- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- T-668-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00468-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Ginto Badikonio prašymą dėl turto arešto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. balandžio 18 d. gautas antstolio Ginto Badikonio prašymas, kuriuo jis prašo teismą esant pagrindui panaikinti 2015-03-16 Vilniaus apygardos prokuratūros taikomą areštą turtui. Prašyme nurodo, kad vykdant išieškojimus yra areštavęs E. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Minėtam turtui nuo 2015-03-16 yra taikomas Vilniaus apygardos prokuratūros areštas, todėl antstolis negali realizuoti minėto turto bei apginti visų kreditorių interesų.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 13 d. nuosprendžiu E. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos) už S. S. Z. K., D. Ž., J. K. turto užvaldymą apgaulės būdu ir jai skirta galutinė subendrinta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio bauda. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 13 d.
Tenkinant civilinius ieškinius, iš E. M. (solidariai su T. M.) priteista: Z. K.- 4286,38 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos; D. Ž. - 1042,63 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos; K. K. – 1068,12 Eur turtinės žalos; S. S. - 434,43 Eur turtinės žalos.
Iki minėtų civilinių ieškinių patenkinimo pratęstas E. M. nuosavybės teisės pribojimas (paliekant prokurorės nustatytas apribojimo sąlygas) į jai priklausantį turtą: 1) transporto priemonę - automobilį „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini): 2) 2/3 dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 3) antstolės Daivos Milevičienės depozitinėje įskaitoje laikomas E. M. priklausančias pinigines lėšas, likusias realizavus hipoteka leistą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi.
Taigi, nesant duomenų apie minėtų civilinių ieškinių patenkinimą, minėtas laikinas nuosavybės teisės pribojimas galioja.
CPK 626 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą ar šis turtas areštuojamas, jei šios teisės apribojamos ar turtas areštuojamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Antstolio prašyme teigiama, kad būtent dėl minėtos įstatymo nuostatos antstolis negali vykdyti priverstinio išieškojimo. Tačiau pažymėtina, to paties straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą, kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus. Pagal CPK 626 straipsnio 3 dalį, kai turtas areštuotas ar nuosavybės teisės į turtą laikinai apribotos tos pačios ar paskesnės eilės kreditorių reikalavimams užtikrinti, išieškojimas iš šio turto nestabdomas. Šiuo atveju išieškojimas iš areštuoto turto ar lėšų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sistemiškai vertinant šias CPK 626 straipsnyje įtvirtintas taisykles, tais atvejais, kai skolininko turtas areštuojamas kelis kartus ir skirtingų kreditorių reikalavimams patenkinti, pirmenybė suteikiama pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimams, t. y. sustabdomi turto realizavimo veiksmai pagal ankstesnio kreditoriaus reikalavimą, kai reikalavimą pareiškia pirmesnės eilės kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017).
Prašyme antstolis, be teismo baudžiamojoje byloje taikyto laikino nuosavybės teisės apribojimo, nenurodė jokių kitų aplinkybių, trukdančių atlikti priverstinio išieškojimo veiksmus. Taigi nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad skolininko turtas yra areštuotas ne tik kad tos pačios eilės kreditorių reikalavimams tenkinti, bet netgi tų pačių kreditorių, kurių civilinių ieškinių užtikrinimui buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, reikalavimams tenkinti. Todėl akivaizdu ir tai, kad nėra jokios konkurencijos tarp kreditorių, nėra ir konkuruojančių nuosavybės teisės apribojimo aktų. Dar daugiau, kaip minėta, teismas 2018 m. liepos 30 d. nuosprendyje aiškiai nurodė procesinę prievartos priemonę – laikiną kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki civilinių ieškinių atlyginimo išieškojimo iš apriboto turto dienos.
Todėl darytina išvada, kad taikyta procesinė prievartos priemonė ne tik netrukdo antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą iš minėto turto, bet ir apsaugo kreditorių interesus. Todėl prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361-362 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsniu, teismas
nutaria:
antstolio Ginto Badikonio prašymo dėl turto arešto panaikinimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.