pats važiuoti, dėl ko ieškovas, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, vos nesukėlė eismo įvykio ir galimai vos pats nenukentėjo, nes automobilis nereagavo į ieškovo bandymus jį sustabdyti artėjant prie žiedinės sankryžos. Kadangi dėl neaiškių automobilio gedimų šiuo automobiliu toliau važiuoti buvo nesaugu, ieškovas buvo priverstas palikti automobilį stovėjimo aikštelėje, o vėliau automobilis buvo nugabentas į automobilių servisą, kur buvo nustatyti automobilio defektai, automobilis sutvarkytas, o ieškovui 2020 m. gruodžio 1 d. buvo pateikta sąskaita už automobilio remontą 1098,06 Eur sumai. Iš UAB „Optima13 Auto“ PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad buvo nustatytas variklio defektas, atlikti visi privalomi defekto šalinimo darbai, pvz. pakeistos visos variklio tarpinės, kas suponuoja, kad variklis ilgą laiką galėjo važiuoti be tepalų, be to, traukti purkštukai, tarpinės, kas suponuoja, kad kuro sistema irgi veikė netinkamai. Matyti, jog nustatyti defektai negalėjo atsirasti per trumpą laiką, automobilį naudojant ieškovui. Ieškovui servise paaiškinta, kad tai nėra matomi defektai, aptikti defektai didžiąja dalimi yra užslėpto funkcinio pobūdžio ir negalėjo būti pastebėti per trumpalaikį kontrolinį važiavimą automobilio pirkimo metu, defektai yra ilgalaikių procesų pasekmė, todėl jie negalėjo atsirasti po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Paaiškėjus šioms aplinkybėms, ieškovas ne kartą bandė susisiekti su atsakove telefonu, tačiau atsakovė į ieškovo skambučius nereagavo, t. y. skambučių metu atsakovė neatsiliepė ir pati vėliau neperskambino. Ieškovas, nesusisiekęs su atsakove, bandė susisiekti ir SMS žinutėmis, tačiau kaip ir ieškovo skambučius, taip ir SMS žinutes atsakovė ignoravo. Atsakovei vengiant ieškovo ir ignoruojant jo skambučius bei SMS žinutes, ieškovas neturėjo galimybės pateikti atsakovei pretenzijos.
4. Pasak ieškovo, atsakovė neįrodė, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. Negana to, 2021 m. kovo 26 d. pasibaigus automobilio techninei apžiūrai ir ieškovui 2021 m. balandžio 9 d. pristačius automobilį techninei apžiūrai paaiškėjo, kad automobilis turi dar daugiau defektų – neatitinka techninių reikalavimų, automobilyje nėra kietųjų dalelių filtro (DPF). Siekiant pašalinti nustatytus defektus, ieškovas kreipėsi į tą patį UAB „Optima13 Auto“ servisą, kur jam buvo nurodyta, kad defektų šalinimo darbai mažiausiai kainuos 625 Eur, t. y. automobilio BMW 320 suodžių filtras – katalizatorius kainuoja – 395 Eur (neoriginalus), originalus – 998 Eur, montavimo darbai (be komplikacijų) – 80 Eur, programavimo darbai – 150 Eur.
