Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie civilinės bylos iškėlimą ir teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Byla, sutinkant ieškovei, nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant atsakovui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovę atstovaujantis advokatas R. S. ieškinį palaikė, prašė tenkinti pilnai ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad augina dar vieną nepilnametį vaiką ir šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos mėnesinės pajamos yra 350 Eur per mėnesį.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovas G. K. teismo posėdyje nurodė, kad neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdo savo pareigas ir neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sutinka su ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Atstovas paaiškino, kad vaikui skirtina išlaikymo suma turi būti protinga ir realiai mokama, o ieškovės prašomas priteisti 200 eurų dydžio išlaikymas yra minimalus ir nėra per didelis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas pilnai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio sūnaus N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys santuokos sudariusios nėra ir gyvena atskirai. Nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės ir darbo ministerijos išrašo apie atsakovo A. J. darbovietę ir mokamas išmokas nenustatyta (duomenų nėra). Ieškovė su sūnumi N. J. ir dar vienu vaiku gyvena tetos bute, (duomenys neskelbtini). Atsakovas finansiškai neprisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, o kad atsakovas prisideda prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo kitais būdais ar formomis teisme nenustatyta.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, yra prisirišęs prie motinos, berniuko tėvas gyvena atskirai, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, atsakovas pozicijos šiuo klausimui nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.

Ieškovė ieškiniu prašo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovė ieškinyje nenurodė tikslios sumos sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį, tačiau per teismo posėdį paaiškino apie sūnaus poreikius ir tam išleidžiamą pinigų sumą, t. y. rūbams, avalynei, vitaminams, gydymo išlaidoms, maistui ir kt. poreikiams, tačiau teismo vertinimu, tėvų pareiga, kurios vykdymas gali būti užtikrinamas teismine tvarka priteisiant išlaikymą, yra patenkinti protingus, objektyviai reikalingus (nors ir ne minimalius) vaiko poreikius. Pažymėtina, kad šalių sūnus jokių specialių poreikių neturi. Papildomuose užsiėmimuose nedalyvauja. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė papildomų įrodymų, pagrindžiančių sūnaus papildomas išlaidas nepateikė. Teismas atsižvelgdamas į tai, taip pat pirmiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai butų didesni nei orientaciniu teismų praktikoje pripažįstamas minimalios mėnesinės algos (607 Eur) kriterijus.

Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, į tai kad ieškovė pateikė duomenis apie tai, kad neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, o 2019 m gegužės 31 d. pažyma apie pajamas patvirtina, kad laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. buvo mokama socialinė šalpa, išmoka vaikui, ir kt. materialinė parama, tačiau kokias pajamas ieškovė gauna nuo 2019 m. birželio 1 d., nepateikė, teismo posėdyje nurodė, kad gauna socialines išmokas - 350 Eur per mėnesį, be to atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą, į tai kad ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką, o atsakovas kitų išlaikytinių, apart sūnaus, neturi, atsižvelgus į N. J. amžių (penkeri metai), į tai, kad vaikas neturi specialiųjų poreikių, konstatuotina, jog vaiko išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti 400 Eur sumą. Kadangi atsakovas apie savo turtinę padėtį jokių duomenų nepateikė, duomenų, kad išlaiko sūnų byloje nėra, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti vaikui išlaikymui suma pagrįsta.

Atsižvelgiant į būtinus vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, ieškovės ieškinio dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui priteisimo tenkintina pilnai, šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 200 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Atsakovas savo nuomonės dėl bendravimo su vaiku tvarkos nepateikė, pasirinko pasyvią poziciją šiame procese, todėl darytina išvada, kad jis sutinka su ieškovės siūloma su bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta į institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovo G. K. teismo posėdyje išsakytą poziciją, kad šiuo atveju turi būti nustatyta nepilnamečio N. J. bendravimo tvarka su tėvu, A. J., taip pat atasižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje išsakytą poziciją ir pasiųlytą bendravimo tvarką, teismas nustato tokią bendravimo tvarką atsakovui A. J. su sūnumi N. J.: tėvas A. J. su sūnumi N. J. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai, susitikimo laiką suderinęs su vaiko mama A. K. prieš dvidešimt keturias valandas iki susitikimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 200 Eur. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 54 Eur žyminio mokesčio (2400 eurų x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė turėjo sumokėti 75 eurus valstybei. Už reikalavimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ieškovė turėjo sumokėti 75 eurus valstybei Taigi ieškinio reikalavimą patenkinus 100 procentų, tokio dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei – 204 eurai (54 Eur +75 Eur+75 Eur).

Ieškovei A. K. 2019 m. rugpjūčio 13 8 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-19-T-1652-13157 suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos - išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pagal pateiktą 2020-03-06 pažymą Nr. (12.34) PT-1386 teisinės pagalbos išlaidos A. K. advokato pagalbai apmokėti sudaro 165,25 Eur suma. Ieškinį patenkinus pilnai ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai (CPK 93 straipsnio 1 d. ir 99 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,47 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi jų dydis neviršija teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nepilnamečio vaiko N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina, ieškove A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. lapkričio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko N. J. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę A. K..

Atsakovui A. J. nustatyti tokią bendravimo tvarką su sūnumi N. J.:

A. J. su sūnumi N. J. bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime netrukdomai, susitikimo laiką suderinęs su vaiko mama A. K. prieš dvidešimt keturias valandas iki susitikimo.

Priteisti iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 204 Eur (du šimtus keturis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-855-824/2020, įmokos kodą 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165,25 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus 25 centus) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos civilinėje byloje Nr. e2-855-824/2020.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.