- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-14
- Bylos Nr.
- e2-1452-450/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00572-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Memel City Projects“, atstovaujamos restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Memel City Projects“ restruktūrizavimo byloje Nr. eB2-92-730/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „Memel City Projects“ restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Valeksa“. 2016 m. liepos 14 d. nutartimi patvirtino restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Memel City Projects“ restruktūrizavimo planą, kurio įgyvendinimo procedūra pratęsta iki 2019 m. gruodžio 11 d.
2. RUAB „Memel City Projects“ pateikė prašymą panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 492-407 pagrindu Hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką, indentifikavimo kodas 20520190104504, ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – VSDFV) 2019 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. VIA_SP2E-228 pagrindu hipotekos registre įregistruotą priverstinę hipoteką, indentifikavimo kodas 20520190114613.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė priimti RUAB „Memel City Projects“ prašymą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo ir pasiūlė dėl ginčo sprendimo kreiptis į ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas, Vilniaus apygardos administracinį teismą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovė ginčija VMI sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką, išieškant nesumokėtus mokesčius iš RUAB „Memel City Projects“, teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. tarp atsakovės ir VMI yra kilęs mokestinis ginčas; ginčas kilęs dėl VSDFV sprendimo nustatyti RUAB „Memel City Projects“ priverstinę hipoteką teisėtumo ir pagrįstumo, išieškant mokėtinas įmokas, t. y. tarp atsakovės ir VSDFV dėl įmokų mokėjimo.
5. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1, 5 dalimi, sprendė, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) nėra numatyta, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta teisė nagrinėti kilusius ginčus tarp restruktūrizuojamos įmonės ir valstybės institucijų, vykdančių mokesčių, įmokų administravimą. Teismo vertinimu RUAB „Memel City Projects“ prašymo nagrinėjimas neteismingas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui, todėl prašymą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
6. Teismas pastebėjo, kad iš esmės analogiškoje situacijoje (byloje buvo ginčijami VSDFV sprendimai, kuriais buvo nustatyta priverstinė hipoteka valstybinei įstaigai „Visagino statybininkai“ turtui) Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-144/2014 konstatavo, kad byla teisminga administraciniam teismui, nes ginčas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų ginčų sampratą ir požymius. Be to, kaip matyti iš teismų praktikos, tokie ginčai, kokį kelia prašyme RUAB „Memel City Projects“, yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. el-3066-426/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eA-1591-575/2019).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantė RUAB „Memel City Projects“ atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir įpareigoti restruktūrizavimo bylą nagrinėjantį teismą priimti nagrinėti prašymą dėl nustatytos priverstinės hipotekos panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi būti aktyvus ir imtis priemonių panaikinti visas kliūtis restruktūrizavimo planui vykdyti. Prašymas reiškiamas tikslu užtikrinti sklandų įmonės restruktūrizavimo plano vykdymą. Pagal analogiją, kai restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas panaikina įmonei taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi kompetenciją panaikinti ir imperatyvioms ĮRĮ normoms, įteisėjusioms teismo nutartims bei bendriesiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujančią priverstinę hipoteką, kuri pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus ir užkerta kelią tęsti įmonės restruktūrizavimo procedūras.
7.2. Bankroto bylą nagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-350-555/2018 ex officio (pagal pareigas) panaikino VMI sprendimo pagrindu nustatytą priverstinę hipoteką bankrutuojančios bendrovės turto atžvilgiu, kuri buvo taikyta šiam turtui jau esant areštuotam (bankroto bylai dar neiškeltai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263- 823/2019 tokį bankroto bylą nagrinėjusio teismo sprendimą įvertino kaip pagrįstą ir teisėtą. Taigi nėra pagrindo sutikti, jog prašymai dėl priverstinės hipotekos panaikinimo gali būti nagrinėjami tik administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka.
7.3. Atsakovė pateikė įrodymus, kad VMI ir VSDFV nustatyta priverstinė hipoteka yra akivaizdžiai neteisėta. Mokesčių administratorius neturi teisės vienašališkai nustatyti priverstinę hipoteką jau areštuotam skolininko turtui, t. y. tokiam turtui, kurio atžvilgiu jau taikomi disponavimo apribojimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019). Atsakovės turtui taikomi disponavimo apribojimai – juo gali būti disponuojama tik restruktūrizavimo plane ir kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyta tvarka (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonė turtas, t. y. butai, buvo areštuoti, o iškėlus restruktūrizavimo bylą visi areštai panaikinti siekiant sudaryti sąlygas vykdyti restruktūrizavimo planą. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir pažeidė savo pareigą ex officio įvertinti įmonės turto atžvilgiu taikytos priverstinės hipotekos teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti restruktūrizuojamos įmonės prašymą panaikinti priverstinę hipoteką, taikytą mokesčių administratorių sprendimais, kaip paduotą pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas tarp atsakovės ir mokesčių administratorių yra kilęs dėl pastarųjų priimtų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo bei savo esme yra mokestinis ginčas, todėl prašymo nagrinėjimas nėra teismingas restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui; atsakovė turėtų kreiptis į ikiteismines ginčo nagrinėjimo institucijas, Vilniaus apygardos administracinį teismą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.