5. Nors automobilio pardavimo metu atsakovė garantavo, kad automobilis yra puikiai veikiantis, išskyrus vieną nurodytą nežymų trūkumą, pasak ieškovo, akivaizdu tai, jog nustatyta eilė esminių automobilio defektų, dėl kurių automobilis negalėjo būti eksploatuojamas saugiai. Minėti defektai, kuriuos bet kuriam automobilio pardavėjui (nepriklausomai ar pardavėjas veikia kaip fizinis ar juridinis asmuo) pagal teisės aktus privaloma deklaruoti, automobilio pardavimo ieškovui metu atsakovės buvo sąmoningai nutylėti. Tokie atsakovės veiksmai visiškai neatitinka atsakovės pareigos pirkėjui atskleisti informaciją apie parduodamą daiktą turinio. Parduoto automobilio defektai yra pataisomi. Ieškovas, reikšdamas šį ieškinį atsakovei, atsižvelgdamas į automobilio remonto išlaidas, prašė sumažinti automobilio pirkimo kainą 1723,06 Eur suma, t. y. ta suma, kuri yra nurodyta 2020 m. gruodžio 1 d. automobilio remonto sąskaitoje ir UAB „Optima13 Auto“ pažymoje.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko, nurodė, kad 2020 m. spalio mėn. patalpino į www.autoplius.lt internetinių skelbimų portalą skelbimą, kuriame nurodė, jog parduoda savo asmeninį automobilį BMW 320, 2007 m. gamybos, su didesne kaip 300000 km rida už 4350 Eur. 2020 m. lapkričio 20 d. su atsakove telefonu susisiekė ne ieškovas A. N., o jo sūnus A. N., domėjosi automobilio būkle, ji telefonu informavo, kad automobilį naudoja kasdien asmeninėms reikmėms ir automobilis šiai dienai turi vieną smulkų defektą, tai yra keleivio pusėje vėjelis nepučia šilto oro. Daugiau automobilis neturėjo jokių defektų, neskleidė jokių pašalinių garsų, važiavo puikiai, buvo prižiūrėtas, turėjo puikią įrangos komplektaciją, integruotą labai brangią apsaugos sistemą, buvo tvarkingas, turėjo galiojančią techninę apžiūrą, buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Prieš perkant automobilį A. N. detaliai apžiūrėjo, tikrino kėbulą, variklį, važiuoklę, atsukinėjo užkurto variklio tepalo dangtelį, kitų skysčių dangtelius, pats pirkėjas išbandė automobilį, pravažiavo ir įvertinęs parduodamo automobilio techninį stovį pareiškė, kad dėl automobilio jokių priekaištų neturi. A. N., įvertinęs automobilio techninę būklę bei įvairių automobilio mazgų nusidėvėjimą, atsakovei už automobilį pasiūlė 3900 Eur. Atsakovė, pasitarusi su vyru, nusprendė priimti A. N. pasiūlymą automobilį parduoti už 3900 Eur.
7. Atsakovės teigimu, ieškovas nurodo automobilio tokį gedimą, kurio perkant ir išbandant automobilį negalima nepastebėti. Aprašomo gedimo momentas - tik lapkričio 22 d., kaip paaiškėjo posėdžio metu, ne ieškovui, o A. N. važiuojant į Kauno miestą namo. Remiantis pateikta PVM sąskaita-faktūra AC Nr. 0059108, 2020 m. gruodžio 1 d. automobiliui buvo atliktas privalomas servisas. Iš pateiktos sąskaitos taip pat negalima nustatyti, nei kada tiksliai atsirado gedimas, nei koks tiksliai gedimas atsirado automobilyje, nei to gedimo priežasčių. Neįmanoma nustatyti, ar remonto darbai buvo atlikti kokybiškai, ar suteikta garantija darbams. Taip pat ieškovas nepateikė defektinio akto, neįmanoma nustatyti, ar automobilis buvo prieš tai remontuotas. Ieškovas prie ieškinio nepateikė nei atlikto automobilio remonto nuotraukų, nei gedimo nuotraukos ar kitokios medžiagos, kuri įrodytų buvusį gedimą. Atsakovė, 2019 m. nusipirkusi automobilį, atliko jo techninę apžiūrą ir remiantis techninės apžiūros ataskaita Nr. 800-0301062, atliekant automobilio techninę apžiūrą, jis buvo su suodžių filtru – katalizatoriumi. Sulyginus seną ir naują techninių apžiūrų techninių reikalavimų įvertinimą matyti, kad išmetamųjų teršalų kiekis yra beveik identiškas ir atitinka reikalavimus. Pažymėjo, kad ieškovas su automobiliu jau nuvažiavo virš 13000 km, todėl akivaizdu, kad ir taip senas automobilis greičiau dėvisi ne tik dėl jo naudojimo, bet ir dėl natūralaus nusidėvėjimo, kuris buvo jau pardavimo sandorio sudarymo metu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, tai yra sumažino automobilio kainą ir priteisė ieškovui A. N. iš atsakovės K. Š. 625,00 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,00 Eur žyminį mokestį ir 326,43 Eur teisinės pagalbos išlaidas, valstybei iš atsakovės priteisė 8,27 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė atsakovei K. Š. iš ieškovo A. N. 828,49 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš ieškovo A. N. valstybei priteisė 14,53 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas sprendė, kad tarp šalių sudaryta naudoto 2007 m. gamybos automobilio pirkimo pardavimo sutartis, todėl jam negali būti taikomos tokios pačios kokybės ir garantijos nuostatos, kaip naujam automobiliui. Pirkėjas turėjo įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, būti atidesnis ir rūpestingesnis bei imtis priemonių, siekiant visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle. Teismas vertino, kad įsigyto automobilio kokybei nustatyti yra svarbi aplinkybė, jog buvo perkamas jau 13 metų naudotas automobilis, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kuriuo įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu.
10. Be to, teismas nurodė, kad net patikimai nustačius ir įrodžius ieškovo nurodytus automobilio gedimus, nėra jokių objektyvių duomenų, kad jie buvo automobilio pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu. Kaip minėta, atsakovė jokių variklio darbo nesklandumų nepajuto, atsakovo sūnus taip pat priekaištų variklio darbui neturėjo nei automobilio apžiūros metu, nei grįžtant iš Panevėžio į Kauną. Pašaliniai garsai (variklio „kalenimas“) atsirado tik po kelių dienų, nuvažiavus ne vieną šimtą kilometrų. Kadangi toks gedimas atsiranda ilgai eksploatuojant automobilį, detalės dyla po truputį, teismas konstatavo, kad automobilis galėjo sugesti būtent dėl natūralaus detalių nusidėvėjimo bet kuriuo momentu po automobilio pirkimo, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė automobilio gedimų, nurodytų PVM sąskaitoje-faktūroje AC Nr. 0059108, egzistavimo sutarties sudarymo metu, už kuriuos atsakovė turėtų atsakyti.
11. Dėl DPF filtro teismas nurodė, kad mažai tikėtina teismo posėdyje išsakyta atsakovės versija, kad ieškovas, nusipirkęs automobilį, būtų tyčia pašalinęs DPF filtrą ir vėliau kreipęsis į teismą. Sprendė, kad automobilio trūkumas – DPF filtro nebuvimas – atsirado iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir vien tai, kad ieškovas pats neapdairiai pirko transporto priemonę, jos nuodugniai neapžiūrėjęs, neatleidžia atsakovės nuo pareigos užtikrinti, kad parduodamas daiktas būtų be defektų arba visus defektus atskleisti pirkėjui. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji nėra atsakinga už automobilio defektus, kadangi atsakovė apie automobilius nieko nesupranta, jokios garantijos automobiliui neteikė, ieškovui buvo parduotas nenaujas automobilis ir jo kaina buvo žemesnė nei kitų tokio amžiaus automobilių. Teismas sprendė, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia jo prašomą kainos sumažinimo sumą (625,00 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą — patikslintą ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Apeliantas teigia, kad teismai analogiškose bylose laikosi pozicijos, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o galimumas naudoti pagal tikslinę paskirtį neturėtų būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to papildomas sąnaudas, o konkrečiu atveju automobiliu naudotis pagal tikslinę paskirtį vos jį įsigijus buvo neįmanoma, automobilis nuvažiavus vos kelis šimtus kilometrų sugedo, vos nesukeldamas avarijos. Liudytoju apklaustas S. V. 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu parodė, kad į servisą vos po kelių dienų nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo atgabentas jau „negyvas“ automobilis, „klaidų“ buvo labai daug (buvo skanuota ne kartą, buvo prasta trauka ir kt.), tad atlikti visi privalomi defekto šalinimo darbai. Nurodyti defektai nėra smulkus naudoto automobilio defektai, defektų šalinimas kainuoja praktiškai pusę automobilio vertės, tad, pasak apelianto, akivaizdu, jog žinodamas šias aplinkybes apeliantas tokio automobilio nepirktų.