10. Restruktūrizavimo bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinis juridinių asmenų, turinčių finansinių sunkumų ir nenutraukusių ūkinės komercinės veiklos bei siekiančių išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, restruktūrizavimo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra ĮRĮ (ĮRĮ 1 straipsnio 1, 2 dalys). Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, ĮRĮ nereglamentuoja, jog restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui yra suteikta teisė nagrinėti ginčus, kilusius tarp restruktūrizuojamos įmonės ir valstybės institucijų, vykdančių mokesčių, įmokų administravimą. Tačiau ĮRĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad privalomųjų įmokų nemokėjimo atveju įmonės kreditoriai yra valstybės institucijos, įpareigotos jas surinkti. Pagal ĮRĮ 23 straipsnio 1–2 dalis, teisme iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu turi pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Restruktūrizavimo administratorius, sutikrinęs teismo nustatytu laikotarpiu pateiktus kreditorių reikalavimus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda juos tvirtinti teismui. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje. ĮRĮ 23 straipsnio 5 dalies formuluotė, kad restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą sprendžia teismas, reiškia, kad ginčus, kilusius dėl kreditorių finansinių reikalavimų, sprendžia restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, t. y. be kita ko, teismas nagrinėja ir finansinių reikalavimų tvirtinimo ginčus, kilusius tarp restruktūrizuojamos įmonės ir valstybės institucijų, vykdančių mokesčių, įmokų administravimą. Iš Hipotekos registro išrašo, pateikto kartu su apeliantės prašymu panaikinti priverstinę hipoteką, matyti, kad apeliantė VMI yra skolinga 81 628,67 Eur, VSDFV – 2 794,66 Eur nesumokėtų mokestinių įmokų, kurių užtikrinimui ir buvo taikyta ginčijama priverstinė hipoteka. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei nustatytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju nėra ginčijamas finansinių reikalavimų dėl privalomųjų mokestinių įmokų dydis, tačiau ginčas tarp apeliantės ir mokesčių administratorių yra kilęs dėl finansinių reikalavimų įvykdymo užtikrinimo, todėl savo esme yra neatsiejamai susijęs su finansiniais reikalavimais dėl privalomųjų įmokų mokėjimo. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, nagrinėjamu atveju kilęs ginčas nevertintinas, kaip kilęs iš viešojo administravimo srities ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas turi teisę spręsti dėl finansinio reikalavimo užtikrinimo pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atsakovės prašymą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, rėmėsi Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismingumo byloje Nr. T-144/2014, kurioje VĮ „Visagino statybininkai“ ginčijant VSDFV sprendimus dėl priverstinės hipotekos nustatymo, konstatuota, jog ginčas atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų ginčų sampratą ir požymius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos bylos (Nr. T-144/2014) ir nagrinėjamo klausimo faktinės aplinkybės nėra tapačios. Minėtoje byloje įmonė, kurios turtui buvo nustatyta priverstinė hipoteka, ginčo nagrinėjimo metu nebuvo nei restruktūrizuojama, nei bankrutuojanti. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantei yra iškelta restruktūrizavimo byla. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartimi remtis nėra pagrindo.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priskiriant aptariamo ginčo nagrinėjimą administracinių teismų kompetencijai, įmonės restruktūrizavimo plano vykdymo ir kitų procedūrų sparta taptų nepatenkinama, tai iš esmės paneigtų įmonės restruktūrizavimo tikslus ir pačią restruktūrizavimo paskirtį, kiltų pavojus restruktūrizavimo procedūrų operatyvumui ir sėkmei. Dėl to, vadovaujantis CPK 7 straipsniu, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę spręsti dėl restruktūrizuojamos įmonės turtui nustatytos priverstinės hipotekos, taikytos mokesčių administratorių sprendimais, panaikinimo. Su restruktūrizavimo tikslais ir operatyvaus jų patenkinimo siekiu būtų nesuderinamas tokio ginčo nagrinėjimas administraciniame teisme, taip sudarant galimybes vilkinti procesą bei neužtikrinant sklandaus įmonės restruktūrizavimo plano vykdymo ir kreditorių teisių.
13. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino visas svarbias bylos aplinkybes, dėl ko neteisingai išsprendė prašymo panaikinti priverstinę hipoteką priėmimo klausimą. Todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl prašymo priėmimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Memel City Projects“, atstovaujamos restruktūrizavimo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“, prašymo dėl priverstinės hipotekos panaikinimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.