12.2. Teigia, kad automobiliu naudotis pagal paskirtį nebuvo įmanoma ir, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, atsakovės žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pastarosios atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju apeliantas neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus, kadangi pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
12.3. Pasak apelianto, už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.337 straipsnis). Apeliantas su sūnumi (nebūdami automobilių srities specialistais, neturėdami specialaus išsilavinimo, nieko neišmanydami apie automobilius) protingais, pagal pastarųjų galimybes jiems prieinamais būdais patikrino perkamą automobilį, t. y. buvo atsidarę automobilio kapotą, tikrino tepalų kiekį, atliko kontrolinį važiavimą ir kt., tačiau kaip parodė liudytojas S. V. 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu – neturintis specialių žinių asmuo net ir atlikus šiuos veiksmus negalėjo pastebėti jokių defektų, jokie defektai ar gedimai per važiavimą nedideliu greičiu net negalėjo būti pastebėti, gedimą būtų galima įtarti, pvz., užsidegus lemputei prietaisų skydelyje, tačiau net jeigu ji ir būtų užsidegusi, ji nebūtinai reikštų konkretų gedimą, vis tiek reikėtų gilesnio patikrinimo, intervencijos, kurių apeliantas be specialistų pagalbos pats neatliktų.
12.4. Apelianto teigimu, atsakovės paaiškinimai viso proceso metu buvo melagingi, juos paneigia byloje esantys įrodymai, pvz. atsakovė melavo, kad negavo jokių skundų dėl parduoto automobilio, nors priešingas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas ieškinio 3 priedas bei liudytojo A. N. parodymai duoti 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu.
12.5. Teigia, kad automobiliu po sutarties sudarymo buvo nuvažiuota vos kelis šimtus kilometrų ir tas tikrai negalėjo turėti įtakos staigiam automobilio sugedimui. Liudytoju apklaustas specialistas S. V. 2021 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo nurodytus gedimus buvo įmanoma aptikti tik tikrinant automobilį servise, jį dalinai išardžius ir naudojant specialius įrenginius, kad pakeistos detalės galėjo nusidėvėti tik dėl ilgo automobilio naudojimo, kad aptikti defektai galėjo būti užslėpto funkcinio pobūdžio, ką patvirtino S. V., nurodęs, kad norint paslėpti gedimą, net nėra būtina intervencija, galima tiesiog papildyti alyva ir automobilis važiuos, ką, apelianto manymu, galimai ir padarė atsakovė.
12.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad defektai, kuriuos bet kuriam automobilio pardavėjui (nepriklausomai ar pardavėjas veikia kaip fizinis ar juridinis asmuo) pagal teisės aktus privaloma deklaruoti, automobilio pardavimo ieškovui metu atsakovės buvo sąmoningai nutylėti. Tokie atsakovės veiksmai visiškai neatitinka atsakovės pareigos pirkėjui atskleisti informaciją apie parduodamą daiktą turinio. Priešingai, atsakovės veiksmas, Sutartyje neįrašant automobilio defektų, kuriuos yra privaloma nurodyti, patvirtina tik tai, jog apeliantas pagrįstai tikėjosi įsigyjantis tinkamą naudoti automobilį, o atsakovė elgėsi nesąžiningai, kas, CK 6.327 straipsnio ir 6.333 straipsnio 1 dalies kontekste, turi būti vertinama kaip ypatingas pardavėjo aplaidumas, pažeidžiantis pirkėjo teises.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą.
13.1. Pasak atsakovės, apeliantui servise buvo nurodyta, kad gedimas yra atsiradęs dėl automobilio amžiaus ir įprasto nusidėvėjimo, bet ne dėl užslėpto funkcinio pobūdžio, tai patvirtino kaip specialistas teismo posėdyje apklaustas UAB „Optima 13auto“ direktorius S. V..
13.2. Be to, teigia, kad duodamas parodymus teismui A. N. nurodė, jog šiuo metu studijuoja transporto inžineriją, turi ne vieną automobilį, ir net dalyvauja automobilių varžybose, kas patvirtina faktą, kad ieškovas tinkamai įvertinti automobilio techninį stovį turėjo reikiamų žinių ir galėjo tai padaryti.
13.3. Pasak atsakovės, S. V., duodamas parodymus, aiškiai ir ne dviprasmiškai nurodė, kad automobilio turbinos gedimas atsirado dėl amžiaus ir natūralaus susidėvėjimo, šis gedimas neatsirado prieš parduodant automobilį, taip pat nurodė, kad šio gedimo paslėpti nebuvo įmanoma, specialistas nurodė, kad nebuvo jokių požymių, kad turbina buvo remontuota iki gedimo, bei nurodė, kad įprastai tokios turbinos yra labai dažnai remontuojamos atliekant dalinį remontą pakeičiant dylančias detales naujomis – kas ir buvo daroma ginčo atveju.
13.4. Mano, kad ieškovo teiginiai apeliaciniame skunde dėl užslėpto funkcinio pobūdžio gedimo yra niekuo nepagrįsti. Kaip parodė liudytojas S. V., toks gedimas paprastai atsiranda nuo ilgos eksploatacijos, turbinos išsidėvėjimas įvyksta ne per vieną dieną. Tai yra natūralus susidėvėjimas, kurio neįmanoma pamatyti iš išorės, be intervencijos.
13.5. Atsakovė paaiškina, kad parduodama automobilį jokios garantijos pirkėjui nesuteikė ir negalėjo suteikti. Ji nėra specialistė ar profesionali automobilių pardavėja, turi minimalias žinias apie automobilius. Pardavimo metu, kai buvo sudarytas sandoris, automobilis buvo geros būklės, ieškovas jį patikrino, juo važiavo ir naudojosi. Be to, teismo posėdžio metu A. N. patvirtino, kad automobilis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo tvarkingas.
13.6. Pažymi, kad ieškovas jau po metų naudojimo šį automobilį pardavinėja už ženkliai didesnę kainą nei pirko, todėl, akivaizdu, jog ieškovo tikslas šioje byloje yra pasipelnyti iš sąžiningo pardavėjo. Skelbime ieškovas nurodo, kad automobilis yra tvarkingas, nieko neužsimena apie pakeistą DFF filtrą, be to teismui nepateikia jokios sąskaitos, kas tik įrodo faktą, kad tokio defekto automobilis neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – skelbimą iš internetinio puslapio apie parduodamą automobilį BMW 320. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nauji papildomi įrodymai yra pateikti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, todėl apeliantas neturėjo galimybės dėl jų pasisakyti, atsižvelgusi į tai, kad pateiktų įrodymų turinys leidžia spręsti, kad jie neturės esmės ginčo baigčiai, atsakovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų nepriima ir jų nevertina.
16. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl prekės – automobilio, kainos sumažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas sumažinti pirktos transporto priemonės kainą, kadangi ji pasirodė esanti su trūkumais – po kelių dienų po transporto priemonės įsigijimo, pastaroji sugedo, tapo nebegalima naudoti pagal paskirtį, o kainos sumažinimą grindė išrašyta sąskaita-faktūra už automobilio remontą bei darbų sąmata.
17. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovo nurodomi ir po transporto priemonės įsigijimo atsiradę automobilio defektai buvo nulemti natūralaus nusidėvėjimo, jie nebuvo nuslėpti, todėl sprendė, kad atsakovė neturi už juos atsakyti. Kita vertus, teismas pripažino, kad ieškovo reikalavimas sumažinti automobilio kainą dėl kietųjų dalelių filtro trūkumo automobilyje yra pagrįstas, dėl to priteisė iš atsakovės ieškovui minėto filtro, jo montavimo ir programavimo sumą, nustatytą pagal teismui pateiktus rašytinius įrodymus.
18. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas dėl kainos sumažinimo 1098,06 Eur suma, pagal pateiktą sąskaitą už automobilio remontą. Apeliantas iš esmės teigia, kad net ir parduodamas naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, o atsakovės žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pastarosios atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju apeliantas neprivalėjo įrodyti, kad atsakovė žinojo apie minėtus trūkumus, kadangi pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
19. Byloje nustatyta, kad tarp bylos šalių 2020 m. lapkričio 20 d. buvo sudaryta transporto priemonės BMW 320 pirkimo-pardavimo sutartis (kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl sutarties sudarymo tarėsi ieškovo sūnus). Ieškovo paaiškinimais ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovas ir jo sūnus įsigytu automobiliu naudojosi kelias dienas, nuvažiuodami apie 400 km, kai pasireiškė automobilio gedimas, juo buvo neįmanoma važiuoti toliau. Automobilis buvo nugabentas į automobilių servisą UAB „Optima13 Auto“, ieškovas į bylą pateikė įrodymus, kad 2020 m. gruodžio 1 d. jam buvo išrašyta sąskaita-faktūra 1098,06 Eur sumai dėl automobilio remonto. Tarp šalių apeliacinės instancijos teisme nekyla ginčas, kad buvo remontuojamas ginčo automobilis, nekyla ginčas ir dėl remonto darbų apimties.
20. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga: pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus ir jų kokybę; to paties straipsnio 2 dalyje ši pardavėjo pareiga detalizuota, įtvirtinant įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje numatyta, ar ne. Taigi CK 6.317 straipsnyje įtvirtinta garantija pagal įstatymą – esminė pardavėjo pareiga pirkimo–pardavimo santykiuose, galiojanti visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar šalys ją įvardijo sutarties sąlygose.
21. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagrindinė pardavėjo pareiga pagal pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui kokybišką, sutarties reikalavimus atitinkančią prekę (CK 6.327, 6.333 straipsniai). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba, dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2019). Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju, pagal sutartį ir pagal Civilinį kodeksą, atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas).
23. Taigi sutiktina su apeliantu, kad atsakovei, siekusiai paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, teko pareiga įrodyti, kad automobilis ieškovui buvo parduotas be trūkumų ar kad dėl pardavimo metu buvusių trūkumų yra jos atsakomybę šalinantys pagrindai.
24. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo – pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtintame Motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše nurodyta, kad, sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos.
25. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodyti jokie automobilio trūkumai ir defektai, nenurodyta, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje ir pan. Neginčijama ir aplinkybė dėl pirkimo – pardavimo sutartyje numatytos automobilio ridos – 308817 km. Ginčo automobilis parduotas su galiojančia technine apžiūra, o pirkimo metu jis tiesioginę funkciją atliko, t. y. važiavo be jokių sutrikimų, esminių gedimų, apie kuriuos atsakovė nebūtų nurodžiusi, nebuvo. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.
26. Byloje nustatyta, kad įsigydamas automobilį, ieškovas (jo sūnus) jį apžiūrėjo, pavažinėjo, žinojo, kad perka naudotą automobilį, kurio rida net 308817 km, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovas, įsigijęs daug ir intensyviai eksploatuotą automobilį, negalėjo pagrįstai tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas. Be to, nors tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde ieškovas teigė, kad jis visiškai nesupranta apie automobilius, teismo posėdžio metu patvirtino, kad tiek ieškovas, tiek jo sūnus, turi ne vieną transporto priemonę, todėl spręstina, kad ieškovas, turėdamas didesnį suvokimą apie automobilius nei vidutinis pirkėjas, galėjo pagrįstai įvertinti tiek automobilio metus, tiek sutartyje nurodytą ridą. Nors apeliantas ieškinyje teigė, kad jam buvo leista atlikti tik trumpalaikį kontrolinį važiavimą šalia atsakovės gyvenamosios vietos, byloje nėra duomenų, kad pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas ar jo sūnus būtų reikalavę atlikti nuodugnų ir profesionalų automobilio patikrinimą.
27. Pasisakant dėl paties byloje įrodinėjamo automobilio defekto, svarbu tai, kad nors apeliantas teigia, jog automobilio pardavimo ieškovui metu šis defektas atsakovės buvo sąmoningai nutylėtas, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai, ir kad ji nuslėpė automobilio defektą galimai pildama alyvą, tokie apelianto argumentai yra grindžiami tik prielaidomis ir deklaratyviais argumentais. Atsakovės į bylą kviestas liudytojas S. V. patvirtino, kad toks automobilio defektas atsiranda nuo natūralaus nusidėvėjimo, tai yra funkcinis gedimas, liudytojas paaiškino, kad yra tam tikras kilometrų skaičius, iki kada turbokompresorius gali veikti tinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nereiškia, kad toks gedimas gali būti laikomas užslėptu. Sutiktina su apeliantu, kad tokie automobilio trūkumai neatsirado dėl ieškovo trumpo naudojimosi juo, tačiau paties ieškovo ieškinyje buvo nurodyta, kad defektai yra ilgalaikių procesų pasekmė, taigi yra nulemti natūralaus nusidėvėjimo ir toks defektas galėjo išryškėti bet kuriuo metu, tiek transporto priemonę valdant atsakovei, tiek ieškovui. Be to, liudytojas S. V. parodė, kad prieš atsitinkant tokiam gedimui, išoriškai jau gali būti pradedami matyti turbokompresoriaus gedimai, nes gali būti matomas tepalas, tačiau liudytojas A. N., pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu apžiūrėjęs automobilį, teismui paaiškino, kad automobilis atrodė tikrai tvarkingai, tepalo nesimatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta aplinkybė, kad automobilio perėjimo ieškovui momentu transporto priemonė atitiko įprastus reikalavimus, ieškovo sūnus turėjo galimybę ne tik apžiūrėti perkamą automobilį, bet ir jį išbandyti važiuojant. Be to, atsakovė jau pardavimo metu nuleido automobilio kainą, kaip galima suprasti iš šalių paaiškinimų, buvo sutarta, kad automobilis turi matomų trūkumų dėl nusidėvėjimo, todėl ši aplinkybė taip pat turėjo būti įvertinta perkant automobilį ir tikintis jo nepriekaištingos kokybės.
28. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad eksploatavimo metu mechanizmai natūraliai dėvisi, o transporto priemonės įsigijimo metu, taip pat nuvažiavus kelis šimtus kilometrų, ji tiesioginę funkciją atliko (važiavo) ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jos eksploatuoti nebuvo. Jau vien pats prekės pobūdis – naudotas automobilis – lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus. Tokiu atveju pats pirkėjas turi išsiaiškinti, ar perkama prekė jam bus tinkama, o pardavėjas suteikia konsultaciją pagal jam pateiktus duomenis. Įsigydamas trylikos metų senumo naudotą automobilį, atsižvelgiant į jo eksploatavimo intensyvumą (į ridą), taip pat į tai, kad apžiūros metu ieškovo sūnus matė automobilio nusidėvėjimo žymes, ieškovas turėjo numanyti, kad automobilis gali turėti tam tikrų techninių trūkumų arba jie gali atsirasti bet kurio įsigyto automobilio tolesnio eksploatavimo momentu. Nors nei įstatymas, nei sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), tačiau įsigydamas naudotą automobilį, ieškovas turėjo pats įvertinti prekę ar kreiptis į profesionalius specialistus, nes nuo ieškovo nebuvo slepiama, kad automobilis intensyviai naudotas.
29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada (skundžiamo sprendimo 13 punktas), kad ieškovas, pirkdamas naudotą, 2007 metų gamybos automobilį, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo imtis priemonių, siekdamas visapusiškai įsitikinti automobilio technine būkle, įvertinti aplinkybę, kad perka naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, kuris galėjo ir nežinoti apie automobilio nusidėvėjimo lygį. Ieškovas, įsigydamas daug metų eksploatuotą transporto priemonę, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio įsigijimo atveju. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad automobilio eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi ir nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kada vienos ar kitos detalės, mechanizmai suges ir reikės investuoti papildomas lėšas jo tinkamai techninei būklei palaikyti, atlikti automobilio privalomus dalių pakeitimus ir remonto darbus (pvz. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-217-368/2021, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-403-544/2021, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1805-343/2021). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad parduoto automobilio trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir buvo nulemti automobilio natūralaus nusidėvėjimo, kurį, įsigydamas automobilį, ieškovas privalėjo įvertinti, įrodė, kad jokių automobilio defektų neslėpė, byloje nebuvo patvirtinta ieškovo versija dėl atsakovės nesąžiningumo, todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už ieškovo patirtas išlaidas automobilio remontui.
30. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio dalies dėl kainos už automobilį sumažinimo 1098,06 Eur suma, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
31. Atmetus apelianto skundą, atsakovei priteistinos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurios nors yra atitinkančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, tačiau, atsižvelgiant į atsiliepimo apimtį, į tai, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliami sudėtingi ar nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, nebuvo reikalingos specialios žinios, į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovei priteistino bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis mažinamas iki 200 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.